Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2088-660/2014

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01684-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.; 52.3.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2014 m. birželio 12 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Larisa Tamulionienė, sekretoriaujant Vaivai Paulauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui P. B., jo atstovei advokato padėjėjai Daivai Mazur, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, turinčio vidurinį išsilavinimą, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neturinčio galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,

n u s t a t ė :

P. B. 2014-02-26, 16.05 val. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 10 km, vairuodamas automobilį MAN 33.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, veždamas krovinį neužtikrino, kad šis nebyrėtų, ko pasėkoje krovinio dalis krisdama išdaužė iš paskos važiavusio automobilio priekinį stiklą ir jį apgadino. Tokias veiksmais jis pažeidė KET 9, 210.4 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. B. paaiškino, kad pažeidimo nepripažįsta. Nurodė, kad važiavo pirma eismo juosta Kauno vakariniu apvažiavimu, o automobilis VW Passat važiavo antra eismo juosta, atsilikęs apie 300-400 metrų ties Noreikiškėmis. VW Passat vairuotojas prisivijo ir parodė jam sustoti. Sustojus vairuotojas aiškino, kad iššoko molis iš priekabos ir išdaužė jų mašinos langą. Jis nesutiko su vairuotojo pasakymais, iš jo vairuojamo automobilio vežamos medžiagos iškristi negalėjo, nes molis nekrenta. Prikrovus pilną mašiną, gautųsi 30 tonų, tačiau mašinos svoris gali būti tik 26 tonos. Kėbulo aukštis yra 1,5 metro, jis pakraunamas iki pusės, todėl niekas iškristi negalėjo. Matė, kad langas buvo įmuštas, tačiau matėsi, kad jis iš seniau yra įtrūkęs, nes nauji įtrūkimai būna pilki, o ten jau buvo pajuodavę. Išklausęs vairuotoją ir nesutikdamas su juo pretenzijom nuvažiavo. Policijos jis nekvietė, pasakė, kad neišsigalvotų nesąmonių. VW „Passat“ vairuotojas iškvietė policiją, o jis tuo metu važiavo išsikrauti krovinio. Po 5-10 min. jį pasivijo policija.

Liudytojas E. M. paaiškino, kad jis dirba Kelių policijos valdyboje. Buvo gautas pranešimas, kad iš sunkvežimio kažkas iškrito ir išdaužė kito automobilio langą, vairuotojas bando pasišalinti. Nurodytu adresu Raudondvario pl. rado sunkvežimio vairuotoją ir nukentėjusįjį. Iš sunkvežimio vežamas krovinys – žemė su moliu – jau buvo išpilta. Nukentėjusysis nurodė, kad iš šio sunkvežimio priekabos iškrito akmuo ir išdaužė jo automobilio stiklą. Sunkvežimio vairuotojas kaltę neigė. Pareigūnai nufotografavo sunkvežimį. Jie nenustatė, ar iš to sunkvežimio kažkas iškrito ir išdaužė langą. Ar buvo priekaboje daug žemių, jie nenustatė. Matė, kad VW Passat automobiliui buvo įtrūkęs stiklas, nustatyti ar jis naujas ar senas, negali.

Liudytojas Ž. P. parodė, kad jis važiavo su A. Ž., kuris vairavo jo automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmoje eismo juostoje važiavo sunkvežimis, kurio priekaba buvo prikrauta žemių su kaupu. Jie važiavo paskui jį pirma juosta, kai iš sunkvežimio priekabos ėmė kristi vežamos žemės. Į jų automobilio vairuotojo pusės langą krito didelis molio gabalas ir išdaužė stiklą. Jie susistabdė sunkvežimio vairuotoją, pasakė, kad kvies policiją. Vairuotojas nesutiko, kad iš mašinos galėjo iškristi molis ir pabėgo, jis vos spėjo pasitraukti nuo jo automobilio. Iki tol automobilio lango stiklas buvo sveikas. Važiuojant paskui jį paskambimo policijai. Sunkvežimio vairuotojas sustojo Raudondvario plente, paskui juos atvažiavo policija. Vairuotojas Raudondvario pl. aikštelėje išpylė krovinį – žemę, molį, žvyrą (stambų ir smulkų).

Liudytojas A. Ž. parodė, kad važiuojant Kauno aplinkkeliu, prieš juos važiavo sunkvežimis, iš kurio priekabos krito akmuo ar grumstas ir išdaužė jų automobilio priekinį stiklą. Sustabdę vairuotoją, paaiškino jam kas atsitiko, tačiau vairuotojas nepatikėjo. Draugas pasakė, kad kvies policiją, tada sunkvežimio vairuotojas pasišalino. Jis nebuvo priėjęs pažiūrėti į stiklą, net neišlipo iš mašinos. Sunkvežimio priekaba buvo pilnai pakrauta. Ratai buvo molini. Jie važiavo 85-90 km/h greičiu. Vėjas nuo sunkvežimio priekabos ir nuo ratų kėlė žemes. Iki tol automobilio lango stiklas buvo sveikas. Kai atvyko policija, sunkvežimio vairuotojas pylė krovinį.

Liudytojas G. G. parodė, kad jis dirba „NK statyba“ transporto priemonės „MAN“ vairuotoju. P. B. yra jo bendradarbis. Iš tokios mašinos niekas kristi negalėjo, nes jam vaikštant po mašinos priekabą, jo nesimato. Be to, tos mašinos iki viršaus prikrauti negalima, nes ji nepavažiuotų. Tą dieną jis dirbo kartu su P. B., vežė molį iš Raudondvario pl., jis važiavo pirmas, o P. B. iš paskos. Sunkvežimyje buvo pakrautas tik molis, jis buvo ir skystas, ir kietas. Atvykus policijai jis jau buvo išvykęs.

Liudytojas P. V. parodė, kad jis dirba Kelių policijos valdyboje. Dirbant kartu su E. M., gavo pranešimą, kad iš sunkvežimio kažkas iškrito, galimai akmuo ar kitas daiktas, ir išdaužė iš paskos važiavusio automobilio stiklą. Buvo pranešta, kad sunkvežimio vairuotojas bando pasišalinti, tačiau nukentėjusysis važiuoja paskui jį. Sunkvežimį rado Raudondvario plente. Jis vežė molį ar kažką panašaus. Vairuotojas nesutiko, kad jis galėjo apgadinti kitą automobilį. Jis matė stiklo įtrūkimą, negali pasakyti, ar jis senas, nes ne ekspertas. Sunkvežimyje jau nebuvo vežamų žemių. Nukentėjusysis nurodė, kad iš krovininio automobilio iškrito didelis akmuo ir atsitrenkė į jo automobilio stiklą. Jis susistabdė vairuotoją, tačiau šis numojo ranka ir nuvažiavo toliau. Kurioje tiksliai vietojo buvo eismo įvykis, nežino, ant kelio nesimatė, kad būtų byrėjęs molis.

Liudytojas V. D. parodė, kad jis dirba Kelių policijos valdyboje. Kiek pamena, iš sunkvežimio iškrito akmuo ar žvyro gabalas ir įskėlė stiklą. Vairuotojai sustojo, tarp jų įvyko konfliktas, tada buvo iškviesta policija. Sunkvežimio vairuotojas iš įvykio vietos nuvažiavo. Kai atvyko patruliai, jis jau buvo išpylęs krovinį. Patruliai matė, kad jis vežė krovinį, išpylinėjo žvyrą ar molį. Eismo įvykio vieta buvo nustatyta pagal lengvojo automobilio vairuotojo parodymus. Lengvojo automobilio priekinis stiklas buvo įskeltas, įsikilimas buvo nedidelis, nemano, kad jis buvo senas. Protokole padaryta klaida, įskeltas ne galinis, o priekinis lengvojo automobilio stiklas, nes važiuojant iš paskos neįmanoma įskelti galinio stiklo. Jis į įvykio vietą vyko ne įvykio dieną, daug vėliau. Schema yra tik formalumas, nes įvykio vietoje automobiliai nesustojo, važiavo toliau.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Daiva Mazur paaiškino, kad iš bylos medžiagos neaiški, kada ir kokioje vietoje buvo padarytas pažeidimas ir ar jis buvo padarytas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta eismo įvykio vieta kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 10 kilometras, tačiau kaip paaiškino liudytojos V. D., į įvykio vietą jis vyko vienas ir jis schemą subraižė pagal aplinkybes. Liudytojai Ž. P. ir A. Ž. parodė, kad jie važiavo apie 20-30 metrų atstumu nuo automobilio MAN, iš kurio smarkiai byrėjo krovinys ir įskėlė priekinį stiklą. Jų parodymai prieštaringi, tiek aiškinant aplinkybes iš karto policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu. Visiškai neaišku, kurioje vietoje buvo sugadintas automobilio priekinis stiklas, kokiomis aplinkybėmis, kaip ir neaišku kaip krovinys pradėjo kilti iš priekabos ar byrėjo, koks buvo krovinys. Policijos pareigūnas įvykio aplinkybių paaiškinti negalėjo, nes eismo įvykio dalyvius rado Kauno mieste Raudondvario pl. 167 lauko aikštelėje, kurioje buvo pilamas įvairus gruntas, tirštas molis. Apžiūrėjus automobilį jis buvo švarus, jokio grunto ar molio nesimatė, su kuo buvo įskeltas stiklas nežino ir apie tai nieko negali pasakyti. Surašė tarnybinį pranešimą dėl ko buvo atvykę į vietą ir vairuotojams pasakė vykti į kelių policiją. Į įvykio vietą nevažiavo, nes net nežinojo, kur važiuoti. Atvažiuojant nurodytu adresu išbyrėjusio krovinio niekur nepastebėjo ir pagal išdėstytas aplinkybes negalėjo vertinti, kad tai eismo įvykis, todėl nurodė vykti į kelių policiją. Medžiagoje yra eismo įvykio vietos schema, tačiau visiškai neaišku, kokio eismo įvykio tai schema ir kas jame dalyvavo. Nėra nurodyta kokios buvo transporto priemonės, nei viena transporto priemonė nepažymėta, nes pagal visas aplinkybes jų ten ir nebuvo. Transporto priemonės nufotografuotos, tačiau nebuvo apžiūrėtos, visiškai neaišku, kokie sugadinimai ir kur padaryti, nes medžiagoje nėra nei vienos transporto priemonės techninės apžiūros akto. Iš nuotraukų, kuriose nufotografuotas automobilis VW „Passat“, net negalima nuspėti, kad ant jo krito molio, automobilis švarus. Nėra surinkta jokių įrodymų, kad byrėjo krovinis, net ir eismo įvykio schemoje nėra užfiksuota, kad buvo išbyrėjęs krovinys. Iš liudytojų parodymų visiškai neaišku, koks buvo krovinys. Kaip ir neaišku, kodėl eismo įvykio schema nubraižyta būtent toje vietoje, net nedalyvaujant vairuotojams. Teoriškai vertinant aplinkybes, akmuo galėjo būti nuo kelio. Automobilio stiklo sugadinimo aplinkybės ir priežastys neaiškios. Nepadarius eismo įvykio P. B. neprivalėjo pasilikti sustabdytoje vietoje. Jam sustabdymo priežastys buvo neaiškios, tą patvirtina ir liudytojai Ž. P. bei A. Ž.. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodyta, kad buvo eismo įvykis ir, kad su tuo būtų susijęs traukiamas atsakomybėn asmuo P. B.. Pats P. B. įsitikinęs, kad kito automobilio jo vežamas krovinys negalėjo apgadinti, nes jis iš priekabos negalėjo byrėti, kadangi jo buvo pakrauta tik pusę priekabos ir jis buvo vientisa masė, ką patvirtino ir policijos pareigūnas atvykęs nurodytu adresu ir matęs koks krovinys buvo išverstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Pareigūnai, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, neišsiaiškino visų su administracinio teisės pažeidimo padarymu susijusių aplinkybių. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai netinkamai vykdė savo pareigas, tik formaliai pagal turimą informaciją, kad galimai krentantis krovinis apgadino kitą transporto priemonę, surašė tarnybinius pranešimus ir administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šiuo atveju esant prieštaravimams, nenustačius eismo įvykio aplinkybių, kad P. B. veiksmai buvo tiesioginė priežastis jam kilti, prašo teismo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant nagrinėjamų pažeidimų sudėties.

ATPK 127 str. 2 d. pažeidimų faktą ir P. B. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti pažeidimo padarymo aplinkybės (b. l. 2), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), Ž. P. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad važiuojant iš ta pačia kryptimi važiuojančio sunkvežimio pradėjo byrėti krovinys. Išgirdo smarkų garsą, pamatė trūkusį galinį stiklą. Draugas sustabdė sunkvežimį, kol jis kalbėjo su vairuotoju, jis paskambino į policiją. Jam pasakius, kad tuoj bus policija, vairuotojas nieko nelaukdamas pradėjo važiuoti, jie sekė jį (b. l. 5), A. Ž. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad artėjant prie ta pačia kryptim važiuojančio sunkvežimio, priekaboje buvęs krovinys pradėjo kilti. Išgirdo dūžtančio stiklo garsą. Sustabdę sunkvežimio vairuotoją jam pasakė, kas atsitiko, tačiau vairuotojas neigė savo kaltę. Važiavo paskui sunkvežimį, paskambino policijai (b. l. 6), P. B. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad iš paskos važiavęs automobilis paprašė jį sustoti. Du vaikinai pasakė, kad iš jo mašinos konteinerio iškritęs akmuo išdaužė jų automobilio langą. Jis negalėjo tuo patikėti, nes konteineris yra 1,5 m aukščio, o buvo pasikrovęs tik 12 kubų molio. Todėl nieko nesakęs nuvažiavo (b. l. 7), fotonuotraukos (b. l. 8-10), policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio (b. l. 11), pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, kad P. B. baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų nėra (b. l. 14-17), kita bylos medžiaga.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Pažeidimo faktas patvirtintas byloje surinkta medžiaga, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų  E. M., Ž. P., A. Ž., G. G. ir P. V. parodymais.

Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis ir nustačius, kad P. B. 2014-02-26, 16.05 val. Kauno r. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (kelio ruožo su skiriamąja juosta kairė pusė) 10 km, vairuodamas automobilį MAN 33.410, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, veždamas krovinį neužtikrino, kad šis nebyrėtų, ko pasėkoje krovinio dalis krisdama išdaužė iš paskos važiavusio automobilio priekinį stiklą ir jį apgadino.

Teismas laiko, kad P. B. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Administracinis teisės pažeidimas P. B. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, veždamas krovinį neužtikrino, kad šis nebyrėtų, ko pasėkoje krovinio dalis krisdama išdaužė iš paskos važiavusio automobilio priekinį stiklą ir jį apgadino. Nesutaręs su kitu eismo įvykio dalyviu dėl eismo įvykio aplinkybių, nekvietė policijos į įvykio vietą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 201.4, 232 punktų reikalavimus.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Byloje nustatyta, kad iš P. B. vairuojamo sunkvežimio iškritusi krovinio dalis krisdama išdaužė iš paskos važiavusio Ž. P. priklausančio automobilio priekinio lango stiklą. Ž. P. sustabdžius P. B. ir jam pasakius apie įvykį, P. B. nesutiko su tuo, kad jis apgadino automobilį ir nuvažiavo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Nagrinėjamoje byloje esančiose automobilio nuotraukose užfiksuotas automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas nėra žymus – matosi įskilimo žymės.

Iš bylos duomenų matyti, kad P. B. po to, kai jį sustabdė Ž. P., apžiūrėjo automobilį, nusprendęs, kad iš jo sunkvežimio krovinys negalėjo byrėti ir, kad įskilimas yra nenaujas, nuvažiavo būdamas įsitikinęs, kad iš jo sunkvežimio krovinys nebyrėjo ir negalėjo apgadinti kitiems asmenims priklausančio turto.

Aptartos aplinkybės paneigia P. B. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., subjektyvinę pusę – tyčinį pasišalinimą ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos.

Nesant objektyvių duomenų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suprato, jog jis apgadinimo kitą automobilį ir sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, vadovaudamasis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) teismas sprendžia, kad P. B. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog P. B. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes jis nepastebėjo, kad iš jo vairuojamos transporto priemonės iškritusi krovinio dalis apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad P. B. padarė ATPK 127 str. 2 d., numatytą pažeidimą, todėl yra baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

P. B. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, P. B. skirtina nuobauda, numatyta ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose (ATPK 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 302 str., 33 str. 2 d., 286 str., 287 str., 313 str., teismas

n u t a r i a :

P. B., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą.

Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                         Larisa Tamulionienė

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030.

Nesant galimybės sumokėti baudą iš karto, pažeidėjas turi teisę, LR ATPK 313 str. 3 d. nustatyta tvarka, kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas išsiunčiamas vykdyti antstoliui (LR ATPK 314 str. 1 d.).