Baudžiamoji  byla Nr. 1-1006-843/2015

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-1841-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.3; 1.2.4.8; 2.10.1.4

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

M. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

M. C. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2014 m. rugpjūčio 3 d., apie 23.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu sudavė kumščiu seseriai B. S. į pilvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Taip M. C. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

M. C. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo M. C. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2014-08-03 jis buvo pas mamą adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Jis buvo išgėręs alaus. Jo sesuo Barbara  žiūrėjo televizorių. Kai jis atėjo į kambarį, jo sesuo Barbara nei iš šio nei iš to pradėjo ant jo šaukti, išvadino visokiais žodžiais, taip pat pasakė, kad iškvies policiją. Jis tuomet paklausė, už ką pastaroji kvies policija, na tada ir prasidėjo žodinis konfliktas tarp jo ir sesers. Galėjo būdamas piktas ją išvadinti „ožka“ ir panašiai. Kadangi sesuo vis dar šaukė ant jo, tai jis nusprendė negilinti konflikto ir išeiti iš kambario. Tuo metu Barbara stovėjo jam ant praėjimo ir jis ranka nuo savęs Barbarą stumtelėdamas sudavė pastarajai į pilvą, kad sesuo pasitrauktų iš kelio ir jis galėtų praeiti. Jis galėjo kelti triukšmą, nes buvo pavartojęs alkoholio, dėl to ir kilo tarp jo ir Barbaros žodinis konfliktas. Jis labai gailisi, kad sukėlė Barbarai fizinį skausmą suduodamas jai į pilvą (b.l. 26-27).

Nukentėjusiosios B. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad ji pastaruoju metu gyvena ir dirba Olandijoje. Kartais atvažiuoja į Lietuvą ir apsistoja pas mamą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2014-08-03 ji buvo Lietuvoje ir buvo pas mamą. Apie 23.00 val. ji su mama K. S. jau ruošėsi eiti miegoti. Jos brolis M. C. buvo išgėręs ir eilinį kartą kėlė triukšmą ( garsiai kalbėjo, vaikščiojo, garsiai ėmė ir dėjo daiktus), kas labai trukdė užmigti ir pailsėti. Ji paprašė brolio nusiraminti ir leisti eiti ilsėtis. Marek po tokių jos žodžių supyko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu Marek sudavė jai kumščiu smūgį į pilvą, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Sudavė vieną kartą. Ji supyko, suprato, kad brolio nepavyks nuraminti, todėl iškvietė policiją, kuri atvykusi sulaikė brolį ir išvežė į komisariatą. Po suduoto smūgio ji juto tik fizinį skausmą, kuris greitai praėjo ir žymių neliko, todėl ji į jokius medikus nesikreipė. Nuo teismo medicininio tyrimo atsisako. Dėl patirto skausmo jaučiasi nukentėjusi, todėl prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, o kaltą – nubausti. Netrukus po įvykio ji išvyko į Olandiją, o kada dabar galės grįžti į Lietuvą, tiksliai pasakyti negali. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l.8).  

Liudytojos K. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2014-08-03, apie 23.18 val. ji buvo namie. Pas ją svečiavosi iš Olandijos atvykusi dukra B. S.. Pastaroji Olandijoje dirba ir kartais per atostogas atvyksta jos aplankyti. Taigi 2014-08-03, apie 23.00 val. ji su dukra jau ruošėsi eiti miegoti. Sūnus M. C. buvo išgėręs ir eilinį kartą kėlė triukšmą. Barbara paprašė jo nusiraminti ir leisti ilsėtis. Marek po tokių Barbaros žodžių supyko dar labiau ir sudavė smūgį kumščiu Barbarai į pilvą. Sudavė vieną kartą. Barbara iškvietė policiją, kuri atvykusi sulaikė sūnų ir išvežė į komisariatą. Jai asmeniškai tą vakarą Marek negrasino, nieko nedarė, tik sudavė Barbarai vieną smūgį į pilvą. Jos dukra Barbara šiuo metu yra Olandijoje ir dirba (b.l. 11). 

Išrašu iš Policijos registruojamų įvykių registro, iš kurio matyti, kad 2014-08-03, 23:11 val., pranešėja paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie smurtą šeimoje, t.y., kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus brolis konfliktuoja su namiškiais, puola muštis (b. l. 2).

             2014 m. rugpjūčio 4 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje nustatyta, jog 2014-08-03, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, neblaivus M. C. konflikto metu trenkė seseriai B. S. kumščiu į pilvą. Smurto požymių nėra, medicininės pagalbos taip pat neprireikė (b.l. 5-7)

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. C., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trenkė savo seseriai B. S. į pilvą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai B. S. fizinį skausmą. Kaltinamojo M. C. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui – seseriai.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. C. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – viešaisiais darbais (b.l. 50).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – seserį), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – M. C. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. C. – anksčiau neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 36-40), nedirba (b. l. 42), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b.l. 46),  VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 47), nuo 2014-11-30 iki 2014-12-02 gydytas VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė su delyru. Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 48).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – viešuosius darbus. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šešių mėnesių bausmės laikotarpis, įpareigojant M. C. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimas) šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus jo padarytam nusikaltimui.   

Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu, M. C. buvo laikinai sulaikytas nuo 2014-08-03, 23.18 val., iki 2014-08-04, 13.40 val. (1 para) (b. l. 13, 28). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamajam M. C. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

M. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi skirtą  bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti M. C. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2014-08-03 iki 2014-08-04, ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Išaiškinti M. C., kad:

1. Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės, vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

5. Nesutikdamas su  bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.     

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. 

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                            Aušra Valinskienė