Civilinė byla Nr. e2-3597-967/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38442-2018-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 8 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė,
sekretoriaujant Dianai Zapolskajai,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Rimgaudui Černiui,
atsakovo atstovei advokatei Agnijai Frejerei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui M. V. dėl piniginių sumų priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. V. (toliau – atsakovas) 307 Eur nuomos mokesčio, 110,52 Eur delspinigių, 10 183,33 Eur žalos atlyginimo, 99 Eur palūkanų už vėlavimą atlyginti žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui naudotis už užmokestį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties I dalies 4 punkte buvo numatytas pradinis nuomos terminas iki 2017 m. sausio 31 d. Atsakovas į butą įsikėlė, juo naudojosi nuomos pagrindais ir vykdė mokėjimus pagal nuomos sutartį. Pasibaigus pirminiam nuomos terminui, šalys 2017 m. vasario 1 d. sudarė nuomos sutarties priedą, kuriuo sutarė pratęsti nuomos terminą iki 2018 m. sausio 31 d., patvirtindamos, kad buto būklė yra tinkama, nė viena iš šalių dėl to pretenzijų neturi. Atsakovas pagal nuomos sutarties III dalies 2 punktą atliko 400 Eur avansinį mokėjimą, butą priėmė naudotis ir juo naudojosi iki sutarto termino – 2018 m. sausio 31 d. ir dar kurį laiką po jo, nes to pageidavo pats nuomininkas, vis nukeldamas išsikėlimo datą, nes laukė kol galės įsikelti į kitą, jo teigimu, perkamą butą.
3. 2018 m. balandžio mėnesį šalys sutarė, kad atsakovas turi atlaisvinti butą iki 2018 m. balandžio 21 d., butą perduoti ieškovei 2018 m. balandžio 21 d. sutartu laiku, šio susitikimo metu grąžinti raktus, galutinai atsiskaityti už balandžio mėnesio nuomą ir tas paslaugas, kurių mokėtina suma pagal skaitliukus būtų žinoma. Tačiau atsakovas informavo ieškovę, kad yra išvykęs, buto raktus paliko po kilimėliu, t. y. butą paliko priimti vienai ieškovei, baigiamojo atsiskaitymo nepadarė.
4. Ieškovė į butą pateko vienasmeniškai 2018 m. balandžio 21 d. ir rado jį apgadintą. Apie tai ji tą pačią dieną pranešė atsakovui elektroninėmis ryšio priemonėmis išsiųsta žinute, tačiau atsakovas į ją nereagavo. Butui padarytą žalą konstatuoti ieškovė iškvietė antstolę D. P., kuri 2018 m. balandžio 23 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Jame konstatuota, kad sulaužyti baldai – batų dėžė, vonios / tualeto patalpoje sulaužytas nutekėjimo vamzdis, kriauklės spintelė nuo drėgmės išbrinkusi, jos kraštai nubrūžinti, virtuvės spintelės durys išlaužtos, baldai, stovintys ant grindų, apgraužti, miegamajame durys įlaužtos ir dėl to nusvirusios, liečiasi su grindimis ir darinėjant jas braižo, visame bute grindų apdaila sugadinta, apdraskyta, apgraužta, kai kur iš vis nuplėšta, nuplėšta ir dalis tapetų, sienos sugadintos, sugadinimai netinkamai uždažyti.
5. Buto būklė konstatuota antstolės D. P. 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Žala grindžiama šiais buto defektais:
- Buto sienų sugadinimas – dėl šios padarytos žalos sutvarkymo ieškovė patyrė 4 700 Eur išlaidų nuostolius, jų faktą patvirtina 2018 m. balandžio 27 d. sutartis su remonto paslaugas atlikusiu V. C., jo 2018 m. balandžio 27 d. sudaryta sąmata, 2018 m. gegužės 4 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir atsiskaitymo faktą patvirtinantis 2018 m. gegužės 4 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas.
- Buto grindų sugadinimas – dėl šios padarytos žalos sutvarkymo ieškovė išlaidų kol kas nepatyrė, neturi tam lėšų, žala grindžiama įvertinimu, kuris atsispindi pridedamoje darbų, kuriuos reikia atlikti grindų būklei atkurti, sąmatoje – 1 951,33 Eur.
- Žala baldams vertintina 2 662 Eur suma pagal pridedamą UAB „Spintų galerija“ 2018 m. gegužės 2 d. pasiūlymą – dėl šios padarytos žalos sutvarkymo ieškovė išlaidų kol kas nepatyrė, neturi lėšų nurodytiems darbams ir naujoms prekėms įsigyti, atlygintina žala vertintina pagal išlaidas, kurias ieškovė turėtų įsigydama tokius pačius baldus, kurie buvo arba atkurdama jų buvusią būklę.
- Miegamojo durų pakeitimas – 870 Eur pagal pridedamą UAB „Stradivarijai“ 2018 m. gegužės 7 d. sąmatą – durų pakeitimo kainos paskaičiavimą. Dėl šios padarytos žalos sutvarkymo ieškovė išlaidų nepatyrė dėl lėšų trūkumo, šios žalos įvertinimas pinigais nustatytinas pagal pateiktą sąmatą – darbų ir prekių, reikalingų žalai ištaisyti, kainas.
6. Pažymėjo, jog atsakovas taip pat nesumokėjo nuomos mokesčio už 2018 m. balandžio mėnesį – jo dalį iki faktinio atlaisvinimo ir ieškovės vienašališko priėmimo dienos. Šia diena laikytina 2018 m. balandžio 23 d., kai butas ieškovės buvo priimtas vienašališkai, konstatuojant atitinkamas aplinkybes antstolei D. P.. Nuomos mokesčio už 2018 m. balandžio mėnesį įsiskolinimo suma sudaro 307,00 Eur (400 Eur/30*23 d.). Dėl šio įsiskolinimo skaičiuojami nuomos sutarties IV dalies 2 punkte numatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai, kurių sumą už 180 dienų sudaro 110,52 Eur.
7. Palūkanos nuo žalą sudarančios sumos, t. y. 4 700,00 Eur, skaičiuojamos už laikotarpį nuo reikalavimo atlyginti žalą pateikimo atsakovui 2018 m. liepos 5 d. iki ieškinio pareiškimo teisme ir sudaro 99 Eur sumą (4 700 Eurx5,00 proc./365x154 d.).
8. Kaip teigė ieškovė, ji neturi pareigos atlygintinos žalos dydį įrodinėti tik faktiškai patirtų išlaidų įrodymais. Nesant tokių dokumentų, priteistini nuostoliai žalai atlyginti nustatomi pagal įrodymus, patvirtinančius išlaidų dydį, kurį nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė, patirtų ateityje, jeigu imtųsi priemonių faktiškai padarytai materialinei žalai atstatyti. Dalį ieškinio reikalavimų būtent taip ir patvirtina ieškovė reikalaujamos atlyginti žalos dydį pinigine išraiška.
9. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2016 m. sausio 29 d. ieškovė ir atsakovas sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė, kaip nuomotoja, perdavė atsakovui, kaip nuomininkui, nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti gyvenamąją patalpą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartis buvo terminuota – nuomos terminas pagal nuomos sutartį numatytas nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d. Pažymėjo, kad nors nuomos sutarties II dalies 1 punktas įpareigojo nuomotoją nuomininkui butą suteikti pagal buto priėmimo-perdavimo aktą, tokio akto ieškovė nebuvo parengusi ir šalys nėra jo pasirašiusios. Buto priėmimas-perdavimas įvyko susitikus pačiame bute, nepasirašant jokių papildomų aktų ar kitų dokumentų.
10. Atsakovas teigė, kad dėl buto nuomos buvo susitarta 2016 m. sausio mėnesio pradžioje, 2016 m. sausio 12 d. atsakovas pervedė 200,00 Eur užstato dalį, kad ieškovė daugiau niekam kitam nebesiūlytų nuomotis šio buto. Kitą užstato dalį – 200,00 Eur atsakovas sumokėjo grynaisiais pinigais. Atsakovas norėjo kuo greičiau įsikelti į butą, nes butas buvo patogioje, netoli nuo jo darbovietės, vietoje bei nuomojamas pigiau nei kiti panašūs butai esantys šalia, todėl ragino ieškovę atsiųsti nuomos sutartį, kad šio buto neprarastų. Pažymėjo, jog ieškovės išnuomotame bute iki atsakovo įsikėlimo gyveno pati ieškovė, kuri butą galėjo atlaisvinti tik 2016 m. vasario 2 d., todėl atsakovas laukė, nors norėjo įsikelti anksčiau.
11. Teigė, kad išnuomotas butas nėra naujas, jis yra 2007 m. statybos daugiabutyje. Pati ieškovė butą įsigijo 2011 m. lapkričio 18 d. ir galimai nuo to laiko pati gyveno bute arba jame kurį tai laikotarpį gyveno kiti nuomininkai, šių aplinkybių atsakovas aiškino negalintis tiksliai nurodyti. Prieš atsakovui įsikeliant į butą, bute gyveno pati ieškovė ir, kiek atsakovui yra žinoma, ieškovė gyveno su mažamete dukra ir draugu bei augino katiną. Atsakovo teigimu, šios aplinkybės įrodo, jog atsakovas nuomojosi ne naujos statybos butą su ką tik atliktu remontu ir naujais baldais, o kad bute gyveno kiti žmonės bei buvo laikomas katinas. Atsakovo nuomone, akivaizdu, kad per tam tikrą laiką butas, kuriame gyvena keli asmenys ir naminis gyvūnas nusidėvi, atsiranda smulkūs defektai tiek apdailoje, tiek ant baldų.
12. Kadangi atsakovui svarbiausia buvo buto lokacija ir nuomos kaina, į tam tikrus buto defektus atsakovas nekreipė dėmesio. Atsakovą tenkino buto būklė, nors ji nebuvo visiškai gera ir nauja, matėsi natūralus buto nusidėvėjimas – pabraižytos grindys, patepliotos sienos, ne nauji buto baldai, tačiau tai yra suprantama ir normalu tokių metų butui, todėl atsakovas prieš įsikeldamas į butą jokių pretenzijų dėl buto būklės neturėjo. Pažymėjo, kad jokių gyvūnų atsakovas niekada neturėjo ir ieškovė tai puikiai žinojo, nes pati dažnai lankydavosi bute (pasiimti nuompinigių, laiškų, siuntinukų ir kt.). Tarp šalių santykiai buvo geri, draugiški. Ieškovė dažnai, ypač nuo 2017 m., lankydavosi nuomojamame bute, nes pasiimdavo pinigus už nuomą ir komunalinius mokesčius grynais pinigais ir niekada apie jokius buto apgadinimus ir defektus nekalbėjo bei pretenzijų nekėlė.
13. Atsakovas patvirtino, kad šalys 2017 m. vasario 1 d. sudarė nuomos sutarties priedą, kuriame numatyta, kad buto nuoma pratęsiama tomis pačiomis sąlygomis terminui 2017 m. vasario 1 d. – 2018 m. sausio 31 d.
14. Šiuo priedu šalys patvirtino, kad buto būklė tinkama, nė viena iš šalių dėl jos neturi pretenzijų. Ieškovė ieškinyje savaip interpretuoja šio priedo prierašą: „buto būklė tinkama, nė viena iš šalių dėl jos neturi pretenzijų“, nurodydama, kad buto būklė yra tinkama, nė viena iš šalių dėl to pretenzijų neturėjo, t. y. nenurodė jokio buto trūkumo, nes jo ir nebuvo. Atsakovo nuomone, tinkama – tai reiškia tinkama gyventi, kad butas yra su natūraliais nusidėvėjimais, kurie atsakovui netrukdė, nes butas nebuvo naujas. Atkreipė dėmesį, kad pratęsiant nuomos sutartį 2017 m. vasario 1 d. priede nurodoma – buto būklė tinkama, o jau 2018 m. balandžio 21 d., pasak ieškovės, butas apgadintas taip stipriai, kad jam suremontuoti reikia net 10 183,33 Eur. Atsakovo nuomone, neįmanoma butui padaryti ieškovės nurodomus neva tai trūkumus ir žalos už tokią didelę sumą per 1 metus ir 3 mėnesius.
15. Atsakovas patvirtino, kad šalys sutarė, jog nuomos pabaiga bus 2018 m. balandžio 21 d. Ieškovė ir atsakovas susitarė tą dieną susitikti bute, perduoti raktus, tačiau atsakovas dėl asmeninių priežasčių negalėjo atvykti sutartu laiku. Tai nebuvo padaryta tyčia, atsakovas nusipirko savo naują butą ir turėjo tvarkytis įvairius formalumus. Atsakovas parašė ieškovei ir pranešė, kad negalės atvykti perduoti raktų, bet butą atlaisvino, o raktą paliko po kilimėliu. Jeigu atsakovas būtų žinojęs, kad ieškovė pasinaudos šia situacija ir nesąžiningai pasielgs atsakovo atžvilgiu, būtų atidėjęs savo susitikimus ir susitikęs su ieškove bute.
16. Atsakovas laikosi pozicijos, kad jis nepablogino buto būklės, visi ieškovės nurodyti defektai bute egzistavo jau nuomos pradžioje ir ieškovei bei atsakovui niekada jokių rūpesčių nesukėlė, ji niekada jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovė dažnai pati lankydavosi bute, nes prašydavo už nuomą ir komunalinius mokesčius mokėti grynais, todėl, atsakovo teigimu, ji galėjo pastebėti buto apgadinimus, jei tokie būtų buvę, ir pareikšti nuomininkui pretenzijas.
17. Atkreipė dėmesį, kad pagal nuomos sutarties VI dalies 3 punktą, nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu: nuomininkas naudoja butą ne pagal paskirtį arba jį ardo bei gadina; nuomininkas nevykdo pareigos išlaikyti ir saugoti butą; nuomininkas iš esmės pablogina buto būklę. Akivaizdu, kad bute buvo tam tikri defektai, apie kuriuos pati ieškovė žinojo, o naujų ji nematė ir neužfiksavo, todėl ir nebuvo pagrindo nutraukti nuomos sutarties dėl nuomininko netinkamo elgesio su butu. Ieškovė niekada jokių pretenzijų atsakovui neturėjo dėl pablogėjusios buto būklės, o antstolės užfiksuoti defektai nuotraukose negalėjo atsirasti per kelias savaites ar kelis mėnesius.
18. Pažymėjo, jog žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tuo metu, kai ieškovės advokatas siuntė atsakovui pretenziją / raginimą, žalos suma, susijusi su remonto išlaidomis buvo 8 232,00 Eur, o ieškinyje suma išaugo iki 10 183,33 Eur.
19. Ieškinyje ieškovė nurodo tokius buto sužalojimus, kuriuos remontuos ar jau atliko remontą. Vien iš sutarties matyti, kad kai kurie remonto darbai atlikti ieškovės iniciatyva, jos butui pagerinti, nes antstolė nekonstatavo tokių defektų, pavyzdžiui, lubų atskirų vietų tinko dengimas, anksčiau dažytų lubų dažymas emulsiniais dažais, medinių grindjuosčių nuardymas, grindjuosčių tvirtinimas parketo grindims, statybinių šiukšlių išvežimas, sulaužytų šviestuvų keitimas naujais. Visi šie 2018 m. balandžio 27 d. sutartyje nurodyti darbai nėra nurodyti antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, tai reiškia, jog jie nėra nesusiję su atsakovo neva neteisėtais veiksmais, nes byloje nepateikta jokių duomenų, kad nuomininkas būtų apgadinęs lubas. Šios išlaidos negali būti įskaičiuotos į bendrą nuostolių sumą.
20. Atsakovas nurodė, kad sąmata dėl darbų, kuriuos reikia atlikti grindų būklei atkurti, yra perteklinė ir neturėtų būti vertinama. Siunčiant atsakovui raginimą šios sumos, kaip už grindų remontą, nebuvo nurodyta.
21. Atsakovas pareiškė negalintis sutikti su pateiktu UAB „Spintų galerija“ 2018 m. gegužės 2 d. pasiūlymu ir jame nurodytomis kainomis, nes jos yra neprotingai didelės. Pasiūlyme nurodyta – nauji vonios baldai – 1 050 Eur. Atsakovo teigimu, baldai nebuvo nauji atsikeliant atsakovui į butą, o ieškovė ketina įsigyti visiškai naujus vonios baldus, nepaskaičiavusi nusidėvėjimo bei nenurodžiusi, kokius konkrečiai baldus ketina užsakinėti. Antstolė yra užfiksavusi, kad kriauklės spintelė nuo vandens išbrinkusi ir spintelės kraštai nubrūžinti, tad akivaizdu, kad tokie neva defektai atsirado dėl jos kasdieninio naudojimo ir drėgmės (garų) buvimo vonios kambaryje maudymosi metu.
22. Atsakovas nurodė nesutinkantis su miegamojo durų pakeitimo suma, dėl to, kad apskritai nėra ir nebuvo būtinybės keisti durų.
23. Atsakovas nesutinka su pareikštu ieškovės reikalavimu sumokėti 307 Eur nuomos mokesčio už 2018 m. balandžio mėnesį, nes pagal nuomos sutartį už nuomą yra pilnai su ieškove atsiskaitęs. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovei buvo sumokėtas 400 Eur užstatas. Pagal pasirašytą nuomos sutartį, 400 Eur avansinis mokestis bus užskaitytas kaip mokestis už paskutinį nuomos mėnesį (sutarties III dalies 2 punktas). Nuomos sutartis tarp šalių buvo pratęsta ir iš viso galiojo nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d., t. y. 26 mėnesius ir 21 dieną.
24. Pažymėjo, kad atsakovas iš viso yra sumokėjęs už 27 mėnesius 10 800 Eur sumą. Visus pirmus nuomos metus (nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2017 m. sausio 31 d.) atsakovas mokėjo bankiniais pavedimais. Pati ieškovė prašė atsakovo mokėjimo paskirtyje nenurodyti, jog mokama už nuomą, o tiesiog pavedimas, grąžinimas ir pan. Nuo 2017 metų ieškovės prašymu, atsakovas mokėjo už nuomą grynais pinigais jiems susitikus arba, kai nepavykdavo susitikti, atlikdavo nuomos mokesčio mokėjimą bankiniu pavedimu. Nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. yra sumokėtas nuomos mokestis. Tuo tarpu už 2018 m. balandžio 21 d. ieškovė nuomos mokestį turėjo užskaityti iš 400 Eur avanso. Ieškovė reikšdama tokį reikalavimą piktnaudžiauja savo teisėmis, nes jokio įsiskolinimo už nuomą nėra, todėl ir reikalavimas dėl 0,2 procento dydžio delspinigių, kurie sudaro 110,52 Eur, yra taip pat visiškai nepagrįstas.
25. Ieškovės reikalavimas priteisti 99 Eur palūkanų nuo žalą sudarančios sumos yra visiškai nepagrįstas, nes jokie nuostoliai ieškovei dar nėra priteisti.
26. Atsakovas sutiko, kad palūkanos gali būti skaičiuojamos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, nes tik tokiu atveju bus aiški nuostolių suma, nuo kurios galima bus skaičiuoti 5,00 procentų dydžio metines palūkanos. Kol nėra nustatyta nuostolių suma, ieškovė neturi teisės reikalauti tokio pobūdžio palūkanų.
27. Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė pozicijas, išdėstytas savo procesiniuose dokumentuose.
Teismas
konstatuoja:
II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
28. Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 29 d. šalys sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (toliau – nuomos sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui naudotis už užmokestį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties I dalies 4 punkte buvo numatytas pradinis nuomos terminas iki 2017 m. sausio 31 d. Pasibaigus nuomos sutartyje numatytam terminui, šalys 2017 m. vasario 1 d. sudarė nuomos sutarties priedą, kuriuo sutarė pratęsti nuomos terminą iki 2018 m. sausio 31 d., patvirtindamos, kad buto būklė yra tinkama, nė viena iš šalių dėl to pretenzijų neturi. Nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo padengti ieškovei nuostolius buto būklei pablogėjus dėl atsakovo kaltės (nuomos sutarties II dalies 2.4 punktas), butą po nuomos pabaigos perduoti ieškovei pagal perdavimo-priėmimo aktą (nuomos sutarties II dalies 2.8 punktas), mokėti 400 Eur nuomos mokestį iki einamojo mėnesio 5 dienos, ir papildomais mokėjimais – buto išlaikymo išlaidas (nuomos sutarties III dalies 1, 2 punktai). Nuomos sutarties IV dalies 2 punkte buvo numatytas 0,2 procento dydžio delspinigių skaičiavimas nuo pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovas pagal nuomos sutarties III dalies 2 punktą atliko 400 Eur avansinį mokėjimą, butą priėmė naudotis ir juo naudojosi iki sutarto termino – 2018 m. sausio 31 d., vėliau, žodinio susitarimo su ieškove pagrindu – iki 2018 m. balandžio 21 d. Išsikėlęs atsakovas su ieškove nesusitiko, buto priėmimo perdavimo akto nesudarė ir nepasirašė, raktus paliko po kilimėliu.
29. Ieškovės teigimu, ji, 2018 m. balandžio 21 d. įėjusi į butą, rado jį apgadintą. Dėl to patyrė žalą, kurią prašo atlyginti, priteisiant ją iš atsakovo. Taip pat nurodo, kad atsakovas liko skolingas nuomos mokestį už 2018 m. balandžio mėnesį ir šį mokestį ieškovė prašo priteisti. Žalą, susijusią su buto būklės pablogėjimu ieškovė grindžia antstolės D. P. 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, apgadinimus galinčių sutaisyti asmenų sąmatomis, remontą atlikusių asmenų sąskaitomis, liudytojų parodymais.
30. Taigi tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovų (nuomininkų) atsakomybės už netinkamos būklės buto grąžinimą.
31. Civilinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2dalis).Jeigu sutarties šalys gera valia neišsprendžia iš sutarties vykdymo kilusio ginčo, šalis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iš kitos šalies nuostolių atlyginimo. Ši šalis teisme privalo įrodyti bendrąsias sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus kitos šalies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios šalies kaltę, kuri, įrodžius pirmąsias tris sąlygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).
32. CK 6.200 straipsnyje nurodyta, kad sutartis privalo būti vykdoma sąžiningai ir tinkamai; 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos. 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, šio straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartines prievoles privalo atlyginti kitos šalies patirtus nuostolius; 6.493 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, savo lėšomis daryti išsinuomoto daikto einamąjį remontą; 6.499 straipsnio 1 dalyje, numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo nuomotojui grąžinti daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą. CK 6.500 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomininkas, pabloginęs išsinuomoto daikto būklę, privalo atlyginti nuomotojui nuostolius, atsiradusius dėl daikto pabloginimo. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo - restitutio in integrum - principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti išnuomojamo daikto pabloginimą, taigi jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jei tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2007; 2008-11-25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2008). Remiantis formuojama teismų praktika žalos, atsiradusios dėl nuomojamo daikto pabloginimo, atlyginimo klausimas, jeigu jis buvo aptartas nuomos sutartyje, sprendžiamas vadovaujantis sutartyje nustatytomis žalos atlyginimo taisyklėmis.
34. Sutarties 2.1 punktu nuomininkas įsipareigojo naudoti butą tik pagal tiesioginę tikslinę paskirtį (gyvenamoji patalpa, skirta gyventi žmonėms); 2.3 punktas numato nuomininko pareigą savo sąskaita atlikti buto, vidaus santechninių įrenginių ir inžinerinių tinklų einamąjį remontą; avarijų, įvykusių bute vidaus inžineriniuose tinkluose dėl netinkamo ar ne laiku atlikto remonto, nuostolius apmoka nuomininkas; 2.4 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas padengs nuomotojo nuostolius, jei buto būklė pablogėjo dėl nuomininko kaltės (t. 1, b. l. 7). Atsižvelgiant į tai, kad buto nuomos laikotarpiu butu naudojosi ir jį valdė atsakovas, taip pat į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad patalpų nuomos laikotarpiu įvyko avarijų ir/ nelaimingų atsitikimų, kurių pasėkoje būtų sugadintas butas, jo įranga ar jame esantys baldai, pagrįstai laikytina, kad butas, jo įranga bei bute esantys baldai, jei jie buvo iš viso sugadinti, tai buvo sugadinti ir buto būklė pabloginta būtent dėl atsakovo kaltės. Atkreiptinas dėmesys, jog šalys sutarties 1.1 ir 2.8 punktais susitarė, kad butas bus perduodamas priėmimo-perdavimo aktu, tačiau šis aktas nebuvo sudarytas nei atsakovui įsikraustant į butą, nei išsikraustant iš jo. Dėl to, ieškovei teko pareiga įrodyti, kad faktinių aplinkybių protokole konstatuoti buto sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 21 d.
35. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.
36. Ne mažiau svarbu nagrinėjamu atveju nustatyti, ar visi atlikti / atliktini remonto darbai būtini ir privalomi siekiant, kad butą būtų galima toliau naudoti pagal paskirtį ar jį nuomoti. Atsakovas, jeigu būtų nustatyti jo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų ir atsiradusios žalos, turi pareigą atlyginti tik tuos buto remonto darbus, kurie būtini dėl jo kaltės, tačiau neprivalo sumokėti už visus bute atliktus remonto darbus.
37. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto išlaidos (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018).
Dėl buto sienų, durų ir kai kurių baldų
38. Atlikusi sienų remontą ieškovė nurodo patyrusi 4 700 Eur išlaidų, kurias patvirtina 2018 m. balandžio 27 d. sutartis su remonto paslaugas atlikusiu V. C., jo 2018 m. balandžio 27 d. sudaryta sąmata, 2018 m. gegužės 4 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra ir atsiskaitymo faktą patvirtinantis 2018 m. gegužės 4 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad kambaryje nuplėšta dalis tapetų, matyti, kad buvo daromi uždažymai sugadintų sienų (Nuotraukos Nr. 22, 27-38).
39. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. vasario 1 d. Nuomos sutarties priede šalys patvirtinto, kad ,,buto būklė tinkama, nė viena iš šalių dėl jos neturi pretenzijų“. Ieškovės teigimu, tai reiškia, kad šalys nenurodė jokio buto trūkumo, nes jo ir nebuvo. Tuo tarpu atsakovo nuomone, žodis ,,tinkama“ nereiškia, kad butas buvo naujai suremontuotas ir apstatytas naujais baldais, ,,tinkama“, anot atsakovo, reiškia, kad butas tinkamas gyventi, su natūraliu nusidėvėjimu, nes nenaujas, ir šios detalės atsakovui netrukdė, nes jam, atsakovo teigimu, svarbi buvo buto dislokacija ir kaina. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo, o taip pat iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad šalis siejo geri, netgi draugiški santykiai ir visą nuomos galiojimo laikotarpį tarp jų nebuvo ginčų nei dėl buto būklės, nei dėl mokamų nuompinigių. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ieškovė bent jau pirmus nuomos santykių su atsakovu metus lankėsi ginčo bute ir, kaip pati nurodė, jokių trūkumų nepastebėjo, pretenzijų atsakovui nereiškė.
40. Byloje nėra ginčo, kad išnuomotas butas nėra naujas, jis yra 2007 m. statybos daugiabutyje, ieškovė butą įsigijo 2011 m. lapkričio 18 d. nuo to laiko pati gyveno bute su mažamete dukra. Nors ieškovė nurodė, kad 2015 m. atliko buto remontą, jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsakovas nuomojosi ne naujos statybos butą su ką tik atliktu remontu ir naujais baldais, todėl nėra pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kad per tam tikrą laiką butas, kuriame gyvena keli asmenys - nusidėvi, atsiranda smulkūs defektai tiek apdailoje, tiek ant baldų.
41. Remiantis tuo kas išdėstyta, teismas vertina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio dalyje, kuria ieškovė nurodė patyrusi žalą atsakovui sugadinus sienas.
42. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog iš 2018 m. balandžio 27 d. sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir V. C. matyti, kad kai kurie šio asmens atlikti remonto darbai nebuvo pasekmė neva atsakovo padarytos žalos, nes faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nekonstatuota, pavyzdžiui, jokie lubų defektai, todėl nėra pagrindo teigti, kad su lubų remontu ieškovės patirtos išlaidos atsirado dėl atsakovo kaltės ar veiksmų. Be to, nėra aišku, dėl kokių priežasčių V. C. atliko, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, grindjuosčių atnaujinimą, jei dar 2018 m. balandžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nuotraukose (t. y. bent 4 dienomis anksčiau) aiškiai užfiksuotos naujos ant grindų gulinčios grindjuostės ir tuo pačiu dar pritvirtintos senosios. Tokios aplinkybės, o taip pat liudytojo V. C. nenuoseklūs parodymai teismo posėdžio metu, sudaro pagrindą abejoti 2018 m. balandžio 27 d. lokalinėje sąmatoje užfiksuotų darbų pagrįstumu. Tokia pati išvada darytina ir dėl lempučių keitimo – nors lokalinėje sąmatoje numatyta, kad lempučių keitimas kainuos 32,06 Eur, tačiau dėl šių darbų, visų pirma, nebuvo susitarta 2018 m. balandžio 27 dienos sutartyje, antra, jų keitimo būtinybė niekur nebuvo užfiksuota, trečia, atsakovas į bylą pateikė įrodymus, jog keturių keistinų lempučių kaina sudarė 17,95 Eur, t. y. ženkliai mažiau, nei nurodyta sąmatoje.
43. Pasisakant dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo žalą, kuri atsirado neva atsakovui sugadinus miegamojo kambario duris (durų pakeitimas pagal UAB ,,Stradivarijai“ pasiūlymą kainuotų 870 Eur) bei kai kuriuos baldus (svetainės sofą, miegamojo komodą, lovą, kurių, kaip matyti iš UAB ,,Spintų galerija“ komercinio pasiūlymo, remontas atitinkamai kainuotų 430 Eur, 120 Eur, 160 Eur), pažymėtina, kad esant tokiems baldų ir durų pažeidimams, butas yra tinkamas naudotis ir tai visiškai atitinka šalių susitarimo formuluotę ,,buto būklė tinkama, nė viena iš šalių dėl jos neturi pretenzijų“. Teismo vertinimu, nustatant buto būklę iki nuomos sutarties sudarymo nėra pagrindo remtis liudytojų E. M. bei N. V. parodymais, nes iš bylos medžiagos matyti, kad pirmasis liudytojas yra glaudžiai susijęs su ieškove, todėl, tikėtina, negali būti objektyvus, o liudytojo N. V. parodymai nekonkretūs, nedetalūs, iš jo parodymų negalima daryti išvados, kad jis atidžiai apžiūrėjo ginčo butą. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog iki nuomos sutarties sudarymo šių daiktų būklė buvo kitokia (CPK 178, 185 straipsniai), todėl nėra pagrindo tekinti ieškinio ir šioje dalyje.
Dėl buto grindų
44. Siekdama pagrįsti atsakovo padarytą žalą, susijusią su grindų sugadinimu, ieškovė pateikė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matosi, jog vienoje vietoje, tikėtina, išsikraipius durų vyriams ir durims pasmukus žemyn, jos varstant pradėjo liestis su grindimis, ilgainiui palikdamos ant grindų žymes. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų suremontavusi grindis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės dienos, nurodė, jog šių darbų neatliko dėl lėšų stygiaus, tačiau būsimoms išlaidoms pagrįsti pateikė sąmatą, kurioje nurodyta, kad grindų būklei atkurti bus reikalinga 1 951,33 Eur. suma. Iš sąmatos turinio matyti, kad 14,31 kv. m. parketinių grindų dangos išardymas kainuotų 79,03 Eur, o parketo lentelių danga (pritvirtinant grindjuostes ir nulakuojant) kainuotų 1 872,30 Eur.
45. Įvertinus šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu išsakytus paaiškinimus, pažymėtina, kad atsakovas pripažino, jog durų varstymo žymės jam naudojantis butu tapo ryškesnės, labiau matomos. Ši aplinkybė galėtų būti vertinama kaip pagrindas atsiradusiai žalai iš atsakovo ieškovei priteisti (CK 6.493 straipsnis), nes, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė turėjo galimybę užeiti į butą ir užeidavo, tai neeliminuoja atsakovo, kuris naudojosi butu, ir, būdamas atidus ir sąžiningai bei protingai besirūpindamas jam perduotu turtu, pareigos pastebėti atsirandančią žalą – t. y. atsakovas turėjo matyti, kad durys liečiasi su grindų paviršiumi ir toje vietoje grindys dyla prarasdamos pirmykštį vaizdą, turėjo pareigą pasirūpinti tuo, kad žala neatsirastų ar bent jau būtų minimali. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog atsakovas nedėjo jokių pastangų, kad ta žala neatsirastų ar bent jau nedidėtų – neinformavo ieškovės apie pokyčius, pats taip pat nesistengė jų suremontuoti.
46. Kita vertus, teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė savo reikalavimo dėl žalos, susijusios su grindimis, dydžio, dėl to teismas šios sumos nepriteisia. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės į bylą pateiktos sąmatos negalima spręsti, visų pirma, kodėl turėjo būti keičiamos 14,31 kv. m. ploto grindys, kai grindų pažeidimas yra aiškiai lokalus ir kitokių grindų pažeidimų neužfiksuota, antra, neaišku, kokios konkrečiai grindys bus nupirktos ar pagamintos - lokalinę sąmatą sudaręs Š. A. nenurodė nei, pavyzdžiui, medienos rūšies, nei parketlenčių spalvos, nei kokybės specifikacijų, iš kurių atsakovas ir net pati ieškovė galėtų spręsti, kokios konkrečiai grindys bus paklotos ir kas sudaro 1 872,30 Eur (t. y. tokiu būdu nebuvo sudaryta galimybė atsakovui sutikti ar ginčyti grindų ar jų paklojimo darbų kainą). Be to, į bylą yra pateikta 2018 m. balandžio 27 d. sutartis (t. 1, b. l. 33), tačiau sąskaita ir jos apmokėjimas nėra pateiktas ir nėra aišku, kokie konkrečiai darbai pagal šią sutartį buvo atlikti, nes tiek šioje sutartyje minimi, tiek Š. A. sąmatoje nurodyti darbai dubliuojasi. Iš sutarties teksto matyti, kad šioje sutartyje už 4 700 Eur yra numatyti šie su grindimis susiję darbai: parketinių grindų klijuotų ant mastikos išardymas, parketo lentelių dangos dengimas, medinių grindjuosčių nuardymas, grindjuosčių tvirtinimas parketo grindims. T. y. grindų remontas jau paskaičiuotas į šios sutarties apimtį, tačiau į lokalinę 2018 m. balandžio 27 d. sąmatą jau nėra įtraukta, nors pagal sutartį turėjo būti tai padaryta. Į bylą ieškovės pateikti prieštaringi įrodymai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas priteisti iš atsakovo sumas, susijusias su grindų remontu.
Dėl vonios kambario, prieškambario bei virtuvės baldų
47. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad apgadinti virtuvės bei prieškambario baldai, tačiau atsakovas nesutiko su ieškovės nurodomomis išlaidomis šių defektų panaikinimui, nurodydamas, kad ieškovės pateiktos UAB ,,Spintų galerija“ pasiūlytos kainos yra nepagrįstai per didelės. Ieškovės teigimu, prieškambario batų dėžės remontas kainuotų 150 Eur be PVM, o virtuvės baldų remontas – 290 Eur. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, jog identiška tiek išore, tiek vidumi (tai matyti iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo) prieškambario spintelė – batų dėžė nauja kainuoja 79,99 Eur, taip pat nurodo, kad iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog batų dėžės remontas yra ypatingai paprastas ir nebrangus – tereikia prisukti lentyną varžtu. Pasisakydamas dėl virtuvės baldų remonto atsakovas nenurodė, kiek, jo manymu, kainuotų šių baldų remontas (anot atsakovo, vyrių prisukimas prie durelių), tačiau pažymi, kad iš ieškinio iš viso nėra aišku, kokį virtuvės remonto darbą ketina atlikti ieškovė.
48. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, šiuo atveju ieškovė (CPK 178 straipsnis). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
49. Atkreiptinas dėmesys, jog teismo posėdžio metu proceso dalyviai atskleidė, jog nuomos santykių metu buvo sugadinta prieškambaryje esančios batų dėžės bei virtuvės spintelių durelių varstymo mechanizmai.
50. Teismas sutinka su atsakovo į bylą pateiktais įrodymais bei argumentais, kad ieškovės į bylą pateiktame UAB ,,Spintų galerija“ komerciniame pasiūlyme esantis prieškambario batų dėžės remontas nepagrįstai per didelis arba net ekonomiškai nenaudingas, nes naujo identiško baldo įsigijimas kainuotų 79,99 Eur. Ir nors iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo akivaizdu, kad ne visa batų dėžė yra sugadinta ir ją galbūt būtų galima suremontuoti prisukant, kaip nurodė atsakovas 2019 m. vasario 15 d. prašyme dėl papildomų dokumentų prijungimo, varžtą, tačiau išsikraustydamas atsakovas šio darbo neatliko, į bylą nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių spręsti, kiek kainuotų tokio darbo atlikimas, dėl to teismas sprendžia, kad yra pagrindas atlyginti ieškovei žalą priteisiant jai naujos batų dėžės įsigijimo išlaidas, t. y. priteisiant 79,99 Eur.
51. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra sugadintas virtuvės spintelės durelių varstymo mechanizmas, šią aplinkybę šalys atskleidė ir teismo posėdžio metu. Iš UAB ,,Spintų galerija“ komercinio pasiūlymo matyti, kad šio defekto remontas kainuotų 290 Eur. Atsakovas su šia suma nesutiko, tačiau nepateikė jokių komerciniame pasiūlyme nurodytas sumas paneigiančių įrodymų. Dėl šios aplinkybės yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 290 Eur ir tokiu būdu atlyginti dėl virtuvės baldų sugadinimo atsiradusią žalą.
52. Pasisakant dėl vonios kambario baldų sugadinimo atsiradusios žalos pažymėtina, kad nuomos sutartimi atsakovas įsipareigojo padengti nuomotojui (ieškovei) nuostolius, jei buto būklė pablogėjo dėl nuomininko (atsakovo) kaltės, be to, nuomininkas (atsakovas) įsipareigojo savo sąskaita atlikti buto, vidaus santechninių įrenginių ir inžinerinių tinklų einamąjį remontą, o avarijų, įvykusių bute vidaus inžineriniuose tinkluose dėl netinkamo ar ne laiku atlikto remonto nuostolius apmoka nuomininkas (atsakovas) (sutarties II dalies 2.3 punktas).
53. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, jog atsakovas vonios kambaryje esant vandens pratekėjimui, šio gedimo neremontavo, apie jį nepranešė ieškovei, apsiribojo dubens pastatymu po vonios praustuvu (vandens surinkimui). Esant tokiai aplinkybei, darytina išvada, kad atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir pareigingas naudodamas ieškovei priklausantį turtą, ir tokiu būdu pažeidė sutartinę sąlygą, susijusią su santechninių įrenginių remontu, dėl to jam atsirado pareiga atlyginti nuostolius. Pažymėtina, kad atsakovo nurodoma aplinkybė, jog ieškovės bute buvo labai prasta vėdinimo sistema, tekant vandeniui garai neigiamai veikė vonios kambario baldus, dėl to šie ir buvo sugadinti, nesudaro pagrindo anksčiau paminėtos sutarties sąlygos kitaip, juolab, kad tokių savo paaiškinimų atsakovas nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178, 185 straipsniai).
54. Atsakovas į bylą 2019 m. vasario 15 d. pateikė įrodymus, už kokią sumą galima įsigyti vonios kambario baldus – spintelės po praustuvu kaina svyruoja nuo 119,99 Eur iki 159,99 Eur, o aukštos spintelės kaina – nuo 107 Eur iki 148 Eur ir nurodo, jog ieškovės prašoma priteisti 1 050 Eur suma yra neprotingai didelė. Į teismo posėdį atvykęs baldininkas liudytojas T. Š., sudaręs ieškovės pateiktą UAB ,,Spintų galerija“ komercinį pasiūlymą, nurodė, kad vonios kambario baldai, ypač ko praustuvu esanti spintelė, buvo visiškai sugadinti nuo tiesioginio sąlyčio su vandeniu, nors tai iš esmės buvo labai kokybiški, iš gerų medžiagų pagaminti baldai, kurie buvo nestandartiniai, t. y. užsakomieji, pagaminti pagal individualų užsakymą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, už kokią kainą būtų pagaminti ginčo bute buvę baldai pagal individualų užsakymą, kiek kainuotų senųjų baldų demontavimas ir naujųjų sumontavimas, todėl abejoti UAB ,,Spintų galerija“ komerciniame pasiūlyme nurodyta kaina nėra pagrindo.
55. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pagrįstai laikytina, kad yra visos atsakovo sutartinei civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, atsakovas pažeidė nuomos sutartį, dėl ko ieškovei atsirado turtinė žala. Žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su sutarties sąlygų pažeidimu. Taigi, esant atsakovo neteisėtiems veiksmams, kurių pasekmėje ieškovas patyrė žalą bei priežastiniam ryšiui tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos preziumuojama, kad atsakovas yra kaltas. Teismo paskaičiavimu, ieškovė už buto defektų pašalinimą patirs 1 419,99 Eur nuostolių.
56. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 (penkių) procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. gruodžio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl nuomos mokesčio
57. Ieškovės teigimu, iš atsakovo priteistina 307 Eur nuomos mokesčio, mokėtina už 23 dienas 2018 m. balandžio mėnesį (400/30*23). Ieškovės nuomone, nepriklausomai nuo to, kad ieškovas išsikraustė 2018 m. balandžio 21 d. ir ji pati tą dieną atvyko į butą ir rado jį atlaisvintą, buto priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, todėl laikytina, kad butas buvo atlaisvintas nuo antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo sudarymo. Atsakovas su tokiais skaičiavimais nesutinka, nurodo, kad ieškovei buvo puikiai žinoma, kad jis išsikrauto balandžio 21 d., ieškovė tą pačią dieną atvyko ir rado visiškai atlaisvintą butą, todėl laikytina, kad jis pagal nuomos sutartį nuomojosi butą 26 mėnesius ir 21 dieną, o sumokėjęs už nuomą yra iš viso už 27 mėnesius, įskaitant ir 400 Eur avanso, sumokėto sudarant nuomos sutartį. Ieškovės teigimu, ji atsakovo sumokėtą avansą panaudojo komunalinių mokesčių sumokėjimui, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad yra sumokėjęs nuomos mokestį ir už balandžio mėnesį. Tokios pozicijos ieškovė laikėsi ir 2018 m. balandžio 23 d. susirašinėdama su atsakovu (atsakovo 2019 m. sausio 3 d. į bylą pateikti priedai), kur ieškovė nurodo, kad kadangi tik gegužės mėnesį bus siunčiamos sąskaitos už komunalinius mokesčius, tai dėl tos priežasties ji paskaičiavo preliminarų vidurkį, kuris gavosi 397 Eur, taigi, anot ieškovės, visi komunaliniai pasidengia po atsakovo sumokėtu depozitu – 400 Eur.
58. Iš sutarties turinio matyti, jog nuomininkas iki 2016 m. sausio 29 d. privalėjo sumokėti 400 Eur avansinį mokestį, kuris, tuo atveju, jei nuomos sutartis bus nutraukta anksčiau laiko, bus užskaitomas kaip paskutinio mokesčio nuoma. Nuomos mokestis pagal sutartį mokamas iki einamojo mėnesio 5 dienos (vėliau šalių žodiniu susitarimu nuomos mokesčio diena perkelta į kiekvieno mėnesio 12 dieną), skaitiklių parodymai pateikiami kiekvieną mėnesį iki 25 dienos, o komunaliniai mokesčiai sumokami kartu su nuomos mokesčiu. Tokiu būdu tarp šalių susiklostė tokie atsiskaitymo už komunalines paslaugas, jog tam tikrus mokesčius atsakovas mokėjo už einamąjį mėnesį, o tam tikrus – už praeitą ar net užpraeitą mėnesį. Iki nuomos santykių pasibaigimo tarp šalių niekada nebuvo kilęs ginčas dėl to, kad atsakovas netinkamai ar ne laiku apmoka atsakovės pateiktus komunalinių mokesčių paskaičiavimus. Tačiau iš į bylą pateikto minėto šalių susirašinėjimo taip pat matyti, jog atsakovas niekada nesutiko su ieškovės siųstais paskutiniais komunalinių mokesčių paskaičiavimais (397 Eur), nurodydamas, kad trūksta pagrįstumo.
59. Iš sutarties priedo turinio matyti nuomos sutartis pratęsiama tomis pačiomis sąlygomis. Taigi, kaip jau minėta, šalys susitarė, jog 400 Eur avansinis, bus laikomas nuomos mokesčiu už paskutinį mokestį (Sutarties III dalis 2 punktas). Šalims nesusitarus kitaip, lingvistinis sutarties vertinimas leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė, jog sumokėtas avansas bus užskaitytas kaip mokestis už paskutinį nuomos mėnesį. Byloje nustatyta, kad atsakovas bute gyveno iki 2018 m. balandžio 21 d., šią dieną atsakovė atvyko į butą, rado raktus po kilimėliu, butas buvo atlaisvintas ir ieškovė galėjo juo nevaržomai naudotis – byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Todėl nėra pagrindo laikyti, jog atsakovas atlaisvino butą tik balandžio 23 dieną. Dėl to laikytina, kad nuomos dydis už 2018 m. balandžio mėn. sudaro 280 Eur (400/30*21). Ieškovei teko pareiga įrodyti, jog atsakovo nepilnai sumokėti mokesčiai sudaro daugiau nei 120 Eur (400 – 280). Nors į bylą ieškovė teikia mokėtinus komunalinius mokesčius patvirtinančias sąskaitas faktūras, tačiau iš jų turinio nėra galimybės nustatyti, kurias dalis atsakovas yra apmokėjęs, o kurias ne – ieškovė nepateikia jokių skaičiavimų, patvirtinančių atsakovo apmokėtų ir neapmokėtų komunalinių mokesčių dalių skirtumo. Dėl to teismas sprendžia, kad ieškinio dalies, susijusios su nuomos mokesčio ir/ar komunalinių mokesčių skolos priteisimu, nėra pagrindo tenkinti kaip neįrodytos. Nepriteisiant šių sumų, nėra pagrindo skaičiuoti ir sutartyje nustatytus delspinigius.
Dėl palūkanų nuo žalą sudarančios sumos priteisimo
60. Ieškovė CK 6.260 straipsnio 1 dalies pagrindu prašo laikyti, jog atsakovas nėra įvykdęs prievolės sumokėti žalą per nustatytą terminą (nuo 2018 m. liepos 5 d. iki ieškinio pateikimo dienos 2018 m. gruodžio 7 d., t. y. už 154 dienas), todėl iš jo priteistinos palūkanos nuo žalą sudarančios sumos – 4 700 Eur. Teismui vertinus, kad ieškovės prašoma priteisti 4 700 Eur suma yra nepagrįsta, atsakovas neturi prievolės jai atlyginti ir prašomų priteisti 5 proc. palūkanų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
61. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 10 699,85 Eur. Ieškinį patenkinus dalyje dėl 1 419,99 Eur laikytina, kad ieškinys patenkintas 13,27 proc. ir atmestas 86,73 proc.
62. Ieškovė yra sumokėjusi 241 Eur žyminio mokesčio. Įvertinus patenkintus ir atmetus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteistina 31,98 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
63. Ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 605 Eur, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo išlaidos (140 Eur) taip pat priskirtinos prie ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, iš viso ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos sudaro 745 Eur. Atsakovo atstovavimo išlaidos sudaro 700 Eur. Įvertinus atmestus ir patenkintus ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteistinos 98,11 bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui iš ieškovės – 607,11 Eur. Susumavus visas paskirstytinas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir žyminį mokestį, iš ieškovės atsakovui at priteistina 477,02 Eur bylinėjimosi išlaidų (607,11 – (31,98 + 98,11)) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
64. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 419,99 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniolika eurų 99 ct), 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gruodžio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš ieškovės J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovo M. V., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 477,02 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 2 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė