Baudžiamoji byla Nr. 1-34-317/2016
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00026-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.14.6.2.; 1.2.14.7.2.; 1.2.29.6.; 2.3.2.1.3.3.;
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2016 m. liepos 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei, kaltinamojo gynėjai Vidai Kisielienei, nukentėjusiajai J. Č., civilinio ieškovo atstovei Aušrai Ragelienei, civilinio atsakovo atstovei Reginai Agrbai, teismo posėdyje nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje pagal LR BK 184 str. 2d., 183 str. 2d. 304 str. 1d. kaltinamas M. Č.
n u s t a t ė :
Teisminio nagrinėjimo metu 2016-06-27 posėdyje civilinio atsakovo – UAB „M“ atstovė pateikė teismui prašymą LR BPK 254 straipsnio 3 dalies pagrindais perduoti baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu prokurorui, kadangi kaltinamasis aktas M. Č. atžvilgiu yra visiškai neatitinkantis LR BPK 219 straipsnio reikalavimų.
Prašyme teigiama, jog kaltinamasis aktas nuo pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžios apriboja galimybę gintis nuo tokio kaltimo, nes egzistuoja esminė kaltinamojo akto yda – jo nekonkretumas ir esminiai prieštaravimai pačiame kaltinamajame akte nurodytoms bylos faktinėms aplinkybėms: nėra atskleista, kokiu būdu kaltinamasis galėjo žinoti, kad nuomos sutartyje sulygtos kainos bus ekonomiškai nenaudingos; netirta aplinkybė, kad tarp išnuomotų patalpų yra dar neįrengtos patalpos, kurių nuomos kaina negali būti tapati įrengtų patalpų nuomos kainai; automobilių pardavimo epizode tiksliai nenustatytas nei veikos padarymo laikas, nei vieta.
Pasisakydama dėl pareikšto civilinės atsakovės prašymo 2016-06-30 teismo posėdyje kaltinimą palaikanti prokurorė nurodė, jog teisme ištyrus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, matyti, jog yra pagrindas keisti kaltinimą M. Č. į kitą kaltinimą, kuris savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtųsi nuo pradinio kaltinimo. Ji nurodė, kad nemato galimybės palaikyti M. Č. pareikštą kaltinimą nepapildžius ikiteisminį tyrimą naujais duomenimis, todėl prašė bylą perduoti prokurorui LR BPK 254 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka. Prokurorė savo prašymą perduoti bylą prokurorui motyvavo tuo, jog tam, kad galima būtų pakeisti kaltinimus M. Č., būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus – specialistų pagalba nustatyti kaltinime nurodytų pastatų realias nuomos kainas, kaltinime nurodytų automobilių realią, o ne pardavimo kainą, išspręsti klausimą dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kaip nusikalstamų veikų bendrininką liudytoju byloje apklaustą Š. bei juridinį asmenį – UAB „M“, kurios naudai veikė M. Č.. Prokurorė nurodė, jog atsižvelgiant į teisminio nagrinėjimo metu naujai paaiškėjusias aplinkybes, teisme nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės pateiktus papildomus duomenis, iš esmės keičiančius kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes, neatlikus papildomų tyrimo veiksmų, negalima pakeisti kaltinimų M. Č. naujais kaltinimais. Perdavus bylą prokurorui, prašė nustatyti 6 mėnesių terminą ikiteisminiam tyrimui papildyti.
Prokurorės ir civilinio atsakovo atstovės prašymai perduoti bylą prokurorui, tenkintinas.
Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, nes jame prokuroras suformuluoja kaltinimą, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas teisme, t. y. tokiu būdu apibrėžiamos bylos nagrinėjimo teisme ribos (BPK 23 straipsnis, 255 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas turi atitikti BPK 219 straipsnio reikalavimus, nes, priešingu atveju, byla perduotina prokurorui (BPK 234 straipsnio 2 dalis, 254 straipsnio 3 dalis). Tačiau ne bet kokie kaltinamojo akto trūkumai suteikia pagrindą bylą grąžinti prokurorui. Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi iš esmės neatitikti BPK 219 straipsnio reikalavimų.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, byla prokurorui gali būti perduodama tik esant 3 sąlygų visumai: kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnyje nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų; kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, ir kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (kasacinė nutartis Nr. 2K-222/2013). Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt.) (BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas) (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2014). Iš nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šią veiką kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-88-942/2016).
Su civilinio atsakovo atstovės prašyme nurodytais teiginiais, jog prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, negalima būtų sutikti, nes visi paminėti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nagrinėjamu atveju prokuroro surašytame kaltinamajame akte yra išpildyti. Baudžiamojoje byloje prokuroro kaltinimas tiek turinio, tiek formos aspektais atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus ir nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog jame yra tokių trūkumų, kurių negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Kaltinamajame akte yra aprašytos nusikalstamos veikos, duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, taip pat aiškiai nurodyta nusikalstamos veikos kvalifikacija. Taigi teiginiai, kad kaltinamasis aktas formaliai neatitinka BPK reikalavimų, dėl ko baudžiamoji byla negalėjo būti perduota teismui, nėra pagrįsti. Tuo pačiu pažymėtina tai, jog dėl byloje surinktų ir kaltinamajame akte išdėstytų bei prašyme aptariamų duomenų pripažinimo įrodymais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, būtent teismo kompetencijai priskirta patikrinti, ar ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys yra gauti teisėtu būdu, yra patikimi ir reikšmingi, įrodinėjant bent vieną bylai teisingai išspręsti svarbią aplinkybę.
LR BPK 254 str. 3 dalyje yra nurodyta, jog byla perduodama prokurorui ne tik tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimą. Teismas, perduodamas bylą prokurorui dėl baudžiamojo proceso pažeidimų ar tyrimo papildymo, nustato konkretų terminą pažeidimams pašalinti ar ikiteisminiam tyrimui papildyti. Per teismo nustatytą terminą prokuroras privalo pašalinti pažeidimus ar papildyti ikiteisminį tyrimą ir surašyti kaltinamąjį aktą arba surašyti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Ištyrus teisme prokuroro kaltinamajame akte aptartus įrodymus, paaiškėjo naujos esminės aplinkybės, kurių pagrindu civilinio ieškovo atstovė bei nukentėjusioji pateikė prašymą patikslinti bei pakeisti kaltinime nurodytų veikų aplinkybes iš esmės skirtingomis. Nors byloje paaiškėjo naujos, iš esmės skirtingos nuo kaltinimo aplinkybės, kurios neatitinka prokuroro pareikštame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių ( pateikti duomenys, leidžiantys manyti, jog pasisavinto ir iššvaistyto turto vertė iš esmės skiriasi nuo kaltinime nurodyto turto vertės, kad nusikalstamose veikose kaip bendrininkai galėjo dalyvauti ir kiti asmenys, kad kaltinamasis galėjo veikti juridinio asmens naudai ir pan.), tačiau prokurorė kaltinimo negalėjo pakeisti ar papildyti naujomis esminėmis aplinkybėmis, nurodydama, jog to padaryti teisme neturi galimybių neatlikusi papildomo aplinkybių tyrimo ikiteisminiame tyrime.
Akivaizdu, jog nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo atstovės pareikštame prašyme pakeisti kaltinimą, papildant jį naujomis esminėmis faktinėmis aplinkybėmis bei pakeisti veikų kvalifikavimą, yra nurodytos aplinkybės, kurios iš esmės skiriasi nuo faktinių aplinkybių ir kvalifikacijos nurodytos prokuroro surašytame kaltinamajame akte. Prokurorė pripažįsta, jog neatlikus papildomų ikiteisminio tyrimo veiksmų - nepatikrinus nukentėjusios bei civilinio ieškovo atstovės pateiktame kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių (nesurinkus duomenų apie realią iššvaistyto ir pasisavinto turto vertę, kas nebuvo padaryta ikiteisminio tyrimo metu), neišsprendus klausimo dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kaip bendrininko A. Š., neišsprendus klausimo dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens – UAB „M“, nėra galimybės pakeisti M. Č. pareikštą kaltinimą iš esmės skirtingu bei pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, išspręsti klausimą dėl civilinių ieškinių dydžio. Su tokiu prokurorės vertinimu sutinka ir teismas, kadangi teismui pateikti duomenys duoda pagrindą manyti, jog kaltinimas M. Č. gali būti keičiamas iš esmės skirtingu pagal faktines aplinkybes bei gali būti keičiamas kaltinamajame akte nurodytų veikų kvalifikavimas ir civilinių ieškinių dydis. Neatlikus papildomų tyrimo veiksmų (neatlikus dokumentų poėmių ar kratų, negavus specialistų – turto vertintojų išvadų t. y. nesurinkus duomenų, patvirtinančių realią pasisavinto ir iššvaistyto turto vertę, neišsprendus klausimo, ar nusikalstamoje veikoje kaip bendrininkas dalyvavo A. Š., taip pat neįvertinus, ar M. Č. veikė UAB „M“ naudai ir nepatraukus atsakomybėn šio juridinio asmens), negalima priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Paminėtų veiksmų negalima atlikti teisme, nes jie susiję su procesinėmis prievartos priemonėmis, kurias galima atlikti tik ikiteisminio tyrimo metu. Be to, atsižvelgus į gautus naujai duomenis, būtinos specialistų ar ekspertų konsultacijos bei jų tyrimo išvados. Taip pat būtina išspręsti klausimą dėl kaltinime nurodytų veikų bendrininkų (pvz. A. Š.) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, juridinio asmens atsakomybės, procesinių prievartos priemonių jiems taikymo ir pan.
Įvertinus naujai paaiškėjusius duomenis, pagal kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą kyla būtinybė iš naujo atlikti kaltinamajame akte aprašytų faktinių aplinkybių tyrimą, baudžiamojo įstatymo taikymo kontekste įvertinti kaltinamojo bei kitų asmenų atliktus bendrus veiksmus, išdėstyti faktines aplinkybes taip, iš kurių būtų aišku, kokie asmenys, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kokius veiksmus, vaidmenis atliko, pagal BK nurodyti jų neteisėtų veiksmų teisinę kvalifikaciją. Įstatymų leidėjas bylą nagrinėjančiam teismui nesuteikia teisės už prokurorą suformuluoti kaltinimą. Tokiu būdu būtų paneigta ikiteisminio tyrimo, kaip vienos iš baudžiamojo proceso stadijos, esmė. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą teisme gali būti tik pakeistos kaltinime nurodytos veikos esminės faktinės aplinkybės ir jos kvalifikacija, tačiau tai gali būti padaryta tik remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis. Akivaizdu, jog pakeisti kaltinimą M. Č. į kitą kaltinimą, kuris savo faktinėmis aplinkybėmis iš esmės skirtųsi nuo pradinio bei keisti veikos kvalifikavimą, remiantis ikiteisminio tyrimo metu nepilnai surinktais ir prieštaringais duomenimis, teismas neturi galimybės. Susiklosčius tokiai teisinei situacijai reikia sutikti su prokurore, kad nagrinėjamoje byloje būtina atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, jog prokurorės prašymas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui papildyti ikiteisminį tyrimą, yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintinas.
Kauno apygardos teismo 2016-06-10 nutartimi, baudžiamojoje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. Č. ir UAB „M“ turtui buvo pratęstas 3 mėnesiams nuo 2016-06-18. Kadangi šioje proceso stadijoje baudžiamoji byla yra gražinama prokurorui, o laikino nuosavybės teisių apribojimo terminas baigiasi 2016-09-18, todėl tęsti laikiną nuosavybės teisų apribojimą nėra pagrindo.
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsniu, 254 straipsnio 3 dalimi, 440 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r ė:
Baudžiamąją bylą Nr. 1-34-317/2016 (proceso Nr.1-20-9-00026-2014-7) perduoti prokurorui ikiteisminį tyrimą papildyti, nustatant ikiteisminiam tyrimui papildyti 3(trijų) mėnesių terminą.
Nutartis per 7 dienos nuo jos paskelbimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.
Teisėjas Algirdas Jaliniauskas