Baudž. byla Nr. 1-217-290/2010

                                                                                                  (Proceso Nr. 20-9-00042-10)

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                  1.2.23.3.; 2.3.6.                                                                        

                                                                                                  (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, kaltinamajam T. I., gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. I., a.k. (duomenys neskelbtini) , Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kepėju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas 2006-08-30 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 6 MGL ( 750 Lt.) bauda, kuri 2006-09-26 sumokėta, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. ir

                                                                      n u s t a t ė :

T. I. 2009 m. birželio 1 d. apie 17.45 val. automobiliu ,,VW GOLF’’, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 90, esančio (duomenys neskelbtini)., neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, nesuvokdamas labai didelio jos kiekio, neteisėtai atsigabeno – 206,170 g. narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurią neteisėtai laikė prie savęs susuktą į laikraštį ir užsikišęs už marškinėlių iki 2009 m. birželio 1 d. 20.00 val., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir pristačius jį į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, asmens kratos metu ši medžiaga buvo rasta. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK  259 str. 1 d.

Kaltinamasis T. I. kaltu neprisipažino ir paaiškino, jog 2009 m. birželio 1 d. susiskambino su V. R. dėl vakaro planų, nes jie kartu pažaisdavo krepšinį, futbolą. Jis nuvažiavo prie V. namų, o šis jo laukė kieme. V. R. įsėdo į automobilį šalia jo, jie pasėdėjo, parūkė. Tada V. R. pasakė, kad reikia nueiti iki jo laiptinės. Pirmas į laiptinę įėjo jis, o V. iš paskos. Laiptinėje V. jam pasakė, kad turi problemų su močiute, todėl paprašė vieną dieną palaikyti paketą. Jis paklausė, kas ten yra, bet V. neatsakė. Iš kur jis ištraukė paketą, nematė, nes V. į laiptinę įėjo paskui jį. Jis paėmė tą dėžutę ir užsikišo už diržo. Išėjo iš laiptinės ir ėjo link savo automobilio. Lauke jį sulaikė pareigūnai ir pristatė į policijos komisariatą, rado pas jį hašišą, suvyniotą į laikraštį. Jis nežinojo, kad ten narkotikai, tik įtarė. Tik vėliau suprato, kad V. R. jį „pakišo“. Kai pareigūnai jį išsivežė, jo automobilis liko V. kieme. Iš kur ir kaip jo automobilyje atsirado kanapių pėdsakai, jis nežino. Jis pasitikėjo draugu, su V. R. bendravo 9 gal 10 mėnesių, V. lankydavosi pas jį namuose, nakvodavo, jie dažnai susiskambindavo. Savaitę iki įvykio jis rūkė marichuanos, be to galėjo ir klube kas nors įpilti narkotikų į gėrimą, dėl ko jo šlapime atsirado narkotikų pėdsakų. M. K. jis pažįsta, su juo tą dieną buvo susitikęs. Jis gal kartą į mėnesį ir pavartodavo narkotikų, bet ne nuolatos. Jų įsigydavo klube, arba dar pas tokį M..

Nors kaltinamasis T. I. savo kaltės nepripažino, jo kaltė neteisėtai gabenus ir laikius narkotines medžiagas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, yra įrodyta jo paties paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiaajame posėdyje ištirtais įrodymais.

            Liudytojas V. R. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas. 2009-06-01 apie 17.00 - 18.00 val. jis buvo susitaręs susitikti su T. I.. T. atvažiavo, pastatė mašiną kieme prie laiptinės ir sako: ,,einam į laiptinę”. Jie įėjo į laiptinę. Jis paklausė: ,,ką čia veiksim?” ir greitai išėjo. Jokių kalbų tarp jų laiptinėje nebuvo. Kai jis ir kaltinamasis T. I. išėjo iš laiptinės, juos abu sulaikė policija. Jį nusivedė į namus ir darė kratą, bet nieko nerado. T. I. sako netiesą, nes jis nieko apie tai, kad bijo močiutės nesakė ir nieko jam neperdavė. Šis jį papraščiausiai apkalba. Po šio įvykio su T. daugiau nebebendrauja. Narkotinių medžiagų  - kanapių jis pats yra vartojęs, o ar vartojo T. I., jis nežino. Jis neigia sėdėjęs kaltinamojo mašinoje, nes laukė T. lauke, prie laiptinės. Kad T. yra kažką užsikišęs už diržo, jis nematė, o tik vėliau iš policijos sužinojo, ką pas jį rado. Tuo metu, kai kaltinamasis pasakė, kad atvažiuoja, pas jį buvo užėjęs M. K.. Tik policijoje sužinojo, kad jis pats, M. K. ir T. I. įtariami dėl disponavimo narkotikais. Jis jokių narkotinių medžiagų nei pas vieną iš jų nėra matęs, jie niekada nesiūlė jam narkotikų, niekada nieko apie tai nekalbėjo. Jis nežino dėl kokios priežasties T. jį apkalba.

              Liudytojas K. O. parodė, kad 2009-06-01 buvo sulaikyti T. I., M. K. ir V. R.. Buvo žinoma, kad kaltinamasis yra M. K., kuris užsiima narkotinių medžiagų platinimu, draugas. Buvo nurodytas kaltinamojo automobilis, jo duomenys. Matė T. I. ir V. R. einančius besikalbant link kieme stovėjusio automobilio ,,VW Golf”. Juos sulaikius, darė kratą V. R. bute, po to vežė sulaikytuosius į komisariatą. Sulaikomas T. I. labai sutriko. Kolega A. G. jam sakė, kad prieš darant asmens kratą kaltinamasis T. I. labai prašėsi į tualetą, o atlikus kratą ir radus narkotikus, jau niekur eiti nebenorėjo. Jis, dalyvaudamas sulaikyme, visa informacija nedisponavo ir žinojo tik M. K. pavardę, o apie T. I. ir V. R. iki sulaikymo jis nieko nežinojo. Sulaikytas T. I. buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, o jį saugojo A. G.. V. R. kratos pas jį namuose metu pats parodė M. K. paliktus daiktus.

          Liudytojas T. D. parodė, kad kartu su kitais pareigūnais dalyvavo T. I. ir V. R. sulaikyme ir kratose. Po M. K. sulaikymo buvo gautas nurodymas važiuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę. Jiems buvo nupasakota, kaip tie vaikinai atrodo, koks automobilis. Kai jie atvažiavo į vietą, kaltinamasis ir V. R. jau ėjo link automobilio, bet į jį atsisėsti nespėjo. Jie abu buvo pasimetę. Visai šiai operacijai vadovavo R. V.. Jis pats apie kaltinamąjį T. I. jokios informacijos neturėjo, jo pavardės nežinojo.

              Liudytojas T. M. parodė, kad kiek pamena sulaikė tris jaunuolius, pirma M. K., o paskui važiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur sulaikė T. I. ir V. R.. Važiavo dviem automobiliais. Jis kartu su K. O., T. D. ir A. G. dalyvavo V. R. bute darytoje kratoje, o po to nuvežė jį į policiją. Kur tuo metu buvo T. I., nežino, bet mano, kad su kitais pareigūnais.  Bendraujant su V. R. ir jam pasakius, dėl ko jį sulaikė, jis buvo labai nustebęs, jam tai buvo netikėta. Anksčiau T. I. pavardės girdėjęs nebuvo, jokios informacijos apie jį neturėjo.

              Liudytojas R. V. parodė, kad tiesioginės informacijos apie kaltinamąjį T. I. nebuvo, tačiau iš kitos – M. K. baudžiamosios bylos, buvo duomenų, kad T. I. gali būti susijęs su narkotikais. Pirmiausia jie sulaikė M. K.. Bylos aplinkybės ir duomenys leido manyti, kad jis kontaktavo su kaltinamuoju T. I. ir V. R.. Jis pats asmeniškai kaltinamojo sulaikyme nedalyvavo, tačiau matė jį jau sulaikytą. T. I. atrodė labai pasimetęs ir išsigandęs.  Buvo kai kurių duomenų ir įtarimų, kad T. I. galimai yra M. K. bendrininkas. Buvo nustatyti dviejų asmenų kontaktai, kontaktavo T. I. su V. R., todėl ir buvo priimtas sprendimas juos sulaikyti.

              Liudytojas A. G. parodė, kad sulaikė du asmenis, T. I. ir V. R. po to kai M. K. jau buvo sulaikytas. Kieno buvo duotas nurodymas juos sulaikyti, jis nepamena. Buvo tik pasakyta, prie kurio namo ir kaip atrodančius du asmenis reikia sulaikyti. Netrukus pamatė link automobilio nuo laiptinės ateinančius du vaikinus. Jis kartu su kitais pariegūnais vaikinus sulaikė. Jis liko tarnybiniame automobilyje su sulaikytuoju T. I., o kiti pareigūnai nuėjo į V. R. butą daryti kratos. T. I. visas drebėjo, spurdėjo, prašė parūkyti, matėsi, kad nervinasi. Po to nuvežė sulaikytąjį į komisariatą ir atliko amsens kratą, kurios metu už kelnių rado ties pilvu užkištą paketą, į laikraštį suvyniotą plytelę. Plytelė buvo su įspaustu kardo logotipu. T. I. pradžioje sakė, kad paketą rado laiptinėje už radiatoriaus, paskui nurodė, kad prieš kelias dienas miškelyje prie Kauno marių. Pradžioje, prieš asmens kratą kaltinamasis sakė, kad nieko neturi, o suradus pripažino, kad pakete greičiausiai yra hašišas.

              2009-06-01 T. I. asmens kratos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pas kaltinamąjį T. I. po marškinėliais užkišta už kelnių gumos rasta į laikraščio skiautę įvyniota rudos spalvos medžiaga, kurioje įspaustas ,,kardo“ logotipas ( 2 T. b. l. 75).

              2009-06-05 specialisto išvada Nr.140-(4804)-IS1-4547 patvirtina, kad žalsvai rudos spalvos supresuota stačiakampio formos medžiaga su įspaustu lenkto kardo simboliu, rasta 2009-06-01 pas T. I. asmens kratos metu yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 206,170 g. (2 T. b. l. 86-87).

              2010-02-24 specialisto išvada Nr. 140-6308)-IS1-1462, patvirtina, kad ant automobilio ,,VW Golf”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo atvažiavo T. I.) galinės sėdynės paviršių rasti narkotinių medžiagų - kanapių (ir jų dalių) ar kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (1 T. b. l. 120-121).

              2009-06-10 specialisto išvada Nr.T-N322/09 (02) patvirtina, kad T. I. šlapime rasta 9-karboksi-tetrahidrokanabinolio (2 T. b. l. 106).

          Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo T. I. nusikalstama veika buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., kaip neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimas ir laikymas, tačiau teisiamojo posėdžio metu ši kvalifikacija nepasitvirtino.

              Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Neteisėtomis yra laikomos šiame straipsnyje nurodytos veikos, daromos nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos, neturint licencijos ir panašiai.

                Gabenimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų pervežimas iš vienos vietos į kitą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką bet kokia transporto rūšimi, bet kokiu būdu, taip pat nepriklausomai nuo to, kokioje transporto priemonės vietoje šios medžiagos sudėtos, paslėptos ar ne. Gabenimu taip pat laikomas šių medžiagų pernešimas panaudojant gyvūnus, krepšyje, portfelyje, lagamine ar kituose daiktuose, kaltininko drabužiuose ar tiesiogiai ant kaltininko kūno ar jo organizme, pažeidžiant teisės aktais nustatytą tvarką.

              Laikymas - tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos.

              Priimant apkaltinamąjį nuosprendį, inkriminuojant asmeniui tam tikrų nusikalstamų veikų padarymą, būtina nustatyti visus – tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Šie požymiai turi būti įrodinėjami pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatytas taisykles. Tik nustačius neabejotiną ir neginčytiną įrodymų grandinę, galima konstatuoti, kad asmuo yra padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

              Byloje sutinktų įrodymų visuma patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamasis T. I. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga. Nors kaltinamasis neigė žinojęs, kad pas jį rastame pakete yra narkotinės medžiagos, tačiau išanalizavus visus įrodymus, darytina išvada, kad jo parodymai yra akivaizdžiai melagingi, paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi. Jis ne kartą keitė savo parodymus dėl narkotikų pas jį atsiradimo aplinkybių, negalėjo įtikinamai paaiškinti, iš kur jo automobilyje bei šlapime buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų. Paskutiniąją jo versiją, kad narkotikus jam ,‚pakišo“ draugas V. R., pastarasis paneigė nuosekliais ir išsamiais, niekuo nepaneigtais parodymais, tad teismui nėra jokio pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais. Liudytojai R. V. ir E. G. parodė, kad, sulaikius kaltinamąjį, jis atrodė susijaudinęs ir nervinosi, o E. G. prieš asmens kratą paklausus, ar kaltinamasis ką nors turi, jis teigė nieko neturįs, o kratos metu pas jį buvo rastas paketas. Paklausus kaltinamojo, iš kur jis gavo paketą, šis pateikė kelias jo gavimo versijas. Paklausus kaltinamojo, kas yra tame pakete, jis pasakė jog nežino, o vėliau, kad tai graičiausiai yra hašišas. Tokie parodymų keitimai, jų netikslumas ir prieštaravimas kitai bylos medžiagai, duoda pagrindo jais netikėti ir vertinti kaip kaltinamojo gynybinę versiją. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis T. I. bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiaga, kuria jis neteisėtai disponavo buvo narkotinė. Taigi, neteisėto narkotinių medžiagų gabenimo bei laikymo faktas yra nustatytas ir pagrįstas aukščiau aptartais įrodymais.

              Šio nusikaltimo (Lietuvos Respublikos BK 260 str.) dalykas yra narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios įrašytos į sveikatos apsaugos ministerijos sąrašus ir išimtos  iš laisvos apyvartos. Medžiagų kiekis šiuo atveju yra labai svarbus nusikaltimo dalyko požymis. Teismų praktikoje, sprendžiant medžiagų kiekio klausimus, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų priedų lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Specialisto išvada nustatyta, kad kratos metu pas kaltinamąjį rasta ir išimta stačiakampio formos medžiaga yra narkotinė medžiaga -  kanapių derva, kurios masė yra 206,170 g., kas būtent šios narkotinės medžiagos pagal minėtas rekomendacijas laikoma labai dideliu kiekiu ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį. Inkriminuojant šį nusikalsamos veikos požymį nepakanka nustatyti narkotinės medžiagos rūšį, pavadinimą bei veikliosios medžiagos kiekį bei pasiremti minėto įsakymo priedų lentele, nes tai yra objektyvieji veikos požymiai.

              Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta veika gali būti padaroma, tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, tai yra kvalifikuojant veiką pagal minėtą dispoziciją, būtina įrodyti, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia, parduoda ar kitaip platina labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ir nori tai daryti. Kaltininkas turi suvokti ne tokios medžiagos konkretų svorį, o tai, kad jis disponuoja būtent dideliu tokios medžiagos kiekiu.

              Kaltės forma ir jos rūšis, be kaltinamojo prisipažinimo ar neprisipažinimo, nustatoma tiriant bei vertinant faktinių duomenų visumą, išorinius nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, sistemingumą, būdą, situaciją, kuriai esant tie veiksmai padaryti ir panašiai. ( LAT bylos Nr. 2K-550/2006, Nr.2K-295/2007, Nr. 2K-456/2007). Taigi, ištyrus ir  įvertinus aukščiau paminėtus požymius, kaltinamajam savo kaltės nepripažinus, pagal esamus bylos duomenis pilnai pasitvirtino tik ta aplinkybė, kad kaltinamasis žinojo ir suvokė, kad medžiaga, kuria jis disponuoja, yra narkotinė. Kvalifikuojant T. I. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3d., buvo nustatytas tik objektyvusis šios veikos kvalifikuojantis požymis – šią veiką atitinkantis narkotinės medžiagos kiekis (labai didelis). Tačiau jokių duomenų, patvirtinančių T. I. tyčią, tai yra jo suvokimą dėl laikomos narkotinės medžiagos kiekio, o tuo pačiu ir prokuroro grindžiamą kaltinimą pagal BK 260 str. 3 d. - byloje nėra. Asmenims be specialaus išsilavinimo ir atlikto cheminio tyrimo sudėtinga žinoti narkotinės medžiagos kiekį.

              Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotinę medžiagą. T. I. pats ją vartojo, pas jį rasta narkotinė medžiaga nebuvo supakuota dozėmis, svarstyklių ar kitų platinimą liudijančių daiktų nerasta, operatyvinių duomenų ar narkomanų parodymų apie narkotinės medžiagos pardavimą nėra, todėl daroma išvada, kad kaltinamasis narkotinę medžiagą gabeno ir laikė siekgamas patenkinti savo poreikius. Kadangi kaltinamasis disponavo narkotine medžiaga – kanapių derva neturėdamas tikslo jos platinti, bet nežinojo, kad disponuoja labai dideliu jos kiekiu, jo veika iš Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. perkvalifikuojama į Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d., kaip neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, į jo pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad jis pasekmių nesukėlė, į kaltinamojo asmenybę, jauną amžių, į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus. Kaltinamasis praeityje teistas, nors teistumas išnykęs, tačiau ši aplinkybė jį charakterizuoja neigiamai, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis esant akivaizdiems jo kaltės įrodymams, neigia kaltę, nesuvokia savo padarytos veikos pavojingumo, nesigaili dėl padaryto nusikaltimo. Visą tai įvertinus teismo nuomone, T. I. skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant ją didesnę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytas bausmės vidurkis. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo jauną amžių, išnykusį teistumą, į tai, kad jis dirba, taip pat į tai, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu laikėsi jam paskirtų kardomųjų priemonių įpareigojimų, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

          Į bausmės laiką pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. įskaitytinas kaltinamojo suėmime išbūtas laikas.

          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

              1. Narkotinė medžiaga – kanapių derva saugoma LP KTC ( 2 T.  b. l. 88) paketas Nr. 0006159 su laikraščio skiaute, į kurią buvo susukta narkotinė medžiaga, popieriaus skiautė su rankraštiniu tekstu – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

              2. T. I. asmens pasas LJ (duomenys neskelbtini) trys SIM kortelių rėmeliai,  T. I. mobilaus ryšio telefonas ,,NOKIA 5310” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele – nuopsrendžiui įsiteisėjus, grąžintini T. I..

              Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298,  301, 302, 303, 308 str. teismas

                                                              n  u s p r e n d ė :

              T. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

              Pagal Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2009-06-01 iki 2009-06-11.

              Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį T. I. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, o be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

              Kardomąsias priemones – užstatą, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistas.

              Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. daiktinius įrodymus:

              1. Narkotinę medžiagą – kanapių dervą, saugomą Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, paketą Nr. 0006159 su laikraščio skiaute, į kurią buvo susukta narkotinė medžiaga ir popieriaus skiautę su rankraštiniu tekstu – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

              2. T. I. asmens pasą LJ (duomenys neskelbtini),  tris SIM kortelių rėmelius,  T. I. mobilaus ryšio telefoną ,,NOKIA 5310” IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti T. I..

              Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o posėdyje nedalyvavusiam kaltinamajam - nuo nuosprendžio nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                               Jurgis Kiškis