Administracinė byla Nr. AS-646-643/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04832-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. M. skundą atsakovui Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėja D. M. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama pareikalauti iš atsakovo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikti pagrįstus įrodymus, kad pareiškėjos turimų ilgalaikių / negrįžtamų sveikatos būklės sutrikimų ir funkcinių apribojimų visuma, nesukelia jai jokių sunkumų atliekant būtiniausius kasdienius veiksmus / veiklas ir objektyviai gerina jos gyvenimo kokybę; 2) Atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, pripažinti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus ir pažeidė pareiškėjos teisę į pagalbų poreikio kompensavimą ir tuo apribojo jos lygias galimybes dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse; 3) Pripažinus pareiškėjos pažeistas teises, nustatyti reikalingą pagalbų poreikio kompensaciją nuo 2024 m. vasario 13 d. prašymo padavimo dienos; 4) Dėl pareiškėjos pažeistų teisių iš atsakovo, dėl netinkamo veikimo ir vilkinimo atlikti veiksmus, priteisti neturtinę žalą: maksimalaus dydžio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją už kiekvieną mėnesį nuo 2024 m. vasario 13 d. prašymo padavimo dienos iki pareiškimo išnagrinėjimo dienos.
Pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimų, todėl teismas nustatė 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus, nurodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), iš kurių kildinama prašoma priteisti neturtinė žala.
Pareiškėja pateikė 2024 m. rugsėjo 25 d. teismui patikslintą skundą, kuriuo buvo prašoma: 1) Panaikinti visus atsakovo sprendimus dėl pareiškėjos pagalbų poreikio ir jų kompensavimo vertinimo; 2) Įpareigoti atsakovą pateikti pagrįstus įrodymus, kad pareiškėjos turimų ilgalaikių / negrįžtamų sveikatos būklės sutrikimų ir funkcinių apribojimų visuma, nesukelia jai jokių sunkumų atliekant būtiniausius kasdienius veiksmus / veiklas ir objektyviai gerina jos gyvenimo kokybę; 3) Atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, prašomų antrame reikalavime, spręsti atsakovo atsakomybę dėl neveikimo taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymus ir dėl pareiškėjos pažeistų teisių; 4) Pripažinti pareiškėjos pažeistas teises ir įpareigoti atsakovą teisingai nustatyti reikalingą pagalbų poreikio kompensaciją nuo 2024 m. vasario 13 d. prašymo padavimo dienos; 5) Dėl atsakovo veikimo ne pagal įstatymų nuostatas ir aplaidaus vilkinimo atlikti veiksmus ir tuo pažeidus pareiškėjos teisėtus lūkesčius pagalbos poreikiui ir kompensavimui, priteisti iš atsakovo 4000 Eur neturtinės žalos.
Ketvirtąjį reikalavimą pareiškėja patikslino pateikdama 2024 m. rugsėjo 26 d. prašymą ir minėtą reikalavimą išdėstė taip: įpareigoti atsakovą teisingai, užtikrinant pareiškėjai lygias galimybes, nustatyti reikalingą pagalbų poreikio kompensaciją nuo 2024 m. vasario 13 d. prašymo padavimo dienos.
Pareiškėjos patikslintas skundas neatitiko ABTĮ reikalavimų, todėl teismas 2024 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, pasiūlant skundo reikalavimus aiškiai nurodant ginčijamus aktus, pateikti duomenis, ar pareiškėja kreipėsi į atsakovą su analogiškais reikalavimais, aiškiai išdėstyti skundo aplinkybes, iš kurių kildinama neturtinė žala, taip pat pateikti motyvuotą ir išsamiais įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio arba sumokėti žyminį mokestį.
Pareiškėja 2024 m. spalio 22 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) Pagal Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 4 straipsnį, įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kad pareiškėjos turimų ilgalaikio / negrįžtamo pobūdžio sveikatos būklės sutrikimų ir funkcinių apribojimų visumos kompleksinis poveikis, nesukelia jai jokių sunkumų / neigiamo poveikio gyvenimo veiklose ir objektyviai neblogina pareiškėjos gyvenimo kokybės, todėl jai nereikalingos jokios pagalbos ir jų kompensavimas, t. y., atsakovui pagrįsti, kad jo sprendimai priimti nepažeidžiant jokių įstatyminių nuostatų, nes pareiškėja yra visiškai sveika ir savo išgalėmis turi užsitikrinti lygias galimybes visose visuomenės gyvenimo srityse; 2) Atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, prašomų pirmame reikalavime, nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymines nuostatas ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir lūkesčius; 3) Panaikinti atsakovo priimtus pirminio ir pakartotinio vertinimo sprendimus, gautus 2024 m. balandžio 23 d.: Nr. STS-2881; Nr. STS-4148; Nr. STS-4102; Nr. STS-4147; Nr. STS-2974 ir gautus 2024 m. rugpjūčio 1 d.: Nr. STS-1993; Nr. STS- 1994 dėl pareiškėjos nuo 2024 m. vasario 13 d. prašomų pagalbų poreikio ir jų kompensavimo ir įpareigoti atsakovą, tinkamai vykdant įstatymų nuostatas, priimti naują sprendimą; 4) Dėl atsakovo veikimo ne pagal įstatymų nuostatas ir vilkinimo atlikti veiksmus, ir tuo pažeidus pareiškėjos teises ir teisėtus lūkesčius pagalbos poreikiui ir kompensavimui, priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinę žalą.
Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundo dalį atsisakė priimti ir dalį laikė nepaduota.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. kovo 12 d. nutartimi Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 30 d. nutartį panaikino ir grąžino skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjai D. M. terminą iki 2025 m. balandžio 8 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjai siūlytina suformuluoti skundo reikalavimus, atsižvelgiant į administracinių teismų kompetencijos ribas, ABTĮ 88 straipsnyje numatytas sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (ABTĮ 99 str.); pateikti duomenis (pavyzdžiui, pašto voko kopiją) apie susipažinimą su ginčijamais sprendimais; aiškiai nurodyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), kuriais galimai buvo pažeistos būtent pareiškėjos teisės bei teisėti interesai ir iš to kildinama prašoma priteisti neturtinė žala (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p.); sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio.
Pareiškėja 2025 m. balandžio 8 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriais iš esmės palaiko 2024 m. spalio 22 d. teismui pateiktame skunde išdėstytus reikalavimus, taip pat pateikė duomenis apie sumokėtą žyminį mokestį, duomenis apie susipažinimą su ginčijamais sprendimais.
II.
Regionų administracinis teismas balandžio 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjos D. M. skundo dalį dėl reikalavimų, kuriais prašoma: 1) panaikinti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimus Nr. STS-2881; Nr. STS-4148; Nr. STS-4102; Nr. STS-4147; Nr. STS-2974 ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimus Nr. STS-1993; Nr. STS- 1994; 2) priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinę žalą. Atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo, kuriuo prašoma „atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, prašomų pirmame reikalavime, nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymines nuostatas ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir lūkesčius“. Dėl reikalavimo, kuriuo prašoma „įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kad pareiškėjos turimų ilgalaikio / negrįžtamo pobūdžio sveikatos būklės sutrikimų ir funkcinių apribojimų visumos kompleksinis poveikis, nesukelia jai jokių sunkumų / neigiamo poveikio gyvenimo veiklose ir objektyviai neblogina pareiškėjos gyvenimo kokybės“, spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Atsakovu įtraukti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas nurodė, kad skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. balandžio 23 d. sprendimus Nr. STS-2881; Nr. STS-4148; Nr. STS-4102; Nr. STS-4147; Nr. STS-2974 ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimus Nr. STS-1993; Nr. STS- 1994 bei priteisti iš atsakovo 4 000 Eur neturtinę žalą, iš esmės atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus, numatytus ABTĮ 24 ir 25 straipsniuose, todėl yra priimtina.
Dėl reikalavimo, kuriuo prašoma „įpareigoti atsakovą pateikti įrodymus, kad pareiškėjos turimų ilgalaikio / negrįžtamo pobūdžio sveikatos būklės sutrikimų ir funkcinių apribojimų visumos kompleksinis poveikis, nesukelia jai jokių sunkumų / neigiamo poveikio gyvenimo veiklose ir objektyviai neblogina pareiškėjos gyvenimo kokybės, todėl jai nereikalingos jokios pagalbos ir jų kompensavimas“, teismas pažymėjo, kad pastarasis skundo reikalavimas yra procesinio pobūdžio, todėl skundo priėmimo stadijoje dėl šio reikalavimo nepasisako.
Pareiškėja taip pat prašo teismo „atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, prašomų pirmame reikalavime, nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymines nuostatas ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir lūkesčius“.
Teismas pažymėjo, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Pripažinimas, jog viešojo administravimo subjektas veikė netinkamai arba neveikė, gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo dalį dėl reikalavimo „atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, prašomų pirmame reikalavime, nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymines nuostatas ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir lūkesčius“, atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.)
III.
Pareiškėja D. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimus ir skundą priimti visa apimtimi.
Pareiškėja nurodo, kad jai nėra aiškus atsisakymo priimti antrąjį skundo reikalavimą pagrindas. Teismas nenurodė, į kokią instituciją reikėtų kreiptis dėl antrojo skundo reikalavimo.
Pareiškėja jaučiasi teismo nuolat diskriminuojama dėl besitęsiančių priverstinių savo pareiškimo aplinkybių ir reikalavimų įrodinėjimų, kas reikalauja be galo daug pareiškėjos sveikatos, laiko ir kitų žmogiškųjų išteklių, o besitęsianti psichologinė įtampa dėl pareiškimo priėmimo klausimo per ilgo neišsprendimo, akivaizdžiai apriboja pareiškėjos socialinį gyvenimą ir nuolat blogina jo kokybę.
Pareiškėjai nėra aiškus ir Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties rezoliucinės dalies punktas: „Išsiųsti atsakovui skundo kopiją“, t. y. ar skundo kopija atsakovui išsiųsta pilna apimtimi; ar atsakovui privalu atliepti į pilnos apimties skundą, ar tik į jo dalį, taip pat neaišku ir dėl tolimesnės bylos nagrinėjimo iš esmės eigos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos skundo reikalavimas „atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, prašomų pirmame reikalavime, nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymines nuostatas ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir lūkesčius“ nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Vertindama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-466/2012; kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016; kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ne kartą yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 ir kt.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tam tikrų faktų nustatymas pats savaime nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pripažinimas, jog viešojo administravimo subjektas veikė netinkamai arba neveikė, gali būti motyvu, pagrindžiančiu teismo sprendimą, tačiau negali būti sprendimu dėl bylos esmės. Toks reikalavimas negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu, nes neatitinka ABTĮ 24 straipsnio nuostatų, pagal kurias skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjos skundo reikalavimą „atsakovui nepateikus pagrįstų įrodymų, prašomų pirmame reikalavime, nustatyti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo elgtis pagal įstatymines nuostatas ir tuo pažeidė pareiškėjos teises ir lūkesčius“, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nagrinėjamu atveju nėra susiję su atskirojo skundo dalyku, todėl jie nevertinami.
Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Virginija Volskienė