Civilinė byla Nr. 2A-85-153/2014;
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02477-2012-8;
Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.5;
99.5; 114.11; 121.18. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gegužės 28 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (pranešėja), Gintauto Koriagino ir Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-278-490/2013 pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė:
- Ginčo esmė
Ieškovas L. Z. prašė pripažinti ieškinyje išvardytus atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, procesinius veiksmus pažeidžiančiais jo konstitucines bei procesines teises, prašė priteisti ieškovui neturtinę 10 000 Lt žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovo reikalavimai nepatenkinti, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos dėl ginčo išnagrinėjimo padengtos iš valstybės biudžeto.
Teismas sprendime vadovavosi CK 6.272 straipsniu ir nurodė, kad pagal šį straipsnį valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą administracinio ir baudžiamojo proceso srityse (deliktinė atsakomybė). Valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį atsiranda be pareigūnų kaltės, tačiau ieškovas neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Todėl visų pirma įrodęs neteisėtus pareigūnų veiksmus (neveikimą), ieškovas dar turi įrodyti ir dėl šio neteisėto veikimo (neveikimo) turėtą žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėto neveikimo.
Teismas nustatė, kad kratos metu iš ieškovo buto buvo paimti ieškovo ieškinyje nurodyti daiktai (I tomas, b. l. 1–7), kaip galintys turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Kauno apskr. VPK Jonavos rajono PK KPS nutarimu nutarta, kad daiktus, tarp jų ir ieškinyje nurodytus, reikia palikti saugoti Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK iki galutinio sprendimo byloje priėmimo ir atskiro nurodymo (I tomas, b. l. 19–23). Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2012-04-10, o dalis nurodytų ieškinyje daiktų, kaip turintys reikšmės nusikalstamai vaikai tirti ir nagrinėti, perduoti teismui, kita dalis palikta saugoti Kauno apskrities VPK Jonavos rajono Policijos komisariate iki galutinio sprendimo byloje priėmimo ir atskiro nurodymo. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2012-10-24 baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-670/2012 ieškovo atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir nusprendė dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, daiktai, kurie, teismo nuomone, nebuvo nusikalstamos veikos padarymo įrankis ar priemonė (tarp jų ir ieškinyje nurodyti), grąžintini L. Z..
LR BPK 93 str. 1 d. nustato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi iki nuosprendžio įsiteisėjimo arba iki termino, per kurį gali būti apskųstas nutarimas ar nutartis nutraukti procesą, pabaigos. Kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendį buvo apskundęs apeliacine tvarka, ieškovui grąžintini daiktai galėjo būti grąžinti tik apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus ieškovo skundą, tai yra 2013-04-15 (Kauno apygardos teismo 2013-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 1A-140-493-2013, II tomas, b. l. 9–23).
O ieškovo nuomone, atsakovė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, netinkamai kontroliavo ikiteisminį tyrimą, neteisėtai ribojo ieškovui teisę naudotis daiktais, kurie nėra nusikaltimo priemonės, matydama ir žinodama tai anksčiau ir surašydama 2012-04-10 kaltinamąjį aktą, tyčia juos paliko byloje ir negrąžino jų ieškovui, nereagavo į Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjo V. P. 2011-01-13 priimtą nutartį, kuria buvo įpareigota daiktus, nesusijusius su byla, grąžinti savininkui ir neapriboti teisės jais naudotis, su šiais daiktais nebuvo atlikti jokie veiksmai, taip nepagrįstai suvaržyta ieškovo teisė naudotis jam priklausančiais daiktais ir jam sudaryta nepatogumų.
Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ikiteisminio tyrimo metu ieškovas būtų kreipęsis dėl ieškinyje nurodytų daiktų, išskyrus dėl USB MINI DVR įrenginio, grąžinimo. USB MINI DVR įrenginio grąžinimo klausimas buvo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-375-780/2012 Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012-12-21 sprendimu.
Ieškovas pripažino, jog byloje nėra įrodymų, kad jis prašė grąžinti jam daiktus, kurie neturėjo nieko bendra su pradėtu tyrimu.
Teismas konstatavo, kad nepateikti įrodymai, jog ieškovas patyrė nemažai nepatogumų, nes per tą laiką parašė apie 400 skundų, ir juos išnagrinėjus, daugumoje buvo parašytas vienintelis žodis „atmestas“.
Teismas nurodė, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-01-13 nutartimi išnagrinėjo ieškovo L. Z. skundą dėl prokuroro veiksmų ir nutarė įpareigoti ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį prokurorą per kuo trumpiausią terminą apžiūrėti iš L. Z. buto kratos metu paimtus daiktus ir daiktus, neturinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir grąžinti juos pareiškėjui, tačiau prokurorė sprendė, kad ieškinyje nurodyti daiktai turi reikšmės ikiteisminiam tyrimui Nr. 61-1-0319-10, ir juos kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga perdavė teismui. Kauno apygardos teismas 2013-04-15 nutartyje pažymėjo, kad ieškovo L. Z. bute kratos metu rasti daiktai LR BPK 91 straipsnio prasme yra laikomi daiktiniais įrodymais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga teismui kartu su visa bylos išnagrinėjimui reikalinga medžiaga, teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą ne tik dėl baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens kaltės, bet ir dėl prie bylos pridėtų daiktinių įrodymų; šiuo atveju apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl daiktinių įrodymų pasisakė ir daiktus, kurie nebuvo nusikalstamos veikos padarymo įrankis ar priemonė, grąžino L. Z.. Teismas nustatė, kad byloje ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų dėl prokuroro pareigų nevykdymo fakto ar neveikimo taip, kaip pagal įstatymus jis turėjo veikti, o tuo labiau ieškovui nepateikus jokių įrodymų, kokius konkrečius nepatogumus jis patyrė dėl ieškinyje nurodytų daiktų grąžinimo, atsižvelgiant į tai, kad dėl vieno iš jų grąžinimo (USB MINI DVR įrenginio) yra jau yra pasisakęs Lazdijų rajono apylinkės teismas, prokuroro veiksmų vien dėl to, jog jis sprendė, kad kratos metu iš ieškovo buto paimti daiktai, be kitų, ir ieškinyje nurodyti, turi reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir juos su bylos medžiaga perdavė teismui, nėra pagrindo pripažintini neteisėtais CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme ir pripažintini pakankamu pagrindu į neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.250 straipsnį, kartu pažymint, kad tuo klausimu jau yra pasisakęs ir aukštesnės instancijos teismas. Todėl šią ieškovo ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas atmetė kaip nepagrįstas ieškovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovės ieškovui nepagrįstų įtarimų pareiškimo, kadangi tiek iš Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012-10-24 nuosprendžio, tiek iš Kauno apygardos teismo 2013-04-15 nutarties matyti, kad L. Z., be kitų nuosprendyje minimų aplinkybių, buvo pripažintas kaltu ir dėl to, kad P. G. akivaizdoje imituodavo savo lytinio organo apsinuoginimą, atliko seksualinio pobūdžio veiksmus mažamečio atžvilgiu, kad piešė lytinius organus, o taip pat buvo pripažintas kaltu ir pagal LR BK 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymų davimo baudžiamojoje byloje dėl kompiuterio sisteminio bloko dingimo iš jam priklausančio buto.
Teismas nurodė, jog ieškovo argumentas dėl atsakovės pareiškimo apie tai ,,o koks skirtumas, ką ieškovas rodė, lytinį organą ar pirštą“, išnagrinėtas apeliacine tvarka aukštesnės instancijos teismo, ir pripažino, kad apylinkės teismas pagrįstai tai įvertino kaip tvirkinamųjų veiksmų mažamečio asmens atžvilgiu atlikimą, kadangi nepadorus gestas – viduriniojo piršto rodymas nelaikomas tvirkinamaisiais veiksmais, tačiau analizuojamame kontekste piršto rodymas jį laikant prie savo lytinio organo pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo kvalifikuotas kaip tvirkinamieji veiksmai, kadangi mažametis asmuo buvo paskatintas prieš kamerą padaryti seksualinį veiksmą, nebūdingą tokio amžiaus asmeniui. Todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą dėl atsakovės pareigūnės padarytos išvados.
Teismo vertinimu, kitų ieškinyje nurodytų aplinkybių ieškovas taip pat neįrodė (LR CPK 178 str.).
Teismas, nenustatęs neteisėtų prokuroro veiksmų dėl pirmiau nurodytų ieškinyje aplinkybių, sprendė, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti atsiradus atsakovės civilinę atsakomybę, o tuo pačiu ir jos pareigą atlyginti ieškovui dėl jo nurodytų atsakovės veiksmų patirtą žalą (CK 6.246 str. 1 d., CPK 178 str.). Todėl ir šią ieškovo ieškinio dalį atmetė kaip nepagrįstą.
- Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-278-490/2013, kuriuo atmestas ieškovo L. Z. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl neteisėtų prokuratūros veiksmų ir neturtinės žalos atlyginimo, skundžia ieškovas, prašydamas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – pripažinti pažeistas teises ir atlyginti neturtinę žalą.
Teismas nepaisė EŽTK 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimų, kadangi prokuratūra laikė ieškovo daiktus, nors paimti daiktai nebuvo nusikaltimo įrankis.
Teismas neapgynė ieškovo teisių, nesivadovavo CPK 3 str., numatytomis tarptautinėmis sutartimis, nevertino atsakovės pareigos BPK 2 str., 176 str. 1 d. 2 p. atlikti ikiteisminį tyrimą kuo skubiau ir ne ilgiau nei per 6 mėn.
Teismas netinkamai vertino įrodymus dėl 2011-01-13 teisėjo V. Paurio nutarties, kurioje atsakovas įpareigotas per kuo trumpesnį laiką grąžinti daiktus, nesusijusius su įtarimais ieškovui.
Prokuroro neteisėti veiksmai nepagrįstai suvaržė ieškovo teisę disponuoti jo nuosavybės teise, todėl yra neteisėti (LAT 3k-7-375/2011). Todėl ieškovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, jog buvo pažeistos ieškovo teisės, kad nepagrįstai ir neproporcingai ilgai atsakovas varžė ieškovo teises, dėl to pažeidė CK 6.246 str. 1 d., EŽTK 1 protokolo 1 straipsnio reikalavimus.
Ieškovas yra apkaltintas veiksmais, kurių nepadarė, ieškovo tariamai atliktus nusikalstamus veiksmus nustatė teismas, todėl šioje dalyje ieškovas prašo įvertinti nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimus, atsakovė šio principo nesilaikė ir ne kartą žemino ieškovą savo išmąstymais apie lytinį organą, jo rodymą, taip savo pareigą atliko aplaidžiai, nerūpestingai.
Dingęs kompiuterinio sisteminis blokas taip pat neatsirado, teisėjas A. Paštuolis neteisingai įvertino situaciją, nepagrįstai nustatė tariamai įvykdyto nusikaltimo faktą, dėl to ieškovas buvo nepagrįstai nuteistas dėl kompiuterio dingimo.
Ieškovas prašė įvertinti nekaltumo prezumpcijos principą, valstybė privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos principų, ko nesilaikė atsakovė ir žemino ieškovą savo išmąstymais apie lytinio organo rodymą, taigi savo pareigą atliko aplaidžiai.
Atsakovės atstovė Kauno apygardos prokuratūros prokurorė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su ieškovo apeliaciniame skunde pateiktais motyvais ir laiko juos nepagrįstais. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-278-490/2013 yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl atsakovės atstovė prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti, teismo sprendimo nekeisti.
Apeliaciniame skunde ieškovas dėsto ir analizuoja Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-670/2012 ir apeliacinės instancijos – Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-140-193-2013 išnagrinėtas ir jau nustatytas aplinkybes. Nuosprendis ir nutartis šiose bylose jau yra įsiteisėję. Todėl šioje civilinėje byloje jos pakartotinai neanalizuotinos ir apeliacinio teismo nekeistinos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.272 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos arešto paskyrimo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Ši civilinės atsakomybės rūšis ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokurorų kaltės įrodinėti nereikia, nes deliktinė civilinė atsakomybė valstybei atsiranda nepaisant šių asmenų kaltės, tačiau turi būti nustatomos kitos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (LR CK 6.247 str.); žala ir jos dydis (LR CK 6.249–6.250 str.); priežastinio ryšio buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (LR CK 6.247 str.). Šių sąlygų buvimo fakto įrodinėjimas yra ieškovo pareiga (LR CPK 178 str.). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-06-16 nutartis civilinėje byloje. R. D. v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-3- 319/2008).
Teisė į žalos atlyginimą pagal šią teisės normą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog asmens atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai ir žala atsirado būtent dėl šių veiksmų. 2012 m. spalio 24 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr.1-91-670/2012 nuosprendyje ir 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1A-140-193-2013 nutartyje nustatytos aplinkybės rodo, kad prokurorė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl ieškovo teiginiai dėl jo pažeminimo, pergyvenimų dėl neteisėtų apkaltinimų yra nepagrįsti. Ieškovas nepateikė duomenų, kurie leistų teigti, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kad atsirado neturtinė žala ir kad ta žala atsirado būtent dėl šių veiksmų. Vien tai, kad ieškovui nepatinka, kaip prokuroras bei teismas vertino įrodymus, dar negali būti pagrindas tenkinti apeliacinį skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamųjų bylų Nr. 1-91-670/2012, 1A-140-193-2013 ir civilinės bylos Nr. 2-278-490/2013 nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad prokurorė atliko neteisėtus veiksmus, todėl N. Z. ieškinys atmestas teisėtai ir pagrįstai, kadangi nėra būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.
Ieškovas neįrodė būtinos sąlygos deliktinei atsakomybei atsirasti, tai yra neteisėtų pareigūnų veiksmų, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Ieškovas nepateikia duomenų, kurie leistų teigti, jog jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai, kad atsirado neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita) ir kad žala atsirado būtent dėl šių veiksmų. Todėl tenkinti apeliacinį skundą ieškovo N. Z. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Be to, tokio pobūdžio bylose teismai yra suformavę praktiką, kad pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-388/2007).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
CK 6.272 straipsnyje įtvirtinta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų administracinio, baudžiamojo ir civilinio proceso srityje. Pagal šį straipsnį, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, kai žalos padaroma procesiniais teisiniais aktais, kuriais remiantis taikomos procesinės prievartos priemonės, taip pat teismų sprendimais, nuosprendžiais, nutarimais, nutartimis ar kitokiais procesiniais dokumentais. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą administracinio ir baudžiamojo proceso srityse (deliktinė atsakomybė). Valstybės atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį atsiranda be pareigūnų kaltės, tačiau ieškovas neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Todėl visų pirma įrodžius neteisėtus pareigūnų veiksmus (neveikimą), apeliantas dar turi įrodyti ir dėl šio neteisėto veikimo (neveikimo) patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėto neveikimo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad prokurorė ne kartą, 2011-11-25, 2012-01-20 ir 2012-01-31 ieškovui pareiškė nepagrįstus įtarimus. Įtarimuose apkaltino ieškovą tuo, kad jis apsinuogino savo lytinį organą (pirštą) ir jį rodė asmeniui. Atsakovė negrąžino ieškovui jam priklausančių daiktų, daiktus nepagrįstai sulaikė, nors tam nebuvo įstatyminio pagrindo. Laikė baudžiamojoje byloje ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomus daiktus ir apribojo ieškovo teises naudoti jam priklausančius daiktus. Atsakovė aplaidžiai vykdė savo pareigą, darė neatsakingus pareiškimus apie ieškovo tariamai įvykdytą nusikalstamą veiką – lytinio organo, piršto rodymą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos ir tarptautinius įstatymus, pažemino ieškovą. Tačiau su šiais ieškovo argumentais sutikti negalima, kadangi ieškovas byloje neįrodė pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo (CPK 178, 185 str.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovo daiktų krata buvo sankcionuota teismo, leista iš apelianto paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus. Šie veiksmai atlikti ikiteisminio tyrimo metu, kurį organizuoja ir jam vadovauja bei procesinius sprendimus priima prokuroras (BPK 164 str.), todėl atsakovė nėra neįgaliota vertinti, dėl kokių priežasčių ikiteisminio tyrimo metu turi būti paimamas vienas ar kitas daiktas. BPK 92 straipsnio 3 dalis numato, kad daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi ir perduodami kartu su tyrimo medžiaga, todėl, įvertinęs šias aplinkybes ir BPK nustatytą daiktų saugojimo ir grąžinimo teisinį reglamentavimą, teismas pagrįstai pripažino, kad apelianto nurodyti daiktai pagal BPK reikalavimus turėjo būti laikomi ikiteisminio tyrimo medžiagoje iki procesinio sprendimo priėmimo (BPK 91 str., 92 str. 3 d.). BPK 164 straipsnyje numatyta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja bei procesinius sprendimus priima prokuroras, o ne Lietuvos valstybę atstovaujančios teisėsaugos institucijos pareigūnai, šią ieškinio dalį teismas pagrįstai atmetė, nes apeliantas neįrodė Lietuvos valstybei atstovaujančios teisėsaugos institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Prokuroro priimtus sprendimus galima apskųsti BPK nustatyta tvarka, ir jų teisėtumas negali būti nagrinėtinas šioje civilinėje byloje. Pagal EŽTK 1 protokolo 1 straipsnį, bet koks nuosavybės teisės apribojimas gali būti teisėtas tik tada, kai jis atliekamas remiantis įstatymais, o nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, krata buvo sankcionuota teismo, leista paimti iš apelianto reikalingus tyrimui atlikti daiktinius įrodymus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad apeliantas neįrodė, kad jo teisė į jo nuosavybę – daiktus, paimtus kratos metu, buvo apribota nesivadovaujant įstatymais. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų, nes visiškai pritaria, kad byloje nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų, kurie būtų susiję su nepagrįstu ieškovo daiktų paėmimu.
Bylos duomenimis, 2012-04-10 buvo surašytas kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 61-1-00319-10 (t. 1, b. l. 8–18), kuriame suformuluota ir kvalifikuota apelianto veika, išvardinti ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, tarp jų ir ieškovui priklausančių daiktų poėmis. Ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, baudžiamoji byla perduota nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui (b. byla Nr.1-91-670/2012). Baudžiamoji byla išnagrinėta apylinkės teisme ir apygardos teisme, baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai nenustatė ieškovo pareiškime nurodytos aplinkybės, kad ieškovas jam inkriminuojamų nusikaltimų neįvykdė, todėl teisėjų kolegija vadovaujasi byloje esančiu teismo 2012-10-24 nuosprendžiu (1 t., b. l. 55–71) ir Kauno apygardos teismo 2013-04-15 nutartimi (2 t., b. l. 9–23), kuriuose nenustatytos ieškovo dėstomos apeliaciniame skunde aplinkybės apie jo teisių pažeidimą dėl neteisėto nuteisimo už tariamai nepadarytus nusikaltimus, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai sulaikytus ieškovo asmeninės nuosavybės teise valdomus daiktus. Klausimas dėl dalies daiktų grąžinimo buvo išspręstas ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų nutarimais (1 t., b. l. 142–151), šių dokumentų teisėtumo teisėjų kolegija vertinti civilinėje byloje neturi įstatyminio pagrindo, tačiau konstatuoja, kad nutarimai yra įsiteisėję, o byloje nepateikti jokie objektyvūs įrodymai, kad pareigūnai veikė neteisėtai, pažeidė ieškovo teisę disponuoti daiktais, kurie yra šios bylos nagrinėjimo objektas, arba vilkino ikiteisminį tyrimą, be pagrindo ir neprotingai ilgai apribojo ieškovo teisę dėl procesinių veiksmų, atliekamų tyrimo metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad civilinėje byloje nėra pagrindo įžvelgti apelianto nekaltumo prezumpcijos pažeidimo, kadangi ieškovas pripažintas kaltu teismo nuosprendžiu. Taip pat tai, kad byloje nenustatyti atsakovės veiksmai, kurie sudaro pagrindą patenkinti ieškovo reikalavimą dėl žalos priteisimo, nenustatytas pagrindas civilinei atsakomybei taikyti (CPK 12, 178, 185 str.). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jos nekartoja ir visiškai su ja sutinka.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentu, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė neveikė taip, kaip turėjo veikti, neįvykdė pareigos apelianto atžvilgiu. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės neturtinę žalą yra nepagrįstas, taigi atmestinas.
Teismai, išnagrinėję baudžiamąją bylą, kurioje ieškovui buvo pateikti kaltinimai, ieškovą pripažino kaltu padarius nusikaltimus, taip pat priėmė procesinius sprendimus, kurie patikrinti apeliacine tvarka (1 t., 55–71, 2 t., b. l. 9–23). Procesiniai dokumentai baudžiamojoje byloje yra įsiteisėję, todėl teisėjų kolegija neturi įstatyminio pagrindo tikrinti ieškovo kaltės klausimo dėl padarytų nusikaltimų (CPK 182 str. 1 d. 3 p., 18 str.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–333 straipsniais, kolegija
n u t a r i a :
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo nekeisti.
Teisėjai Galina Blaževič
Gintautas Koriaginas
Arvydas Žibas