Civilinė byla Nr. 3K-3-191/2011
(Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00166-2010-7)
Procesinio
sprendimo kategorijos:
95.6.2; 113.6.1.3; 130.3.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas) ir Zigmo
Levickio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo IDS Borjomi Beverages
Co. N. V. ir A. J. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo
IDS Borjomi Beverages Co. N.V. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti
Lietuvos Respublikoje 2010 m. kovo 26 d. Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe
apygardos teismo sprendimą, kuriuo jam iš atsakovo BUAB „Accuratus“ priteistos
lėšos, ir pagal A. J. prašymą įtraukti jį į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu,
nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, bei sustabdyti bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Prašymų
esmė
2010 m. birželio 21 d. pareiškėjas IDS Borjomi Beverages
Co. N.V. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą,
prašydamas pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje 2010 m. kovo 26 d. Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo sprendimą, kuriuo jam iš atsakovo UAB ,,Accuratus“ priteista skola, nuostolių
atlyginimas ir netesybos.
Atsiliepime
į pareiškėjo prašymą atsakovas BUAB „Accuratus“ iš dalies sutiko su prašymu, t.
y. dėl pripažinimo ir leidimo vykdyti Gruzijos Respublikos teismo sprendimo
dalį, kuria iš jo pareiškėjui priteista 110 781,79 JAV dol. nuostolių dėl
pavėluoto lėšų pervedimo 2007 m., 991 752 eurų skola už prekes, 8612 eurų
nuostolių dėl prekių kredito limitų pažeidimo 2008 m., 49 140 eurų netesybų už pavėluotus mokėjimus 2008 m.; dėl kitos teismo sprendimo dalies, kuria iš jo pareiškėjui priteista 1 194 645 JAV dol. nuostolių dėl 2007 m. negautų pajamų, 481 913 eurų nuostolių dėl 2008 m. pardavimo plano neįvykdymo, 500 000 eurų
nuostolių dėl „Borjomi“ prekės ženklo įvaizdžio sugadinimo ir žalos gerai
bendrovės reputacijai, prašo Gruzijos Respublikos teismo sprendimo nepripažinti.
2010 m. lapkričio 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas A. J. atsiliepimas į pareiškėjo prašymą
pripažinti Gruzijos Respublikos teismo sprendimą ir leisti jį vykdyti. Atsiliepime
A. J. nurodė, kad iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Accuratus“ jis
buvo šios bendrovės vadovas ir jam nuosavybės teise priklauso 50 proc. BUAB
„Accuratus“ akcijų, todėl jis yra suinteresuotas šios bylos baigtimi. Jis prašė
įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų
reikalavimų, atsakovo pusėje ir sustabdyti bylos nagrinėjimą iki Vilniaus
apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal BUAB ,,Accuratus“ ieškinį
atsakovui IDS Borjomi Beverages Co. N.V. dėl sandorių pripažinimo
negaliojančiais.
II. Teismo nutarties esmė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė A. J. prašymą įtraukti
jį į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų,
atsakovo pusėje; sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės
Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr.
2-1000-578/2010 pagal BUAB ,,Accuratus“ ieškinį atsakovui Borjomi Beverages Co.
N.V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teisėjų kolegija nurodė, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys
savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba
atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali
turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Taigi
prašymą įtraukti į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu A. J. galėjo reikšti
nagrinėjant bylą iš esmės Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teisme.
Sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti
tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 812 straipsnyje
reglamentuojama bylos dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjimo
tvarka. Įstatyme nustatyta, kad apie teismo posėdį pranešama asmeniui, kuris
toje byloje buvo atsakovas arba pareiškėjas (CPK 812 straipsnio 1, 3 punktai).
Kitų asmenų dalyvavimas nagrinėjant bylą nenumatytas. Šioje byloje atsakovui BUAB
,,Accuratus“ atstovauja teismo paskirtas bankroto administratorius, kurį
įstatymas įpareigoja tinkamai atstovauti visų kreditorių interesams, tarp pat
ir A. J., jei jis bus pripažintas bendrovės kreditoriumi (Įmonių bankroto
įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 9, 11 punktai). Tai lemia, kad, net ir
neįtraukus A. J. dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nebus nepagrįstai
suvaržyta jo konstitucinė teisė kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti A. J. prašymo
įtraukti į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu, kartu nenagrinėtini ir kiti jo
prašymai.
Teisėjų kolegija
savo iniciatyva sprendė civilinės bylos sustabdymo klausimą. Teisėjų kolegija
nustatė, kad Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismas 2010 m. kovo 26 d. sprendimu patenkino pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N.V ieškinį atsakovui UAB
„Accuratus“ tuo pagrindu, jog 2007 m. vasario 28 d. sudaryta pareiškėjo ir
atsakovo išimtinės distribucijos sutartis Nr. 15/07 buvo vienašališkai pareiškėjo
nutraukta dėl to, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų.
Atsakovas UAB ,,Accuratus“ 2009 m. spalio 6 d. padavė Vilniaus apygardos teismui
ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtu vienašališką sutarties nutraukimą ir priteisti
jam iš pareiškėjo dėl to atsiradusius nuostolius. Lietuvos teismų informacinės
sistemos ,,Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė
byla Nr. 2-1000-578/2010, kurioje sprendžiamas 2007 m. vasario 28 d. sutarties Nr. 15/07 nutraukimo teisėtumo klausimas. Be kitų pagrindų ir
nurodyto sandorio prieštaravimo viešajai tvarkai, ieškinio reikalavimas
grindžiamas ir tuo, kad jis sudarytas ekonomiškai nenaudingomis sąlygomis,
t. y. UAB ,,Accuratus“ faktiškai esant nemokiai. Bankroto byla atsakovui
UAB „Accuratus“ buvo iškelta 2009 m. gruodžio 4 d. (T. 1, b. l. 110). Tuo
pagrindu Gruzijos Respublikos teismui buvo pateiktas prašymas sustabdyti
nagrinėjamą bylą ir perduoti ją Vilniaus apygardos teismui, nagrinėjančiam UAB
,,Accuratus” bankroto bylą. Teisėjų kolegija nurodė, kad bankrutuojančios
įmonės ir jos kreditorių interesais bankroto administratorius privalo
patikrinti visus įmonės sandorius, sudarytus prieš jai bankrutuojant, tarp jų
ir UAB „Accuratus“ su ISD Borjomi Beverages Co. N.V. sudarytą sutartį. Šios sutarties
nuginčijimas pirmiau nurodytu pagrindu reikštų užsienio valstybės sprendimo
prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai.
Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad užsienio teismo
sprendimą atsisakoma pripažinti, jeigu jis prieštarauja viešajai tvarkai. Teisėjų
kolegijos nuomone, kol neišnagrinėta civilinė byla pagal UAB ,,Accuratus“
ieškinį dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negautų pajamų ir
papildomų išlaidų atlyginimo, negalima daryti išvados apie prašomo pripažinti
sprendimo neprieštaravimą Lietuvos Respublikos CPK 810 straipsnio 5 punktui,
taip pat apie Gruzijos Respublikos teismo kompetenciją spręsti iškilusius
ginčus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant teisiškai neapibrėžtoms
aplinkybėms, civilinė byla gali būti sustabdoma iki šių aplinkybių paaiškėjimo,
nes teismo procesinis sprendimas negali būti paremtas prielaidomis bei
nepatikrintais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje Nr. 3K-7-552/2004). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendė, kad, kol
Vilniaus apygardos teisme nebus išnagrinėta pirmiau nurodyta civilinė byla,
nėra galimybės pripažinti ir leisti vykdyti Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe
apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo. Teisėjų kolegija konstatavo,
kad, nustačius tiesioginį prejudicinį ryšį tarp civilinių bylų, nagrinėjama
byla sustabdytina CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
III.
Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
pareiškėjas IDS Borjomi Beverages Co. N.V. prašo Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atnaujinti civilinės bylos dėl
Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti nagrinėjimą. Kasacinis skundas
grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CPK 163 straipsnio 3 punkto
netinkamo taikymo. CPK
163 straipsnio 3 punkte nustatytas privalomasis bylos sustabdymo atvejis (kai
negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama
civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka) taikomas
tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje
byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t.y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant
teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Kasatoriaus nuomone, Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai
konstatavo, kad tarp šios
civilinės bylos ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr.
2-1000-578/2010 yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Teismas neįvertino aplinkybės, kad
Gruzijos Respublikos teismo sprendimu kasatoriui iš atsakovo priteistas
nuostolių, atsiradusių
dėl netinkamo sutarties vykdymo, atlyginimas. Vadinasi,
net ir pripažinus sutarties nutraukimą
neteisėtu, toks teismo sprendimas neturės įtakos kasatoriaus teisei reikalauti iš atsakovo atlyginti
netinkamu sutarties vykdymu padarytus
nuostolius. Būsimas teismo
sprendimas civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1000-578/2010 neturės jokios prejudicinės ar privalomosios galios civilinėje
byloje dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo jį vykdyti, nes bylose nagrinėjami skirtingi klausimai, kurie
gali būti išspręsti atskirai.
Civilinėje byloje Nr. 2-1000-578/2010 nebus nustatyti faktai, kurie pakeistų atsakovo sutartinių prievolių apimtį,
nes, net ir pripažinus sutarties
nutraukimą neteisėtu, ši aplinkybė nepaneigs Gruzijos Respublikos teismo
sprendimo išvadų dėl netinkamo sutarties
vykdymo ir atsakovo pareigos atlyginti kasatoriui padarytus nuostolius. Atsiliepime į ieškinį, pateiktą Gruzijos Respublikos
teismui, atsakovas nurodė, kad ketina reikšti priešieškinį, tačiau to nedarė. Tuometis atsakovo bendrovės vadovas,
piktnaudžiaudamas tarptautiniu civiliniu procesu, sąmoningai ieškinį pareiškė
Lietuvos Respublikos teisme, taip siekdamas
pasunkinti proceso dalyvių padėtį ir bylų nagrinėjimą. Pažymėtina tai, kad, pripažinus Gruzijos Respublikos teismo sprendimą, jame nustatytos faktinės aplinkybės dėl sutarties netinkamo vykdymo
turės prejudicinę galią Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai
Nr. 2-1000-578/2010 ir teismui nereikės pakartotinai nustatinėti tų
pačių aplinkybių. Lietuvos apeliacinis teismas kaip pagrindą bylai sustabdyti
nurodė ir tą aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas atsakovo
ieškinys grindžiamas ir tuo, jog sutartis su kasatoriumi buvo sudaryta atsakovo
bendrovei faktiškai esant nemokiai.
Kasatorius nesutinka su šiuo teismo motyvu, nes Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.
2-1000-578/2010 reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia nepareikštas,
joje keliamas klausimas tik dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo.
Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai
įvertino civilinių bylų faktines aplinkybes ir jose nagrinėjamus dalykus, dėl
to nepagrįstai konstatavo prejudicinio ryšio egzistavimą tarp civilinių bylų ir nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.
2. Kasatorius
nurodo, kad teismas
negali iš naujo
nustatinėti aplinkybių, kurios yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Gruzijos Respublikos teismo
sprendime aiškiai nurodyta, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartį, todėl kasatorius teisėtai vienašališkai nutraukė
sutartį. Vilniaus
apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1000-578/2010, dėl kurios buvo sustabdyta nagrinėjama
byla, iš esmės aiškinasi
tas pačias aplinkybes: ar kasatorius turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, dėl
kieno kaltės nebuvo vykdomi 2007-2008 m. sutartyje numatyti pardavimų planai, ar atsakovas tinkamai ir laiku atsiskaitydavo už pateiktą produkciją, sprendžiami kiti su sutarties
vykdymu ir jos nutraukimu susiję
klausimai. Taigi susidaro teisiškai netoleruotina situacija, kai
Lietuvos Respublikos teismas iš naujo nustatinėja aplinkybes, kurios nustatytos įsiteisėjusiu
Gruzijos Respublikos teismo sprendimu. Tokiais veiksmais akivaizdžiai
parodoma nepagarba Gruzijos Respublikai ir jos teismams, kvestionuojama Gruzijos Respublikos teismų kompetencija
teisingai išspręsti civilinius privačių asmenų ginčus.
3. Dėl CPK 2, 12, 13 straipsniuose,
įtvirtintų civilinio proceso tikslų ir principų, pažeidimo. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai neįvertino to fakto, kad atsakovas atsiliepime į kasatoriaus pareiškimą išreiškė
pritarimą dėl Gruzijos Respublikos Akhaltsikhe apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. sprendimo dalies pripažinimo ir
nepareiškė prašymo sustabdyti bylą. Lietuvos
apeliacinis teismas, nepaisydamas abejų ginčo šalių išreikštos valios dėl užsienio teismo
sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, nesant objektyvių bylos sustabdymo pagrindų,
savo iniciatyva sustabdė bylos
nagrinėjimą, taip pažeidė vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau
atkurti teisinę taiką tarp ginčo
šalių (CPK 2 straipsnis) ir sudarė sąlygas procesui vilkinti, pažeidė proceso šalių dispozityvumo ir rungimosi principus
(CPK 12, 13 straipsniai).
Kasaciniu
skundu A. J. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria
atmestas jo prašymas įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu,
nepareiškiančių savanoriškų reikalavimų, atsakovo pusėje; dėl šios dalies
priimti naują sprendimą – įtraukti jį dalyvauti byloje trečiuoju arba
suinteresuoti asmeniu. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CPK 37, 47 straipsnių netinkamo taikymo.
CPK 37 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai,
turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Kasatorius A. J. yra atsakovo BUAB „Accuratus“ akcininkas ir pirmosios eilės kreditorius ir jis suinteresuotas bylos baigtimi, nes byloje priimta
teismo nutartis turės įtakos jo, kaip akcininko ir kreditoriaus, turtinių teisių
apimčiai. Lietuvos apeliaciniam teismui
pripažinus Gruzijos Respublikos teismo sprendimą, A. J., kaip atsakovo akcininkui,
neatitektų jokio turto, nes bendrovė turto turėtų mažiau nei yra didžiausio bendrovės kreditoriaus –
pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N.V. finansinio reikalavimo suma.
Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas Gruzijos Respublikos
teismo sprendimo nepripažintų, o Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1000-578/2010 patenkintų atsakovo BUAB „Accuratus" ieškinį, tai
atsakovo turimo turto vertė viršytų jo įsiskolinimo kreditoriams sumą. Tokiu atveju atsakovas galėtų
atsiskaityti su visais kreditoriais ir jam iškelta bankroto byla galėtų būti nutraukta arba tęsiant bendrovės bankroto bylą ir ją likvidavus, liktų didelės
vertės turtas, į kurį pretenduotų
bendrovės akcininkai, tarp jų ir A. J. Nagrinėjamos bylos
baigtis taip pat turės įtakos
A. J., kaip kreditoriaus, teisių apimčiai atsakovo BUAB „Accuratus" bankroto procese. Pagal Įmonių bankroto
įstatymo 15 straipsnio 2 dalį visos bylos, kuriose
įmonei pareikšti kreditorių finansiniai reikalavimai, turi būti perduodamos
bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (šiuo atveju atsakovo UAB „Accuratus“ bankroto bylą
nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui). Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas pripažintų Gruzijos Respublikos
teismo sprendimą ir leistų jį vykdyti, šis taptų visiems privalomas ir turėtų būti vykdomas visoje
Lietuvos Respublikoje.
Vilniaus apygardos teismas, nagrinėjantis atsakovo bankroto bylą, privalėtų patvirtinti pareiškėjo IDS Borjomi
Beverages Co. N.V. finansinį reikalavimą, grindžiamą įsiteisėjusiu
Gruzijos Respublikos teismo
sprendimu, o kiti kreditoriai turėtų tik formalią teisę apskųsti patvirtintą finansinį reikalavimą,
nes aukštesnės instancijos teismas negalėtų panaikinti teismo sprendimo dėl šio
finansinio reikalavimo
patvirtinimo, nes sprendimas grindžiamas įsiteisėjusiu kitu teismo sprendimu, kurio negalima peržiūrėti.
Būtent dėl to A. J. savo
kaip atsakovo BUAB „Accuratus“ kreditoriaus teisių niekaip kitaip negali apginti,
kaip tik dalyvaudamas civilinėje byloje dėl Gruzijos Respublikos teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo.
Be to, kreditoriaus įtaka kreditorių susirinkimo priimamiems sprendimams priklauso nuo teismo
patvirtintų finansinių reikalavimų dydžio. Lietuvos apeliaciniam teismui pripažinus Gruzijos Respublikos teismo
sprendimą, pareiškėjo IDS Borjomi
Beverages Co. N.V. finansinis reikalavimas sudarytų apie 90 proc. visų patvirtintų finansinių
reikalavimų. Tai reikštų, kad kitų kreditorių vaidmuo kreditorių
susirinkime būtų nepagrįstai sumenkinta, o pareiškėjo
turimas finansinio reikalavimo dydis būtų pakankamas bet kokiems sprendimams
priimti, visiškai ignoruojant kitų kreditorių nuomonę. Lietuvos
apeliacinis teismas nepagrįstai visiškai netyrė ir nepasisakė, ar kasatorius A.
J. turi teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi.
2. Dėl
CPK 812 straipsnio netinkamo taikymo. Lietuvos apeliacinis teismas kasatoriaus A. J. prašymą įtraukti
jį į bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu atmetė vien tuo pagrindu, kad pagal CPK 812 straipsnio 1
ir 3 dalis bylose dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo apie teismo posėdį
pranešama pareiškėjui ir atsakovui. Teismas sprendė, kad kitų asmenų dalyvavimas nagrinėjant tokią bylą
nenumatytas. Kasatorius nesutinka su tokia teismo išvada. CPK VII dalies LX skyriaus ketvirtojo skirsnio normose nereglamentuojama, kas gali būti dalyvaujančiais byloje asmenimis bylose dėl
užsienio teismo (arbitražo) sprendimų pripažinimo. CPK 812 straipsnyje reglamentuojama bylų dėl užsienio
teismo (arbitražo) sprendimų pripažinimo nagrinėjimo tvarka; tai, kad šiame straipsnyje nustatyta, jog apie teismo
posėdį pranešama asmeniui, kuris toje
byloje (t. y. užsienio byloje, kurioje buvo priimtas teismo (arbitražo) sprendimas) buvo atsakovas, nereiškia, kad byloje gali dalyvauti tik pareiškėjas ir
tos bylos atsakovas. Nustatant tokios bylos dalyvaujančius asmenis mutatis
mutandis turi būti taikomos CPK 1 dalies V skyriaus bendrosios normos dėl
proceso dalyvių. Sistemiškai aiškinant
CPK VII dalies LX skyriaus ketvirtojo skirsnio ir I dalies V skyriaus
normas, kasatoriaus nuomone, darytina išvada, kad byloje dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo gali
dalyvauti ne tik pareiškėjas ir asmuo, kuris toje byloje buvo atsakovas, bet ir kiti asmenys, turintys teisinį
suinteresuotumą tokios bylos baigtimi.
Tokia išvada išplaukia ir iš CPK 811
straipsnio 1 dalies normos, kurioje nustatyta, kad dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo
į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis
byloje teisinį suinteresuotumą. Nagrinėjamu atveju tokiu asmeniu laikytinas
kasatorius A. Jurgulis, kurio teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi patvirtina pirmiau nurodyti kasacinio skundo argumentai. CPK VII dalies LX skyriaus ketvirtajame
skirsnyje nereglamentuojama,
koks turėtų būti tokio
proceso dalyvio statusas, t. y. ar jis turėtų būti trečiasis asmuo ar
suinteresuotas asmuo. Kadangi užsienio teismo (arbitražo) sprendimų pripažinimo teisena pagal savo esmę artima
ypatingajai teisenai, tai, kasatoriaus nuomone, asmuo, turintis teisinį
suinteresuotumą bylos užsienio teismo (arbitražo) sprendimų pripažinimo baigtimi, į jos nagrinėjimą turėtų
būti įtrauktas suinteresuotu asmeniu. Ta aplinkybė, kad kasatorius A. J. Gruzijos Respublikos teismui nagrinėjant bylą
nebuvo pareiškęs prašymo įtraukti jį
į bylą trečiuoju asmeniu, neužkerta jam kelio dalyvauti byloje dėl Gruzijos Respublikos teismo sprendimo
pripažinimo. Pažymėtina, kad jis dalyvauja trečiuoju asmeniu Vilniaus apygardos
teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl sutarties
nutraukimo teisėtumo ir nuostolių priteisimo
iš pareiškėjo atsakovui BUAB
„Accuratus“. Šioje byloje priimtas teismo sprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamai
bylai. Tai taip pat įrodo kasatoriaus
A. J. teisinį suinteresuotumą bylos dėl Gruzijos Respublikos teismo sprendimo
pripažinimo baigtimi. Kasatorius taip pat nesutinka su Lietuvos
apeliacinio teismo motyvu, kad, net ir neįtraukus jo trečiuoju asmeniu į bylą, nebus
suvaržytos jo teisės, nes jam
byloje atstovauja BUAB „Accuratus“ administratorius. BUAB „Accuratus“ administratoriaus
UAB „Admivita“ įgaliotas asmuo M. Š. yra paskirtas pareiškėjo IDS
Borjomi Beverages Co. N.V. iniciatyva. Šio administratoriaus veiksmai bankroto procedūros metu
(pvz., Gruzijos Respublikos teismo sprendimo neapskundimas) sudaro pagrindą teigti,
kad jis yra šališkas, veikia tik pareiškėjo interesais ir negina atsakovo ir
jos kreditorių interesų.
Atsiliepime į pareiškėjo IDS Borjomi Beverages Co. N.V. ir A. J. kasacinius
skundus suinteresuotas asmuo BUAB „Accuratus“ prašo kasacinio teismo kasaciniuose skunduose
pareikštus prašymus spręsti savo nuožiūra.
Atsiliepime į
A. J. kasacinį skundą pareiškėjas IDS Borjomi Beverages Co. N.V. prašo skundą
atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas A. J.
prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu, palikti nepakeistą. Jame
nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai neįtraukė A. J. į bylą
trečiuoju asmeniu, nes: 1) nagrinėjant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo
pripažinimo nesprendžiamas materialinis teisinis ginčas ir toks sprendimas
neturės įtakos A. J. materialinėms teisėms; 2) A. J. nebuvo Gruzijoje
išnagrinėtos civilinės bylos šalis – atsakovas; 3) A. J., kaip bendrovės
akcininko ir kreditoriaus, interesai yra sprendžiami bankroto byloje; 4) CPK
810-815 straipsniuose nenustatyta galimybės įtraukti į bylą trečiuosius asmenis
ieškovo ar atsakovo pusėje, ir tai yra bendrųjų taisyklių dėl procedūros
specifikos išimtis.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje
pateiktuose kasaciniuose skunduose keliami klausimai, susiję su užsienio teismų
sprendimų pripažinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu.
Kasatorius A. J. savo kasaciniame skunde teikia argumentus dėl galimybės į
bylos dėl užsienio teismų sprendimų pripažinimo nagrinėjimą įstoti tretiesiems
asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų. Kasatorius IDS Borjomi
Beverages Co. N.V. savo kasaciniame skunde teikia argumentus dėl netinkamo
civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo
civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo
klausimas. Tai teisės klausimai, dėl kurių kasacinio teismo teisėjų kolegija
šioje nutartyje pasisako.
Dėl galimybės
įtraukti į bylos dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo
nagrinėjimą trečiuosius asmenis, kurie nedalyvavo nagrinėjant bylą užsienio
valstybės teisme
Užsienio teismo
sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje
priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos
teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai.
Užsienyje
priimtų teismų sprendimų pripažinimas reglamentuojamas CPK 809-812
straipsniuose. CPK 810 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienio teismų
sprendimai pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o jei nėra tarptautinės
sutarties, teismas, pripažindamas užsienio teismo sprendimą ex officio,
patikrina, ar nėra CPK 810 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teismo
sprendimo nepripažinimo pagrindų. Kadangi Lietuvos Respublika ir Gruzijos
Respublika nėra sudariusios tarptautinės sutarties, kurioje būtų reglamentuoti
teismų sprendimų pripažinimo kitoje valstybėje klausimai, byloje aktualus CPK
809-812 straipsniuose įtvirtintų teisės normų aiškinimas ir taikymas.
Kasacinio teismo
praktikoje ne kartą pabrėžta, kad, pripažįstant teismo ar arbitražo sprendimą,
nėra tikrinamas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas
(CPK 810 straipsnio 4 dalis), o tik patikrinama, ar nėra teismo
sprendimo nepripažinimo pagrindų. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad užsienio
teismo sprendimo pripažinimo procedūra – tai patikrinimas, ar nėra sprendimo
nepripažinimo pagrindų, sprendžiant šį klausimą, negali būti iš naujo
nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo
sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 9 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje DFDS Dan Transprt A/S vs. UAB „Rolagama“,
bylos Nr. 3K-3-98/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje RAB ,,Torgovyj dom Konstantinovskogo
metalurgičeskogo zavoda“ vs. UAB „Dezira“, bylos Nr. 3K-3-375/2009).
Taigi prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis
teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė
materialinius ir procesinius įstatymus, jo kompetencijos ribos – patikrinimas,
ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente,
kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje RAB ,,Torgovyj dom
Konstantinovskogo metalurgičeskogo zavoda“ vs. UAB „Dezira“, bylos
Nr. 3K-3-375/2009).
Nagrinėjamoje
byloje kasatorius kelia klausimą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu.
Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad jis teisiškai suinteresuotas tuo, kad
nebūtų pripažintas Gruzijos teismo sprendimas, nes jis yra vienas didžiausių
kreditorių atsakovo bankroto byloje ir atsakovo akcininkas. Jo teises pažeistų
pripažintas Gruzijos teismo sprendimas, nes pareiškėjas, pripažinus Gruzijos
teismo sprendimą, taptų didžiausiu kreditoriumi atsakovo bankroto byloje.
CPK 811 straipsnio 1
dalyje nustatyta, kad dėl užsienio teismo (arbitražo) sprendimo pripažinimo į
Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje
teisinį suinteresuotumą. CPK 812 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apie teismo
posėdžio, kuriame bus nagrinėjamas užsienio teismo sprendimo pripažinimo
klausimas, vietą ir laiką pranešama asmeniui, kuris toje byloje buvo atsakovas.
Užsienio teismų sprendimų pripažinimą reglamentuojančiuose CPK 809-812 straipsniuose
nėra nustatyta dėl kitų asmenų galimybės įstoti į bylą dėl užsienio teismo
sprendimo pripažinimo. Kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškina, kad šių
normų negalima aiškinti kaip draudžiančių bylą dėl užsienio teismo sprendimo
pripažinimo nagrinėjančiam teismui spręsti asmenų, turinčių teisinį
suinteresuotumą bylos baigtimi, įtraukimo į bylą klausimą. Ne vien atsakovas,
tačiau ir kiti asmenys gali būti teisiškai suinteresuoti užsienio teismo
sprendimo pripažinimu ar nepripažinimu. Tokį suinteresuotumą ypač gali turėti
asmenys, kuriuos buvo atsisakyta įtraukti į užsienyje vykusį teismo procesą ir
kurie laiko, kad užsienio teismo sprendimu nuspręsta dėl jų teisių ir pareigų.
Dėl šių priežasčių kasacinio teismo teisėjų kolegija iš esmės pripažįsta
pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad byloje dėl užsienio teismo sprendimo
pripažinimo gali būti įtrauktas ne tik pareiškėjas ir asmuo, kuris užsienio
byloje buvo atsakovas, bet išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į CPK LX
skyriaus ketvirtojo skirsnio normų reguliavimo ypatumus (įvertinant tai, kad,
sprendžiant klausimą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo, negali būti
tikrinamas šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas), ir kiti asmenys, turintys
teisinį suinteresuotumą šios bylos baigtimi.
Savo
suinteresuotumą Gruzijos teismo sprendimo nepripažinimu kasatorius grindžia
tuo, kad jei Gruzijos teismo sprendimas būtų pripažintas, IDS Borjomi Beverages
Co. N.V. taptų didžiausiu BUAB ,,Accuratus“ kreditoriumi. Dėl šios priežasties
kasatoriui A. J., kaip BUAB ,,Accuratus“ akcininkui, nebeliktų jokio turto po
šios bendrovės likvidavimo, o A. J., kaip BUAB ,,Accuratus“ kreditorius,
nebeturėtų galimybės prieštarauti IDS Borjomi Beverages Co. N.V. reikalavimui,
kai šis bus tvirtinamas BUAB ,,Accuratus“ bankroto byloje. Taigi iš esmės savo
suinteresuotumą dalyvauti byloje dėl Gruzijos teismo sprendimo pripažinimo
kasatorius A. J. grindžia aplinkybe, kad atsakovui yra iškelta bankroto byla,
taip pat savo ryšiais su bankrutuojančia bendrove (turi 50 proc. akcijų, iki
bankroto bylos iškėlimo buvo šios bendrovės vadovas), bei tuo, kad yra
nagrinėjama kita byla tarp tų pačių šalių, dėl tos pačios išimtinės
distribucijos sutarties nutraukimo teisinių padarinių.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas konkrečias šios bylos
aplinkybes bei vadovaudamasi nurodytais motyvais, konstatuoja, kad apeliacinio
teismo teisėjų kolegija netinkamai aiškino CPK normas, reglamentuojančias trečiųjų
asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimą į bylą. Dėl šios
priežasties apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas A. J.
prašymas įtraukt jį į civilinės bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu,
nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, naikintina.
Dėl
galimybės sustabdyti bylą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo
Kasaciniame
skunde kasatorius IDS Borjomi Beverages Co. N.V. kelia klausimą dėl galimybės
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1000-578/2010 pakartotinai
nustatinėti aplinkybes (dėl pardavimų plano nevykdymo priežasčių, sutarties
nutraukimo teisėtumo ir kt.), kurias jau nustatė Gruzijos teismas prašomame
pripažinti sprendime. Kasatorius taip pat argumentuoja, kad užsienio teismo
sprendimo procedūros sustabdymas formaliais pagrindais prieštarauja viešajai
tvarkai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ji šioje
byloje nenagrinėja klausimo ir nepasisako dėl Vilniaus apygardos teismo
civilinėje byloje Nr. 2-1000-578/2010 svarstytinų klausimų apimties. Nepaisant
to, vertinant galimybę sustabdyti civilinę bylą dėl užsienio teismo sprendimo
pripažinimo yra aktualu išsiaiškinti, ar Lietuvoje nagrinėjamoje civilinėje
byloje nustatinėjamos aplinkybės potencialiai gali turėti įtakos užsienio
teismo sprendimo pripažinimo procesui.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nesant sudarytos Lietuvos
Respublikos ir Gruzijos Respublikos sutarties dėl teisinių santykių civilinėse
bylose, nėra teisinio instrumento, kuris sudarytų sąlygas išvengti paralelių
teismo procesų skirtingose valstybėse, kuriuose būtų nagrinėjami sutampantys ar
iš dalies sutampantys klausimai. Lis pendens taisyklės įtvirtintos tik
Europos Sąjungos teisės aktuose (žr., pvz., Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001
dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose
pripažinimo ir vykdymo 9 skirsnį) arba
Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos sutartyse (žr., pvz., Lietuvos
Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir
teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 20 straipsnio 3
dalį), kurių nėra pagrindo taikyti šioje byloje. Tuo tarpu remiantis CPK 781
straipsnio 2 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos teismai pagal šiame
Kodekse nustatytas teismingumo taisykles yra kompetentingi nagrinėti civilines
bylas, ši kompetencija neišnyksta, kai ta pati (panaši) byla yra nagrinėjama
užsienio valstybės teisme. Užsienio teismo sprendimai (išskyrus CPK 809
straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) sukelia teisinius padarinius Lietuvoje
ir gali būti vykdomi tik tada, kai jie yra pripažinti CPK nustatyta tvarka (CPK
809 straipsnio 1 dalis). Kol užsienio teismo sprendimas nėra pripažintas, jis
neturi nei res judicata, nei prejudicinės galios Lietuvos Respublikoje,
todėl nėra teisinių kliūčių Lietuvos Respublikos teismams analizuoti ir
vertinti tas pačias aplinkybes, kurios buvo analizuotos užsienyje vykusiame
teismo procese ar net priimti kitokius sprendimus, nei yra priėmęs užsienio valstybės
teismas. Vienintelis instrumentas, kuris skirtas padėti išvengti dviejų teismų
(Lietuvos Respublikos teismo ir užsienio valstybės teismo) sprendimų nesuderinamumo,
yra užsienio teismų sprendimų pripažinimo procedūra. Vienas iš atvejų, kai turi
būti atsisakyta pripažinti užsienyje priimtą teismo sprendimą, yra tas, kad
užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su
Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių (CPK
810 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šis atsisakymo pripažinti užsienio teismo
sprendimą pagrindas nėra siejamas su laiko prioriteto taisykle. Priešingai, CPK
810 straipsnio 1 dalies 4 punktas aiškiai įtvirtina nacionalinio teismo
sprendimo prioriteto taisyklę, reiškiančią, kad net ir vėliau priimtas Lietuvos
Respublikos teismo sprendimas gali padaryti negalimą užsienio teismo sprendimo
pripažinimą, jeigu egzistuoja šių teismo sprendimų nesuderinamumas. Pažymėtina,
kad nacionalinio teismo sprendimo prioriteto taisyklė, o ne laiko prioriteto
taisyklė (angl. first-in-time-rule) ar atvirkštinė laiko prioriteto
taisyklė (angl. last-in-time-rule) taikoma ir kai kuriose Europos
Sąjungos valstybėse, turinčiose panašias į Lietuvos civilinio proceso sistemas.
Ir priešingai, jei užsienio teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje jau būtų
pripažintas, siekiant išvengti nesuderinamų teismo sprendimų, tapati byla
Lietuvos Respublikos teismuose nebegalėtų būti pradedama (CPK 137 straipsnio 2
dalies 4 punktas), o jei ji būtų pradėta, turėtų būti sprendžiamas tokios
civilinės bylos nutraukimo klausimas (CPK 293 straipsnio 3 punktas).
Tačiau
pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje Lietuvos Respublikos teismo
sprendimas, kuris galėtų būti nesuderinamas su Gruzijos Respublikos teismo
sprendimu, dar nėra priimtas, todėl kyla klausimas dėl galimo užsienio teismo
sprendimo nesuderinamumo su Lietuvoje vykstančiu teismo procesu ir būsimu
Lietuvos Respublikos teismo sprendimu. Vertinant bylos dėl užsienio teismo
sprendimo pripažinimo sustabdymo galimybę tuo pagrindu, kad Lietuvos
Respublikos teisme nagrinėjama susijusi civilinė byla, pažymėtina, kad bylos
sustabdymas turi būti siejamas su CPK 810 straipsnio 1 dalies 4 punkte
įtvirtintu atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindu. Jei dėl
Lietuvoje galimo teismo sprendimo atsirastų šio sprendimo ir prašomo pripažinti
užsienio teismo sprendimo nesuderinamumas, atsižvelgiant į prasidėjusio
nacionalinio teismo proceso prioriteto taisyklę (CPK 781 straipsnio 2 dalis,
810 straipsnio 1 dalies 4 punktas), užsienio teismo sprendimo pripažinimo
klausimas neturi būti sprendžiamas tol, kol nepaaiškės, ar priimti teismų
sprendimai yra tarpusavyje suderinami. Taigi CPK 163 straipsnio 1 dalies 3
punkte įtvirtinto civilinės bylos sustabdymo pagrindo (kai negalima nagrinėti
tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja
ar administracine tvarka) taikymas užsienio teismų sprendimų pripažinimo
procesui iš principo yra galimas. Tačiau šis civilinės bylos sustabdymo
pagrindas turi būti taikomas sistemiškai su CPK 810 straipsnio 1 dalies 4
punkte įtvirtintu atsisakymo pripažinti užsienio teismo sprendimą pagrindu.
Byla dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3
punkto pagrindu turėtų būti stabdoma tada, kai tarp užsienyje išnagrinėtos
bylos ir Lietuvos Respublikos teisme nagrinėjamos bylos yra toks ryšys, dėl
kurio užsienio teismo sprendimas galėtų tapti nesuderinamas su būsimu Lietuvos
Respublikos teismo sprendimu.
CPK 353
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio
skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu.
Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų aplinkybių. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kasacinis teismas iš
naujo nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių, o vadovaujasi teismų jau
nustatytomis aplinkybėmis ir patikrina, ar pagal nustatytas aplinkybes yra
tinkamai taikomi ir aiškinami įstatymai. Byloje nustatyta, kad prašomas
Lietuvoje pripažinti Gruzijos Respublikos teismo sprendimas buvo priimtas 2010
m. kovo 26 d. UAB „Accuratus“ 2009 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismui
padavė ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtu išimtinės distribucijos
sutarties nutraukimą, bei dėl to susijusių negautų pajamų ir papildomų išlaidų
atlyginimo. Taigi akivaizdu, kad civilinė byla Vilniaus apygardos teisme tarp
tų pačių ginčo šalių buvo pradėta nagrinėti dar nesant priimto Gruzijos
Respublikos teismo sprendimo, dėl kurio pripažinimo vyksta nagrinėjama kasacine
tvarka byla. Iš byloje pateikto UAB „Accuratus“ ieškinio atsakovui IDS Borjomi
Beverages Co. N.V. matyti, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje
ginčas vyksta ir dėl tų klausimų, kurie buvo sprendžiami (ir išspręsti) prašomu
pripažinti Gruzijos Respublikos priimtu sprendimu. Ieškinyje nurodoma, kad
ieškinio suma yra 8 694 749,27 Lt. CPK 810 straipsnio 1 dalies 5 punkte
nustatyta, kad, nesant tarptautinės sutarties, užsienio teismų sprendimus
atsisakoma pripažinti, jeigu sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai. Akivaizdu, kad, neišnagrinėjus civilinės
bylos Nr. 2-1000-578/2010, kurioje sprendžiamas 2007 m. vasario 28 d. sutarties
Nr. 15/07 nutraukimo teisėtumas, negautų pajamų ir papildomų išlaidų priteisimo
klausimas, negalima daryti vienareikšmės išvados apie prašomo pripažinti
užsienio valstybės sprendimo neprieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai
tvarkai. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms
aplinkybėms, užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimo
nagrinėjimas nėra galimas. Esant tiesioginiam prejudiciniam ryšiui tarp
nagrinėjamų bylų, nagrinėjama byla pagrįstai yra sustabdyta iki įsiteisės Vilniaus
apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1000-578/2010. Tai atitinka
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šios kategorijos bylose (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004
m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS ,,Parekss banka” v.
UAB ,,Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-552/2004).
Atnaujinus
bylos nagrinėjimą, svarstytinas klausimas dėl A. J. įtraukimo į bylą trečiuoju
asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje.
Dėl
bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame
teisme patirta 48 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu
(CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių išlaidų priteisimo į
valstybės biudžetą klausimą turės išspręsti apeliacinės instancijos teismas,
išnagrinėjęs bylos dalį iš naujo.
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
362 straipsniu,
n u t a r i a
:
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria atmestas A. J. prašymas įtraukti jį į bylą
dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo
pusėje, panaikinti. Lietuvos apeliaciniam teismui atnaujinus šios bylos
nagrinėjimą, svarstyti A. J. prašymą įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu,
nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje.
Kitą Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai
Virgilijus
Grabinskas
Sigitas Gurevičius
Zigmas Levickis