MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. kovo 17 d.
Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Svetlanai Činčiukienei,
dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui G. M.,
nedalyvaujant institucijos priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje atstovui,
teismo posėdyje išnagrinėjusi G. M. skundą, dėl 2014 m. vasario 18 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimo,
n u s t a t ė:
2014-02-21 teisme gautas G. M. skundas dėl 2014 m. vasario 18 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato nutarimo, kuriuo G. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1242 straipsnio 1 dalį paskirta 400,00 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.
G. M. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 7 d. 13.10 val. Mažeikių m., Žemaitijos-Naftininkų gatvių sankryžoje, važiuodamas per sankryžą ir sukdamas į dešinę, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio, taip sudarydamas pavojingą situaciją, t. y. priversdamas kito automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.
Skundu pareiškėjas prašo pakeisti priimtą nutarimą ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju ir netekęs teisės vairuoti praras darbą, kuriame dirba jau 20 metų bei yra pavyzdingai charakterizuojamas. Nurodo, jog praradęs teisę vairuoti ir atleistas iš darbo nebegalės išlaikyti savo dukros studentės, nes sutuoktinės gaunamas atlyginimas yra minimumas.
Atsiliepimu į skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas su skundu nesutiko ir nurodė, kad G. M. nutarimas buvo priimtas objektyviai išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei visas kitas byloje aplinkybes. Nurodė, jog G. M. pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių, nes pavojingas situacijos sudarymas, realiai kėlė grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai. Teismo prašė palikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 73N-7688857-14 nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu G. M. paaiškino, kad jis visiškai pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi. Pažeidimą padarė nepiktybiškai, tiesiog nepastebėjo dar vieno automobilio, todėl įsuko į sankryžą ir šiek tiek sutrukdė kitam automobiliui važiuojančiam per sankryžą, tačiau dėl jo tokio poelgio nekilo jokių pasekmių. Administracine tvarka anksčiau nebaustas. Teisės labai reikalingos darbe VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nes priešingu atveju paliks bedarbis. Prašo jo skundą patenkinti ir pakeisti paskirtą nuobaudą grąžinant specialiąją teisę vairuoti transporto priemones.
Skundas tenkintinas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
ATPK 1242 straipsnio 1 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Teismas, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis). Nutarime nurodyta, kad G. M. pažeidė KET 9 ir 167 punktų reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. važiuodamas per sankryžą ir sukdamas į dešinę, nepraleido tiesiai važiavusio automobilio, taip sudarydamas pavojingą situaciją, t. y. priversdamas kito automobilio vairuotoją staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Nutarime konstatuotų aplinkybių G. M. tik prašo jam grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad G. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė grėsmę eismo saugumui. G. M. teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta. Pareigūnas priimdamas nutarimą neatsižvelgė į tai, kad G. M. padaryti KET pažeidimai realaus pavojaus eismo saugumui nesukėlė, kitiems asmenims jo vairavimas ir padarytas pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė. G. M. turi 14 metų vairavimo stažą, savo darbovietės VĮ „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas teigiamai, anksčiau administracine tvarka nebaustas ir neteistas, yra vedęs bei turi dvi dukras, dirba vairuotoju. Taigi, pareigūnas neatsižvelgęs į nurodytas aplinkybes neteisingai pritaikė įstatymą ir netaikė ATPK 301 straipsnio nuostatų. Byloje nustatyta visuma aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog ATPK 1242 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymas G. M. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas šiuo atveju gali būti užtikrintas ir taikant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.
Administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Taigi įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-3-2011). Todėl, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgdamas į G. M. asmenybę, į pažeidimo padarymo aplinkybes, mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti G. M. paskiriant švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
n u t a r i a:
G. M. skundą patenkinti.
Pakeisti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. G. 2014 m. vasario 18 d. nutarimą Nr. 73N-7688857-14 bei G. M. už Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1242 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 400 litų (keturių šimtų litų) baudą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsniu neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui. Apeliacinis skundas paduodamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.
Teisėja | Andželika Butkuvienė |