Civilinė byla Nr.2A-1741-273/2011
Proceso Nr. 2-05-3-03313-2010-3
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Labokaitė
Procesinio sprendimo kategorija 15.3.; 121.21.
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. spalio 4 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Vaidai Andruškevičiūtei, Miglei Lukoševičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB „L. B.“ atstovui A. L., atsakovo Kauno apskrities profesinės sąjungos pirmininkui A. D., trečiajam asmeniui I. J.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo UAB „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „L. B.“ ieškinį atsakovui Kauno apskrities profesinei sąjungai, tretysis asmuo I. J. dėl profesinės sąjungos komiteto nutarimo panaikinimo, ir
nustatė:
ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą duoti sutikimą paskirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui I. J., įpareigoti atsakovą duoti sutikimą paskirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5, 64-67, 77-81). Nurodė, kad 2010-01-21 UAB „L. B.“ degalinėje, esančioje Giraitės kaime, Kauno rajone, buvo atliktas patikrinimas, kurio metu kasos operacijų atlikimo vietoje buvo rasta 51 Lt neapskaitytų pinigų. Pažeidimo nustatymo metu degalinėje dirbo R. Š. ir I. J.. Ieškovas nusprendė skirti jiems drausmines nuobaudas- papeikimus. I. J. yra profesinės sąjungos komiteto narė, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą- profesinę sąjungą, prašydamas sutikimo skirti drausminę nuobaudą. Tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimą.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškovo UAB „L. B.“ ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas 2010-02-12 kreipėsi į profesinės sąjungos komitetą, prašydamas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą- papeikimą - komiteto narei I. J. ( t.1, b.l. 29). Prašyme nurodė, kad tretysis asmuo pažeidė LR Vyriausybės 2002-08-13 nutarimu patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimus ir 2007-05-22 ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr.38 patvirtinto UAB „L. B.“ darbo tvarkos taisyklių priedo Nr.2 punktą 8.9, o būtent 2010-01-21 patikrinimo metu laikė priekasio stalčiuje 51 Lt įmonės buhalterijoje neapskaitytų grynųjų pinigų. Patikrinimo metu dirbo operatoriai R. Š. ir I. J. ( t.1, b.l.29). A. A. Kauno apskrities profesinės sąjungos UAB „L. B.“ profesinės sąjungos komitetas 2010-02-23 svarstė ieškovo pateiktą prašymą dėl sutikimo davimo ir nutarė neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, kadangi nebuvo papildomai pateikta daugiau medžiagos tiesiogiai įrodančios UAB „L. B.“ profesinės sąjungos įgaliotinės I. J. kaltę, todėl komitetas, nepažeisdamas esminių darbdavio interesų, vienbalsiai nusprendė neduoti sutikimo skirti jai drausminę nuobaudą- papeikimą“ ( t.1, b.l. 149). Teismas nurodė, kad UAB „L. B.“ 2010-01-21 buvo atliekamas patikrinimas, tikrinami kasos aparatai, priekasio stalčiai, tačiau patikrinimo aktas nebuvo surašytas. Liudytoju apklaustas A. A. paaiškino, kad jis atvyko tikrinti ginčo degalinės iš Vilniaus, degalinėje buvo apie 9-10 val. Kiek yra kasų ginčo degalinėje, liudytojas negalėjo tiksliai pasakyti. Teigė, kad prie kasos dirbo vyriškis, tačiau buvo du operatoriai- vyriškis ir moteris. Jie abu dirbo prie tos pačios kasos. Liudytoju apklaustas R. Š. paaiškino, kad tikrinimas jau buvo prasidėjęs, kai į darbą atvyko I. J.. R. Š. pripažino, kad jis rado pinigus priekasio stalčiuje, prie kurio dirbo jis. Tretysis asmuo I. J. dirbo prie kito kasos aparato. Iš pateikto darbo grafiko teismas nustatė, kad R. Š. 2010-01-21 dirbo nuo 7 iki 19 val., o I. J. dirbo nuo 9 iki 18 val. ( b.l. 24). Iš ieškovo pateikto patalpų plano matyti, kad ginčo degalinės prekybos salėje yra du kasos aparatai ( t.1, b.l. 145). Liudytojas R. Š. ir I. J. paaiškino, kad po darbastaliu, ant kurio padėti kasos aparatai, yra šeši stalčiai. Pinigai buvo surasti stalčiuje po pirmuoju kasos aparatu, su kuriuo tą pamainą dirbo R. Š. . Teismas konstatavo, kad nesant patikrinimo akto nėra galimybės nustatyti, kurią valandą buvo atliekamas patikrinimas ieškovo degalinėje ir ar patikrinimo metu tretysis asmuo I. J. jau buvo pradėjusi darbą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui buvo nustatyta pareiga darbo pamainos pradžioje patikrinti ne tik tą kasos aparatą, kuriuo ji betarpiškai dirbs, bet ir kitą kasos aparatą, kuriuo dirba kitas operatorius bei jo priekasio stalčius. Taip pat nepateikė įrodymų, kad abiem degalinėje esančiais kasos aparatais dirbo abu operatoriai pasikeisdami. Liudytojas A. A. aiškino, kad degalinėje buvo vienas kasos aparatas, kuriuo dirbo abu operatoriai pasikeisdami. Tretysis asmuo I. J., liudytojas R. Š. ir ieškovo atstovas A. L. aiškino, kad degalinėje buvo du kasos aparatai, ir operatoriai dirbo kiekvienas su atskiru kasos aparatu. Teismas nurodė, kad p2002-08-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr.1283 patvirtintu „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašu“ visi ūkio subjektai įpareigoti laikytis šio aprašo reikalavimų. Ūkio subjektai pagal šį aprašą yra juridiniai asmenys, užsiimantys komercine veikla arba fiziniai asmenys, kurie savarankiškai užsiima ūkine-komercine veikla. Teismas sprendė, kad būtent ieškovas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už šio aprašo laikymąsi. Ieškovas negali atsakomybės už šio aprašo taisyklių pažeidimą perkelti savo darbuotojams. Ieškovas gen. direktoriaus įsakymu papildė vidaus darbo tvarkos taisykles 8.9p., nustatė reikalavimą nelaikyti grynųjų pinigų darbo vietoje. Tretysis asmuo buvo supažindinta su šiomis taisyklėmis. Tačiau darbdavys, nustatęs taisyklę nelaikyti grynųjų pinigų darbo vietoje, nedetalizavo, kokios konkrečiai yra darbuotojo darbo vietos ribos tuo atveju, kai degalinėje yra du kasos aparatai, kuriais dirba skirtingi operatoriai. Darbuotojas, nežinodamas tvarkos, negali jos ir laikytis. Spręstina, kad ieškovas reikalavo laikytis taisyklių, kurios buvo neaiškios (šiuo atveju neaišku, ar darbuotoja privalėjo tikrinti pamainos pradžioje kito kasininko aptarnaujamo kasos aparato stalčių ir greta esančius stalčius). Be to, ieškovas tiksliai nenustatė pažeidimo padarymo aplinkybių: laiko, vietos, kaltojo asmens, tačiau ketina skirti drausminę nuobaudą. Tokio darbdavio intereso teismas negali laikyti teisėtu. Nesant darbdavio teisėto ir pagrįsto intereso, teismas laikė, kad profesinės sąjungos komiteto sprendimas neduoti sutikimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui I. J. yra iš esmės teisingas. Nesant teisėto intereso, nėra galimybės konstatuoti ir darbdavio esminio intereso pažeidimo faktą, bei nėra galimybės konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp pažeistos teisės ir ginčijamo nutarimo.
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „L. B.“ prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą-ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje yra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimo nustatymo metu tretysis asmuo dirbo degalinėje, todėl teismas neturi pagrindo laikyti šios aplinkybės neįrodyta vien dėl to, kad byloje nėra pateikta rašytinio įrodymo - patikrinimo akto. Liudytojas A. A. (pažeidimą nustatęs asmuo) byloje yra paaiškinęs, kad darbo tvarkos pažeidimo nustatymo metu tretysis asmuo dirbo degalinėje. Ši aplinkybė yra patvirtinta ir degalinės vadovo P. A. 2010-01-25 Tarnybiniame pranešime. Liudytojas R. Š. ir tretysis asmuo paaiškino, kad degalinės patikrinimas prasidėjo anksčiau nei tretysis asmuo pradėjo darbą, tačiau nepaneigė aplinkybės, kad pažeidimo nustatymo metu (t.y. neteisėtai laikomų pinigų radimo metu) tretysis asmuo dirbo degalinėje. Tretysis asmuo savo 2010-01-29 pasiaiškinime pripažino, kad kolektyvo bendru sutarimu ginčo pinigai buvo laikomi kasos stalo stalčiuje. Operatorius R.Š. 2010-01-29 pasiaiškinime taip pat patvirtino, kad ginčo pinigai šiame stalčiuje buvo daug metų ir visi apie tai žinojo. Taigi, tretysis asmuo I. J. pažeidė darbo tvarką (kartu su kitais kolektyvo nariais laikė grynuosius pinigus neleistinoje vietoje), nepaisant aplinkybės, kad jai nebuvo nustatyta pareiga tikrinti visų kasos aparatų stalčius. Teismas, spręsdamas ar tretysis asmuo turėjo pareigą nelaikyti neapskaitytų grynųjų pinigų kasos operacijų atlikimo vietoje, aiškino 2002-08-13 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintą Kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašą. Mano, kad toks teismo aiškinimas yra netinkamas, atliktas neįvertinus trečiojo asmens, kaip profesionalaus specialisto statuso. Aprašas yra vienas iš teisės aktų, reglamentuojančių darbo su kasa tvarką, todėl tretysis asmuo, kaip profesionalus specialistas, turi pareigą žinoti šį teisės aktą ir jo laikytis. Bet kokiu atveju, draudimas laikyti neapskaitytus grynuosius pinigus kasos operacijų atlikimo vietoje yra inkorporuotas ir ieškovo (darbdavio) lokaliniuose teisės aktuose (t. 1, b.l. 20), su kuriais tretysis asmuo buvo pasirašytinai supažindintas. Vadinasi, trečiojo asmens pareiga laikytis tokio draudimo yra įrodyta, o tokios pareigos pažeidimas laikytinas darbdavio interesų (kuriuos darbdavys saugo išleisdamas lokalinius norminius aktus) pažeidimu. Teismas konstatavo, kad darbdavys nedetalizavo darbo vietos ribų, esant keliems kasos aparatams. Atkreiptinas dėmesys, kad operatorių darbo vieta yra visa kasos operacijų atlikimo vieta, t.y. patalpos dalis nuo asmenų atskirta pertvara, prekystaliu (kaip tai yra apibrėžta Aprašo 3 punkte), nepriklausomai nuo kasos aparatų skaičiaus ant tokios pertvaros. Laikytina, kad trečiojo asmens darbo vieta buvo ne prie vienos konkrečios kasos, bet visoje kasos operacijų atlikimo vietoje (neatsižvelgiant į kasos aparatų skaičių). Toks darbo vietos aiškinimas tik patvirtina, kad nei Vyriausybės teisės aktais, nei darbdavio lokaliniais aktais nebuvo pagrindo nustatyti specialiųjų normų, reglamentuojančių darbą kasos operacijų atlikimo vietoje, turinčioje kelis kasos aparatus. Teismas konstatavo, kad ieškovas nenustatė pažeidimo padarymo aplinkybių: laiko, vietos, kalto asmens, todėl drausminę nuobaudą ketina skirti neteisėtai. Byloje surinkti įrodymai paneigia tokią teismo išvadą. Darbo tvarkos pažeidimas buvo nustatytas trečiojo asmens darbo laiku (tą patvirtina liudytojo A. A. parodymai, degalinės vadovo P. A. tarnybinis pranešimas, degalinių vadybininko L. N. tarnybinis pranešimas, o liudytojo R. Š. ir trečiojo asmens I. J. parodymai šių aplinkybių nepaneigia). Pažeidimo padarymo vieta taip pat buvo tinkamai nustatyta - tai kasos operacijų atlikimo vieta (stalčius, esantis kasos operacijų atlikimo vietoje). Tą patvirtino abu liudytojai, tretysis asmuo bei byloje esantys rašytiniai įrodymai (tarnybiniai pranešimai). Darbdavys nustatė ir kaltus dėl pažeidimo asmenis - abu operatorius, dirbusius kasos operacijų atlikimo vietoje. Šių asmenų kaltę patvirtina ne tik patikrinimo medžiaga (tarnybiniai pranešimai), bet netgi ir jų pačių 2010-10-29 paaiškinimai, kuriuose abu asmenys pripažįsta, kad grynieji neapskaityti pinigai buvo laikomi stalčiuje prie kasos ir kad apie tai jiems buvo žinoma. Apie operatorių bendrą disponavimą ginčo pinigais liudija ir sąsiuvinis, rastas kartu su šiais pinigais (originalas pateiktas byloje) - įrašai sąsiuvinyje patvirtina, kad visi operatoriai įnešinėjo pinigus į bendrą fondą, taigi šis „fondas" buvo laikomas su operatorių žinia. Skunde taip pat teigia, kad teismas netinkamai sprendė, kas yra darbdavio interesas ir kokius pažeistus interesus ieškovas ginčija šioje byloje, t.y. byloje dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą. Atsakovas neduodamas sutikimo skirti drausminę nuobaudą renkamojo organo narei, suvaržo darbdavio teisę operatyviai ir adekvačiai reaguoti į savo darbuotojos netinkamą elgesį, užtikrinti darbo drausmę, jos laikymąsi, galimybę nesukurti nebaudžiamumo darbo kolektyve atmosferos, užtikrinti teisės aktų, reglamentuojančių kasos operacijų tinkamą atlikimą, laikymąsi ir vykdymą. Teismas peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas, iš esmės tyrė pačios drausminės nuobaudos pagrįstumą. Teismas, nagrinėdamas bylas dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą, turėtų visų pirma įvertinti, ar drausminės atsakomybės taikymas nėra susijęs su darbuotojo dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Teismas galėtų ištirti drausminės atsakomybės taikymo aplinkybes, tačiau tik ta apimtimi, kuri leistų išaiškinti ar yra pagrindas (vada) drausminei atsakomybei atsirasti, t.y. ar yra pagrindas įtarti, kad drausminė atsakomybė taikoma už darbo tvarkos pažeidimus.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas Kauno apskrities profesinė sąjunga prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčo sprendimą, įsigilino į bylos esmę, tinkamai vertino ir aiškino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei pateiktus bylos šalių žodinius paaiškinimus, liudytojų parodymus, išvadas padarė remdamasis visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantas sąmoningai siekia suklaidinti apeliacinės instancijos teismą teigdamas, jog ginčo byloje yra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimo nustatymo metu tretysis asmuo dirbo degalinėje, todėl teismas neturi pagrindo laikyti šios aplinkybės neįrodyta vien dėl to, kad byloje nėra pateikta rašytinio įrodymo - patikrinimo akto. Priešingai negu teigia Apeliantas, ginčo byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų tą faktą, kad tretysis asmuo ginčo sąsiuvinio su pinigais radimo metu jau buvo pradėjusi dirbti pagal tos dienos darbo grafiką. Pabrėžtina, kad ginčo bylos nagrinėjimo metu iš rašytinių įrodymų ir liudininkų parodymų buvo nustatyta, kad tretysis asmuo pradėjo dirbti jau prasidėjus ginčo patikrinimui. Apeliantas nagrinėjant ginčo bylą teisme nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui buvo nustatyta pareiga darbo pamainos pradžioje patikrinti ne tik tą kasos aparatą, kuriuo ji dirbs, bet ir kito kasos aparato kasą ir priekasį, kur dirba kitas ginčo degalinės operatorius. Bylos nagrinėjimo metu liudininkų parodymais ir rašytiniais įrodymais vienareikšmiškai patvirtinta, kad sąsiuvinis su pinigais rasti po pirma kasa, prie kurios dirbo kitas operatorius. Apeliantas netinkamai nustatė galimo darbo drausmės pažeidimo padarymo vietą, kadangi, kaip minėta, ginčo degalinėje yra dvi, o ne viena kasa. Kaip buvo nustatyta nagrinėjant šią bylą teisme, būtent ginčo degalinės operatoriaus R. Š. aptarnaujamos kasos priekasyje esančiame stalčiuje ir buvo rastas ginčo sąsiuvinis su ginčo pinigais. Negali atsakyti tretysis asmuo už tai, kad kitas ginčo degalinės operatorius dirbdamas prie kitos kasos, šios kasos priekasio stalčiuje laikė ginčo pinigus, kurie buvo rasti tada, kai tretysis asmuo dar nebuvo pradėjusi savo darbo pamainos prie jai priskirtos kasos. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kad ginčo byloje dėl paties apelianto, kaip darbdavio, veiksmų nėra teisėto ir pagrįsto apelianto intereso, kurį galėjo pažeisti atsakovo padalinio komiteto sprendimas neduoti sutikimo dėl drausminės nuobaudos skyrimo trečiajam asmeniui, nėra pagrindo konstatuoti ir apelianto esminio intereso pažeidimo faktą, taip pat nėra galimybės konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp pažeistos teisės ir ginčo nutarimo. Teismas negalėjo išeiti už ieškinio ribų, nes nustačius, kad nėra drausminio nusižengimo sudėties, aišku, kad neįmanoma tirti pačios drausminės nuobaudos pagrįstumo. Ginčo bylos dalykas nėra drausminės nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, todėl su tuo susijusių faktinių aplinkybių šalys ir neįrodinėjo šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atitinkamai ir skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl esminio darbdavio intereso, o ne dėl drausminės nuobaudos (beje, kuri dar nėra paskirta) pagrįstumo, kaip apeliacinės instancijos teismui bando įteigti apeliantas.
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą tretysis asmuo I. J. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčo sprendimą, tinkamai vertino ir aiškino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei pateiktus bylos šalių ir liudininkų žodinius paaiškinimus, išvadas padarė remdamasis visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apelianto siekis skirti trečiajam asmeniui drausminę nuobaudą yra neteisėtas ir visiškai nepagrįstas. Ginčo degalinėje yra dvi kasos ir kiekvienas operatorius atsakingas tik už savo kasą ir kasos priekasį. Sąsiuvinis su ginčo pinigais buvo rastas pirmoje kasoje, o tretysis asmuo ginčo dieną dirbo prie antros kasos. Taigi ginčo pinigai buvo rasti kito, o ne trečiojo asmens, ginčo degalinės operatoriaus R. Š. darbo vietoje. Šį faktą vienareikšmiškai patvirtino šioje byloje liudininku iškviestas minėtas operatorius R. Š.. Ginčo dieną trečiojo asmens darbo pamaina prasidėjo 9:00 val., o sąsiuvinį su ginčo pinigais iš kitos pamainos priėmė nuo 7:00 val. ginčo degalinėje dirbęs operatorius R. Š.. Šią faktinę aplinkybę patvirtina įrašas ginčo sąsiuvinyje. Į darbą ginčo dieną tretysis asmuo atvyko apie 8:40 val., ginčo degalinės patikrinimas jau buvo vykdomas. Šį faktą vėliau teisme patvirtino patikrinime dalyvavęs A. A., kuris ginčo byloje buvo iškviestas liudininku, t. y. duodamas parodymus paaiškino, kad jam atvykus patikrinimui į ginčo degalinę prie kasos stovėjo vyras. Ginčo sąsiuvinis su pinigais buvo rastas apie 8:55 val., t. y. dar neprasidėjus trečiojo asmens darbo laikui.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, patikrinimas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti priimtą teismo sprendimą.
Byloje kilo ginčas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymo duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamojo organo narius, pagrįstumo bei teisėtumo.
Profesinių sąjungų veiklos pagrindus, jų teises ir atsakomybę santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus, nustato Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymas. Šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad profesinės sąjungos renkamasis organas, gavęs darbdavio kreipimąsi dėl išankstinio sutikimo skirti drausminę nuobaudą darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, turi išspręsti jo kompetencijai priskirtą klausimą – patikrinti tik tai, ar drausminė nuobauda nėra skiriama dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymą duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą darbdavys gali ginčyti. Spręsdamas šį ginčą, teismas neturi nagrinėti būsimų drausminių nuobaudų skyrimo pagrįstumo. Aiškinamasi tik, ar tokiu atsisakymu duoti sutikimą skirti darbuotojui nuobaudas, nevaržoma galimybė darbdaviui vykdyti pagrindines įmonės funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1001/2000). Profesinės sąjungos renkamasis organas, svarstydamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti drausminę nuobaudą, drausminio nusižengimo faktines aplinkybes gali vertinti tik tuo aspektu, ar nuobaudos skyrimo darbuotojui, kuris yra profesinės sąjungos narys, procedūra nebuvo pradėta ir drausminė nuobauda nėra skiriama dėl su darbuotojo funkcijų vykdymu nesusijusių priežasčių. Tokiais darbdavys turi įrodyti : a) darbdavio nurodyto intereso (intereso) buvimo faktą, intereso teisėtumą ir svarbą; b) ginčijamo sprendimo pagrįstumą; c) darbdavio nurodytą jo intereso (interesų) esminio pažeidimo faktą ir šio fakto priežastinį ryšį su ginčijamu sprendimu (DK 134 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44, 5.3 punktas).
Byloje nustatyta, kad tretysis asmuo I. J. dirba UAB „L. B.“ degalinės, esančios Giraitės kaime, Kauno rajone, operatore. 2010 02 12 įvykusio Kauno apskrities profesinės sąjungos padalinio UAB „L. B.“ profesinės sąjungos susirinkimo metu išrinktas profesinės sąjungos komitetas, kurio narė yra I. J. (b.l. 46). Ieškovas 2010 02 12 kreipėsi į profesinės sąjungos komitetą, prašydamas duoti sutikimą skirti drausminę nuobaudą – papeikimą – komiteto narei I. J. 9b.l. 29 ). Prašyme nurodoma, kad tretysis asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 08 13 nutarimu patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimus ir 2007 05 22 ieškovo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 38 patvirtinto UAB „L. B.“ darbo tvarkos taisyklių priedo Nr. 2 punktą 8.9, o būtent 2010 01 21 patikrinimo metu laikė priekasio stalčiuje 51 Lt įmonės buhalterijoje neapskaitytų grynųjų pinigų. Patikrinimo metu dirbo operatoriai R. Š. ir I. J. (b.l. 29).
A. K. apskrities profesinės sąjungos UAB „L. B.“ profesinės sąjungos komitetas 2010 02 23 svarstė ieškovo pateiktą prašymą dėl sutikimo davimo ir nutarė neduoti sutikimo skirti drausminę nuobaudą trečiajam asmeniui, kadangi „nebuvo papildomai pateikta daugiau medžiagos tiesiogiai įrodančios UAB „L. B.“ profesinės sąjungos įgaliotinės I. J. kaltę, todėl komitetas, nepažeisdamas esminių darbdavio interesų, vienbalsiai nusprendė neduoti sutikimo skirti jai drausminę nuobaudą – papeikimą“(b.l. 149 ).
Byloje nustatyta, kad UAB „L. B.“ 2010 01 21 buvo atliekamas patikrinimas, tikrinami kasos aparatai, priekasio stalčiai, tačiau patikrinimo metu aktas nebuvo surašytas. Teismas apklausė liudytoju A. A., kuris paaiškino, kad jis atvyko tikrinti degalinės iš Vilniaus, degalinėje buvo apie 9-10 val.. Nurodė, kad prie kasos dirbo vyriškis, tačiau pagal darbo grafiką dirbo du operatoriai. Jie abu dirbo prie tos pačios kasos. Liudytoju apklaustas R. Š. paaiškino, kad tikrinimas jau buvo prasidėjęs, kai į darbą atvyko I. J.. R. Š. parodė, kad jis rado pinigus priekasio stalčiuje, prie kurio dirbo jis. Tretysis asmuo dirbo prie kito kasos aparato. (t.2, b.l. 8-9).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad nesant patikrinimo akto nėra galimybės nustatyti, kurią valandą buvo atliekamas patikrinimas ieškovo degalinėje ir ar patikrinimo metu tretysis asmuo I. J. jau buvo pradėjusi darbą. Liudytojai A. A. ir R. Š. skirtingai nurodo atlikto patikrinimo laiką, iš byloje esančio P. A. tarnybinio pranešimo esančio byloje (t.1, b.l. 22) matosi, kad patikrinimo laikas iš viso nenurodytas, todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad įrodymų visuma(A. A. liudijimas, P. A. tarnybinis pranešimas) leidžia daryti išvadą, kad tretysis asmuo dirbo degalinėje tuo metu, kai buvo nustatytas pažeidimas. Be to, teismas nustatė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui buvo nustatyta pareiga darbo pamainos pradžioje patikrinti ne tik kasos aparatą, kuriuo ji betarpiškai dirbs, bet ir kitą kasos aparatą, kuriuo dirba kitas operatorius bei jo priekasio stalčius. Apeliaciniame skunde ieškovas pripažįsta, kad trečiajam asmeniui I. J. nebuvo nustatyta pareiga tikrinti visų kasos aparatų stalčius, tačiau nurodo, kad ji pažeidė darbo tvarką, nes kartu su kitais kolektyvo nariais laikė grynuosius pinigus neleistinoje vietoje. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes darbuotojo drausminė atsakomybė yra individuali, o nenustačius trečiojo asmens kaltės jo drausminė atsakomybė negalima.
Be to, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas kaip juridinis asmuo yra atsakingas už 2002 08 13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.1283 patvirtinto „Kasos aparatų diegimo ir naudojimosi aprašu“ aprašo laikymąsi. Nors ieškovas gen. direktoriaus įsakymu papildė darbo tvarkos taisykles 8.9 p., kuriuo nustatė reikalavimą nelaikyti grynųjų pinigų darbo vietoje, tačiau nedetalizavo, kokios konkrečiai yra darbuotojo darbo vietos ribos tuo atveju, kai degalinėje yra du kasos aparatai, kuriais dirba skirtingi operatoriai. Darbuotojas nežinodamas tvarkos, negali jos ir laikytis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas reikalavo laikytis taisyklių, kurios buvo neaiškios. Be to, ieškovas tiksliai nenustatė pažeidimo padarymo aplinkybių: laiko, vietos, kaltojo asmens, tačiau ketina skirti drausminę nuobaudą. Iš šių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesant teisėto intereso, nėra galimybės konstatuoti ir darbdavio esminio intereso pažeidimo fakto, bei nėra galimybės konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp pažeistos teisės ir ginčijamo nutarimo. Esant šiems duomenims taip pat atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas iš esmės tyrė pačios drausminės nuobaudos pagrįstumą.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu.
Nors Kauno apskrities profesinė sąjungą pateikė mokėjimo nurodymą, pagal kurį Jungtinei profesinei sąjungai sumokėjo 600 litų už teisines konsultacijas ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad priteisti šias išlaidas nėra pagrindo, nes atsiliepimą į apeliacinį skundą pasirašė atsakovo pirmininkas A. D., o į bylą nėra pateikta jokių sutarčių, kurių pagrindu atsakovas būtų pavedęs kitam asmeniui atlikti procesinį veiksmą byloje, kaip šiuo atveju, surašyti atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, kolegija,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „L. B.“ (į.k. 110441713) 10,65 Lt išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ (banko kodas 7300), įmokos kodas 5660.
Kolegijos pirmininkė Izolda Nėnienė
Kolegijos teisėjai Galina Blaževič
Neringa Venckienė