Civilinė byla Nr. e2S-343-777/2019

                         Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00253-2018-7

  Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.1.18.8; 3.1.18.2.13; 3.3.2.4; 3.3.2.5

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl turto pripažinimo priklausiniu ir nuosavybės teisių į jį pripažinimo, tretieji asmenys UAB „Palangos vandenys“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos teritorinis skyrius.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.        Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Statinio sudėtinių dalių kadastro duomenys: Vamzdynas, statybos pabaigos metai – 1968 m., pažymėtas plane 1V1; Vamzdynas, statybos pabaigos metai – 1985 m., pažymėtas plane 1V2; Sklendė, statybos pabaigos metai – 1968 m.,  pažymėta plane 216; Sklendė, statybos pabaigos metai – 1968 m.,  pažymėta plane 217), ir nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios metai – 1968 m., statybos pabaigos metai – 1985 m. (Statinio sudėtinių dalių kadastro duomenys: Vamzdynas, statybos pabaigos metai – 1968 m., pažymėtas plane 1KF1; Vamzdynas, statybos pabaigos metai – 1968 m., pažymėtas plane 1KF2; Vamzdynas, statybos pabaigos metai – 1985 m.,  pažymėtas plane 1KF3; ; Vamzdynas, statybos pabaigos metai – 1985 m.,  pažymėtas plane 1KF4; Šulinys, statybos pabaigos metai – 1968 m., pažymėtas plane 163; Šulinys, statybos pabaigos metai –  1968 m., pažymėtas plane 162; Šulinys, statybos pabaigos metai – 1968 m., pažymėtas plane 214; Šulinys, statybos pabaigos metai – 1968 m.,  pažymėtas plane 215; Šulinys, statybos pabaigos metai – 1968 m., pažymėtas plane 18; Šulinys, statybos pabaigos metai – 1968 m., pažymėtas plane 17) nekilnojamųjų daiktų, kurių registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniais ir pripažinti ieškovui A. K. nuosavybės teises į vandentiekio tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuotekų šalinimo tinklus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 

2.       2018 m. rugsėjo 17 d. teisme gautas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovo valdomai UAB ,,Palangos vandenys“ ardyti, naikinti, žaloti ar daryti kitą poveikį nuotekų šalinimo tinklams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini).

3.       Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, jog:

3.1.                      Atsakovo valdomos bendrovės UAB ,,Palangos vandenys“ darbuotojai 2018 m. rugsėjo 10 d., apie 10 val., atvyko į ieškovui išnuomotą ir jo teisėtai naudojamą žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir su kūjais pradėjo ardyti nuotekų tinklus, į kuriuos nuosavybės teises ieškovas prašo pripažinti šioje byloje.

3.2.                      Teigia, jog nors UAB ,,Palangos vandenys“, ardydami ieškovo naudojamą vidaus nuotekų tinklą, nurodo, kad jie vykdo įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, kuriuo pareiškėjas įpareigotas netrukdyti UAB ,,Palangos vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų – poilsio namelių (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovas nurodė, jog šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra sprendžiamas proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 klausimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei minėtu sprendimu A. K. yra įpareigotas tik netrukdyti atjungti iš poilsio pastatų išeinančius nuotekų tinklus vidaus tinklo šuliniuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – uždraudė UAB ,,Palangos vandenys“ ardyti, naikinti ar kitaip gadinti nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vamzdynus, esančius (duomenys neskelbtini), teritorijoje, paliekant jai teisę išardyti ir / ar pašalinti šių nuotekų šalinimo tinklų vamzdynų dalį tiek, kiek yra būtina tam, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, t. y. šių nuotekų šalinimo tinklų išvadai būtų atjungti iš šulinių Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8).

5.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

5.1.                      Nurodė, kad atsižvelgiant į ieškinio turinį bei reiškiamus reikalavimus iš esmės svarbu, kad ginčo objektas bylos nagrinėjimo metu išliktų toje pačioje status quo, t. y. bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo ieškovo kreipimosi į teismą metu – ginčo turtas nebūtų išardytas, sunaikintas, sužalotas ar kitaip suniokotas, kas galėtų pasunkinti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog galbūt ieškovui palankus teismo sprendimas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali tapti neįvykdomas, nes, nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės, ginčo objekto iš viso gali nelikti, arba jam būtų padaryta nepataisoma žala.

5.2.                      Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu nustatyti įpareigojimai ieškovui nagrinėjamoje byloje nekvestionuojami, todėl darė išvadą, kad vien tai, jog šiuo metu ieškovas yra pateikęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepaneigia šio sprendimo teisėtumo ir nestabdo jo vykdymo, jeigu tokio sprendimo nėra priėmęs prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjantis teismas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovas prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį, panaikinant nutarties dalį, kuria teismas nutarė palikti UAB ,,Palangos vandenys“ teisę išardyti ir / ar pašalinti nuotekų šalinimo tinklų vamzdynų dalį tiek, kiek yra būtina tam, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, t. y. šių nuotekų šalinimo tinklų išvadai būtų atjungti iš šulinių Nr. 17, 18 (planšeto Nr. 37-A-12), 162, 163, 214 ir 215 (planšeto Nr. 37-A-8). 

7.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1.                      Nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 UAB ,,Palangos vandenys“ nėra suteikta teisė gadinti, ardyti ar naikinti nei pačių nuotekų tinklų, į kuriuos ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teises šioje byloje, nei šulinių, kuriuose nuotekų tinklai turėtų būti atjungiami. Teigia, jog skundžiama nutartimi teismas iš esmės leido trečiajam asmeniui UAB ,,Palangos vandenys“ išardyti ir / ar pašalinti šių nuotekų šalinimo tinklų vamzdynų dalį, t. y. mano, jog teismas suteikė jai teisę, kurios spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo suteikti, bei suteikė tokią teisę, kurios asmuo nėra įgijęs.

7.2.                      Ieškovo nuomone, teismas, pritaikydamas laikinąją apsaugos priemonę, kuria suteikė teisę trečiajam asmeniui griauti tinklų dalį, išėjo iš pareikštų ieškinio reikalavimų ribų, kadangi šios bylos dalyku nėra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 vykdymas. Darė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje teismas neturėjo teisės aiškinti nurodyto teismo sprendimo galimą įvykdymo tvarką.   

8.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Palangos vandenys“ mano, jog atskirasis skundas nepagrįstas, bei nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. 14.00 val. UAB „Palangos vandenys“ kartu su antstole Reda Vizgaudiene, vadovaudamiesi 2018 m. birželio 27 d. išduotu vykdomuoju raštu, nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), tam, kad būtų įgyvendintas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017. Teigia, jog nuotekų šalinimo tinklų išvadai buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18, 162, 163, 214 ir 215 buvo atjungti, todėl mano, jog išnykus ginčo dalykui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebeliko apeliacijos objekto.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria pritaikius ieškovo prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, trečiajam asmeniui UAB „Palangos vandenys“ palikta teisė išardyti ir / ar pašalinti nuotekų šalinimo tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), tiek, kiek yra būtina tam, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017.

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad po bylos išnagrinėjimo iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

12.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo turinį konstatuoja, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog buvo ar nebuvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės suteikė trečiajam asmeniui UAB „Palangos vandenys“ teisę, kurios spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo suteikti, t. y. suteikė teisę trečiajam asmeniui griauti nuotekų šalinimo tinklų dalį, kas, ieškovo nuomone, reiškia, jog teismas išėjo iš pareikštų ieškinio reikalavimų ribų. Kadangi byloje ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pasisako tik dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria, ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas suteikė trečiajam asmeniui daugiau teisių nei šis buvo įgijęs įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017.   

13.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog skundžiama nutartimi teismas iš esmės leido trečiajam asmeniui UAB ,,Palangos vandenys“ išardyti ir / ar pašalinti šių nuotekų šalinimo tinklų vamzdynų dalį. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 31 d. sprendimu civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, be kita ko, įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovui buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 ((duomenys neskelbtini)), 162, 163, 214 ir 215 ((duomenys neskelbtini)) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų-poilsio namelių (duomenys neskelbtini). Civilinio proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad taikytinos laikinosios apsaugos priemonės nepaneigia įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017, kuriuo A. K. įpareigotas netrukdyti UAB ,,Palangos vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 ((duomenys neskelbtini)), 162, 163, 214 ir 215 ((duomenys neskelbtini)) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų – poilsio namelių (duomenys neskelbtini), vykdymo, kadangi šiuo sprendimu ieškovui A. K. taikyti įpareigojimai nagrinėjamoje byloje nekvestionuotini. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra teisinio pagrindo apriboti įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2576-235/2017 vykdymo. Konstatuotina, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai numatė išlygą, jog trečiasis asmuo turi teisę atjungti ieškovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus, o atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. 

14.       Analizuodamas atskirojo skundo turinį, akivaizdu, jog ieškovas nesutinka su skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta formuluote: „<...> paliekant jai teisę išardyti ir/ar pašalinti šių nuotekų šalinimo tinklų vamzdynų dalį tiek, kiek yra būtina tam, kad būtų įvykdytas įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimas <...>“. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė trečiajam asmeniui daugiau teisių, nei jis įgijo įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu, kadangi suteiktų teisių mastas buvo aiškiai apibrėžtas, kadangi buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta (tiek, kiek yra būtina), jog trečiasis asmuo turi teisę atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra būtini siekiant įvykdyti įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą, t. y. atjungti ieškovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus.

15.       Tai, kad skundžiamos nutarties turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas, patvirtina ir byloje esantys įrodymai, t. y. antstolės Redos Vizgaudienės 2018 m. spalio 3 d. patvarkymas dėl sprendimo įvykdymo, kuriuo nustatyta, jog: „2018 m. rugsėjo 27 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), skolininkas A. K. netrukdė išieškotojui UAB „Palangos vandenys“ buitinių nuotekų šuliniuose Nr. 17, 18 ((duomenys neskelbtini)), 162, 163, 214 ir 215 ((duomenys neskelbtini)) atjungti atsakovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus iš pastatų – poilsio (duomenys neskelbtini)“. Be to, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kad trečiasis asmuo, atjungdamas ieškovo savavališkai prijungtus nuotekų išvadus, būtų atlikęs daugiau veiksmų, nei jam buvo suteikta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog trečiajam asmeniui buvo aišku, kokia yra laikinųjų pasaugos priemonių apimtis, trečiasis asmuo vykdydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. sprendimą neviršijo jam suteiktų įgaliojimų apimties, ieškovas pretenzijų dėl atliktų atjungimo darbų nereiškė, todėl nustatytina, jog proceso šalims buvo aiškus nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas ir apimtys.

16.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, jų nekartodamas mano, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindų ją keisti ar naikinti.

17.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Teisėja                                                         Jolanta Gailevičienė