Civilinė byla Nr. e2S-162-425/2026

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12283-2025-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.3.; 3.3.2.6.1.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 25 d.

Panevėžys

        Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

        teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Kontraktas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės MB „Kontraktas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „JRV Brothers“ dėl prievolės atsiskaityti tinkamo įvykdymo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė MB „Kontraktas“ kreipėsi į tesimą su ieškiniu atsakovei UAB „JRV Brothers“ dėl 47 063,92 Eur skolos, 2 130,79 Eur palūkanų, 40 Eur sumos, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 49 234,71 Eur vertės atsakovei priklausančias lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, taip pat – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

2.       Prašyme nurodė, kad vien atsakovės turto nepakaks siekiant padengti turimus įsipareigojimus ieškovei, todėl, ieškovės nuomone, jos reikalavimui užtikrinti yra būtina areštuoti atsakovės lėšas ir nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą. Ieškovės įsitikinimu, netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kyla rizika, kad ateityje teismui priteisus reikalaujamą sumą sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįgyvendinamas, nes iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė, siekdama išvengti teismo sprendimo vykdymo, gali imtis priemonių perleisti savo turtą tretiesiems asmenims. Be to, nurodė, kad turi būti atsižvelgta ir į ženklią ieškinio sumą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 4 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

4.       Nors teismas nustatė, kad pareikštas reikalavimas laikytinas preliminariai pagrįstu, nurodė, kad vien didelė ieškinio reikalavimo suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Konstatavo, kad ieškovė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad atsakovė elgiasi ar elgsis nesąžiningai, stengdamasi išvengti galimos prievolės, o ieškovės teiginius, kad atsakovė gali perleisti turimą turtą laikė paremtais tik prielaidomis ir spėjimais.

5.       Pažymėjo, kad nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Ieškovei neįrodžius būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui, t. y. nepateikus įrodymų, jog atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, teismas sprendė, kad nėra pagrindo varžyti atsakovės teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025  m. gruodžio 4 d. nutartį ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.

6.1.                      Apeliantės teigimu, atsakovė UAB „JRV Brothers“ nesiėmė veiksmų padengti nurodytą skolą ir nerodė suinteresuotumo bent iš dalies atsiskaityti, skolos dengimo klausimo geranoriškai šalims nepavyko išspręsti, UAB „JRV Brothers“ nesutiko šios situacijos spręsti taikiai. Mano, kad toks atsakovės elgesys sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad egzistuoja reali rizika, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas arba net neįmanomas, nes iki sprendimo priėmimo atsakovė UAB „JRV Brothers“ gali perleisti ar sumažinti savo turtą.

6.2.                      Be to, nurodo, kad iš viešai prieinamos informacijos ieškovė sužinojo, kad atsakovė šiuo metu parduoda savo vieną transporto priemonę, todėl darytina išvada, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu yra nesąžininga, taip pat yra pagrindas manyti, jog atsakovė ketina perleisti jai priklausantį turtą tretiesiems asmenims ar kitaip jį apsunkinti, siekdama apsunkinti galimo ieškovei MB „Kontraktas“ palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti.

7.1.                      Atsakovės teigimu, nagrinėjamoje byloje ieškovė duomenų, kurie leistų labiau tikėtinai spręsti apie atsakovės nesąžiningumą nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Nors ieškovė skunde nurodė, kad atsakovė nesiėmė veiksmų padengti nurodytą skolą ir nerodė suinteresuotumo bent iš dalies atsiskaityti, tačiau pati ieškinyje patvirtino, kad yra gavusi 500 Eur skolos dalies apmokėjimą iš atsakovės.

7.2.                      Atsakovės nuomone, ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti įvertintas ir per proporcingumo principo, kuris nė vienai iš šalių neleidžia nepagrįstai suteikti pranašumo, reikalavimus.

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

9.       Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nagrinėjamo klausimo specifiką, į tai, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių spręstas nepranešus šalims, priima ir prideda prie bylos naujai apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus – duomenis apie taikos sutarties derinimą, duomenis apie atsakovės turtą, skelbimo kopiją.

10.       Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

11.       Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 47 063,92 Eur skolos, 2 130,79 Eur palūkanų, 40 Eur sumos, 6 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, o ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė areštuoti 49 234,71 Eur vertės atsakovei priklausančias lėšas atsiskaitomosiose sąskaitose bankuose, kitose kredito įstaigose ir pas trečiuosius asmenis, taip pat – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

12.       Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinys atsakovei dėl 47 063,92 Eur skolos, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 2 130,79 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo tenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 9 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-52980-1169/2025. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. vasario 12 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-6669-1169/2026 preliminarus sprendimas paliktas nepakeistas.

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

14.       Pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavęs, kad ieškovė nepagrindė, jog ieškovė nesąžiningais veiksmais bando ar bandys apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą, taip pat konstatavo, kad asmens nesąžiningumas nėra preziumuojamas, su kuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.

15.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-411-516/2019).

16.       Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad atsakovė vengia skolos mokėjimo, nesutinka su taikos sutartimi ir pan., kas, pasak ieškovės, rodo atsakovės siekį apsunkinti teismo sprendimo vykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės savaime nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo apeliantės atžvilgiu.

17.       Pagal Lietuvos informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-410-524/2026 priėmė R. Š. pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei UAB „JRV Brothers“, posėdis dėl nemokumo bylos iškėlimo paskirtas 2026 m. kovo 27 d.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės prieš tai paminėtos aplinkybės iš esmės leidžia konstatuoti sunkią skolininkės turtinę padėtį, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pakankamos pirmosios instancijos teismui konstatuoti atsakovės nesąžiningumą. Šiuo metu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad dėl nemokumo bylos iškėlimo į teismą kreipėsi atsakovės vadovas, matyti, kad atsakovė turi ir daugiau kreditorių, visgi teismų praktikoje pripažįstama, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).

19.       Kita vertus, apeliantė yra teisi, kad atsakovė, galbūt, perleido vieną iš turėtų transporto priemonių, nes civilinėje byloje Nr. eB2-410-524/2026 prie R. Š. pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškimo pateikimo metu atsakovei priklausė dvi transporto priemonės, kurios areštuotos VMI prie LR FM. Tačiau tokia nustatyta aplinkybė pati savaime nesuponuoja išvados, kad atsakovė ketino perleisti ar perleido šį turtą būtent siekdama išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar apsunkinti jo vykdymą ir nesudaro pagrindo tokį atsakovės elgesį vertinti kaip nesąžiningą, nes iš teismui pateikto skelbimo nematyti kada jis patalpintas skelbimų portale ir nėra įmanoma nustatyti, ar atsakovė transporto priemonę nusprendė parduoti dėl jai ieškovės iškeltos civilinės bylos. 

20.       Be to, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, jeigu dėl juridinio asmens buvo išduoti vykdomieji dokumentai arba nurodymai areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš juridinio asmens sąskaitos, juridinio asmens turtas pagal šiuos vykdomuosius dokumentus ir nurodymus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį, kai teismas leido antstoliui baigti vykdyti turto pardavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant išsaugoti atsakovės turtą, nebėra tikslingas, nes Klaipėdos apygardos teismui priėmus pareiškimą dėl nemokumo bylos atsakovei iškėlimo, buvo sustabdytas bet koks atsakovės turto realizavimas, taikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, skolos išieškojimas esant priimtam pareiškimui dėl nemokumo bylos iškėlimo ar vėliau iškeltai nemokumo bylai iš areštuoto turto bet kokiu atveju nebūtų įmanomas, kadangi nemokumo procese yra užtikrinami visų skolininko kreditorių interesai ir išieškojimas vieno iš jų naudai nėra galimas.

21.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį. Kadangi apeliacinės instancijos teismas  nustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo metu taip pat nėra tikslingas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                Laimantas Misiūnas