Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-10-19][nuasmeninta nutartis byloje][1A-255-300-2022].docx
Bylos nr.: 1A-255-300/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
Privilegijuotas neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 2 d.)
Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu (BK 260 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis (BK XXXVII skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-300/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09428-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.10.5; 1.1.8.14; 1.1.9.8; 1.2.23.2.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1.

 (S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

  

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. spalio 19 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Violetai Bartušienei,

nuteistajam E. R.,

gynėjui advokatui Raimondui Mažuliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. gynėjo advokato Raimondo Mažulio 

apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuria subendrinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 2 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes paskirta arešto bausmė, ir E. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi įskaitytas laikas bei subendrintos atliktos bausmės laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. R. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą subendrintą bausmę įskaitytas suėmime nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. išbūtas laikas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 punktu, iš E. R. konfiskuota 10 (dešimt) eurų.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Bylos esmė

 

1.       E. R. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas, o būtent: 2019 m. kovo 6 d. apie 17.00 val. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, už nenustatytą sumą pinigų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,392 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 17,0%, kurią neteisėtai laikė su savimi iki tol, kol 2019 m. kovo 6 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 10 eurų pardavė R. M..

 

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

 

2.       Apeliaciniu skundu nuteistojo E. R. gynėjas advokatas Raimondas Mažulis prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir apeliantą išteisinti, o šio prašymo netenkinus, pakeisti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. birželio 22 d. nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

2.1.       Apelianto gynėjo teigimu, apeliantas buvo pripažintas kaltu nepašalinus ypač didelių abejonių dėl jo kaltės, vadovaujantis abejotinais vieno liudytojo ir kito nuteistojo parodymais (netgi nepašalinus prieštaravimų tarp jų), kitiems (objektyvaus pobūdžio) įrodymams visiškai nepatvirtinant apelianto kaltės ir neįvertinus jo procesinių teisių pažeidimų, tai yra, to, kad nebuvo išsamiai ištirtos narkotinių medžiagų kilmės aplinkybės (platintojas, iš kurio R. M. galėjo įsigyti narkotikus).

2.2.       Apelianto gynėjas tvirtina, kad byloje nėra ginčo, jog nuteistasis R. M. galėjo įsigyti iš kito asmens narkotines medžiagas ir jas turėti, kad R. M. narkotinės medžiagas turėjo 2019 m. kovo 6 d. ir su jomis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, taip pat, jog R. M. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, rodančios, kad jis vartojo narkotines medžiagas. Pažymi, kad nors ir buvo gauti bei byloje tirti pokalbiai, kuriuose E. R. bendrauja su M. G., kalba apie „kopūstlapius“, susitikimą su kitu (nenustatytu) asmeniu, tačiau tai nepatvirtina, jog E. R. pardavė narkotines medžiagas R. M..

2.3.       Apelianto gynėjas mano, kad apeliantas buvo nuteistas remiantis tik subjektyvaus pobūdžio įrodymais – kito nuteistojo R. M. ir liudytojo A. B. parodymais, neįvertinus ypač didelių prieštaravimų jų parodymuose. Teigia, kad liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog buvo kartu su R. M. ir prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su vaikinu, vardu L.. Tuo tarpu nuteistasis R. M. pirmoje apklausoje nurodė, kad žino to vaikino pravardę („(duomenys neskelbtini)“), o apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją jau nurodė vardą – E.. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat teigė, kad buvo ir prie (duomenys neskelbtini), ir prie (duomenys neskelbtini) namo, taip pat, kad L. buvo įėjęs į (duomenys neskelbtini) namą, tačiau R. M. nenurodė, kad L. būtų įėjęs į (duomenys neskelbtini) namą. A. B. nurodė, kad matė, kaip L. nusileido ir padavė atsisveikindamas ranką R. M., o R. M. liudijo, kad jis paklausė L. („(duomenys neskelbtini)“, ar E.), kiek reikia mokėti. Nors R. M. ir sakė, kad A. B. kažkuriuo metu buvo išėjęs iš laiptinės, bet pats A. B. teigė matęs ir kaip L. nusileido, ir kaip atsisveikino (atitinkamai turėjo girdėti ir kaip kalbėjo apie narkotinių medžiagų kainą).

2.4.       Pažymi, kad R. M. pradinėje apklausoje aiškiai įvardijo, jog narkotinių medžiagų pardavėjas „(duomenys neskelbtini)“ yra šviesių plaukų, tačiau tos pačios dienos atpažinime R. M. atpažįsta E. R. (kuris yra tamsiaplaukis) ir byloje nėra jokių duomenų, kad policijos įstaigoje būtų bandoma aiškintis šią aplinkybę ir patikslinti, kokia buvo narkotinių medžiagų pardavėjo plaukų spalva. Teigia, kad teisiamojo posėdžio metu šiuo klausimu apklausta ikiteisminio tyrimo pareigūnė paaiškinti šių aplinkybių taip pat negalėjo.

2.5.       Akcentuoja, kad nuteistasis R. M. apklausose painiojo ir nurodė vis kitus vardus: pradinėje apklausoje įvardino pravardę („(duomenys neskelbtini)“), pas ikiteisminio tyrimo teisėją – vardą (E.), o tokio vardo, kokį nurodė A. B. (L.), nenurodė visiškai. Taip pat teigia, kad iš apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, jog R. M. laisvas pasakojimas buvo visiškai chaotiškas ir sunkiai suprantamas, bei tą patį galima pasakyti ir apie jo parodymus teisiamuosiuose posėdžiuose. Todėl abejoja, ar R. M. apklausos protokoluose, kur dėstomas sklandus ir aiškus pasakojimas, yra nurodyti tikrieji jo teiginiai.

2.6.       Apelianto gynėjo teigimu, nors prokurorės iniciatyva buvo iškviesta ir apklausta policijos pareigūnė, vykdžiusi R. M. apklausą, jos parodymai buvo deklaratyvūs ir iš esmės nieko nepasakantys apie bylai reikšmingas aplinkybes. Apelianto gynėjas akcentuoja, kad pareigūnė nurodė, jog daugiau nei prieš 3 metus vykdytoje apklausoje R. M. laisvai ir nuosekliai pasakojo įvykio aplinkybes, tačiau tyrėja negalėjo atsakyti į klausimą, kuo išskirtinis buvo šis ikiteisminis tyrimas, kad ji, praėjus daugiau kaip 3 metams, prisiminė psichologinę vieno iš įtariamųjų būseną. Be to, tyrėja neprisiminė, kad net tvarkingai užrašyti R. M. parodymai nėra nuoseklūs – dėl vardų, narkotinių medžiagų pardavėjo plaukų spalvos.

2.7.       Pažymi, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistajam R. M. tiesiogiai uždavus klausimą, ar narkotines medžiagas jam pardavė apeliantas, R. M. tai paneigė, tačiau pirmosios instancijos teismas rėmėsi R. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nors prieš tai nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad apklausas vykdant ikiteisminio tyrimo pareigūnei, apklausų protokoluose nebuvo užfiksuotos tikrosios R. M. nurodytos aplinkybės.

2.8.       Akcentuoja, kad byloje buvo nustatyta, jog R. M. vartojo narkotines medžiagas ir davė prieštaringus parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas iš jo prieštaringų parodymų visumos vis tiek išsirinko būtent E. R. kaltinančius parodymus ir jais pagrindė apkaltinamąjį nuosprendį, o tai prieštarauja tiek teismų praktikai, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.

2.9.       Teigia, kad be to, jog apeliantas buvo nuteistas vadovaujantis prieštaringais įrodymais, buvo pažeistos ir kitos jo teisės. Nurodo, kad 2020 m. liepos mėnesį apelianto gynėjo iniciatyva buvo atliekami papildomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau dėl praėjusio ilgo laiko (apie pusantrų metų nuo įvykio) didžioji dalis veiksmų buvo be rezultatų: vaizdo stebėjimo kamerų įrašai neišsaugoti, o liudytojas R. M. aplinkybių nebeprisiminė. Apelianto gynėjo teigimu, nėra ginčo dėl to, jog R. M. įsigijo ir turėjo narkotines medžiagas, tačiau visuma įrodymų nepatvirtina, kad šias medžiagas jis įsigijo būtent iš E. R.. Nurodo, kad dėl šios aplinkybės yra ypatingai daug abejonių, kurios nebuvo ir negalėjo būti pašalintos, kadangi laiku nebuvo imtasi reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų, todėl E. R. pagal jam pareikštą kaltinimą turi būti išteisintas.

2.10.       Jei būtų pripažinta, kad pakanka įrodymų apelianto kaltei pagrįsti, apelianto gynėjas prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą apeliantui atidėti. Prašymą grindžia tuo, kad apelianto elgesys viso proceso metu buvo nepriekaištingas, jis dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose ir laikėsi paskirtų kardomųjų priemonių reikalavimų, ankstesni jo teistumui nėra susiję su narkotikų platinimu, šiuo metu apeliantas intensyviai dirba, pakeitė gyvenamąją vietą, yra jauno amžiaus. Akcentuoja, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas taip pat nesiderina su apelianto sveikatos būkle, kadangi jis yra „UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaitoje, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), apeliantas pat turi neįgalumą ir būdamas suimtas patyrė kelis epilepsijos priepuolius. Apelianto gynėjas nurodo, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą būtų pasiekti ne tik nubaudimo, tačiau ir kiti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai, apeliantas nebūtų talpinamas į aplinką, kurioje gali ne pasitaisyti, o tik prarasti galimybes tęsti normalų gyvenimą. Papildomai pažymi, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir jo metu padarius naują nusikalstamą veiką, atidėta laisvės atėmimo bausmė apeliantui būtų pradėta vykdyti.

3.       Atsiliepimų į nuteistojo E. R. gynėjo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą negauta. 

4.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė Violeta Bartašienė prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis E. R. ir jo gynėjas advokatas Raimondas Mažulis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

 

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Pagal bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliantas nesutinka pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir prašo jį išteisinti. Šio prašymo netenkinus, prašo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl E. R. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje

6.       Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose BK straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014,          2K-361/2014).

7.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir apeliacinio skundo argumentais konstatuoja, kad kaltinimas padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistojo E. R. atžvilgiu pasitvirtino visa apimti. Neatkartodamas tinkamo pirmosios instancijos teismo atliko įrodymų vertinimo, aukštesnysis teismas, atkreipia dėmesį į pagrindines detales, nulėmusias apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą E. R. atžvilgiu.

8.       Nagrinėjamoje byloje E. R. disponavimas narkotinėmis medžiagomis pasireiškė tuo, kad jis iš nenustatyto asmens įgijo, laikė ir R. M. už 10 eurų pardavė tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,392 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), šiuo atveju atliko narkotinių medžiagų platintojo funkciją.

9.       Nuteistasis E. R. tiek apklausiamas pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino ir nurodė keletą šio įvykio versijų. Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio mete nurodė, kad būdamas prie kazino paskolino 7 eurus iki tol nepažįstamam R. M., kuris priėjo prie jo kartu su A. B., tada vaikščiojo su jais po miestą tik norėdamas sužinoti, kur R. M. panaudos jo paskolintus pinigus. Teigė, kad paskambino M. G. ir R. M. prašymu paklausė jo apie „kopūstlapius“, nesuprasdamas šio žodžio prasmės, ir šis nurodė ateiti prie jo namo ((duomenys neskelbtini)), kur susitiko iki tol nepažįstamą vaikiną, su kuriuo visi nuėjo iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat teigė, kad pats su A. B. nurodytame name laukė septintame aukšte, o R. M. su nepažįstamu vaikinu užlipo laiptais aukščiau, po kiek laiko R. M. grįžo su narkotinėmis medžiagomis ir tada visi išsiskirstė (5 t., b. l. 57–68). Ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, tačiau teigė, kad pats R. M. iš jo telefono kažkam paskambino ir susiderino susitikimą su nepažįstamu vaikinu, iš kurio R. M. nusipirko narkotines medžiagas (2 t., b. l. 92–93). Papildomos apklausos metu parodė jau kitokias aplinkybes, kad R. M. pasiūlė jam kartu nusipirkti narkotinių medžiagų, todėl R. M. davė 7 eurus. Teigė, kad R. M. paprašė kam nors paskambinti, iš ko jie galėtų nusipirkti narkotinių medžiagų, todėl paskambino M. G., kuris suorganizavo susitikimą su jam nepažįstamu vaikinu, su kuriuo visi kartu pakilo į aštuntą aukštą (duomenys neskelbtini), kur nepažįstamas vaikinas pardavė R. M. narkotinių medžiagų. Taip pat nurodė, kad R. M. pasiūlė pasidalinti narkotinę medžiagą, todėl pats paprašė nepažįstamo vaikino atnešti dar folijos, o A. B. padalino narkotinę medžiagą į dvi dalis, tačiau tada nusprendė narkotinių medžiagų nebeimti ir jie visi išsiskirstė (2 t., b. l. 95–97). Sekančių dviejų apklausų metu E. R. parodymus duoti atsisakė (2 t., b. l. 106–107, 113–114). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo E. R. parodymus laikė nenuosekliais, nelogiškais, prieštaraujančiais tarpusavyje bei surinktai įrodymų visumai. 

10.       Tai, kad E. R. įgijo, laikė ir platino kaltinime nurodytas narkotines medžiagas, visų pirma, patvirtina tai, kad R. M. asmens kratos metu iškart po kaltinime nurodytų aplinkybių (17.10 val.) rastas ir įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėtas ant žemės numestas folijos paketėlis su jame esančia augalinės kilmės medžiaga (1 t., b. l. 30–34, 35–38), kuri pagal Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadą yra narkotinė – kanapės (antžeminės dalys) (1 t., b. l. 41–43). Tai, jog būtent E. R. suorganizavo šios narkotinės medžiagos pardavimą ir ją pardavė R. M., patvirtina E. R. mobiliajame telefone rasti duomenys, kad jis prieš pat kaltinime nurodytų veiksmų atlikimą (16 val. 43 min. 38 sek. ir 46 min. 47 sek.) bendravo su M. G. (1 t., b. l. 61–62), o kriminalinės žvalgybos duomenys patvirtina, jog jie tuo metu bendravo apie narkotinių medžiagų įgijimą (E. R. klausė M. G.: „a žinai tų kopūstlapių“) bei tuo tikslu derino E. R. susitikimą su nepažįstamu asmeniu (M. G.: „šok prie mano laiptinės, tuoj ateis jis čia“, E. R.: „aš prie (duomenys neskelbtini) esu“, M. G.: „ans atein iš kitos pusės, supranti, nuo dvylikaaukščio“) (1 t., b. l. 170–173). E. R. pateikta versija, kad jis nesuvokė žodžio „kopūstlapiai“ reikšmės, laikytina gynybine, kadangi iš E. R. telefono apžiūros metu rastų susirašinėjimų su M. G. matyti, jog jie ir anksčiau (2019 m. sausio-vasario mėnesiais) yra taręsi dėl narkotinių medžiagų įgijimo (1 t., b. l. 61–62), be to, M. G. yra ne kartą teistas už narkotinių medžiagų platinimą (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Nuteistasis E. R. savo pirminę versiją, kad ne jis, o R. M. iš jo telefono susiorganizavo narkotinių medžiagų pirkimą (2 t., b. l. 92–93), sekančių apklausų metu pats paneigė (2 t., b. l. 95–97, 5 t., b. l. 57–68). Tarnybinio pranešimo duomenys patvirtina, kad E. R., R. M. ir A. B. su nenustatytu asmeniu prie (duomenys neskelbtini) susitiko 16.50 val. ir jie visi nuėjo link (duomenys neskelbtini) (1 t., l. 74–75), o nuteistojo R. M. ir liudytojo A. B. pakankamai išsamūs, nuoseklūs bei vienas kitam neprieštaraujantys ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai neginčijamai patvirtina, kad 17.00 val. (duomenys neskelbtini), būtent E. R. iš šio nenustatyto asmens įgijo, laikė ir tada R. M. pardavė minėtą narkotinę medžiagą už 10 eurų. Nuteistasis nepilnametis R. M. visų trijų ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų metu (viena iš jų – pas ikiteisminio tyrimo teisėją) patvirtino esmines įvykio aplinkybes, kad, būdamas kartu su A. B., prie kazino nepažįstamo asmens, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, pasivedęs jį į šoną paklausė, iš kur gauti narkotinių medžiagų, tada šis kažkam paskambino ir jie trise nuėję prie (duomenys neskelbtini), susitiko su nepažįstamu asmeniu, su kuriuo visi kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini). Teigė, kad jis su A. B. laukė laiptinės apačioje, o „(duomenys neskelbtini)“ kartu su nepažįstamu asmeniu užlipo į laiptinėje viršų ir „(duomenys neskelbtini)“ pas juos grįžo su narkotinėmis medžiagomis, kurias R. M. iš „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko už 10 eurų (3 t., b. l. 74–75, 82–84, 94–95). Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad R. M. atpažino E. R. kaip asmenį, kuris už 10 eurų jam pardavė narkotines medžiagas (3 t., b. l. 76–78). Pastebėtina, kad liudytojas R. M. patvirtino, jog E. R. pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 158–160), tokie duomenys gauti ir kriminalinės žvalgybos metu (1 t., b. l. 198). Parodymus R. M. pakeitė tik apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kuomet ir toliau neginčydamas savo kaltės teigė, kad pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai neatitinka tikrovės ir jų neprisimena bei nurodydamas, kad narkotinių medžiagų įsigijo iš atsitiktinai (duomenys neskelbtini) namo (numerio nenurodė) laiptinėje praeinančio nepažįstamo vyriškio (5 t., b. l. 16–19). Tačiau šie jo parodymai prieštarauja surinktų įrodymų visumai bei neatitinka net paties nuteistojo E. R. iškeltų įvykio versijų. Be to, ikiteisminio tyrimo metu R. M. rašytiniame paaiškinime buvo nurodęs, jog dėl savo saugumo bijo atvykti į akistatą su E. R. (3 t., b. l. 170), taigi, nuteistojo R. M. parodymų keitimą teisme akivaizdžiai lėmė nuteistojo E. R. dalyvavimas jam duodant parodymus. Pastebėtina ir tai, kad iškart po įvykio (21.30 val.) E. R. asmens kratos metu rasti 4 vnt. kupiūrų po 10 eurų, o R. M. teigė, kad su E. R. atsiskaitė būtent 10 eurų kupiūra (1 t., b. l. 53–54). E. R. pateiktą versiją, kad R. M. pats įsigijo narkotinių medžiagų, o jis, paskolinęs pinigų, tik iš smalsumo kartu su jais vaikščiojo, paneigia ir liudytojo A. B. iškart po įvykio nurodytos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), jis kartu su R. M. laukė laiptinėje žemiau, o E. R. su nepažįstamu asmeniu užlipo aukščiau ir būtent E. R. nusileido pas juos bei atsisveikindamas padavė ranką R. M. (platinimo momentas), o neužilgo jį ir R. M. sulaikė policijos pareigūnai bei pas R. M. rado narkotines medžiagas (1 t., b. l. 73–74). Aplinkybė, jog A. B. teigė nežinojęs, kad R. M. tuo metu įsigijo narkotinių medžiagų, E. R. kaltei nustatyti reikšmės neturi, kadangi liudytojas nurodė pakankamai įvykio aplinkybių, iš kurių teismas gali daryti pagrįstą išvadą apie kiekvieno nuteistojo atliktus neteisėtus veiksmus. Asmens parodymo pagal jo nuotrauką atpažinimo metu A. B. atpažino E. R., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 75–77), o pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką protokolą pasirašė jis. Apklausas vykdžiusi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų skyriaus vyriausioji tyrėja I. Š. (buvusi B.) patvirtino, kad nuteistasis R. M. ir liudytojas A. B. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė savo valia (5 t., b. l. 87–98), be to, liudytojas A. B. parodymus davė prisiekęs ir būdamas supažindintas su baudžiamąja atsakomybe už melagingų parodymų davimą. Tikimybę, kad liudytojas A. B. ir nuteistasis R. M. galėjo suderinti parodymus paneigia aplinkybė, jog nuteistasis R. M. iškart po nusikalstamos veikos padarymo buvo sulaikytas (3 t., b. l. 110), o liudytojas A. B. davė parodymus ir atpažino E. R. iš nuotraukų tuo metu, kai R. M. dar buvo sulaikyme. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. M. nepagrįstai apkalba nuteistąjį E. R., kadangi aplinkybė, iš kurio asmens R. M. nusipirko narkotines medžiagas, jo paties veikos kvalifikacijai reikšmės neturi.   

11.       Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, esminių prieštaravimų tarp nuteistojo R. M. ir liudytojo A. B. parodymų nenustatyta. Tai, jog A. B. apklausų metu parodė, kad susitikus prie kazino E. R. prisistatė vardu L., o R. M. teigė, kad E. R. prisistatė pravarde „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir vardą – E.), nepaneigia aplinkybės, kad narkotines medžiagas R. M. įsigijo būtent iš E. R.. Kaip matyti, tiek A. B., tiek R. M. atpažino E. R. kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, be to, abu teigė, kad iki tol E. R. nepažinojo, todėl nurodydami vardus jie galėjo sąžiningai klysti. Be to, nuteistasis E. R. neginčija, kad su R. M. ir A. B. susitiko prie kazino bei kartu su jais buvo kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, todėl aplinkybė, kokiu vardu jis prisistatė, nėra esminė. Tai, jog A. B. neminėjo aplinkybės, jog iki nusikalstamos veikos padarymo E. R. buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini), esantį namą (kriminalinės žvalgybos duomenys patvirtina, kad E. R. su nenustatytu asmeniu iki nusikalstamos veikos padarymo kelioms minutėms buvo užėjęs į minėtą pastatą, o R. M. su A. B. jų laukė lauke (1 t., b. l. 174–175)), taip pat nėra pagrindas jo parodymais netikėti, kadangi įrodymų visuma patvirtina, jog nusikalstama veika padaryta ne šiame name, o (duomenys neskelbtini).

12.       Skunde taip pat akcentuojama, kad nuteistasis R. M. pirmosios apklausos metu nurodė, jog narkotinių medžiagų pardavėjas buvo šviesių plaukų (3 t., b. l. 74–75), tačiau E. R. yra tamsių plaukų. Visgi, be šios asmenį identifikuojančios aplinkybės R. M. taip pat nurodė, kad narkotinių medžiagų pardavėjas prisistatė pravarde „(duomenys neskelbtini)“, buvo (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo, vilkėjo (duomenys neskelbtini) ir iškart po šios apklausos atpažino (apklausa 2019 m. kovo 7 d. buvo pradėta 10.40 val., baigta 12.00 val., atpažinimas pagal nuotrauką buvo pradėtas 12.05 val., baigtas 12.13 val.), kad minėtas asmuo yra nuotraukoje Nr. 5 – E. R. bei teigė, kad jį atpažino iš (duomenys neskelbtini) (3 t, b. l. 76–78). Be to, apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad pardavėjo plaukų spalva buvo tamsi (3 t., b. l. 82–83). E. R. atpažino ne vien nuteistasis R. M., bet ir liudytojas A. B., kuris taip pat nurodė, kad asmuo buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73–74), bei iškart po apklausos (apklausa 2019 m. kovo 6 d. pradėta 20.05 val., baigta 20.45 val., atpažinimas pagal nuotrauką pradėtas 21.00 val., baigtas 21.11 val.) atpažino E. R., nurodydamas, kad jį atpažįsta iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75–77). Todėl nurodytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo abejoti, kad narkotines medžiagas R. M. įsigijo būtent iš E. R..

13.       Apeliaciniame skunde taip pat keliamos abejonės dėl nuteistojo R. M. parodymų nuoseklumo. Abejojama, ar R. M. ikiteisminio tyrimo metu vykdytose apklausose yra nurodyti tikrieji jo teiginiai. Tačiau tiek 2019 m. kovo 21 d. nepilnamečio įtariamojo R. M. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas (3 t., b. l. 82-84), tiek šio posėdžio garso įrašas (CD diskas prie 3 tomo galinio viršelio voke Nr. 3) patvirtina, jog R. M. ikiteisminio tyrimo metu davė pakankamai sklandžius ir aiškius parodymus, o liudytoja apklausta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuotų nusikaltimų skyriaus vyriausioji tyrėja I. Š. (buvusi B.) patvirtino, jog R. M. 2019 m. kovo 7 d. iki 2019 m. spalio 10 d. ikiteisminio tyrimo apklausose (3 t., b. l. 74–75, 94–95) taip pat aiškiai dėstė savo mintis. Nenustatytas liudytojos suinteresuotumas šios bylos baigtimi. Apeliacinio skundo teiginiai, kad liudytoja negalėjo prisiminti prieš trejus metus vykdytų apklausų aplinkybių, yra deklaratyvūs. Iš apklausų protokolų matyti ir tai, kad R. M. apklausos buvo vykdomos dalyvaujant gynėjams, bei tiek įtariamuoju apklaustas R. M., tiek jo gynėjai parašais patvirtino, jog parodymai buvo surašyti teisingai. Aplinkybė, jog R. M. šlapime, paimtame 2019 m. kovo 7 d. 15.45 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (2 t., b. l. 199) jo parodymų patikimumui lemiamos įtakos neturėjo, kadangi sekančių dviejų apklausų metu R. M. davė iš esmės analogiškus parodymus. Be to, 2019 m. spalio 8 d. – gruodžio 4 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 103MS-181/2019 patvirtina, kad R. M. dėl savo psichikos būklės gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ir/ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus (3 t., b. l. 57–63). Todėl R. M. parodymų patikimumu apeliantas abejoja nepagrįstai.

14.       Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad E. R. pagal jam pareikštą kaltinimą turi būti išteisintas, kadangi laiku nebuvo imtasi reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Šie apeliacinio skundo teiginiai taip pat nėra pagrįsti. Išanalizavus visus byloje surinktus įrodymus matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliktas visapusiškai ir išsamiai. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad pagal 2020 m. liepos 23 d. nuteistojo gynėjo Raimondo Mažulio prašymą (3 t., b. l. 141–142) buvo imtasi papildomų priemonių nenustatyto asmens, iš kurio E. R. įgijo, o po to pardavė R. M. narkotines medžiagas, tapatybei nustatyti, taip pat apklaustas liudytojas R. M., gauti atsakymai dėl vaizdo stebėjimo kamerų įrašų (3 t., b. l. 152, 153–155, 158–159, 163, 168).

15.       Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog E. R. įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas, įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes, kad E. R. 2019 m. kovo 6 d. apie 17.00 val. daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens, už nenustatytą sumą pinigų nusipirko ir taip neteisėtai įgijo tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 0,392 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai laikė su savimi iki tol, kol 2019 m. kovo 6 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), neteisėtai už 10 eurų pardavė R. M., ir šiuos nuteistojo nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteisto apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad minėtame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai bei skundžiamo procesinio sprendimo turiniui ir iš esmės išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis.

Dėl paskirtos bausmės

16.       Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. 

17.       Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

18.       Nagrinėjamu atveju vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę E. R., išsamiai įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes: atsižvelgė į tai, kad E. R. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalis), į kaltės formą (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta) bei kaltininko asmenybę: iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas du kartus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, po šios nusikalstamos veikos padarymo teistas dar du kartus, taip pat teistas užsienyje (2 t. b. l. 46–51, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 68–71). Praeityje E. R. buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (laisvės apribojimas, areštas), tačiau jos neatgrasė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo. Tai rodo, kad E. R. nepadarė tinkamų išvadų dėl savo elgesio, nesiekia laikytis visuomenėje priimtų bendro gyvenimo normų, taigi, jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. R. bausmę, taip pat įvertino jo socialinius ir ekonominius ryšius, sveikatos būklę –  yra nevedęs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, užsiimantis individualia veikla, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 15), jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis, yra įrašytas į „UAB „(duomenys neskelbtini)“ įskaitą, nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 71, 72, 2 t., b. l. 78). Pirmosios instancijos teismas nenustatė E. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Visumos šių aplinkybių pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas E. R. skyrė straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, jo terminą numatydamas artimą sankcijos minimumui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrino su nutartimi, kuria subendrintos ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais paskirtos bausmės, taikydamas apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis). Į paskirtą bausmę įskaitė suėmime išbūtą laiką (2 t., b. l. 128–130) bei pagal nutartį atliktą bausmę. Nesutikti su šiuo pirmosios instancijos teismo sprendimu ir švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, parenkant švelnesnę bausmės rūšį, trumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, teisėjų kolegija neturi jokio objektyvaus pagrindo.

19.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 1 dalį asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki aštuonerių metų, taigi, įstatymų leidėjas, baudžiamajame įstatyme įtvirtindamas atsakomybę už disponavimą narkotinėmis turint tikslą jas platinti, numatė tik vieną bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Pažymėtina ir tai, kad individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įskaitant skunde nurodytas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes (yra jauno amžiaus, dirbantis, turintis sveikatos problemų). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybės, susijusios su kaltininko asmeniu, savaime nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-648/2016), todėl išskirtinai sureikšminus apelianto asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, ir jų pagrindu sušvelninus skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų pažeistas vienas iš baudžiamosios atsakomybės individualizavimo tikslų ? už padarytą veiką paskirti teisingą bei proporcingą bausmę. Be to, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, E. R. elgesys proceso metu nebuvo nepriekaištingas – nustatyti paskirtos kardomosios priemonės įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje pažeidimai – neatvykimas registruotis (2 t., b. l. 173, 5 t., b. l. 4, 25), jis taip pat be teismo leidimo pakeitė periodinės registracijos vietą.  E. R. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino, po šios nusikalstamos veikos padarymo teistas dar du kartus, todėl kritiškai vertintini apeliacinio skundo teiginiai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. 

20.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad terminuotos laisvės atėmimo bausmės nuteistasis negali atlikti dėl sveikatos būklės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistajam bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos, jeigu tokių prireiktų.

21.       Įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant E. R. paskirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, paskirdamas galutinę laisvės atėmimo bausmę. E. R. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati padaryto nusikaltimo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą ir neprieštarauja bausmės paskirčiai.

22.       Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas nevertino BK 75 straipsnio nuostatų taikymo galimybes, tačiau to ir neturėjo daryti, kadangi už sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, už kurio padarymą nuteistas E. R., priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis)) bausmės vykdymas negali būti atidėtas (nei veikos padarymo metu, nei šiuo metu nuo 2020 m. liepos 1 d. galiojanti BK 75 straipsnio redakcija nenumato galimybės atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam už tokio pobūdžio sunkų nusikaltimą). Nors apeliaciniu skundu prašoma atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos gali būti taikomos tik skiriant bausmę, o ne sprendžiant klausimą, ar paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl toks apeliacinio skundo prašymas nėra pagrįstas. 

23.       Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktinas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

nuteistojo E. R. gynėjo advokato Raimondo Mažulio apeliacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai

           Boleslovas Kalainis

 

 

         Zigmas Kavaliauskas

 

 

 

                Vidmantas Mylė

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 259 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BPK
  • BK 260 str. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu
  • 2K-138/2013
  • BK 1 str. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • 2K-54-648/2016
  • BK 75 str. Bausmės vykdymo atidėjimas