Administracinė byla Nr. I-2851-484/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00545-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1;3.21

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjųInos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Mariaus Bajoro, viešame teismo posėdyje dalyvaujant pareiškėjui R. P. administracinę bylą pagal R. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijaidėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo(trečiasis suinteresuotas asmuo - Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n ustatė:

              Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-2), prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) 2015-01-15 sprendimą Nr. 1D-458(11) dėl išskaičiavimo iš jam mokamos pareigūnų valstybinės pensijos ir jos negrąžinimo; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 3502,13 EUR (12092,16 Lt) už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.             

              Skunde paaiškino, kad VRM sprendimu jam nuo 1999-07-13 buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą. Nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, taikant 2009-12-09 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalį ir mažinimo koeficientą, jam buvo mokama sumažinta valstybinė pareigūno pensija. Nurodė ir tai, kad VRM 2015-01-15 sprendimu Nr. 1D-458(11) atsisakė išmokėti pensijos nepriemoką, motyvuodama tuo, kad įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenumato.

              Atsakovas VRM, tuo pačiu atstovaudamas atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą (b. l. 19) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas reikalauja pensijos nepriemokos už laikotarpį nuo 2010-01-01, nors visuotinai žinoma, kad to laikotarpio (iki 2012 m. ) pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį neprieštaravo Konstitucijai. Šiai normai atitikus Konstituciją, preziumuojama, kad VRM sprendimas perskaičiuoti pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.

              Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.

Byla dalyje nutrauktina. Kitoje dalyje skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo 2010–2013 m. taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas teisėtumo.

Šioje byloje visų pirma spręstinas klausimas dėl procesinio termino kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą dienos, numatytą Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje. Analogiškos pozicijos LVAT išplėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir 2013-11-07 išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013. Teismas išaiškino, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

LVAT naujausioje praktikoje yra konstatavęs, kad pareiškėjo teisės į valstybinę pensiją pažeidimas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 iš esmės yra trijų savarankiškų, t. y. skirtingais juridiniais pagrindais atsiradusių, pažeidimų visuma, todėl procesinių prielaidų kreiptis į teismą buvimo aspektu kiekvienas laikotarpis turi būti analizuojamas atskirai (LVAT 2015-01-14 nutartys administracinėse bylose Nr. AS502-66/2015, Nr. AS502-59/2015, Nr. AS502-56/2015, Nr. AS556-195/2015, Nr. AS556-193/2015, Nr. AS556-192/2015). Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-01-20 nutarimu Nr. 83, 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensiją mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas už 2010 m. sausio mėnesįsumažinta pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį. Pareiškėjas skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies teismui pateikė 2015-01-21 (b. l. 9), t. y. praleidęs procesinį trejų metų kreipimosi į teismą terminą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatų taikymo ir jo atnaujinti neprašė.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Kadangi pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį,susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo, buvo priimta praleidus nustatytus padavimo terminus, administracinės bylos dalis dėl aukščiau nurodyto reikalavimo nutrauktina.

Nustatytos faktinės aplinkybės bei aptarta LVAT praktika patvirtina, kad pareiškėjas skunde išdėstytų reikalavimų dalį priteisti jam dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 susidariusią pensijos nepriemoką padavė nepraleidęs nustatyto 3 metų termino.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad VRM sekretoriaus išvados dėl pensijos paskyrimo už tarnybą Nr. 15433 pagrindu nuo 1999-07-01 pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą(b. l. 13). Iš Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-12 pažymos Nr. 11DP(P)-222 matyti, kad paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija su valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu buvo 1399,55 Lt dydžio (b. l. 17-18). Pensija laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį.Po sumažinimo buvo išmokama 1147,63 Ltdydžio pensija, t. y. kiekvieną mėnesį buvo neišmokama 251,92 Ltpensijos dalis. VRM2014-12-01gavo pareiškėjo 2014-11-21 prašymą nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu laikotarpiu nuo 2010-02-01 iki 2014-02-01 jam buvo mokama sumažinta pensija, priimti sprendimą kompensuoti visais pagrindais sumažintą pensijos dalį už visą sumažinimo laikotarpį (b. l. 14). Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, VRM2015-01-15 sprendime Nr. 1D-458(11) paaiškino pareiškėjui aplinkybes, lėmusias pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimą,ir nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio susidariusios nepriemokos(b. l. 15-16).

Ginčui dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio sumažinimo taikytinos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.

Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.

Nagrinėjamu atveju, remdamasis Laikinojo įstatymo 1 priede nurodyta formule, atsakovas, apskaičiavęs paskirtos pensijos perskaičiavimo koeficientą (K=0,8200), perskaičiavo pareiškėjo pensijos dydį ir valstybinę pensiją sumažino nuo 1399,55 Lt iki 1147,63 Lt (15-16 b. l.).

Šiam ginčui aktualiame Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, jog Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama valstybinių pensijų dydį, valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių pensijų gavėjams, todėl pareiškėjui paskirtos ir mokamos pareigūnų ir karių pensijos perskaičiavimas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, buvo teisėtas ir pagrįstas.

VRM, apskaičiuodama pareiškėjui mokėtinos valstybinės pensijos dydį, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymų, priimtų 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nusprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymais, priimtais 2011 m. gruodžio 20 d. ir 2012 m. gruodžio 20 d., buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui 2015-05-14 nutarime konstatavus, jog Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymai neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, darytina išvada, kad pareiškėjui 2012–2013 m. mokėta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį buvo sumažinta pagrįstai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti sumažintos pensijos dalį už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 bei panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-01-15 sprendimą Nr. 1D-458(11), kuriuo, be kita ko, atsisakyta išmokėti pareiškėjui 2012–2013 m. susidariusią pensijos nepriemoką, atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio7 punktu,127 ir 129 straipsniais,

n u s p r e n d ė:

Administracinės bylos dalį pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo, nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo R. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai              Ina Kirkutienė

              Bronius Januška

              Marius Bajoras