Civilinė byla Nr. e2A-2564-562/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25816-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 3.3.1.18.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 12 d.

Vilnius

        Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui M. P. dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal atsakovo M. P. priešieškinį ieškovei D. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

        Teismas

nustatė:

                                                                 I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė D. B. (toliau – ieškovė) kraipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui M. P. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko naudai išlaikymą, mokamą po 300 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo ir prašė iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti po 200 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis, atitinkamai - 2200 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovas yra šalių nepilnamečio sūnaus S. P. tėvas, su ieškove ir sūnumi kartu negyvena nuo 2019 metų spalio mėnesio, išlaikymo šalių nepilnamečiam sūnui neteikia. Nurodė, kad mažiausia suma, tenkinanti būtiniausius vaiko poreikius, yra 607 Eur per mėnesį. Teigė, kad ieškovės pajamų neužtenka tam, kad pilnai būtų patenkinti šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai. Ieškovė teigė, jog dirba, tačiau jos pajamas po mokesčių sumokėjimo sudaro 485 Eur. Sudėtingą ieškovės turtinę padėtį pagrindžia ir tai, kad ieškovei yra teikiama antrinė teisinė pagalba.

3.       Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti; teismui, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti 110 Eur išlaikymo, mokamo kas mėnesį; ieškinį dėl 3 300 Eur įsiskolinimo atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

4.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas pripažino savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką S. P. ir teigė, kad savo pareigą vykdo nuo nepilnamečio vaiko gimimo. Atsakovas nesutiko su ieškinio reikalavimu priteisti 300 Eur dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, manė, kad jis yra per didelis, neatitinkantis nei vaiko poreikių, nei jo paties materialinių galimybių. Be to, prašymas priteisti nepilnamečiui vaikui 300 Eur išlaikymą nebuvo pagrįstas dar ir dėl to, kad vaikas iš esmės gyvena su abiem tėvais vienodą laiką, t. y. po 2 savaites, todėl ieškovė nepatiria jokių didesnių vaiko išlaikymo išlaidų nei atsakovas. Pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių tikslių duomenų, kokius poreikius turi nepilnametis vaikas, kokias pagrįstas ir protingas vaiko poreikiams skirtas išlaidas patiria ieškovė. Atsakovas sutiko, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui bet kokiu atveju yra skiriamos lėšos jo būtiniausiems poreikiams tenkinti, tačiau, atsakovo teigimu, tai neatleidžia ieškovės nuo pareigos pateikti tokių išlaidų skaičiavimus ir pagrindžiančius įrodymus. Ieškovės nurodomos 150 Eur išlaidos maistui yra nepagrįstai didelės, nes vaikas lanko darželį, kur visą dieną gauna maitinimą, o išlaidas už darželį padengia atsakovas, maistas vaikui yra perkamas tik savaitgaliui ir vakarui užkandžiams, todėl neviršija 90 Eur per mėnesį. Vertino, kad išlaidos drabužiams, avalynei taip pat yra aiškiai per didelės, išlaidų kompiuteriui ir internetui vaikui taip pat nėra, nes jis juo nesinaudoja.

5.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas taip pat sutiko su sveikatos priežiūros išlaidomis, tačiau pažymėjo, kad nėra pateikta buto ar kokių panašių išlaidų pagrindimo, taip pat neaišku, kokį gimtadienį kas mėnesį švenčia vaikas, tačiau atsakovas pripažino, kad vaiko išlaidos, skirtos pramogoms, per mėnesį siekia apie 10 Eur. Atsakovas, nesutikdamas, kad per mėnesį vaiko lavinimui reikia 20-30 Eur, teigė, kad iš esmės vaikui yra perkami pieštukai ir panašios kanceliarinės išlaidos, o spalvinimo knygelės yra atsispausdinamos nemokamai internete, todėl išlaidos siekia apie 10 Eur. Atsakovas neginčijo, kad vaikui reikalingi baldai, tačiau tai nėra kasdienės išlaidos ir dėl padengimo yra galimybė šalims susitarti individualiai, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokias išlaidas patiria ir atsakovas. Pagal ieškovės pateiktą išlaidų lentelę bei jos analizę matyti, kad ji vaiko poreikiams yra preliminariai paskaičiavusi 150 Eur per mėnesį, todėl tai reiškia, kad atsakovas turėtų skirti 75 Eur per mėnesį. Pateikti skaičiavimai rodo, kad prašymas priteisti 300 Eur išlaikymą yra nepagrįstas. Sprendžiant pagal pateiktus bylos dokumentus bei informaciją apie ieškovės gaunamas pajamas, menkai tikėtina, kad ji pati nepilnamečio vaiko išlaikymui gali teikti ir teikia 303 Eur per mėnesį arba tai daro šiuo metu. Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad, įvertinus abiejų tėvų materialines galimybes, vaiko poreikiams tenkinti yra skiriama mažesnė pinigų suma nei yra paskaičiavusi pati ieškovė. Atsakovo skaičiavimu, nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra skiriama 276,50 Eur. Šią sumą sudaro: maistas 90 Eur, drabužiai 20 Eur, avalynė 10 Eur, lavinimo priemonės, žaislai 10 Eur, išlaidos higienai 10 Eur, būsto išlaidos 25 Eur, vaistai ir gydymo išlaidos 10 Eur, pramogos 10 Eur, išlaidos už darželį 73,50 Eur, išlaidos už būrelį 18 Eur. Abu tėvai, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių bei poreikius, turi skirti nepilnamečiam vaikui po 138,25 Eur per mėnesį, kadangi 60,06 Eur valstybė skiria vaiko paramą, tai kiekvienam iš tėvų vaiko išlaikymui tenka po 108,25 Eur.

6.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį papildomai nurodė, kad yra sudaręs su AB „Swedbank“ Kredito sutartį Nr. 19-045621-FA būstui su priklausiniu įsigyti ir yra prisiėmęs 50 000 Eur kreditorinį įsipareigojimą, taip pat sudaręs su AB „Swedbank“ vartojimo kredito sutartį Nr. 20-022280-GV dėl 5 000 Eur kredito, kuris buvo paimtas buto remontui. Atsakovas yra apdraudęs nepilnametį vaiką nuo nelaimingų atsitikimų ir per metus moka po 45,35 Eur. Šiuo metu atsakovas yra prisiėmęs įsipareigojimų kreditoriams 304,88 Eur sumai. Atsakovas taip pat moka kas mėnesį po 20 Eur už namo, kuriame yra butas renovaciją, komunalines išlaidas – apie 4,53 Eur už vandenį, 39,30 Eur už telefoną ir internetą, 19,11 Eur už daugiabučio namo bendrąsias išlaidas. Iš pateikto matyti, kad atsakovas skiria 391,60 Eur kas mėnesį būsto išlaikymui, kreditorinių įsipareigojimų vykdymui, vaiko draudimui.

7.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti įsiskolinimą už 11 mėn., (11*300 = 3 300 Eur), kadangi, šalims pradėjus gyventi atskirai, jis visada išlaikė ir išlaiko vaiką, o ieškovė niekada nėra pareiškusi, kad skiriamo išlaikymo pageidauja daugiau. Be to, nepilnametis vaikas gyvena su abiem šalimis vienodą laiko tarpą ir tuo laikotarpiu kiekviena iš šalių vaiką išlaiko. Atsakovas sumokėjo ieškovei 260 Eur, todėl dalis vaiko pinigų ieškovei yra pervesta ir sumokėta. Atsakovas taip pat skiria lėšų nepilnamečio vaiko aprangai, kirpyklai, vaistams. Atsakovas nesutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes ieškinyje nėra pateikta jokių duomenų, kad tai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Šiuo metu abi šalys yra bendrai sutarusios, kad nepilnametis vaikas praleidžia su ieškove ir atsakovu vienodą laikotarpį, t. y. po dvi savaites iš eilės. Nuo 2019 m. spalio mėnesio šalys susitarė, kad nepilnametis vaikas gyvens su kiekviena iš šalių lygiomis dalimis – po 4 dienas pas kiekvieną iš šalių, o 2020 m. kovo 16 d. paskelbus karantiną bei šalims nusprendus dalyvauti mediacijoje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo dydžio bei kitų susijusių klausimų išsprendimo, šalys kartu nusprendė, kad nepilnametis vaikas pas kiekvieną iš jų gyvens po 2 savaites iš eilės. Tokia bendravimo tvarka yra realiai įgyvendinama ir šiuo metu. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktą matyti, kad vaiką ir tėvą sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas pasiilgsta tėvo, kai būna skyrium nuo jo, tuo tarpu mamos nepasiilgsta. Byloje nepateikta jokių duomenų, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus.

8.       Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti nepilnamečio S. P. gyvenamąją vietą su tėvu atsakovu; nustatyti ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tokiu būdu: 1) ieškovė bendrauja su nepilnamečiu vaiku S. P. kiekvieno mėnesio antrą savaitę nuo pirmadienio 8 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro; 2) ieškovė, iš anksto suderinusi su atsakovu, turi teisę bendrauti su S. P. kitu laiku; 3) ieškovė su nepilnamečiu vaiku S. P. bendrauja per Motinos dieną; 4) ieškovė, norėdama laikinai išvykti su S. P. už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prieš 30 dienų suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su atsakovu. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį laiko tarpą; 5) ieškovė ir atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su S. P. kiek tai susiję jo interesų bei poreikių (informaciją apie sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir pan.); 6) S. P. esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; priteisti iš ieškovės S. P. išlaikymui po 130 Eur, mokamų kas mėnesį, iki S. P. sulauks pilnametystės, indeksuojant išlaikymą teisės aktų nustatyta tvarka nuo teismo sprendimo priėmimo dienos; nustatyti atsakovo uzufrukto teisę į nepilnamečio vaiko išlaikymui gautas lėšas; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

9.       Priešieškinyje nurodė, kad po ieškinio pateikimo teismui šalių nustatyta bendravimo tvarka laikinai kito, nes ieškovė turėjo sveikatos problemų ir negalėjo pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, tačiau vėliau ir šiuo metu nepilnametis vaikas ir toliau praleidžia po dvi savaites, gyvendamas su kiekvienu iš tėvų. Susiklosčiusi situacija turi būti pakeista, kadangi jau kurį laiką nepilnametis vaikas aiškiai išreiškia norą būti su atsakovu ilgiau ir pats atsakovas turi galimybes sukurti geresnes gyvenimo sąlygas nepilnamečiam vaikui savo aplinkoje. Atsakovas manė, kad nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su tėvu, kadangi, vaikui augant, matyti, jog jis nori daugiau laiko praleisti su atsakovu, ir atsakovas turi galimybę užtikrinti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas. Nuo pat nepilnamečio vaiko gimimo atsakovas intensyviai dalyvavo jo auklėjime, nuolat juo rūpinosi, todėl vaikas yra labai prisirišęs prie tėvo ir labai nori su juo būti kiek įmanoma daugiau. Tarp tėvo ir sūnaus yra nusistovėjęs itin stiprus emocinis ryšys, kuris nuolat yra stiprinamas, jiems būnant kartu. Atsakovas, būdamas su nepilnamečiu vaiku, ne tik rūpinasi jo gerbūviu, tačiau taip pat jis nuolat su juo užsiima, žaidžia įvairius ugdymą skatinančius žaidimus, bendrauja, skaito knygas, kitaip lavina. Atsakovas labai aktyviai domisi vaiko ugdymu, nuolat teiraujasi darželio auklėtojų apie nepilnamečio vaiko pasiekimus, nuotaikas, atsakovas taip pat rūpinasi ir nepilnamečio vaiko sveikatos būkle, būtent atsakovas nuolat lydi nepilnametį vaiką į polikliniką. Nepilnametis vaikas yra išreiškęs norą gyventi su tėvu ir su juo daugiau praleisti laiko. Kai atsakovas atveža vaiką pas ieškovę, jis visada verkia ir nenori skirtis su tėvu, ir, būdamas su atsakovu, vaikas būna labai laimingas. Iš 2020 m. rugsėjo 21 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės Vaiko teisių apsaugos skyriaus Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad vaiką ir tėvą sieja stiprus emocinis ryšys, vaikas pasiilgsta tėvo, kai būna skyrium nuo jo, tuo tarpu mamos nepasiilgsta. Atsakovas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ir tai sudaro jam geras sąlygas dalyvauti vaiko užklasiniuose renginiuose ar, esant būtinumui, kur nors jį nuvežti dienos metu. Atsakovas šiuo metu yra įsigijęs nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, kurį įsirenginėja, vienas kambarys bus skirtas vaikui, taigi, vaikas po 1 mėnesio jau turės savo pastovią gyvenamąją vietą ir komfortišką aplinką. Atsakovas nepilnamečiam vaikui gali užtikrinti geresnes gyvenimo, ugdymo ir kitas sąlygas. Atsakovas turi galimybę dirbti nuotoliniu būdu, todėl kartu su nepilnamečiu vaiku labai dažnai vyksta ir gyvena pas atsakovo motiną B. P.

10.       Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Nr. 1SD-7116-(8.1.27) dėl nepilnamečio S. P. nurodė, kad lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Apsilankymo metu nustatyta, jog ieškovė su nepilnamečiu sūnumi S. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) d., gyvena 1 kambario apie 35 kv. m ploto bute su visais patogumais, adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pasak ieškovės, būstas yra nuomojamas (nuomos kaina yra 200 Eur/mėn.). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Ieškovė nurodė, jog su vaiko tėvu sutaria gražiai, nekonfliktuoja, pavyksta susitarti dėl vaiko bendravimo tvarkos bendru sutarimu, keičiasi informacija apie vaiką, bendradarbiauja. 2 savaites vaikas buvo su motina, kitas 2 savaites būna su tėčiu. Tarnybos darbuotojai telefonu susisiekus su atsakovu, šis paaiškino, jog šiuo metu jo bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vyksta remonto darbai ir vaikui svečiuotis bei likti su nakvyne nėra sudarytos sąlygos, šiuo metu svečiuojasi pas močiutę, gyvenančią adresu Šilalės rajone, (duomenys neskelbtini). Tarnybos darbuotoja lankėsi atsakovo mamos B. P. gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas, surašė šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą. Apsilankymo metu nustatyta, jog atsakovas su nepilnamečiu sūnumi S. bei savo mama B. P. gyvena 5 kambarių apie 100 kv. m ploto name su visais patogumais. Prie namo yra 60 arų sklypas. Anot B. P., būstas priklauso jai. Namuose yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai, apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Apsilankymo metu atsakovas nurodė, jog visiškai nesutinka su ieškiniu, jis netgi daugiau prisideda prie vaiko išlaikymo. Dvi savaites S. gyvena su juo ir tas dvi savaites vaikas be pirkinių yra visiškai ir pilnai jo išlaikomas. Nepilnametis S. lanko Vilniaus lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)“ (apie 70 Eur/mėn.), darželyje papildomai lanko sporto pamokas (apie 10 Eur/mėn.). Berniuko sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Apsilankymo metu S. bendravo noriai, sakė, kad patinka pas močiutę. Berniukas teigė, jog labai myli tėtį, tėtis jį išmokė skaičiuoti ir skaityti. Jei tėtis išvyksta į Vilnių, jis jo labai pasiilgsta ir liūdi. Paklausus vaiko, ar jis pasiilgo mamos ir nori važiuoti pas ją, berniukas papurtė galvą ir nurodė, kad nepasiilgo mamos bei nenori pas ją važiuoti. Apsilankymo metu pastebėta, jog tėvą ir sūnų sieja stiprus emocinis ryšys. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus. Lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas yra maksimaliai tenkinti vaiko poreikius ir interesus, nes pastarieji yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis yra svarbi faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tarnyba išvadoje Nr. lSD-9282-(8.1.27) dėl priešieškinio nurodė, jog abiejų tėvų gyvenamoji aplinka yra tinkama augti šalių nepilnamečiam vaikui. Taip pat pažymėjo, jog Tarnyba neturi duomenų apie kurios nors iš šalių netinkamą elgesį su vaiku ar apie padarytus vaiko teisių ar interesų pažeidimus. Tarnybos nuomone, abu tėvai geba tinkamai pasirūpinti savo sūnumi S. Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti motinos bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią ieškovė bendrautų su sūnumi S. kiekvieno mėnesio antrą savaitę nuo pirmadienio 8 val. ryto iki sekmadienio 20 val. vakaro. Patenkinus atsakovo prašymą, vaikas su mama bendrautų tik 1 savaitę per mėnesį. Bylos duomenimis, šalių bendru sutarimu S. jau ilgą laiką 2 savaites per mėnesį gyvena su tėvu, 2 savaites - su motina. Taigi šiuo metu kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia panašiai laiko. Nei viena iš šalių neužsiminė, jog tokia nusistovėjusi bendravimo tvarka būtų netinkama vaikui ar keltų kokių nepatogumų.

11.       Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad sūnus yra mažas, todėl turi būti su mama. Vaiko ryšys su mama yra labai stiprus, abu gamina valgyti, pramogauja, atlieka namų darbus ir pan. Vaikas turi bendraamžių draugų, su kuriais bendrauja, eina į gimtadienius vieni pas kitus. Utenos rajone yra močiutės sodyba, kurioje taip pat daug laiko praleidžia. Močiutė padeda prižiūrėti vaiką. Atsakovo dabartinė draugė su jos sūnumi elgiasi netinkamai, todėl vaiko gyvenamoji vieta neturėtų būti nustatyta su atsakovu. Nors atsakovas su vaiku elgiasi gerai, bet jos atžvilgiu buvo smurtaujama, dėl ko jie ir išsiskyrė. Dabar jos atlyginimas, atskaičius mokesčius yra 500 Eur, 235 Eur moka už buto nuomą, 160 Eur skiriami komunaliniams mokesčiams, apie 140 Eur kiekvieną mėnesį išleidžiama vaiko poreikiams. Valstybės skiriamus „vaiko pinigus“ gauna atsakovas, iš kurių apmoka vaiko darželį. Šiuo metu gyvenimo draugo neturi, gyvena viena su sūnumi. Šiai dienai su atsakovu dėl bendravimo su vaiku ginčų nėra. Nuo 2021 m. balandžio 1 d. ieškovės darbo grafikas yra nuolatinis, nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8.00 val. iki 17.00 val., savaitgaliais nedirbs. Darželyje vaikas yra nepaklusnus, kandžiojasi, susimuša su kitais vaikais. Už gerą vaiko elgesį stengiasi palepinti saldumynu, leidimu suptis ir pan. Apie pusmetį, iki karantino 2020 m. kovo mėnesį, vaikas buvo po dvi savaites su kiekvienu iš tėvų. Ieškovė buvo gavusi ilgą nedarbingumo pažymėjimą, kai nebuvo galimybės niekur palikti vaiko, tai šituo laikotarpiu vaikas taip pat su abiem tėvais buvo po dvi savaites. Ieškovei grįžus į darbą, jos darbo grafikas buvo slenkantis (kas keturias dienas), todėl sutarė su atsakovu, kad per jos laisvas dienas vaikas bus su ja, o kai ji dirbs – vaikas bus su tėvu. Dabar šalys susitarė, kad vaikas su kiekvienu iš tėvų bus po savaitę. Atsakovas ir pernai, ir šiemet pirko vaikui ir drabužius, ir batus. Teigė, jog šalys sulygo, kad kai vaikas būna su ieškove, visas vaiko išlaidas dengia ji, o kai vaikas būna pas atsakovą – visas vaiko išlaidas dengia jis. Vaikas su kiekvienu iš tėvų būna vienodą laiko tarpą.

12.       Ieškovės atstovas advokatas Bogdanas Chranovskis baigiamosiose kalbose palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Atsižvelgiant į pakankamai mažą vaiko amžių, vaiko atskyrimas nuo motinos tokiame amžiuje padarys jam daugiau nepataisomos žalos nei naudos. Vaikui augant, vaiko interesai gali keistis, paaugęs vaikas pats gali išreikšti norą gyventi su tėvu, todėl sprendimas šioje dalyje ateityje gali būti keičiamas, priklausomai nuo vaiko nuomonės. Atsakovas neįrodė, kad vaiko elgesys po pabuvimo su motina kardinaliai pasikeičia į neigiamą pusę ir tai nėra pagrindas dėl šios priežasties nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Yra visos sąlygos vaiko gyvenamajai vietai nustatyti su motina.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovas papildomai paaiškino, jog išsikraustė iš nuomojamo su ieškove buto 2019 m. rugsėjo mėnesį. Kadangi tuo metu ieškovė dirbo kas keturias dienas, tai vaikas taip ir buvo kas keturias dienas tai pas vieną, tai pas kitą. Vaiką išlaiko po lygiai, vaikas su kiekvienu iš tėvų laiko praleidžia po lygiai. Teigė, jog išlaikymo įsiskolinimo nėra. Su auklėtojomis jis bendrauja, žino vaiko problemas, stengiasi jas spręsti. Manė, kad vaiko globa turėtų būti priskirta jam, su vaiku jis turėtų praleisti 2/3 laiko. Po buvimo su juo vaikas darželyje būna labiau disciplinuotas, o po buvimo su mama – labiau išsiblaškęs ir išdykęs. Atsakovo mama gyvena Laukuvoje, ilgus metus dirbo pedagoge, ji moka užimti vaiką, daro teigiamą įtaką vaikui. Jis su vaiku lavina vaiko ranką, kad galėtų rašyti, kirpti, mintinai skaičiuoja lengvas matematines užduotis, laisvai skaito lengvesnį tekstą. Nuo 2019 m. spalio mėnesio iki pirmo karantino 2020 m. kovo mėnesį vaikas po keturias dienas buvo su kiekvienu iš tėvų, vėliau tai pasikeitė į savaites, kiekvienu kartu šalys tariasi tarpusavyje dėl konkrečių savaičių.

14.       Atsakovo atstovė advokatė Birutė Strimaitytė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Rėmėsi iš esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentai, papildomai pažymėjo, kad ieškovė labiau žaidžia su vaiku, o atsakovas vaiką auklėja, ugdo. Byloje esanti vaiko buvimo su kiekvienu iš tėvų lentelė parodo, kad procentine išraiška vaikas daugiau buvo su tėvu, todėl ir toliau būtų tinkama nustatyti, kad vaikas su ieškove būtų savaitę, o su atsakovu – tris savaites. Teigė, kad tokia tvarka atitinka vaiko interesus. Vertino, jog ieškovė neįrodė, kad vaiko poreikiai yra tokie, kad iš atsakovo reikėtų priteisti 200 Eur.

15.       Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą, kad gyvenamosios vietos nustatymas nėra svarbus kriterijus, nes abi šalys sutinka, kad bendravimo tvarka turėtų būti po lygiai su abiem tėvais. Abu geba tinkamai pasirūpinti vaiku, pas abu yra geros sąlygos vaikui augti. Bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta savaitėmis su vienu ir su kitu, atskirai aptariant mamos gimtadienį, tėvo gimtadienį, vaiko gimtadienį ir panašias šventines dienas. Nustačius su bet kuriuo, ar tėčiu, ar mama, vaiko gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į bendravimo dažnumą, išlaikymo dydis turi būti adekvatus. Be to, turi būti įvertinta ta aplinkybė, kad, augant, vaiko poreikiai keisis, pradėjus lankyti mokyklą ir mokamus būrelius, išlaidos didės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

16.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1676-897/2021 ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečio vaiko S. P. gyvenamąją vietą kartu su jo motina ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. P. po 83 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja paskyrė ieškovę; nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi S. P. tvarką, pagal kurią 1) atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku S. P. nuo kiekvieno mėnesio pirmos savaitės pirmadienio 8 val. ryto iki antros savaitės sekmadienio 20 val. vakaro, o kitas po to einančias dvi savaites S. P. gyvena motinos namuose. Toliau atsakovas bendrauja su vaiku ta pačia tvarka ir periodiškumu; 2) atsakovas, iš anksto suderinęs su ieškove, turi teisę bendrauti su S. P. kitu laiku; 3) atsakovas su nepilnamečiu vaiku S. P. bendrauja per Tėvo dieną ir atsakovo gimimo dieną; 4) ieškovė su nepilnamečiu vaiku S. P. bendrauja per Motinos dieną ir ieškovės gimimo dieną; 5) atsakovas, norėdamas laikinai išvykti su S. P. už Lietuvos Respublikos ribų, įsipareigoja prieš 30 dienų suderinti išvykimo datą ir kelionės vietą su ieškove. Šalims susitarus, išvykos data gali būti suderinta ir prieš trumpesnį laiko tarpą; 6) ieškovė ir atsakovas įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, susijusią su S. P., kiek tai susiję su jo interesais bei poreikiais (informacija apie sveikatos būklę, ugdymo pasiekimus ir pan.); 7) S. P. esant su vienu iš tėvų, kitam tėvui turi būti sudaryta galimybė susisiekti su juo telefonu arba kitomis ryšio priemonėmis; priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 180 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovo naudai iš ieškovės 444 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo 22 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

17.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bylos faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ir ieškovė, ir atsakovas sudaro tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad nepilnametis vaikas emociškai yra prisirišęs prie abiejų tėvų, tačiau, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko amžių (4 metai ir 11 mėnesių), išsakytą nuomonę, įvertinant Tarnybos išvadą bei posėdžio metu išsakytą nuomonę, į tai, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis, bei į tai, kad atsakovas linkęs klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku spręsti vienašališkai, kas galimai ateityje lemtų konfliktų kilimą ir būtų apsunkintas lygiavertis ieškovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku, darė išvadą, kad šalių vaiko geriausius interesus atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

18.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės siūloma nustatyti bendravimo tvarka daugiau nei metus yra nusistovėjusi, nepilnametis vaikas prie tokios tvarkos pripratęs, tiek ieškovė, tiek atsakovas gyvena Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) mikrorajone, tiek ieškovės namuose, tiek atsakovo namuose nepilnamečiam vaikui sudaryta įprasta aplinka, todėl, atsižvelgdamas į geriausius S. P. interesus, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės ir atsakovo prašymus dėl bendravimo tvarkos nustatymo iš dalies.

19.       Darė išvadą, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, abu yra jauni, sveiki, darbingo amžiaus žmonės, turintys vienodą pareigą išlaikyti vieną, specialių poreikių neturintį, vaiką, galintys ir turintys dėti visas įmanomas pastangas gauti tokias pajamas, kurių pakaktų išlaikyti save ir savo nepilnametį vaiką. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės nurodyti sūnaus kasdieniai poreikiai, susiję su maistui 150 Eur, yra pagrįsti, o atsakovo nurodomas aplinkybes, jog sūnus pavalgo darželyje ir maistui namie reikalingi tik užkandžiai ir maistas savaitgaliais, vertino kritiškai, kadangi vaikas ne visuomet būna darželyje, vaikui reikalinga vakarienė, pilnavertis maistas savaitgaliais, atostogų ar ligos metu. Ieškovės nurodytas išlaidas drabužiams, avalynei laikė neįrodytomis, todėl mažino.

20.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vaikas turi turėti gyvenamąjį būstą, todėl gyvenamojo būsto išlaidos (būsto nuomos) įskaičiuotinos į vaiko poreikius, tačiau, teismo vertinimu, ieškovė pateikė tik būsto nuomos sutartį, o duomenų, pagrindžiančių kokios vidutiniškai patiriamos išlaidos komunaliniams mokesčiams, byloje nepateikta. Atsižvelgęs į tai, išlaidas, tenkančias nepilnamečio vaiko būstui, mažino. Nurodytas patiriamas išlaidas darželiui, būreliui, vaiko lavinimui, žaislams, pramogoms, gydymo išlaidoms, laikė realiomis ir pagrįstomis. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė patiria išlaidas transportui. Atsakovas pagrįstai į vaiko poreikių lentelę įtraukė išlaidas vaiko higienos priemonėms.

21.       Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė, nurodydama išlaidas nepilnamečiui vaikui, jas padidino, o atsakovas, nurodydamas išlaidas nepilnamečiui vaikui, jas sumažino. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus S. P. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, poilsis, laisvalaikis) išlaikymo suma yra ne mažiau kaip 400 Eur.

22.       Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kokio dydžio realias išlaidas ji patyrė per laikotarpį nuo 2019 metų spalio mėnesio iki 2020 metų rugsėjo mėnesio, vykdydama ir už atsakovą prievolę išlaikyti jų nepilnametį vaiką. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovė patvirtino, kad vaikas ginčo laikotarpiu vienodai praleisdavo laiko tiek su ieškove, tiek su atsakovu, taip pat patvirtino, kad atsakovas mokėjo už vaiko darželį, pirko drabužius ir avalynę vaikui, į bylą pateikti atsakovo rašytiniai įrodymai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtino jo teiginius dėl pirkinių pirkimo ir sąskaitų apmokėjimo ginčo laikotarpiu, todėl darė išvadą, kad ieškovė neįrodė šio savo reikalavimo.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

23.       Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su juo tvarkos nustatymo ir priimti naują sprendimą šioje dalyje – nustatyti nepilnamečio S. P. gyvenamąją vietą su atsakovu, nustatyti tokią ieškovės bendravimo tvarką su nepilnamečiu S. P., kokios reikalavo atsakovas priešieškiniu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

23.1.                      Iš esmės pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nurodė vienintelį kriterijų – prielaidą, kad ateityje gali kilti tariamų konfliktų tarp šalių. Tokia išvada prieštarauja tiek prioritetiniam vaiko teisių apsaugos ir gynimo principams, vaiko nuomonei, tiek byloje surinktiems įrodymams dėl vaiko gyvenimo sąlygų pas kiekvieną iš šalių, jų indėlį į vaiko ugdymą, laiko sąnaudas, skiriant bendravimui su juo ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes. Nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu ir tai patvirtina visi byloje surinkti įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti kompleksiškai.

23.2.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo teikti prioritetą rašytinėms išvadoms, kuriose taip pat buvo užfiksuota ir nepilnamečio vaiko nuomonė, o ne žodiniu Tarnybos paaiškinimu teisme, kadangi teisme dalyvavusi Tarnybos atstovė betarpiškai nebendravo su nepilnamečiu vaiku, todėl neturėjo galimybės komentuoti vaiko išsakytos nuomonės, o tik ją interpretuoti. Kadangi to padaryta nebuvo, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.

23.3.                      Atsakovo pateiktų ir kitų byloje surinktų įrodymų visuma leidžia pripažinti, kad kartu su priešieškiniu pateikti įrodymai, vertinant jų visetą, patikimumą bei nuoseklumą, patvirtina priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, todėl tai reiškia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji negalėjo būti pakeista ir nustatyta su ieškove, kadangi nepilnametis vaikas aiškiai išreiškia norą būti su atsakovu ilgiau, ir pats atsakovas turi galimybes sukurti geresnes gyvenimo sąlygas nepilnamečiam vaikui savo aplinkoje.

23.4.                      Nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, pirmosios instancijos teismas iš esmės neįvertino aplinkybės, kad faktinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Šią aplinkybę pagrindžia ne tik vaiko deklaruota vieta pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir tai, kad atsakovas, o ne ieškovė, gauna išmokas už vaiką. Todėl, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ginčo byloje ir nustatydamas ją su ieškove, pirmosios instancijos teismas pakeitė vaiko gyvenamąją vietą, tačiau nenurodė jokių priežasčių ar kriterijų, būtinų tokiam sprendimo priėmimui pagal formuojamą teismų praktiką. Šalių nepilnametis vaikas nori gyventi su atsakovu, jų tarpusavio emocinis ryšys yra itin tvirtas ir tai užfiksuota oficialiuose dokumentuose, priešingai, nei nustatytas vaiko ryšys su ieškove.

23.5.                      Iš pateiktų kiekvienos iš šalių gyvenimo sąlygų aprašymo, akivaizdu, kad vaikas, gyvendamas su ieškove, neturi savo asmeninės erdvės, nuomojamas butas neužtikrina pastovios gyvenamosios vietos bei gyvenimo sąlygų stabilumo. Be to, šiuo metu nepilnamečio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra pas atsakovą, tai suteikia galimybes pasirinkti ugdymo įstaiga pagal nuolatinę gyvenamąją vietą. Atsakovas turi galimybę užtikrinti stabilesnę ir patogesnę vaiko gyvenimo aplinką bei ugdymo sąlygas.

23.6.                      Atsakovo darbo sąlygos sudaro jam galimybes daugiau laiko praleisti su nepilnamečiu vaiku.

23.7.                      Atsakovas gyvena vienas, asmenys, su kuriais jis bendrauja, nedaro jokios įtakos vaiko ir tėvo tarpusavio santykiams. Ieškovės teiginys apie tariamą konfliktišką situaciją tarp nepilnamečio vaiko ir jo draugės nebuvo patvirtintas jokiais kitais įrodymais, o atsižvelgiant į kilusį tarp šalių ginčą teisme, ieškovės paaiškinimai, kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, negali būti vertinami, kaip visiškai objektyvūs. Nesutiktina su tuo, kad vaiko amžius turi įtaką, sprendžiant jo gyvenamosios vietos nustatymo klausimą.

23.8.                      Iš pateiktų šalių charakteristikų akivaizdu, kad daugiau teigiamų savybių, kurios leidžia pripažinti priešieškinio pagrįstumą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, turi atsakovas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos esmės.

24.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

25.       Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

26.       Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nustatyta, jog šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) d. deklaruota adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Šalių nepilnametis sūnus nuo pat gimimo iki 2019 metų spalio mėnesio, kai šalys nusprendė gyventi atskirai, nuomojamame bute gyveno su tėvais. Atsakovui ir ieškovei pradėjus gyventi skyriumi, atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena vieno kambario nuomojamame bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad iki šalių ginčas dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo pasiekė teismą, vaiko gyvenamoji vieta faktiškai niekada nustatyta ar patvirtinta nebuvo, nagrinėjamoje byloje pagrįstai buvo sprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o ne vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimas.

27.       Tarnybos 2020 m. rugsėjo 25 d. išvadoje Nr. 1SD-7116-(8.1.27) nurodyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena 1 kambario apie 35 kv. m ploto bute su visais patogumais, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, bute yra visi reikalingi baldai ir namų apyvokos daiktai. Kambaryje yra kampinė sofa-lova, fotelis-lova, rašomasis stalas, televizorius, komoda, lentynos su vaiko žaislais ir ugdymo priemonėmis, žaislų dėžė. Bylos duomenimis, atsakovas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Tarnybos pateiktame 2021 m. kovo 16 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. 1TSD-1018 nurodyta, kad atsakovas gyvena apie 44 kv. m dviejų kambarių bute su visais patogumais. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru, būstas suremontuotas, apstatytas baldais. Vaikui yra padarytas atskiras kambarys (asmeninė erdvė), kuriame yra viengulė lova, radijas, žaislai, kiliminė danga, rūbeliai, knygos, ugdymo priemonės. Ieškovė ir atsakovas yra dirbantys, gaunantys nuolatines pajamas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė dirba pilną darbo dieną pagal suminę darbo laiko apskaitą, atsakovas taip pat dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą, ir šiuo metu dirba nuotoliniu būdu. Iš pateikiamų duomenų galima spręsti, kad tiek atsakovas, tiek ieškovė deda pastangas nepilnamečiui vaikui užtikrinti saugią ir stabilią aplinką. Duomenų, kad kuri nors iš šalių netinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku ar veikia priešingai vaiko interesams, byloje nėra. Ieškovė ir atsakovas pirmosios instancijos teismui teiktuose dokumentuose, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad po sprendimo gyventi skyriumi visada derino bendravimą su nepilnamečiu vaiku, dažniausiai susitarti pavykdavo. Ieškovės nuomone vaiko gyvenamoji vieta turėjo būti nustatyta su ja, kadangi vaikas yra pakankamai mažas, jam reikia pastovios mamos priežiūros, o atsakovas turi naują draugę, kuri sunkiai sutaria su nepilnamečiu vaiku. Atsakovas vertino, jog vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su juo, nes jis gali užtikrinti geresnes sąlygas vaikui, vaikas nori gyventi su juo, juos sieja stiprus emocinis ryšys, o po pabuvimo su juo, vaikas darželyje būna labiau disciplinuotas, o po mamos – labiau išsiblaškęs ir išdykęs. Šių aplinkybių nei viena iš šalių įrodymais nepagrindė.

28.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog šalių nepilnamečio sūnaus interesus labiau atitiks jo gyvenimas su ieškove, sprendė, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo ir ieškovės nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, kartu nustatant ir bendravimo su vaiku tvarką.

29.       Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir skundžiamame sprendime pateiktais motyvais, iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp šalių gali kilti konfliktų, yra nepagrįsta, prieštarauja prioritetiniams vaiko teisių apsaugos ir gynimo principams, ir šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitiktų vaiko interesus. Taip pat atsakovas teigia, kad spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą ginčo byloje ir nustatydamas ją su ieškove, pirmosios instancijos teismas pakeitė vaiko gyvenamąją vietą, tačiau nenurodė jokių priežasčių ar kriterijų, būtinų tokiam sprendimo priėmimui pagal formuojamą teismų praktiką; šalių nepilnametis vaikas nori gyventi su atsakovu, jų ryšys stiprus, priešingai, nei nustatytas vaiko ryšys su ieškove.

30.       Be to, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi rėmėsi išimtinai Tarnybos atstovės teiginiais, o ne rašytinėmis išvadomis, kuriose užfiksuota šalių nepilnamečio sūnaus nuomonė. Kartu su priešieškiniu pateikti įrodymai pagrindžia priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, būtent tai, kad šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, kadangi jis turi galimybes sukurti geresnes gyvenimo sąlygas. Vaikas, gyvendamas su ieškove, neturi savo asmeninės erdvės, nuomojamas butas neužtikrina pastovios gyvenamosios vietos bei gyvenimo sąlygų stabilumo.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

31.       Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020).

32.       Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

33.       Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).

34.       Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan.

35.       Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Teisėjų kolegija pažymi, jog vien geresnė vieno iš tėvų materialinė padėtis ir atskiro kambario įrengimas vaikui negali būti laikomi esminiais ar vieninteliais kriterijais, į kuriuos atsižvelgiama, sprendžiant klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vienos nustatymo su vienu iš tėvų.

36.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

37.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus, argumentus posėdžio metu, nurodė, kad buvo pagrindas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes vaiko interesus geriau atitiko jo gyvenamoji vieta su ieškove, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis bei tai, kad atsakovas linkęs klausimus, susijusius su nepilnamečiu vaiku, spręsti vienašališkai, kas galimai ateityje lemtų konfliktus tarp šalių ir būtų apsunkintas lygiavertis ieškovės bendravimas su nepilnamečiu vaiku. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

38.       Atsakovas, prašydamas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kaip vieną iš argumentų nurodė (nurodo ir apeliaciniame skunde), jog vaiko interesai bus pažeisti, kadangi jis geriau sutaria su tėvu, nori su atsakovu gyventi, atsakovo materialinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkos, kurioje gyvena šalių vaikas, stabilumas yra reikšmingas jo psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos nustatymo su kitu tėvu galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.

40.       Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas aiškinosi, ar vaikas susigyvena su aplinka atsakovo gyvenamojoje vietoje, taip pat vertino, ar nepilnamečio vaiko motina (ieškovė) užtikrintų saugų, stabilų ir disciplinuotą vaiko gyvenimą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ir ieškovė, ir atsakovas sudaro tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis, vaikas emociškai yra prisirišęs prie abiejų tėvų, tačiau atsižvelgiant į vaiko amžių ( 4 metai ir 11 mėnesių), pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove. Pažymėtina, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, bendravimo su vaiku tvarka yra lankstesnė bei užtikrinanti maksimalų vaiko bendravimą su atsakovu. Šių išvadų nepaneigia bylos duomenys, kad atsakovo finansinė padėtis yra geresnė, vaikas turi savo kambarį, nes atsakovo finansinės padėties pagerėjimas savaime neįrodo, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su atsakovu atitiktų geriausius jo interesus.  Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vaiko gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų lemiančius kriterijus ir nustatydamas bei įvertindamas reikšmingas nagrinėjamam ginčui spręsti faktines aplinkybes.  

41.       Vertinant apelianto argumentus dėl vaiko išsakyto noro gyventi su jo, pažymėtina, kad vaiko norai negali būti tapatinami su vaiko interesais. EŽTT savo sprendimuose nuosekliai laikosi pozicijos, kad geriausių vaiko interesų įvertinimas apima ir vaiko nuomonės (gebančio ją pareikšti tiesiogiai ar per atstovą) apsvarstymą, o kuo vaikas brandesnis, tuo kyla didesnis poreikis gerbti jo autonomiją (žr. pirmiau nurodytą sprendimą byloje M. ir M. ir kt.). Vis dėlto vaiko noras tėra vienas iš reikšmingų įrodymų byloje (EŽTT 2006 m. gegužės 9 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje C. prieš Suomiją, peticijos Nr. 18249/02; 2010 m. liepos 27 d. sprendimas byloje G. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 20739/05) ir pati vaiko nuomonė gali ir neatitikti teismo nuomonės, koks sprendimas būtų tinkamiausias byloje (pvz., 2013 m. kovo 7 d. sprendime byloje Raw and Others prieš Prancūziją, peticijos Nr. 10131/11, EŽTT nurodė, kad nors taikant reglamentą „Briuselis II a“ vaiko nuomonė turi būti išklausyta ir jos turi būti paisoma, tai nereiškia, kad vaiko prieštaravimas dėl grąžinimo yra pakankamas tam, kad teismas priimtų sprendimą atsisakyti grąžinti vaiką).

42.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020).

43.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

44.       Teisėjų kolegijos vertinimu dėl vaiko amžiaus ir atitinkamai su tuo susijusios brandos, abejotina, kad vaikas galėtų objektyviai įvertinti ginčo aplinkybes ir tuo pagrindu susidaryti nuomonę dėl nuolatinio gyvenimo su atsakovu ir galimų tokio pokyčio pasekmių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vaiko S. P. emocinis ryšys stiprus su abiem tėvais, vaikas abu tėvus myli, vienareikšmės nuomonės su kuriuo gyventi neturi. Bylos duomenimis nepilnamečio vaiko S. P. nuomonė buvo išklausyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės R. K. S. P. močiutės B. P. gyvenamojoje vietoje (2020 m. rugsėjo 21 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktas). Vaikas noriai bendravo, sakė, kad patinka pas močiutę. Labai myli tėtį, jis jį išmokino skaičiuoti ir skaityti. Vaikas laisvai jautėsi namų aplinkoje, buvo judrus, linksmas, bendraujantis. S. teigė, kad jei tėtis išvyksta į Vilnių, jis jo labai pasiilgsta ir liūdi. Paklausus S. ar pasiilgo mamos ir ar nori važiuoti pas ją – vaikas papurtė galvą ir sakė, kad nenori važiuoti ir mamos nepasiilgo. 2021 m. kovo 16 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte Nr. 1TSD-1019 vyriausioji specialistė A. B. pakartotinai išklausė nepilnamečio vaiko S. P. nuomonę. Akte nurodo, kad S. pasakojo, jog su tėčiu kartu žaidžia, tėtis veda į darželį, o su mama lipdo iš plastilino. S. sakė, jog nori gyventi ir su mama, ir su tėčiu. Pasak vaiko, jam smagiau, linksmiau, skaniau, juokingiau ir pas mamą, ir pas tėtį. Anot berniuko, ramiau jis jaučiasi pas tėtį. S. teigė, jog jam patinka abu butai, tik lova minkštesnė yra tėčio ir jo. Berniukas teigė, kad jam viską perka ir mamytė, ir tėtukas.

45.       Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju vaiko interesus labiausiai atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove.

46.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog vien tai, kad atsakovo lūkesčių netenkina skundžiamas sprendimas, savaime nėra pagrindas pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

47.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

48.       Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).

49.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kaip nepagrįstą vertina apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus. Viena vertus, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde bandoma detalizuoti, kokie konkrečiai šalių, t. y. ieškovės bei atsakovo, paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai, Tarnybos atstovės teiginiai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti ar neįvertinti, tačiau iš esmės neargumentuojama ir nenurodoma, kaip jie turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, padarytinos. Vien teiginiai, kad vaikas labiau nori gyventi su tėvu, kad tėvo geresnė materialinė padėtis, savaime nelemia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, taigi ir skundžiamo sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo. Kita vertus, pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) pasisakyta dėl atsakovo teiktų įrodymų, paaiškinimų, jų vertinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neteikia pagrindo pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

50.       Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinio skundo reikalavimas dėl šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu netenkinamas, teisėjų kolegija pažymi, jog nėra pagrindo pasisakyti dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos nustatymo. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniu skundu atskirai nustatytos bendravimo tvarkos turinio ir jos pagrįstumo neginčija.

Dėl procesinės bylos baigties.

51.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

52.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

53.       Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir tinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

54.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš kitos šalies bylinėjimosi išlaidas priteisia teismas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

55.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkinamas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos                                                                                                                  Rūta Burdulienė

          Jadvyga Mardosevič

          Rosita Patackienė