Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-05-30][nuasmenintas nuosprendis byloje][1-813-1072-2019].docx
Bylos nr.: 1-813-1072/2019
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus regiono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AAS "BTA Baltic Insurance Company" civilinis ieškovas baudž. byloje
Kategorijos:
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Kvalifikuotas turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 2 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Didelės vertės svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 2 d.)
Baudžiamojo proceso subjektai
Gynėjo kvietimas ir paskyrimas (BPK 50 str.)
Šaukimai į teisiamąjį posėdį (BPK 236 str.)
Gynėjas
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)

?

Baudžiamoji byla Nr. 1-813-1072/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36389-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2; 1.2.14.10.2.1; 2.3.6.4.2.

 (S)

 

img1 

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. gegužės 30 d.

Ukmergė

 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant prokurorui D. Ž.,

kaltinamajam N. A., jo gynėjai advokatei V. B.,

nukentėjusiajai Z. G., jos atstovei advokatei V. B.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, be pastovios gyvenamosios vietos, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį.

 

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

Kaltinamasis N. A. sunaikino didelės vertės svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:

jis, 2018 m. liepos 21 d., apie 01 val. 00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, žiebtuvėliu padegė Z. G. priklausančią 18 043 eurų vertės karvidę, esančią (duomenys neskelbtini), dėl ko gaisro metu sunaikino karvidės stogą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį šieno rulonų ir grūdų, sugadino ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės daiktus: 3 vaizdo kameras, 2 vnt. melžimo variklius „Delovar“, t. y. tokiu visuotinai pavojingu būdu, padegant, sunaikino svetimą – nukentėjusiajai Z. G. priklausantį turtą.

Taip pat kaltinamasis N. A. sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:

jis, 2018 m., naktį iš gruodžio 26 d. į gruodžio 27 d., apie 00 val. 10 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia padegė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės Z. G. priklausantį tvartą, esantį (duomenys neskelbtini), dėl ko gaisro metu buvo sugadintos tvarto durys, šiferinis stogas, 6 mediniai laikomieji rastai ir tvarte buvusio šarnyrinio krautuvo „Giant“ 3 483,42 eurų vertės galinė dalis, t. y. tokiu visuotinai pavojingu būdu, padegant, sugadino svetimą – nukentėjusiajai Z. G. priklausantį turtą.

 

 

Byloje surinkti duomenys

 

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. A. dėl kaltinimo prisipažino pilnai, gailėjosi, parodė, kad 2018 m. vasarą, liepos mėnesį, gali būti 21 diena, naktį, jis padegė Z. G. priklausantį ūkinį pastatą. Jis tai padarė dėl tarp jo ir Z. G. esančių nesutarimų dėl darbo apmokėjimo, nes anksčiau pas ją uždarbiavo, bet ji nemokėjo jam uždarbio grynais pinigais, dėl to jautė nuoskaudą. Dienos metu gėrė alkoholį pas savo draugą J., jam nematant jis iš 5 litrų talpos indo, stovėjusio kieme prie ūkinio pastato, į plastikinį 2 litrų talpos butelį įsipylė apie 200 ml benzino ir paslėpė krūmuose, nes buvo sugalvojęs padegti Z. G. karvidę. Iš J. namų išėjo apie 00 val. 00 min. nakties, pasiėmė paslėptą benziną iš krūmų ir ėjo link Z. G. fermos. Užėjo iš tos pusės fermos, kur nėra filmavimo kamerų, šliūkštelėjo benzino ir mestelėjo degtuką ant ten gulėjusių sukrautų medinių lentų. Kilusio gaisro žiūrėti neliko. Pasislėpė miške, ten išmetė ir butelį nuo benzino. 2018 m. gruodžio 26 d. naktį, po 23 val. 00 min., tikslaus laiko neprisimena, tyčia iš keršto padegė Z. G. priklausantį tvartą. Tai padarė taip pat iš keršto dėl to, kad ji nesumokėjo viso jam priklausančio atlyginimo, dėl to jis pyko. 2018 m. gruodžio 26 d., jis maždaug 17 val. 00 min. iki 21 val. 00 min. buvo pas draugą R. M., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su juo gėrė alkoholį. Išėjęs užėjo pas J., pareiškė užuojautą dėl uošvienės mirties, ėjo tiesiai link (duomenys neskelbtini) gyvenančios Z. G.. Jau išėjęs iš R. buvo nusprendęs padegti jos turtą. Niekam apie tai nepasakojo. Nuėjęs prie Z. G. tvarto jis su žiebtuvėliu uždegė šieną pastogėje, esančioje virš tvarto. Žiūrėti neliko. Apsilydžiusį nuo karščio žiebtuvėlį išmetė laukuose, eidamas nuo G. sodybos. Batus, kuriuos avėjo padegimo metu išmetė į šiukšlių konteinerį, nes buvo žiema ir liko pėdsakai. Gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašo nukentėjusiosios, žada atidirbti, pripažįsta, kad padarė žalą, tik nesutinka su jos dydžiu dėl šieno rulonų, grūdų, padangų, stogo kainos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu duotiems jo parodymams (t. 3., b. l. 101-103, 119-124).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, aplinkybės yra aiškios, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nežiūrint kaltinamojo kaltės pripažinimo dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo, jo kaltė yra pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teismo posėdžio metu ištirta byloje esančia medžiaga.

 

Dėl 2018 m. liepos 21 d. epizodo

 

Nukentėjusioji Z. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos 21 d., apie 01 val. 10 min., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvenantis sūnus V. G. išgirdo, kad lauke kažkas šaudo. Išbėgęs į lauką pamatė, kad dega jų tvartai. Visiškai sudegė 200 rulonų šieno. Vieno rulono vertė 20 eurų. 4 traktoriaus padangos, bendros 800 eurų vertės. Kiekvieno jų vertė po 200 eurų. 4 kombaino padangos, bendros 600 vertės. Vienos padangos vertė 150 eurų. 2 vnt. melžimo variklių „Delovar“ bendros 4 000 eurų vertės. Vieno vieneto vertė 2 000 eurų. 5 tonos grudų, bendros 750 eurų vertės. Vienos tonos vertė 150 eurų. Taip pat visiškai sudegė tvarto (karvidės) šiferinis tvarto stogas 47 770,8 eurų vertės. Per du mėnesius nuo gaisro, įvairiomis dienomis krito 10 jaunučių veršelių. Kiekvieną veršelį vertina 200 eurų. Viso dėl veršelių netekimo patyrė 2 000 eurų žalos. Gaisro metu visiškai sudegė 2 vaizdo kameros ir 3 vaizdo kameros buvo sulietos vandeniu, kurios jau nebetinkamos naudoti. Dėl to padaryta 1 600 eurų žalą. Vieno vieneto vertė – 325 eurų. Viso to gaisro metu jai padaryta 57 720,8 eurų turtinė žala. Tvarte paskutinį kartą ji buvo 2018 m. liepos 20 d., apie 20 val. 00 min. – 20 val. 30 min. Tuo metu viskas buvo tvarkinga. Kieme paskutinį kartą ji buvo 23 val. 00 min., viskas buvo tvarkinga, ramu. Padegimu ji įtaria marčią V. G., savo buvusį darbuotoją N. A. (t. 1., b. l. 22-24, 46-47, 48-50).

Liudytojas V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos 21 d., apie 01 val. 10 min., jam miegant automobilyje Seat Alhambra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusiame namo kieme, jis išgirdo šaudymą, ir pagalvojo, kad kažkur šaudo fejerverkus, bet, pažiūrėjęs į ūkinio pastato pusę, pamatė, kad jis dega. Jis įbėgo į namus, ir pasakė apie tai savo motinai Z. G.. Nubėgęs prie ūkinio pastato jis pamatė, kad atvira ugnimi dega pastato pastogė. Jis įbėgo į pastato vidų, į pirmą aukštą, ir pradėjo paleidinėti gyvulius. Pastato pastogė degė nuo miško pusės. Pastogėje buvo laikomi šieno ritiniai, traktoriaus bei automobilių padangos, melžimo įranga, grūdai. Jie bandė gesinti degantį pastatą aplink duris, kad galėtų išeiti gyvuliai. Netrukus atvyko gaisrininkai. Nuo gaisro pilnai sudegė pastato pastogė, stogas, liko tik pirmas aukštas. Jis mano, kad pastatas buvo padegtas, nes jis pradėjo degti nuo pastogės, o pastogėje nebuvo nei elektros, nei kitų savaime užsidegančių daiktų. Jis mano, kad su padegimu gali būti susijusi jo brolio S. G. žmona V. G., nes jie su ja nesutaria (t. 1., b. l. 64-65).

Liudytoja V. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra ištekėjusi už S. G., kuris yra Z. G. sūnus. Tarp jos ir Z. G. nuolat kyla įvairūs šeimyniniai konfliktai. Kuomet vyko gaisras, nuo 19 val. 00 min. ji ir S. G. buvo namuose. Apie gaisrą ji sužinojo sekančios dienos ryte. Dėl ko kilo gaisras Z. G. fermos dalyje, ji nežino. N. A. ji pažįsta, nes jis dirbo Z. G. ūkyje. N. A. prieš gaisrą, ji (V. G.) buvo sutikusi 2018 m. liepos 20 d., apie 17 val. 30 min. – 18 val. 00 min., jis buvo girtas. N. A. ji sutiko po automagistralės Vilnius – Panevėžys pravažiavimu, kai automobiliu važiavo pas draugę. N. A. 2017 m. vasarą tris savaites gyveno jos namuose. Su N. A. ji bendrauja iki šiol (t. 1., b. l. 85-86).

Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo jo namų iki ūkininkės Z. G. namų, esančių (duomenys neskelbtini), yra nuo 1,5 km iki 2 km. Kad degė jos ūkinis pastatas, jis sužinojo 2018 m. liepos mėnesį, tikslios dienos neprisimena, iš (duomenys neskelbtini) gyventojo. Nuo 2018 m. birželio mėnesio pabaigos, pas jį namuose apsigyveno N. A.. Naktimis N. A. miegodavo daržinėje ant šieno, o jis su žmona apačioje toje pačioje daržinėje. Su N. A. jis kartais išgerdavo alkoholio. Tą naktį, kai pas ūkininkę Z. G. kilo gaisras, N. A. buvo kartu su juo, jo namuose. N. A. pasakojo, kad tarp jo ir Z. G. buvo kažkokie piktumai, kad jis lygtais buvo apsivogęs, kai kažkada dirbo pas ją (t. 1., b. l. 58-59, 60-61).

Liudytoja D. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. vasarą, beveik mėnesį laiko N. A. gyveno jų namuose. Dienos metu N. A. ne visada būdavo jų namuose, jis išeidavo į (duomenys neskelbtini), pas G. G.. Beveik kiekvieną dieną N. A. grįždavo neblaivus, sakydavo, kad gėrė kartu su G. G.. Kartais N. A. vartodavo alkoholį jų namuose, t. y. jie gerdavo kartu. Apie tai, kad degė Z. G. ferma ji sužinojo iš savo vyro J. M., kuris dviračiu važiuodamas į (duomenys neskelbtini) buvo sutikęs kaimyną V. U., kuris jam apie tai ir pasakė, t. y. kad prieš dvi dienas degė Z. G. ferma. Tomis dienomis N. A. dar nakvodavo jų namuose. N. A. nebuvo grįžęs nakvoti į jų namus tik vieną kartą. Vėliau N. A. sakė, kad miegojo pas G. G.. Būdavo, kad N. A. grįžta vėlai. N. A. yra sakęs, kad Z. G. jam dar yra skolinga, tačiau kiek, nesakė. Kas padegė Z. G. fermą, ji nežino ir nieko neįtaria (t. 1., b. l. 76-77).

Liudytojas G. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2018 m. vasaros pradžios pas D. ir J. M. apsigyveno N. A.. Jis buvo svečiuose pas M. ir ten susipažino su N. A.. Susipažinę pradėjo artimiau bendrauti, t.  y. dažniau kartu išgerdavo alkoholio. N. A. buvo sakęs, kad jis anksčiau dirbo pas ūkininkę Z. G., tačiau, dėl ko išėjo iš darbo, nesakė. N. A. niekada nieko nekalbėjo, kad Z. G. jam yra skolinga, t. y. nesumokėjo pinigų už darbą. Apie tai, kad degė Z. G. ferma jis (G. G.) sužinojo iš savo tėvų. Apie sudegusią fermą jis kalbėjo su N. A., t. y. jo klausė, kas galėjo ją padegti, N. A. sakė nežinąs, kas galėjo padegti fermą (t. 1., b. l. 79-80).

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad Z. G. namuose jis gyvena nuo 2017 m. pavasario, kadangi draugauja su jos dukra L. ir gyvena Z. G. namuose. Gaisro nakties išvakarėse, į Z. G. namus jis grįžo apie 22 val. 00 min., iki panašiai 23 val. 00 min., žiūrėjo televizorių, o užmigo apie 23 val. 30 min. Vakare iki užmiegant į kiemą išėjęs nebuvo. Naktį jį pažadino V. G., kuris sušuko, kad degam. Jis tuoj pat išbėgo į kiemą ir pamatė, kad dega fermos stogas. Iš žarnos jis liejo vandenį ant durų į fermą, o V. G. įbėgęs į fermą paleidinėjo gyvulius (t. 1., b. l. 70-71).

Liudytojas V. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo 2017 m. gruodžio pradžios jis dirba ūkininkės Z. G. ūkyje. Nuo jo namų iki Z. G. ūkio yra apie 3 km atstumas. 2018 m. liepos mėn. kilo gaisras Z. G. fermoje. Gaisro išvakarėse jis dirbo Z. G. ūkyje, o sekančią dieną važiavo į anūkės krikštynas. Apie 09 val. 00 min. jam paskambino Z. G. ir pasakė, kad užsidegė jos ferma, kad nebėra stogo. Z. G. bei jos artimieji dėl kilusio gaisro įtarinėja V. G. ir N. A. (t. 1., b. l. 73-74).

Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 metų liepos mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai pasakyti negali, jis sužinojo, kad degė Z. G. tvartas. Tvartas yra buvusioje fermoje, kurios viena dalis priklauso Z. G., kita jam. Nuvykęs ir apžiūrėjęs pastatą jis pamatė, kad sudegė tik Z. G. pusė, jo dalis nenukentėjo. Dėl kilusio gaisro jam padaryta turtinė žala yra mažareikšmė, skilo tik keli lapai šiferio, kuriuos jis jau sutvarkė, todėl civilinio ieškinio nereiškia, jo atsisako, taip pat nepageidauja būti pripažintas nukentėjusiuoju. Dėl ko galėjo kilti gaisras, jis nežino (t. 1., b. l. 55).

Liudytojas R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. liepos 21 d., apie 10 val. 00 min., jis, būdamas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriumi, atliko neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimą, t. y. tikslino 2018 m. liepos 21 d. naktį kilusio gaisro aplinkybes. Gaisravietės apžiūrą atliko šviesiu paros metu ir surašė aktą dėl kilusio gaisro, kurio šeštoje pastraipoje „Gaisro padariniai“  įrašė duomenis, kurie buvo užfiksuoti gaisrų išvykčių apskaitos sistemoje. Šiuos duomenis į gaisravietę atvykusi komanda perduoda į BPC. Jis nematavo sudegusio stogo ploto, o matmenis – 40 x 30 m. įrašė iš BPC esančių duomenų. Gaisravietės apžiūros metu pats asmeniškai buvo užlipęs ant fermos. Jam niekas nerodė, pro kur galima užlipti ant fermos, kadangi jis pats vienas atliko šią apžiūrą, kurioje niekas daugiau nedalyvavo. Fermos viduje, prie pat įėjimo pastebėjo angą fermos lubose, prie šios angos buvo pastatytos kopėčios. Šiomis kopėčiomis jis užlipo ant fermos. Fermos viršutinė dalis buvo visiškai tuščia, t. y. gaisravietė buvo išvalyta nuo gaisro likučių. Tačiau ant grindų dar buvo matyti truputi sudegusių grūdų bei šiaudų liekanų. Kadangi fermos stogas buvo sudegęs, todėl daugiau nebuvo įmanoma nustatyti kitų kelių, pro kur dar būtų galima patekti ant fermos. Po to, kai apžiūrėjo gaisro vietą, jis nuvyko pas Z. G., kuri paaiškino, kas gaisro metu sudegė. Ką Z. G. sakė, tą jis ir įrašė į aktą, t. y. kad sudegė 200 rulonų šieno, 6 t. grūdų, melžimo elektros varikliai, įvairūs ūkio apyvokos daiktai bei padangos. Padarytas nuostolis apie 10 000 eurų. Jis Z. G. klausė, ar fermos pastogėje buvo įvesta elektra, krosnis, šildymo įrenginiai. Z. G. paaiškino, kad nei elektros, nei krosnių ant fermos nebuvo. Z. G. išsakė vienintelę versiją, t. y. kad jos fermos pastogė buvo padegta. Z. G. sakė tiksliai nežinanti, kas galėjo padegti, tačiau iš jos kalbos suprato, kad ji dėl kilusio gaisro įtaria giminaičius. Kadangi dėl visiškai išdegusios gaisro vietos nebuvo galimybės nustatyti gaisro kilimo priežastį, be to nebuvo įvesta elektra, nebuvo krosnių ir kitų šildymo įrenginių, todėl remdamasis Z. G. teigimu, jis padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis buvo pašalinis ugnies šaltinis, t. y. gaisras kilo nuo ugnies šaltinio, kur jo būti negalėjo (t. 1., b. l. 67-68).

Iš 2018 m. liepos 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atliko protokolo nustatyta, kad 2018 m. liepos 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate gautas pareiškėjos Z. G. pareiškimas, kad 2018 m. liepos 21 d., 01 val. 10 min., jai būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvenantis sūnus V. G. išgirdo, kad lauke kažkas šaudo. Išbėgęs į lauką, pamatė, kad dega jiems priklausantis tvartas. Sudegė visas tvarto stogas, pastogėje buvę šieno rulonai, melžimo aparatų du varikliai, traktorinės ir kombaino padangos (8 vienetai), apie 5-6 tonas grūdų. Pareiškėja nurodė, kad tvartą kažkas galėjo padegti (t. 1., b. l. 23-27).

Iš 2018 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), esančios fermos yra už 25 m nuo kelio, lygiagrečiai keliui. Pastatas mūrinis šlaitiniu stogu. Žiūrint nuo kelio kairėje pastato pusėje sudegęs stogas, ant stogo matosi rusenantis šienas. Nudegę apie 24 m ilgio stogo. Pastato perdanga iš betoninių plokščių. Aplink gaisravietę prie pastato primesta šieno, šlapia. Žiūrint nuo kelio pusės, fermos kairėje už maždaug 100 m yra Z. G. gyvenamasis namas. Nuo fermos matoma tik dalis namo, užstoja augmenija ir sukrauti šieno rulonai. Įėjimo į fermą durys yra nuo Z. G. namo pusės. Žiūrint nuo kelio kairėje pastato pusėje. Durys sudegusios. Šalia durų dešinėje pusėje mėtosi vaizdo filmavimo kamera. Įėjus pro duris į patalpą Nr. 1, ant žemės matomos apdegusios stogo konstrukcijos. Šios patalpos priekyje yra praėjimas į tvartą, kurio matmenys 24 x 24m. Viduje yra sudėti šieno rulonai, jie neapdegę. Nuo lubų visoje patalpoje teka vanduo. Ant priekinės sienos yra trys vaizdo filmavimo kameros, kurios nukreiptos nuo įėjimo link galinės sienos. Aplink fermą gyvenamųjų namų nėra. Pastato dešinėje pusėje stogas neapdegęs (t. 1., b. l. 28-29, 30-38).

Iš 2018 m. rugpjūčio 7 d. – 2018 m. rugpjūčio 13 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint iš Z. G. paimtą vaizdo įrašo filmavimo priedėlį HIKVISION Nr. C13801757 informacijos, kuri padėtų nustatyti asmenį padariusį nusikalstamą veiką negauta (t. 1., b. l. 39-42). Iš 2018 m. rugsėjo 10 d. pakvitavimo nustatyta, kad vaizdo įrašo filmavimo priedėlis HIKVISION Nr. C13801757 gražintas Z. G. (t. 1., b. l. 43).

Iš 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarimo nustatyta, kad Z. G. pripažinta nukentėjusiuoju (b. l. 32).

Iš 2018 m. liepos 21 d. akto dėl kilusio gaisro Nr. (25)53-132(8.186.-25) nustatyta, kad 2018 m. liepos 21 d., 01 val. 28 min., priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešta apie gaisrą, kilusį (duomenys neskelbtini). Pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos atvyko 2018 m. liepos 21 d., 01 val. 44 min. Gaisras lokalizuotas – 2018 m. liepos 21 d., 00 val. 42 min. Gaisras užgesintas – 2018 m. liepos 21 d., 16 val. 03 min. Gaisro padariniai – sudegė apie 40 x 30 stogo konstrukcijų ir apie 200 rulonų šieno. Gaisro kilimo priežastis – spėjama pašalinis ugnies šaltinis (t. 1., b. l. 117).

BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sunaikindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Aptariamo straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyti objektyvieji, vienos iš alternatyvių veikų, požymiai – turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai tokio sugadinimo būdas yra visuotinai pavojingas. Nagrinėjamoje byloje tyčinį turto sunaikinimą kvalifikuojantis požymis yra veikos padarymo būdas (pavojingų padarinių – nukentėti žmonėms – atsiradimas nėra būtinas, svarbu, kad kilo reali jų grėsmė) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2013). Vadinasi tam, kad veika būtų kvalifikuojama pagal aptariamo straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne bet kokį turto sunaikinimą, bet visuotinai pavojingu būdu, tokiu atveju, turto vertė nėra kvalifikuojamos veikos būtinas požymis. Būtini šios nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti alternatyviais veiksmais: svetimo turto sunaikinimu arba jo sugadinimu. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės bei jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai. Be to, kiekvienu atveju turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Ši nusikalstama veika laikoma baigta nuo momento, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine – ūkine vertybe arba kai jis sugadinamas. Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį atsako asmuo nuo 14 metų amžiaus. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai gali būti labai įvairūs: kerštas, pyktis, pavydas ir kt. Motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, į juos teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad N. A. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą. Jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis N. A. pilnai pripažino kaltę dėl Z. G. priklausančios karvidės, esančios apie 50 metrų nuo jos gyvenamojo namo, padegimo. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiajai Z. G. priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, vaizdo kameros, melžimo varikliai, šienas, grūdai) buvo sudeginti arba apdegę. Dalis jų nebegali būti apskritai naudojami, dalis – privalo būt remontuojami. Iš byloje esančių duomenų, tai yra, įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1., b. l. 28-29, 30-38), Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriaus R. G. parodymų ikiteisminio tyrimo metu (t. 1., b. l. 67-68) nustatyta, jog neabejotinai sudegė pastatato stogas, šienas, grūdai, apdegė vaizdo kameros, buvusios pastate, melžimo varikliai. Tai patvirtina, jog teisiamojo veiksmuose yra jam inkriminuojamo nusikaltimo požymiai. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra būtini įstatyme numatyti padariniai – sunaikintas turtas. Kadangi teisiamojo sukeltas padegimas sunaikino arba apgadino turtą, jo įvykdytas nusikaltimas laikytinas baigtu. Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. N. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad tvartą padegė tyčia, iš nuoskaudos ir keršto, todėl darytina išvada, kad jis nusikaltimą įvykdė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu bus sunaikintas turtas ir to siekė. BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis, kad nusikaltimas padaromas visuotinai pavojingu būdu. Visuotinai pavojingas būdas yra toks, kai kaltininkas šią veiką padaro panaudodamas didelę griaunamąją jėgą, sukelia visuotinę nelaimę, pavojų daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai. Šis būdas labai padidina veikos pavojingumą jau vien dėl to, kad vienu metu sukelia pavojų daugeliui įstatymo saugomų gėrių. Teisiamasis turtą naikino jį padegdamas ir tai laikytina visuotinai pavojingas būdas, nes padegimas yra nekontroliuojamas degimo procesas, per kurį sunaikinamos materialinės vertybės ir sudaromas pavojus žmonių gyvybei.

Kaltinime nurodyta, kad 2018 m. liepos 21 d. N. A. padegė Z. G. priklausantį tvartą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Z. G. priklausantis pastatas įvardintas karvide bei nurodyta, kad objektui adresas nesuteiktas, jo buvimo vieta – (duomenys neskelbtini)  (t. 4., b. l. 57), Ukmergės rajonas, todėl kaltinimas tikslintinas.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnį, sugadinto ar sunaikinto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte (tačiau ne tokio daikto (turto) atkūrimo (atstatymo) sąnaudomis (kaštais) ar jo sunaikinimo pasekmėmis, kurie nėra šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis) veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-693/2007, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016, 2K-298-697/2016 ir kt.). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Z. G. priklausančio pastato – karvidės – vidutinė rinkos vertė – 18 043 eurai (t. 4., b. l. 57).

Tam, kad įrodyti kaltinamojo visas kaltinamajame akte nurodytos veikos sudėties požymius, visi įrodymai įrodomąja prasme turi būti stiprūs, neginčijami bei nekeliantys abejonių. Įrodymai turi pilnai pagrįsti kaltinamajame akte kaltinamajam inkriminuojamą veiką. Pažymėtina tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl kilusio gaisro karvidės patalpoje buvo sugadinti ar sunaikinti kaltinamaje akte šie nurodyti daiktai: 800 eurų vertės 4 vnt. traktoriaus padangos (vieno vieneto vertė – 200 eurų), 600 vertės 4 vnt. kombaino padangos (vieno vieneto vertė – 150 eurų). Šie daiktai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti, apžiūrėti ir jų apžiūra nebuvo užfiksuota nei įvykio vietos apžiūros protokole, nei daiktų apžiūros protokole. Šioje byloje valstybinis kaltintojas, nurodydamas kaltinamajame akte, kad kaltinamasis be pastato sugadinimo, sunaikino ar sugadino visą kitą kaltinamajame akte nurodytą turtą, teismui turėjo pateikti tai patvirtinančius neginčijamus įrodymus. Nesant neginčijamų įrodymų apie tai, kad minėti daiktai buvo patalpoje gaisro metu, kokia tų daiktų vertė, vadovaujantis non bis in idem principu, ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

Pažymėtina ir tai, jog patalpose esančio turto vertė ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta tik pagal paties nukentėjusiosios subjektyvų daiktų įvertinimą. Jokių kitų duomenų – specialisto ar eksperto išvados ar kitų įrodymų, kokia buvo sugadinto turto: šieno rulonų, grūdų, vaizdo kamerų, melžimo variklių rinkos vertė veikos padarymo metu, valstybinis kaltintojas nepateikė, todėl kaltinimas šioje dalyje tikslintinas.

Pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, turi būti tiksliai nustatyti ir objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai: arba turto sunaikinimas, arba jo sugadinimas, kaltinamajame akte konkrečiai nurodoma, kad kaltinamasis visuotinai pavojingu būdu sunaikino ne tik karvidės stogą, bet ir kitą karvidėje buvusį turtą. Iš bylos duomenų: įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentėlėmis (t. 1., b. l. 28-29, 30-38) matyti, kad toks turtas, kaip vaizdo kameros (t. 1., b. l. 34, 37), melžimo varikliai (t. 1., b. l. 35) buvo sugadintas, o ne sunaikintas, todėl ši aplinkybė dėl objektyviosios pažeidimo pusės taip pat tikslintina.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

 

Dėl 2018 m. gruodžio 27 d. epizodo

 

Nukentėjusioji Z. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), jai nežinomas asmuo padegė tvartą. Apdegė ūkinio pastato durys – 200 eurų vertės, apdegė šiferinis stogas – 700 eurų vertės, 6 mediniai laikomieji rastai (vieno jų vertė – 304,35 eurai) bendrai pagal vertintojus dėl apdegusio tvarto ji patyrė 2 726,13 eurų žalą. Apdegė, tai yra buvo apgadintas, šarnirinio krautuvo „Gigant“ galinė dalis, dėl ko jai padaryta 5 000 eurų žala. Dėl apdegimo traktorius važiavo, tačiau reikėjo keisti tam tikras detales už 5 000 eurų. Dėl ko jai buvo padaryta 7 726,13 turtinė žala. Taip pat už turto vertinimą ji vertintojams sumokėjo 400 eurų. Padegimu ji įtaria N. A., savo sūnų S. G. ir marčią V. G. (t. 2., b. l.  49-50, 53-54).

Liudytoja L. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. apie 00 val. 05 min., ji prabudo nuo garso, panašaus į šiferio spragsėjimą, atsikėlė ir ėjo link tualeto, pro virtuvės langą, kuris yra į kiemo pusę, pamatė, kad dega tvartas ir liepsna jau matėsi tvarto antrame aukšte. Tada pažadino visus, kas buvo namuose, tuo metu namie buvo mama Z. G., sesuo J. G. ir A. S.. Tada ji kartu su sese Janina išbėgo į lauką, o mama Z. G. skambino 112. Ji su sese pradėjo gesinti gaisrą. Šarnyrinis krautuvas stovėjo tvarte, tam, kad iki jo prieiti ir išvaryti gesino liepsną. Ji įtaria, kad padegimą galėjo padaryti jos brolio šeima, gal jis kerštauja. Dar įtaria N. A., nes jis kažkurį tai laiką dirbo jų ūkyje, pagalbiniu darbininku, todėl viską žinojo. Kai jam nusibodo dirbti pas Z. G., jis išėjo gyventi pas jos brolį S. G.. Ji mano, kad jie bendrai galėjo tai padaryti (t. 2., b. l. 60-61).

Liudytojas G. G., 2018 m. gruodžio 28 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. A. jis pažįsta. Jį paskutinį kartą matė prieš mėnesį, kur gyvena N. A. nežino. Kad buvo padegtas Z. G. tvartas, girdėjo. Kas tai galėjo padaryti, jis nežino (t. 2, b. l. 63-64).

Liudytojas E. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. vasarą jis iš Švedijos parsivežė žalios spalvos 42-44 dydžio darbinius batus. Jo mama tuos batus davė N. A., o šis jų negrąžino. N. A. jis asmeniškai nepažįsta. Jis žino, kad buvo padegtas Z. G. tvartas. Kas tai padarė, jis nežino (t. 2., b. l. 66-67).

Liudytoja S. G., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. A. ji pažįsta. Jam kažkada davė sūnaus batus ir rūbų. Ji mano, kad Z. G. tvartą padegti galėjo N. A., kadangi su ja tūrėjo piktumų dėl pinigų (t. 2., b. l. 69-70).

Liudytojas J. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad vasarą jis penkių litrų talpos bakelyje turėjo benzino. Tą benziną naudojo žolei, malkom pjaut. Panašiu laiku, kai degė Z. G. tvartas liepos mėnesį, jis (J. M.) pasigedo tame bakelyje maždaug apie litro benzino. Jis to nesureikšmino, pagalvojo, gal pats kada išnaudojo, ar duktė kam paskolino. Tas bakelis su benzinu stovėjo prie neužrakinto ūkinio pastato durų, kuriame laiko įvairius nenaudojamus buities daiktus, šiukšles. 2018 m. vasarą N. A. dažnai pas jį ant šieno miegodavo. Panašiu laiku, kai degė Z. G. tvartas, vasaros metu, N. A. lankydavosi jo namuose. Jam atrodo, kad būtent tą dieną jis su N. A. namuose gėrė alkoholį. Ką būtent gėrė, tiksliai jau neprisimena. Vakare jis, jo žmona ir N. A. nuėjo miegoti ant šieno daržinėje. Jis su žmona miegojo vienoje vietoje, o N. A. miegojo kitoje vietoje, tačiau toje pačioje daržinėje. Jis nepastebėjo kelintą valandą N. A. atsikėlė ir išėjo iš daržinės. Jis neatsimena kelintą valandą miegoti nuėjo. Po kažkiek dienų praėjus po Z. G. tvarto gaisro N. A. vėl pas jį atėjo. Nuo jo drabužių jis neužuodė gaisro dūmų kvapo. N. A. nesakė, kad padegė kokius tai tvartus. 2018 m. gruodžio 26 d. pas jį į namus buvo atėjęs N. A.. Jis atėjo gal apie 22 val. 00 min., gal truputį vėliau. Atsimena, kad buvo numirusi jo uošvienė. N. A. jam pareiškė užuojautą ir išėjo. Kur jis išėjo, nežino. Jis taip ir nesuprato, ar jis buvo blaivus tuo kartu, ar ne. N. A. išėjo maždaug po pusvalandžio link tos pusės, kur yra (duomenys neskelbtini). Jis nežiūrėjo, kur N. A. toliau nuėjo. Apie tai, kad degė dar vienas Z. G. tvartas, jis sužinojo 2018 m. gruodžio 27 d. (t. 2., b. l. 82-83).

Liudytojas R. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. A. pažįsta. N. A. galėtų apibūdinti kaip draugišką žmogų. Iš bendravimo su juo neįtarė, kad jis gali būti tas padegėjas, kuris degino Z. G. tvartus. N. A. su juo apie Z. G. tvartų gaisrus niekada nekalbėjo. Jis nukentėjusiąją Z. G. pažįsta. Kažkada N. A. pas ją dirbo. N. A. apie Z. G. nieko nepasakodavo. Po Kalėdų, kurios buvo 2018 metais, iš kaimo žmonių sužinojo, kad antrą kartą degė Z. G. tvartas. 2018 m. per kažkurią Kalėdų dieną pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo N. A. vakare, buvo jau tamsu, gal 18 val. 00 min., gal 17 val. 30 min. Jie išgėrė degtinės, alaus, dar kažkokio raudono gėrimo. Išgėrė nemažai. Jis nežino kelintą valandą N. A. išėjo. Tada N. A. jam paskambino po kelių dienų. Jis skambino iš savo draugo M., tai yra M., kurio pavardės nežino, telefono ir paklausė, ar jis, t. y. N. A., gali ateiti švęsti Naujųjų metų. Tuo metu jis jau iš žmonių kaime girdėjo, kad N. A. ieško policijos pareigūnai. N. A. pas jį į namus atėjo jau 2018 m. gruodžio 31 d. pavakarį, tikslaus laiko neprisimena. Jie sėdėjo, šventė, gėrė alkoholį, tačiau N. A. reikalų neaptarinėjo. Švenčiant naujus metus nuo N. A. sklido tik cigarečių, bet ne ugnies dūmų kvapas (t. 2., b. l. 90-91).

Liudytojas M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad N. A. jis pažįsta. Jis kartais ateina pas jį į svečius, į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). N. A. pasirodo kaip jaunas mėnulis ir vėl išeina. Jis su N. A. alkoholio negeria. N. A. padeda jam darbuose. Apie tai, kad porą kartų degė Z. G. tvartai jis girdėjo. Kažkas iš kaimo gyventojų papasakojo. Pats N. A. jam nesakė nieko apie Z. G. tvartus, nesakė, kad juos padegė. 2018 m. gruodžio mėn. pas jį atėjo N. A.. Kokia tai buvo diena ir kiek buvo valandų, jis neprisimena. Jie pakalbėjo ir viskas. N. A. kažkiek laiko pas jį pabuvo ir išėjo. N. A. pasislėpęs galėjo miegoti jo tvarte. Tvartas nerakinamas. Kad N. A. smirdėtų dūmais, jis neužuodė (t. 2., b. l. 78-79).

Liudytojas R. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d. jis, būdamas Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ukmergės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos inspektoriumi, atliko neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimą, t. y. tikslino 2018 m. gruodžio 27 d. naktį (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro aplinkybes. Gaisravietės apžiūrą atliko šviesiu paros metu ir surašė aktą dėl kilusio gaisro, kurio šeštoje pastraipoje „Gaisro padariniai“ jis įrašė duomenis, kurie buvo užfiksuoti gaisrų išvykčių apskaitos sistemoje. Šiuos duomenis į gaisravietę atvykusi komanda perduoda į BPC, t. y, kad apdegė pastato durys, nudegė ir išardyta apie 6 kvadratiniai metrai stogo dangos, apdegė ir sudegė apie 200 kilogramai šieno. Jis nematavo sudegusio stogo ploto, o matmenis įrašė iš BPC esančių duomenų. Apžiūros metu į pastato pastogę nelipo ir jos neapžiūrinėjo. Pastato stogą apžiūrėjo vizualiai iš lauko pusės. Apžiūros metu dalyvavo pastato savininkė Z. G.. Jis klausė Z. G., kokia jos nuomonė dėl kilusio gaisro. Z. G. išsakė vienintelę versiją, t. y. kad jos fermos pastogė buvo padegta. Techninių gaisro kilimo priežasčių jis nenustatė, padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad gaisro priežastis buvo pašalinis ugnies šaltinis, t. y. gaisras kilo nuo ugnies šaltinio, kur jo būti negalėjo (t. 2., b. l. 99-100).

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate gautas pareiškimas, kuriame pareiškėja Z. G. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 27 d., apie 00 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), jai nežinomas asmuo, nežinomu būdu padegė jos ūkinį pastatą, tvartą. Apdegė durys, stogas, sienos kampas ir šarnyrinio krautuvo „Giant“ galinė dalis. Ūkinis pastatas nedraustas. Krautuvas draustas technikos draudimu. Padaryta žala apytiksliai siekia 1 000 eurų (t. 1., b. l. 181-183).

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad ūkininko sodyboje esantis tvartas yra prie namo, pažymėto 15-uoju numeriu. Aplink tvartą, kieme ir aplink namą daug įvairios technikos, žemės ūkio agregatų. Tvartas yra dalinai rastinis, jame stovi apie 16 veršiukų. Priestate iš kiemo pusės prie įėjimo į tvartą paliktas baltos spalvos „Bopcat“ mini krautuvas. Apėjus aplink tvartą matomos kitos atviros durys. Žiūrint į jas matoma, kad kairios durys stipriai apdegusios bei kairėje kampas irgi stipriai apdegęs. Medinis aptvaras nuo durų, esantis tvarto viduje, apdegęs. Stogas prie apdegusių durų irgi apgadintas ugnies. Nuo stipriai apdegusio tvarto kampo link laukų yra žmogaus batų pėdsakai, rodantys atėjimą ir išėjimą. Vėliau einant paskui juos patenkama prie Alionių g. 9 negyvenamo namo, ten jie baigiasi ant ištirpusio asfaltuoto kelio. Matosi, jog ateita nuo magistralinio kelio Vilnius – Panevėžys, o išeita link Antakalnio III k. Bato pėdsakas užfiksuotas nuotraukoje, jis yra apie 32 cm ilgio. Panašus raštas į policijoje naudojamų žieminių aulinių batų raštą, skirtumas kad įspaustame sniego pėdsake, jo kulne yra dvi žvaigždutės. Prie tvarto uždegimo įrankių nerasta. Grįžus į kiemą, prie gyvenamojo namo stovi geltonos spalvos krautuvas „Giant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Krautuvo dešinys galinis žibintas išsilydęs, gale įmontuotas oro filtras išsilydęs, taip pat išsilydę galinio dešinio šono dažai. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos įrankių nerasta ir nepaimta (t. 2., b. l. 24-26, 27, 28-38).

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. gruodžio 28 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad nuvykus į įvykio vietą papildomai apžiūrėti įvykio vietą, rasti žmogaus batų pėdsakai. Sniege matomas įspaustas bato pėdsakas, kurio kulno dalyje rašte matomo, dvi žvaigždutės, o priekinėje pėdos įspaudo dalyje įžiūrimos 5 žvaigždutės, bendras pėdsako ilgis 30 cm, kulno plotis 9 cm, puspadžio plotis 11 cm, pado sąsmaukos plotis 9 cm (t. 2., b. l. 39-40, 41-44).

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo nustatyta, kad Z. G. pripažinta nukentėjusiuoju (t. 2., b. l. 56-57).

Iš 2018 m. gruodžio 27 d. akto dėl kilusio gaisro Nr. (25)53-198(8.186.-25) nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 27 d., 00 val. 05 min., priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai pranešta apie gaisrą, kilusį (duomenys neskelbtini). Pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos atvyko 2018 m. gruodžio 27 d., 00 val. 18 min. Gaisras lokalizuotas – 2018 m. gruodžio 27 d., 00 val. 31 min. Gaisras užgesintas – 2018 m. gruodžio 27 d., 00 val. 45 min. Gaisro padariniai – apdegė pastato durys, nudegė ir išardyta apie 6 kvadratinius metrus stogo dangos, apdegė ir sulieta apie 200 kilogramų šieno. Gaisro kilimo priežastis – spėjama pašalinis ugnies šaltinis (t. 2., b. l. 95-96).

Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis N. A. tyčia, turėdamas tikslą sunaikinti svetimą turtą, padegdamas Z. G. priklausantį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vertės tvartą, visuotinai pavojingu būdu sugadino Z. G. turtą. Tarp kaltinamojo aktyvių tyčinių veiksmų ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiosios turto sugadinimo, yra priežastinis ryšys. Tokie kaltinamojo N. A. veiksmai atitinka BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal BK 187 straipsnį veika kvalifikuojama ne pagal padarytos žalos dydį, o pagal sunaikinto ar sugadinto turto vertę. Pagal BK 187 straipsnį turto dydis nustatomas tik atsižvelgiant į sunaikinto ar sugadinto turto piniginę išraišką, t. y. pagal veikos padarymo momentu buvusią turto rinkos vertę ir turto vertę pagal jo realizavimo kainas, ar atsižvelgiant į ekspertų ar specialistų išvadas, ar turto inventorizacinio įkainavimo ar jo draudimo vertę. Iš byloje esančių duomenų matyti, BTA Insurance company draudimo įmonė įvertino sugadinto krautuvo „Giant“ galinę dalį 3 343,42 eurų suma su 140 eurų išskaita, todėl kaltinime nurodyta šios detalės 5 000 eurų vertė tikslintina į 3 483,42 eurus. 

Pastebėtina, jog iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Z. G. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jame nėra tokiu adresu įregistruoto pastato (t. 4., b. l. 61-62), ką teisiamojo posėdžio metu parodė ir nukentėjusioji Z. G., apklausta dėl civilinio ieškinio, jo vertė nėra nustatyta. Valstybės kaltintojas, nurodydamas kaltinime sugadintas pastato dalis, rėmėsi subjektyviais nukentėjusiosios vertinimais, byloje yra duomenys tik apie padarytos žalos dydį, byloje nėra atlikta ekspertizė dėl sugadinto turto vertės, remiantis šiomis aplinkybėmis, kaltinimas šioje dalyje tikslintinas, šalinant kaltinime nurodytas pastato dalies vertes.

Kaltinime nurodyta, jog naktį iš gruodžio 26 d. į gruodžio 27 d. gaisro metu buvo sugadintas tvarte buvusio šarninio krautuvo „Gigant“ galinė dalis. Iš defektavimo akto (t. 2., b. l. 167), krautuvo įsigijimo dokumentų (t. 4., b. l. 11-28) matyti, jog traktoriaus-savaeigės mašinos pavadinimas yra šarnyrinio krautuvo „Giant“, todėl kaltinimas tikslintinas.

Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (BPK 256 straipsnis).

Dėl bausmės skyrimo ir kardomosios priemonės

BK 187 straipsnio 2 dalis numato sankciją už jame įvirtintą nusikalstamą veiką – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Vadovaujnatis BK 11 straipsnio 4 dalimi, tai apysunkis tyčinis nusikaltimas žmogaus turtui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytas nusikalstamas veikas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis N. A. padarė dvi nusikalstamas veikas pagal 187 straipsnio 2 dalį, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis N. A. yra teistas, teistumas išnykęs (t. 3., b. l. 37), duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, nėra (t. 3., b. l. 35). Yra gydytojo psichiatro, narkologo įskaitoje, t. y. gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ir VšĮ Ukmergės PSPC (t. 3., b. l. 48, 53). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2019 m. kovo 28 d. Specialisto išvados Nr. 89TPK-93/2019 nustatyta, kad nėra objektyvių duomenų, kad N. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, N. A. konstatuota – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2), todėl N. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (t. 3., b. l. 151). N. A. nedirba (t. 3., b. l. 39), darbo biržoje neregistruotas (t. 3., b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena uždarbiaudamas ir gyvendamas pas ūkininkus, pastovios gyvenamosios vietos neturi (t. 3., b. l. 36). Nusikalstamos veikos padarytos dėl neblaivumo būsenos (t. 3., b. l. 159), pats kaltinamasis nurodė, kad išgėręs alkoholio nesusivaldė, dėl savo poelgių labai gailisi, todėl šiuo metu apsisprendė keisti gyvenimo būdą. Teismas, atsižvelgia į tai, jog N. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tai, kad prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir dėl jų gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas N. A. bausmės rūšį ir jos dydį, vertina tai, kad kaltinamasis neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo tarp kaltinamojo ir nukentėjusios kilęs konfliktas dėl neišmokėtos atlyginimo dalies, dėl jų gailisi, žadėjo pagal finansines išgales atlyginti nukentėjusiajai kilusią žalą, atidirbti, atsižvelgiant į tai, N. A. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė, kuri teismo nuomone, padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, N. A. už nusikalstamas veikas, skirtinas mažesnis bausmės dydis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį. 

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam N. A. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bylos duomenimis, kaltinamasis N. A. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. sausio 1 d. 14 val. 46 min. iki 2019 m. sausio 3 d. 10 val. 30 min. (t. 3., b. l. 80-89). Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. sausio 3 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 3 d., ji pratęsta 2019 m. kovo 1 d. ir 2019 m. kovo 28 d. iki 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimis (t. 3., 88-89, 130-131, 134-135). Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos kardomoji priemonė nekeistina.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į N. A. skiriamos bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. sausio 1 d. 14 val. 46 min. iki 2019 m. sausio 3 d. 10 val. 30 min. (dvi dienos), taip pat suėmime nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. išbūtas laikas (1 suėmimo para prilyginama 1 laisvės atėmimo dienai).

 

Dėl civilinių ieškinių

 

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas AAS „BTA Baltic I. C.“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 343,42 eurų sumai turtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodė, kad draudimo bendrovėje buvo atliktos nuostolių atlyginimo procedūros, apskaičiuotas žalos dydis 3 483,42 eurų, iš kurios išskaičiuota 140 eurų išskaita, pagal Specializuotos technikos draudimo sutartį, kuri 2019 m. kovo 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. ISM186500 išmokėta draudėjai Z. G. (t. 3., b. l. 20-21, 23-26, 27, 28, 29). Teismui nekyla abejonių, kad būtent dėl kaltinamojo veiksmų sukeltų pasekmių turtui patirtos šios išlaidos, jos pagrįstos pateiktais dokumentais, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji Z. G. teismui pateikė civilinį ieškinį 63 928,48 eurų turtinei žalai ir 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 4., b. l. 55-56).

Kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti žalą, tačiau nesutiko su ieškinio dydžiu dėl šieno rulonų, grūdų, melžimo variklių ir padangų, taip pat dėl neturtinės žalos dydžio.

Ieškinys dėl turtinės žalos tenkintinas iš dalies

Deliktinė civilinė atsakomybė galima, tik nustačius visas jos sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę – išskyrus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Nesant įstatymuose numatytų išimčių, pagal bendrą taisyklę pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas tenka nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. V. R. N. , bylos Nr. 3K-3-166/2009).

Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę, kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti, tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).

Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti nuostolių dydį ir, remiantis teisingumo bei protingumo principais, sprendžia dėl žalos atlyginimo dydžio.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė pilnai neįrodė, kad ji turėjo visus ieškinyje paminėtus sudegusius daiktus, tai yra, neįrodytas kombaino padangų (4 vnt.) bei traktoriaus padangų (4 vnt.) buvimo faktas, todėl ir žala už jas negali būti priteista. Tačiau iš po gaisro likusių daiktų požymių matyti, kad ieškovė tikrai turėjo sukaupusi šieno rulonų, grūdų, taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apdegę du melžimo varikliai, tačiau, liko neaišku, ar tie daiktai buvo atitinkamos būklės (ar tinkami naudoti, koks jų nusidėvėjimo procentas), kad grūdų, šieno kiekis bei jų ir variklių kainos buvo būtent tokios, kaip nurodė ieškovė, kadangi nebuvo pateikti šių daiktų įsigijimo ar kiti finansinės apskaitos dokumentai, todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad teisingiausiai būtų nustatytas žalos dydis, ieškinio sumą dėl grūdų, šieno rulonų ir melžimo variklių sumažinus 50 procentų, tai yra 4 375 eurus (CK 1.5 str.).

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Z. G. priklausančio pastato – karvidės vidutinė rinkos vertė – 18 043 eurai, o atkuriamoji vertė – 120 482 eurai (t. 4., b. l. 57). Iš žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos, atliktos statybos techninės veiklos eksperto, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, T. M. (t. 2., b. l. 181-200, t. 3., b. l. 3-5) matyti, jog karvidės, esančios (duomenys neskelbtini). Atstatymui reikalinga 47 770,80 eurų suma, o tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), atstatymui reikalinga 2 726,13 eurų suma. Šios nurodytos sumos pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Byloje įrodyta, jog dėl gaisro, vykusio 2018 m. liepos 21 d., sugadintos trys vaizdo kameros. Z. G. prašo atlyginti 1 799,16 eurų ir pateikia UAB „Magveda“ pasiūlymą penkioms kameroms įrengti. Prašoma suma proporcingai mažintina 40 procentų ir iš kaltinamojo A. priteistina 1079,50 eurų, vertinant, kad tokios sumos pakaktų trims vaizdo kameroms įsigyti ir įrengti.

Z. G. prašo priteisti 1 480,04 eurus už krautuvo, apdegusio 2018 m. naktį iš gruodžio 26 d. į gruodžio 27 d. remontą, nes draudimo bendrovė jai išmokėjo 3 343,42 eurus, o remonto išlaidos pagal pateiktą defektavimo aktą (t. 2., b. l. 167) yra 4 823,46 eurai. Prašoma priteisti suma pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamojo.

Remiantis išdėstytu iš kaltinamojo N. A. priteistina suma dėl turtinės žalos Z. G. naudai sudaro 57 431,47 Eur.

Ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies

CK 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ir maksimumo. Neturtinės žalos dydį turi nustatyti teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį,šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. 

Z. G. 5 000 eurų dydžio neturtinę žalą motyvuoja tuo, kad tyčia sukelti du gaisrai sukėlė daug streso, baimės dėl galimo tolesnio kaltinamojo siautėjimo ateityje, taip pat dėl gaisrų padarinių šalinimo, nes yra ūkininkė, apdegę ūkiniai pastatai, taip pat juose buvę daiktai, pašarai tiesiogiai susiję su jos veikla ir visos šeimos pragyvenimu.

Teismas pripažįsta, kad ieškovei nusikaltimais, už kuriuos atsakomybė numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, buvo padaryta neturtinė žala, už kurios atlyginimą yra atsakingas nusikaltimą padaręs asmuo, tačiau jos prašoma priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui nekyla abejonių, kad Z. G. patyrė dvasinį sukrėtimą, baimę, persekiojimo jausmą ir panašius nemalonius išgyvenimus, nes įvyko du gaisrai beveik pusės metų laikotarpyje, vienas jų – ženkliai arti gyvenamojo namo, taip pat jautė stresą šalindama jo padarinius, nes gaisras apniokojo teisiogiai su jos ūkine veikla susijusį turtą. Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų, galinčių patvirtinti, jog kaltinamojo nusikalstama veika nukentėjusiajai sukeltas stresas būtų lėmęs kokias nors rimtas pasekmes sveikatai, išskyrus patirtus išgyvenimus. 

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos žalos dydį, sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali ir įrodyta yra 1 000 eurų dydžio neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

 

Dėl proceso išlaidų

 

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo 400 eurų patirtų išlaidų teisinei pagalbai apmokėti, pateikė kvitą advokato išlaidoms apmokėti (t. 4., b. l. 60). Nukentėjusioji taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo 400 eurų patirtų išlaidų statybos techninės veiklos eksperto paslaugoms apmokėti bei pateikė mokėjimą kvitą, pagrindžiantį turėtas išlaidas (t. 3., b. l. 6). Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiosios Z. G. patirtos išlaidos pagrįstos, atitinka advokatės bei turto vertintojo suteiktų paslaugų apimtį ir įrodytos rašytiniais įrodymais, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo. 

 

Dėl daiktų 

 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – pirotechnikos dėžutė „Tornado 40 vnt.“ su 23 vieneteias pirotrechnikos gaminių, plastikinis butelis, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui (t. 3., b. l. 7-9, 10, 11), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – telefonas Samsung S5, SIM kortelė, SIM kortelės laikiklis, mobiliojo ryšio telefono kroviklis, žiebtuvėlis, maišelis su skutimosi reikmėnimis, SIM kortelės kortelė, piniginė, nuolaidų kortelės (11 vnt.), sodros pažymėjimas Nr. DK0249995, geltonos spalvos metalo grandinėlė, geltonos spalvos metalo žiedas (t. 3., b. l. 7, 11), kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini N. A..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompiuterinės laikmenos (CD (5 vnt.), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

 

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2018 m. liepos 21 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

N. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2018 m. gruodžio 27 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu N. A. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. A. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

N. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. sausio 1 d. 14 val. 46 min. iki 2019 m. sausio 3 d. 10 val. 30 min. (dvi dienos) ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2019 m. gegužės 30 d., vieną kardomojo kalinimo dieną (suėmimo) prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. gegužės 30 d.

AAS „BTA Baltic I. C.“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti pilnai ir priteisti iš N. A. draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic I. C.“ naudai 3 343,42 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt tris eurus, keturiasdešimt du euro centus) jai atlyginti.

Z. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš N. A. Z. G. naudai 57 431,47 Eur (penkiasdešimt septynis tūkstančius keturis šimtus trisdešimt vieną eurą, keturiasdešimt septynis euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Z. G. išlaidas advokatės pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo N. A. 400,00 (keturis šimtus) eurų joms atlyginti.

Z. G. išlaidas statybos techninės veiklos eksperto pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo N. A. 400,00 (keturis šimtus) eurų joms atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – pirotechnikos dėžutę „Tornado 40 vnt.“ su 23 vienetais pirotrechnikos gaminių, plastikinį butelį, kurie perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – telefoną Samsung S5, SIM kortelę, SIM kortelės laikiklį, mobiliojo ryšio telefono kroviklį, žiebtuvėlį, maišelį su skutimosi reikmėnimis, SIM kortelės kortelę, piniginę, nuolaidų korteles (11 vnt.), sodros pažymėjimą Nr. DK0249995, geltonos spalvos metalo grandinėlę, geltonos spalvos metalo žiedą, perduotus saugoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti N. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kompiuterines laikmenas (CD (5 vnt.), esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

 

 

Teisėja                                                                                           Eglė Venckienė

 


Paminėta tekste:
  • BPK
  • BK 187 str. Turto sunaikinimas ar sugadinimas
  • 2K-57/2013
  • BK
  • 2K-693/2007
  • BK 11 str. Nusikaltimas
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės
  • BK 60 str. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 66 str. Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę
  • CK
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 3K-3-166/2009
  • 3K-3-697/2013
  • 3K-3-399-701/2015
  • CK1 1.5 str. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala
  • DK