Civilinė byla Nr. 3K-3-467/2012

                                                                                      Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00312-2009-3

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1 (S)                                                                                                                                             

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Egidijaus Laužiko ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 2 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. papildomo sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R., M. S. pareiškimus suinteresuotiems asmenims R. V., D. D., R. P., B. V. S., R. S., V. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., mirusios 1936 m. birželio 28 d., žemę 1,75 ha Kuršinės sklype Palangos valsčiuje Kretingos apskrityje ir 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose pagal įstatymą lygiomis dalimis paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė jos vaikai: sūnus J. Š. (1894–1963 m.), duktė A. Š., santuokinė pavardė S. (1909–1987 m.), ir duktė S. Š., santuokinė pavardė T. (1909–1958 m.), bei atnaujinti terminą prašymams, teismo sprendimui ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti.

Pareiškėjai nurodė, kad pretenduoja į M. Š. nuosavybę per buvusios savininkės vaikus, t. y., per sūnų J. Š. ir dukteris A. Š. (S.) bei S. Š. (T.), kurie ir yra tikrieji teisėti pretendentai. Po M. Š. mirties likęs jos turtas neperleistas ir neįformintas kito vardu, visa savininkės M. Š. žemė pagal archyvinius duomenis apskaityta tik šios savininkės nuosavybėje. M. Š. nepaliko jokio patvarkymo dėl savo turto, todėl turtas iki nacionalizacijos apskaitytas jos nuosavybėje, pagal įstatymą paveldimas jos vaikų.

Pareiškėjas M. S. prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., mirusios 1936 m. birželio 28 d., žemę 1,75 ha Kuršinės sklype Palangos valsčiuje Kretingos apskrityje, 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose ir 6,98 ha ploto žemę, buvusią „Žybų“ pievose, kurios pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Joskaudų kaime, pagal testamentą paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė M. Š. duktė A. Š., santuokinė pavardė S. (1909–1987 m.), bei atnaujinti terminą teismo sprendimui ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimu patenkino pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo ir įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo, o pareiškėjo M. S. pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad M. Š. nuosavybės teise valdė 1,75 ha žemės sklypą „Kuršinėje“, Palangoje. Kretingos apskrities Palangos valsčiaus ir dvaro su Palangos miestu bendrų ganyklų likvidavimo eksplikacijoje M. Š. įrašyta kaip 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 dalies, t. y. 2,34 ha, savininkė. M. Š. mirė 1936 m. birželio 28 d. Teismas konstatavo, kad iš Palangos miesto apylinkės teismo 1995 m. kovo 29 d. sprendimo matyti, jog pareiškėjo M. S. senelė A. S. (Š.) Palangos mieste asmeninės nuosavybės teise valdė 3,85 ha žemės sklypą, kuris iš šiaurės ribojasi su K. žemės sklypu, iš pietų – su Š. sklypu. Taip pat konstatavo, kad iš 1939 m. liepos 7 d. Telšių apygardos Žemės tvarkytojo padėjėjo J. R. protokolo matyti, kad A. S. priklausė 7 ha „Žibų“ pievų, o šio protokolo pastaboje nurodyta, kad M. Š. ūkis pagal testamentą atiteko A. S.; šį protokolą A. S. pasirašė kaip žemės savininkė. Teismas nurodė, kad iš 1939 m. liepos 15 d. prašymo Telšių apygardos žemės tvarkytojui matyti, jog tarp likviduojamų ganyklų savininkų nurodyta M. Š., kuri gavo 0,01530 dalis iš 84 ha, o šį prašymą, be kitų savininkų, pasirašė A. S. Teismas sprendė, kad iš pareiškėjo M. S. pateiktų rašytinių duomenų negalima nustatyti, jog A. S. po M. Š. mirties pagal testamentą paveldėjo visą jos ūkį; padarė išvadą, kad pareiškėjas M. S. neįrodė pareiškime nurodytų aplinkybių. Teismas nustatė, kad po M. Š. mirties liko trys vaikai: sūnus J. ir dukterys A. bei S. Teismas pažymėjo, kad pagal Kuršo gubernijoje taikytos Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvado 3 dalies 1703 straipsnį turtas paveldimas pagal įstatymą, kai palikėjas nepalieka jokio patvarkymo mirties atveju arba patvarkymai dėl palikimo pripažįstami negaliojančiais; to paties sąvado 1705 straipsnyje nustatyta, kad pagal įstatymą šaukiami paveldėti: 1) likęs gyvas sutuoktinis, 2) mirusiojo kraujo giminės, 3) kai kurie visuomeniniai luomai ir įstaigos, 4) iždas. Teismas konstatavo, kad pagal galiojusius įstatymus visi vaikai turėjo galimybę paveldėti motinos turto dalį.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą, 2012 m. vasario 2 d. sprendimu Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą – pareiškėjo M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo tenkino: nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo klausimui spręsti nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po žemės savininkės M. Š. mirties 1936 m. birželio 28 d. visą jos nuosavybės teise turėtą 1,75 ha ploto žemę, buvusią Kuršinės sklype, Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, paveldėjo pagal testamentą ir iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. birželio 15 d., nuosavybės teise valdė mirusiosios M. Š. duktė A. S., gimusi 1909 m. sausio 2 d., mirusi 1987 m. birželio 2 d.; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po žemės savininkės M. Š. mirties 1936 m. birželio 28 d. visą jos nuosavybės teise turėtą 2,34 ha ploto žemę, buvusią bendrame 152,99 ha ploto žemės sklype Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose, Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, paveldėjo pagal testamentą iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. birželio 15 d., nuosavybės teise valdė mirusios M. Š. duktė A. S., gimusi 1909 m. sausio 2 d., mirusi 1987 m. birželio 2 d.; atnaujino M. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š., mirusios 1936 m. birželio 28 d., žemę 1,75 ha Kuršinės sklype, Palangos valsčiuje, Kretingos apskrityje, ir 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose pateikti; atmetė pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio juridinio fakto nustatymo ir įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Kuršo gubernijoje taikytu Pabaltijo gubernijų vietiniu įstatymu, tačiau netinkamai taikė šio įstatyto 1705 straipsnį. Jame nurodyta, kad pagal įstatymą šaukiami paveldėti: 1) likęs gyvas sutuoktinis, 2) mirusiojo kraujo giminės, 3) kai kurie visuomeniniai luomai ir įstaigos, 4) iždas, o 1703 straipsnyje buvo nustatyta, kad turtas paveldimas pagal įstatymą, kai palikėjas nepalieka jokio patvarkymo mirties atveju arba patvarkymai dėl palikimo pripažįstami negaliojančiais. Kolegija pažymėjo, kad byloje svarbu nustatyti, ar mirusioji M. Š. paliko patvarkymą mirties atveju ar ne. Kolegija nustatė, kad 1939 m. liepos 7 d. Telšių apygardos žemės tvarkytojas, pildydamas Žemės reformos departamento 1939 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 10609, surašė protokolą dėl Palangos gyventojams „Žibų“ pievose priklausančių žemių, šio protokolo 11 punkte nurodyta, jog A. S. „Žibų“ pievose priklauso apie 7,0 ha žemės, pastabose nurodyta, kad pirkimo–pardavimo aktas surašytas T. Z. ir M. Š. vardu, o A. S. turi patvirtintą testamentą, kuriuo pirkėjų ūkis yra atitekęs jai. Anot kolegijos, A. S. dalyvavo surašant protokolą, jį pasirašė, todėl toks aktyvus A. S. veikimas rodo, kad ji, veikdama pagal patvirtintą testamentą, perėmė visą ūkį. Įvertinusi Telšių apygardos žemės tvarkytojo 1939 m. liepos 7 d. protokolo duomenis, aktyvų A. S. veikimą, kolegija padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog M. Š. buvo surašiusi testamentą ir po jos mirties visą jos turtą pagal testamentą paveldėjo jos duktė A. S. (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kolegijos vertinimu, pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. nepateikė jokių kitų įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, taip pat nepateikė jokių duomenų, jog jie priėmė palikimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. kovo 21 d. papildomu sprendimu tenkino pareiškėjo M. S. prašymą dėl papildomo sprendimo, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po žemės savininkės M. Š. mirties 1936 m. birželio 28 d. visą jos nuosavybės teise turėtą 6,98 ha ploto žemę, buvusią „Žybų“ pievose, kuri pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Joskaudų kaime, paveldėjo pagal testamentą ir iki visuotinės turto nacionalizacijos, t. y. iki  1940 m. birželio 15 d., nuosavybės teise valdė mirusiosios M. Š. duktė A. S., gimusi 1909 m. sausio 2 d., mirusi 1987 m. birželio 2 d.; atnaujino M. S. praleistą įstatymo nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š., mirusios 1936 m. birželio 28 d., 6,98 ha ploto žemę, buvusią „Žybų“ pievose, kuri pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra Klaipėdos apskrities, Kretingos rajono, Joskaudų kaime, pateikti. Kolegija nurodė, kad 2012 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo M. S. pareiškimą tenkino visiškai, tačiau sprendime nenurodė, kad nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, susijęs su 6,98 ha ploto žemes sklypu, buvusiu „Žybų“ pievose, kuris pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Joskaudų kaime.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja N. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 2 d. sprendimą ir 2012 m. kovo 21 d. papildomą sprendimą, palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 30 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisę į teisingą teismą, užtikrinamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą, sprendime nenurodė, kuri apeliacinio skundo dalis atmetama. (duomenys neskelbtini) straipsnio pažeidimas lėmė priimto teismo sprendimo neteisėtumą ir teisės į teisingą teismą pažeidimą. Teisės į teisingą teismą pažeidimą lėmė ir prašymo priimti papildomą teismo sprendimą pateikimas praleidus įstatyme nustatytą terminą, tokio prašymo tenkinimas. Dėl papildomo sprendimo priėmimo proceso pareiškėjams nebuvo pranešta. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. P. ir kt. v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2010, suformuotos praktikos, kad teisinis reglamentavimas suponuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą prieš sprendžiant dėl galimybės nagrinėti bylą teismo posėdyje išsiaiškinti, ar pranešimas dalyvaujančiam byloje asmeniui yra išsiųstas, ar išsiųstas tinkamu adresu. Apeliacinės instancijos teismas papildomu sprendimu iš esmės pakeitė anksčiau priimtą teismo sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas buvo tenkintas tik iš dalies. Pažeisdamas CPK 277 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai 2012 m. balandžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo priėmimo, nurodęs, kad tai kasacijos klausimas.

Buvo pažeistas bylos teismingumas pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą, nes Klaipėdos apygardos teismas sprendė pareiškėjo M. S. pareiškimą už Kretingos rajono apylinkės teismą, kaip pirmosios instancijos teismą. Buvo pažeistos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus, administruojančio žemės grąžinimą Kretingos rajone, taip pat trečiųjų asmenų, įsigijusių nuosavybę – UAB ,,Big City LT“ ir UAB ,,Mėnulė“ – teisė dalyvauti procese, teikti įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė trečiųjų asmenų teisinį statusą reglamentuojančias įstatymų ir teismų praktikos nuostatas. Atkurta nuosavybės Kretingos rajone yra perduota tretiesiems asmenims – UAB ,,Big City LT“ ir UAB ,,Mėnulė“. Vienai šių įmonių paskelbtas net bankrotas, todėl papildomu sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas iš viso nesukels jokių teisinių padarinių – netaps pagrindu atsirasti pareiškėjo siekiamoms įgyti teisėms.

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė iki nacionalizacijos galiojusias materialiosios teisės normas. Palangoje iki 1940 m. birželio 15 d. galiojo Civilinių įstatymų Pabaltijo gubernijoms sąvadas ir 1936 m. gruodžio 30 d. Ipotekos įstatymas. Esminė Sąvado nuostata yra ta, kad daikto perdavimas naudotis nesukuria nuosavybės teisės; nuosavybės teisė atsiranda tik esant daikto įgijimo teisiniam pagrindui ir šį pagrindą įregistravus teismo knygose – žemės, ipotekos ir kt. (Sąvado 809 straipsnis). Ipotekos įstatymo 30 straipsnyje buvo įtvirtinta analogiška nuostata, o šio įstatymo 207 straipsnyje nustatyta, kad kas nekilnojamąjį turtą įgyja paveldėdamas, turi prašyti ipotekos įstaigą įrašyti jo nuosavybės teisę į ipotekos knygas. Pagal Ipotekos įstatymo 33 straipsnį paveldėta nuosavybės teisė galėjo būti prarasta ir dėl senaties, jeigu įgijėjas neįrašytas į ipotekos knygas. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas juridinę reikšmę turinčius faktus nustatė neteisingai, nesant įrodyto ir nustatyto daikto įgijimo teisinio pagrindo bei šį pagrindą įregistravus teismo knygose – žemės, ipotekos ir kt. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi archyvinių liudytojų parodymais. Įstatymai, galioję iki 1940 m. Palangos valsčiuje (Kuršo gubernijoje taikyto Pabaltijo gubernijų vietinių įstatymų sąvado 3 dalies nuostatos ir kiti straipsniai), detaliai reglamentavo paveldėjimo santykius tarp tėvų ir vaikų, paveldėjimą pagal testamentą, tokio paveldėjimo įsiteisėjimą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti ne vien 1703 straipsnį, o Sąvado normų, reguliavusių paveldėjimą pagal testamentą ir pagal įstatymą, visumą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas M. S. prašo kasacinį skundą atmesti, apskųstus procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

1. Niekas iš pareiškėjų nežino, kaip vyko nuosavybės paveldėjimo procesas po M. Š. mirties 1936 m. birželio 28 d., nes nėra išlikusių visų dokumentų, tačiau yra išlikę tam tikri archyvo dokumentai, kuriuose nurodyti faktai ir įrašai sudarė pagrindą daryti prielaidą, kad po M. Š. mirties visą jos turtą paveldėjo pagal testamentą jos duktė A. S. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad mirusioji M. Š. paliko patvarkymą savo mirties atveju, taip pat kad aktyvus A. S. veikimas rodo, jog ji, veikdama pagal patvirtintą testamentą, perėmė visą ūkį. Teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nepažeidė CPK įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių.

2. Prašymas priimti papildomą sprendimą buvo paduotas nepraleidus įstatyme nustatyto dvidešimties dienų termino. Apeliacinės instancijos teismas papildomu sprendimu nepakeitė sprendimo esmės, tik ištaisė klaidą. UAB ,,Big City LT“ ir UAB ,,Mėnulė“, kurie yra nusipirkę žemės sklypų dalis iš suinteresuotų asmenų šioje byloje, niekaip nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese, neprivalėjo būti įtraukti dalyvaujančiais byloje asmenimis. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai išsprendė prašymą priimti papildomą sprendimą rašytinio proceso tvarka, nes pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Suinteresuotas asmuo yra Nacionalinė žemės tarnyba, o Kretingos rajono žemėtvarkos skyrius yra tik šios institucijos įgaliotas atstovas veikti Kretingos rajono teritorijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Ši teisės norma aiškiai apibrėžia kasacinio teismo kompetencijos ribas – kasacinis teismas analizuoja tik teisės klausimus.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl teisės į teisingą teismą pažeidimo

Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas apeliacinį skundą, sprendime nenurodė, kuri apeliacinio skundo dalis atmetama, taip pažeisdamas (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija, vertindama šį kasacinio skundo argumentą, pažymi, kad apeliaciniu skundu pareiškėjas M. S. prašė panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas apskųstame sprendime nurodė, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas – pareiškėjų S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. pareiškimas atmestinas, o pareiškėjo M. S. pareiškimas tenkintinas. Konstatuotina, kad apskųstame apeliacinės instancijos sprendime yra išdėstytas išvados dėl apeliacinio skundo tenkinimo iš dalies turinys ir nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažeidė (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas.

Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 74 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, terminas laikomas nepraleistu. Iš šios bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas 2012 m. vasario 2 d., o pareiškėjas M. S. prašymą priimti papildomą sprendimą paštui įteikė 2012 m. vasario 21 d., tai patvirtina ant voko esantis spaudas (T. 3, b. l. 158). Tai teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjo M. S. prašymas priimti papildomą sprendimą buvo pateiktas nepraleidus CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino (CPK 74 straipsnio 7 dalis).

Pagal CPK 118 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui; atstovas, gavęs atitinkamus dokumentus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais procesiniais dokumentais. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas 2012 m. kovo 7 d. teismo pranešimu informavo pareiškėjų N. M. ir kitų atstovę advokatę M. U. apie teisme gautą pareiškėjo M. S. prašymą priimti papildomą sprendimą, šio prašymo nagrinėjimo tvarką ir laiką, su teismo pranešimu buvo išsiųsta ir šio prašymo kopija (T. 3, b. l. 161). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks procesinių dokumentų įteikimas atitiko CPK 118 straipsnio nuostatas. Kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, kad kasatorė nebuvo informuota apie procesą dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip pat kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje O. P. ir kt. v. O. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-193/2010, suformuotos praktikos.

Papildomo sprendimo institutas suteikia teismui galimybę ištaisyti tam tikrus sprendimo trūkumus. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Ši nuostata taikytina ir procesui apeliacinės instancijos teisme (CPK 302 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas papildomą sprendimą priėmė pažeisdamas nurodytą nuostatą, taip pat nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad papildomu sprendimu apeliacinės instancijos teismas iš esmės pakeitė savo 2012 m. vasario 2 d. sprendimą. Pareiškėjas M. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. Š., mirusios 1936 m. birželio 28 d., žemę 1,75 ha Kretingos apskrityje, Palangos valsčiuje, Kuršinės sklype, 2,34 ha bendrame plote 152,99 ha žemės sklypo Nr. 5 Palangos miesto bendrose ganyklose ir 6,98 ha ploto žemę, buvusią „Žybų“ pievose, kurios pagal dabartinį teritorinį administracinį suskirstymą yra Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Joskaudų kaime, pagal testamentą paveldėjo ir iki nacionalizacijos valdė M. Š. duktė A. Š., santuokinė pavardė S., bei atnaujinti terminą teismo sprendimui ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams pateikti. Apeliacinės instancijos teismas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu tenkino tokį pareiškėjo M. S. pareiškimą visiškai, tačiau sprendime nenurodė, kad nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, susijęs su 6,98 ha ploto žemes sklypu, buvusiu „Žybų“ pievose, bei šiuo aspektu atnaujinamas atitinkamas praleistas terminas. Pažymėtina, kad apskųsto 2012 m. vasario 2 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog: byloje nustatyta, kad 1939 m. liepos 7 d. Telšių apygardos žemės tvarkytojas, pildydamas Žemės reformos departamento 1939 m. gegužės 30 d. raštą Nr. 10609, surašė protokolą dėl Palangos gyventojams „Žibų“ pievose priklausančių žemių, šio protokolo 11 punkte nurodyta, jog A. S. „Žibų“ pievose priklauso apie 7,0 ha žemės, pastabose nurodyta, kad pirkimo–pardavimo aktas surašytas T. Z. ir M. Š. vardu, o A. S. turi patvirtintą testamentą, kuriuo pirkėjų ūkis yra atitekęs jai; labiau tikėtina, jog M. Š. buvo surašiusi testamentą ir po jos mirties visą jos turtą pagal testamentą paveldėjo jos duktė A. S.

CPK 302 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniam procesui taikomos šio kodekso bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms. CPK 277 straipsnio, reglamentuojančio procesą pirmosios instancijos teisme, 4 dalyje nustatyta, kad papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos. Ši nuostata prieštarauja CPK 301 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintoms nuostatoms, pagal kurias: apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus; apeliacine tvarka neskundžiami apeliacinės instancijos teismo priimti sprendimai (nutartys). Dėl to konstatuotina, kad CPK 277 straipsnio 4 dalis apeliaciniam procesui netaikoma. Apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka (CPK 340 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų N. M. ir kitų apeliacinį skundą dėl apeliacinės instancijos teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimo ir 2012 m. kovo 21 d. papildomo sprendimo, CPK 277 straipsnio 4 dalies nepažeidė, teisingai nurodė, jog apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys gali būti apskųsti ir peržiūrėti kasacine tvarka pagal CPK XVII skyriuje nustatytas teisės normas.

Kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama apie bylos teismingumo pažeidimą, nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė teismingumo taisykles. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismingumo taisyklių pažeidimas pirmosios instancijos teisme yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329, 346 straipsniai).

Kasaciniame skunde teigiant, kad buvo pažeistos Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus, administruojančio žemės grąžinimą Kretingos rajone, taip pat asmenų, įsigijusių nuosavybę – UAB ,,Big City LT“ ir UAB ,,Mėnulė“ – teisės, neatsižvelgiama į CPK 38 straipsnio nuostatas dėl civilinio procesinio veiksnumo, taip pat į CPK 346 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad asmenys, neįtraukti į bylos nagrinėjimą, įstatyme nustatytomis sąlygomis gali paisinaudoti proceso atnaujinimo institutu. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisę į teisingą teismą, yra nepagrįsti.

Dėl kasacinio skundo argumentų dėl netinkamo materialiosios teisės taikymo

Pagal 1936 m. lapkričio 30 d. Ipotekos įstatymo 30 straipsnį nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, kai tas turtas perleidžiamas, įgyjama įrašymu įgijėjo į ipotekos knygas nuo įrašymo laiko. Šio įstatymo 32 straipsnyje buvo nustatyta, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, kilusi ne iš perleidimo, o iš kitų pagrindų (kaip antai: paveldėjimo, viešųjų varžytynių, valdymo senaties), įgyjama ir neįrašius jos į ipotekos knygas. Šios bylos aspektu toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad pagal jį nekilnojamojo turto nuosavybės teisė, kilusi iš paveldėjimo, galėjo būti įgyjama ir neįrašius jos į ipotekos knygas.

Pažymėtina, kad byloje esančiame rašytiniame įrodyme – 1939 m. liepos 7 d. protokole, surašytame Telšių apygardos žemės tvarkytojo, nurodyta, jog A. S. „Žibų“ pievose priklauso apie 7,0 ha žemės, pastabose nurodyta, kad pirkimo–pardavimo aktas surašytas T. Z. ir M. Š. vardu, o A. S. turi patvirtintą testamentą, kuriuo pirkėjų ūkis yra atitekęs jai (T. 2, b. l. 141). Taip pat pažymėtina, kad prie civilinės bylos pridėtoje nuosavybių teisių į žemę atkūrimo byloje esančiame Lietuvos centrinio valstybės archyvo 1999 m. gegužės 18 d. pažymėjime Nr. T-2799-Š nurodyta, jog Kretingos apskrities notarų ir ipotekos įstaigos dokumentai archyvui saugoti neperduoti (nuosavybės teisų atkūrimo byla, b. l. 89). Atsižvelgiant į nurodytas Ipotekos įstatymo nuostatas bei šiuos rašytinius įrodymu darytinos išvados, kad 1939 m. liepos 7 d. protokolas yra tiesioginis rašytinis įrodymas, jog A. S. buvo žemės sklypo ,,Žibų“ pievose savininkė ir jį valdė nuosavybės teise, taip pat kad protokolas yra netiesioginis rašytinis įrodymas, jog A. S. buvo paveldėtoja pagal testamentą, šis buvo patvirtintas nustatyta tvarka, pagal jį A. S. viena paveldėjo visą ūkį. Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjai S. K., N. M., K. T., V. T., R. B. R. neteigė ir neįrodinėjo, kad, esant M. Š. testamentui, jos vaikai J. ir S. paveldėjo privalomąsias dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus bei pareiškėjų nustatytą įrodinėjimo byloje dalyką, apeliacinės instancijs teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad byloje pateikti įrodymai teikia pagrindą nustatyti pareiškėjo M. S. prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus (CPK176, 177, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama apie netinkamą materialiosios teisės taikymą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad jie neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad teisinio pagrindo juos naikinti nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 156,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 2 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 21 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš pareiškėjos N. M. (duomenys neskelbtini) 156,33 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt šešis litus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                              Egidijus Baranauskas

                                                                                                            Egidijus Laužikas  

                                                                                                            Antanas Simniškis