Civilinė byla Nr. 2A-220-390/2018

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-00556-2017-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   

2018 m. balandžio 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1103-887/2017 pagal ieškovo S. R. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams dėl veiksmų pripažinimo neteisėtais, neturtinės žalos priteisimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo byloje Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1. Ieškovas S. R. ieškiniu prašė pripažinti Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmus, vykdant jo atžvilgiu laisvės atėmimo bausmę nepaisant 2012-05-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nurodytų atliktos bausmės įskaitymų, neteisėtais, lėmusiais neteisėtą ieškovo kalinimą, priteisti ieškovui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, už neteisėtą kalinimą 1 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir įpareigoti Alytaus pataisos namus vykdyti 2012-05-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 5 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nutraukti neteisėtą ieškovo kalinimą, priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 61).
2. Nurodė, kad  Alytaus pataisos namuose jis neteisėtai kalinamas 1 metus ir 6 mėnesius bei šiais veiksmais yra pažeidžiamos BVK 5 straipsnio (Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis) nuostatos, nes į bendrą bausmės laiką įskaičiuojama bausmė, atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį. Ieškovo bausmės pabaiga turėjo būti 2015 m. sausio 9 d. Todėl Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmai, skaičiuojant ieškovo laisvės atėmimo bausmę pagal 2012 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo raštą, kuris neatitinka nuosprendžio kriterijų, yra neteisėti. Dėl minėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė ieškovo S. R. valstybei 19,54 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas nurodė, kad ieškovui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-749-806/2012, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėta, kad bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį (b. 1. 12-18). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-749-806/2012 ištaisė 2012 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendyje padarytą netikslumą ir nutarė, jog 2012 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis patikslinamas, nurodant jog nuosprendžio rezoliucinėje dalyje palikta tik sakinio dalis „bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos“ (b. 1. 19). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi dar kartą buvo patikslintas įskaitymas ir nustatyta, kad į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirtą 4 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės laiką turi būti įskaityta bausmė atlikta nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11d. nuosprendžio paskelbimo dienos iki Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 4 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2012-05-11 iki 2012-10-04 (b. l. 34). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartimi konstatuota, jog buvo įskaityti visi įskaitytini laikotarpiai ir nebuvo pagrindo atskirai įskaitinėti bausmę atliktą pagal 2007-06-21 nuosprendį (b. l. 31-33). 2016 m. ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu į jo bendrą laisvės atėmimo bausmę tiksliai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodyta, kad pareiš­kėjo prašymas netenkinamas.
5. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad Alytaus pataisos namų administracija ieškovui paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę skaičiuoja taip, kaip nurodyta teismų procesiniuose sprendimuose, todėl ieškovo teiginiai, kad šiuo metu yra neteisėtai kalinamas, neatitinka tikrovės. Todėl teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Alytaus pataisos namų neteisėtų veiksmų, kadangi nenustatyta valstybės valdžios institucijos, t. y. Alytaus pataisos namų, ar pareigūnų veikos neteisėtumo (neteisėtų veiksmų) kaip vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
6. Kadangi Alytaus pataisos namų administracija jokiais savo veiksmais ieškovo teisių nepažeidė ir jokios neturtinės žalos nepadarė, todėl teismas ieškovo reikalavimus vertino kaip nepagrįstus.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovui kilusius išgyvenimus ir moralines kančias, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinei žalai atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovas S. R., kurio interesams atstovauja advokatas R. L., prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Bausmės vykdymo pagrindas yra tik įsiteisėjęs nuosprendis, todėl Alytaus pataisos namai negalėjo vadovautis  Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-05-25 raštu Nr. 1-749-806/2012, kuriame išaiškinta, kad 2012-05-22 nutartimi yra patikslintas 2012-05-11 nuosprendžio netikslumas, iš jo rezoliucinės dalies pašalinant įskaitytą bausmę atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendį, paliekant tik sakinio dalį - bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Šis procesinis dokumentas nėra procesinis bausmės skyrimo dokumentas.
2. Vilniaus apygardos teismas 2012-10-04 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-781-626/2012 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-11 nuosprendį paliko nepakeistą, t. y. su bausmės atliktos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendį įskaitymais, todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-22 nutartis yra niekinė.
3. Ieškovui skirtų bausmių bendrinimo nuoseklumas aiškiai išdėstytas įsiteisėjusioje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nutartyje (bylos Nr. T-1344-865/2016), kurioje nurodyta, kad į S. R. bausmės laiką yra įskaityta bausmė pagal 2007-06-21 nuosprendį.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų ieškovui kilusius dvasinius išgyvenimus ir moralines kančias. Apelianto nuomone, dėl neteisėto kalinimo patirtų neigiamų išgyvenimų ir dvasinių potyrių, kurie nulėmė jo psichologinės būklės negrįžtamus pokyčius, neįmanoma išreikšti žodžiais.
5. Apelianto nuomone, apylinkės teismas buvo šališkas, bylą išnagrinėjo pažeisdamas įstatymų nuostatas, nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose, pažeidė ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį.
9. Atsakovės atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškovas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, Teismų praktikoje pabrėžiama, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui LR CK 6.270 straipsnio prasme.
2. Ieškovas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus.
10. Trečiasis asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.  Nurodo, kad apeliantas skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pažymėjo, kad visi ieškovo argumentai yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai

argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
12. Byloje kilo ginčas dėl viešosios civilinės atsakomybės sąlygų buvimo. Apeliantas reikalauja Lietuvos Respublikos civilinės atsakomybės, t. y. priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią jis patyrė dėl Alytaus pataisos namų pareigūnų  veiksmų (netinkamai skaičiuojant bausmės terminą ieškovas yra neteisėtai kalinamas).
13. Viešosios civilinės atsakomybės specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė arba savivaldybė (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas lemia griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymo (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimo (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirtos žalos ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009).
14. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę, t. y. Alytaus pataisos namų pareigūnų neteisėtų veiksmų. Apeliantas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad bausmės atlikimo terminas gali būti nustatytas tik apkaltinamaisiais nuosprendžiais, todėl atsakovo skaičiuojamas apelianto bausmės atlikimo terminas vadovaujantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-25 raštu, yra neteisėtas.
15. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
16. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 11d. nuosprendžiu Nr. 1-749-806/2012 ieškovas buvo nuteistas 4 m. laisvės atėmimo bausme, kuri dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nustatyta galutinė subendrinta 4 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. nutartimi 2012-05-22 nutartimi patikslino 2012-05-11 nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismas  2012-05-25 raštu Nr. 1-749-806/2012 išaiškino Alytaus pataisos namams, kad 2012-05-22 nutartimi yra patikslintas 2012-05-11 nuosprendžio netikslumas ir iš jo rezoliucinės dalies pašalinant, kad įskaityta bausmė atlikta pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendį, paliekant tik sakinio dalį - bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. S. R. Alytaus pataisos namuose dar vykdomi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-03 ir 2012-12-14, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-21 ir 2013-07-12 nuosprendžiai. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-06-19 nutartimi (bylos Nr. 1-421-817/2013) netenkino nuteistojo S. R. prašymo įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį, į 2013-01-21 nuosprendžiu paskirtą bausmės laiką.  2016 m. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu į jo bendrą laisvės atėmimo bausmę tiksliai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi (bylos Nr. T-1344-865/2016) prašymo netenkino, nurodė, kad dvylika kartų teisto nuteistojo S. R. atliktiną laisvės atėmimo bausmę, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimais yra pakankamai tiksliai nurodyti įskaitytini kardomojo kalinimo ir atliktos bausmės laikotarpiai, todėl pakartotini sprendimai dėl nurodytų laikotarpių įskaitymo pripažintini pertekliniais. Aukščiau nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir galiojantys.
17. Taigi, Alytaus pataisos namų administracija ieškovui paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę skaičiuoja kaip nurodyta įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, t. y. vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-05-11 nuosprendį į ieškovo bausmės laiką neįskaito bausmės atliktos pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-06-21 nuosprendį pagrįstai. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl Alytaus pataisos namų veiksmų vykdant laisvės atėmimo bausmę nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas veikė neteisėtai civilinės atsakomybės aspektu (CK 6.271 straipsnio 4 dalis).
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Konstatavus, jog nėra vienos iš būtinų deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygos – neteisėtų Alytaus pataisos namų pareigūnų veiksmų nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, todėl ieškinys atmestas pagrįstai.
19. Nagrinėjamoje byloje esminis klausimas yra susijęs su atsakovo neteisėtų veiksmų nustatymu. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kaip civilinei atsakomybei kilti sąlygos, dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų bylą nagrinėjęs apylinkės teismas neturėjo pagrindo pasisakyti.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti neturtinės žalos faktą.
21. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas  (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

22. Apeliantui S. R. byloje teikiama antrinė teisinė pagalba (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 5 d. sprendimas). Atmetus apeliacinį skundą, 117 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 93 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, apeliantas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Todėl teismo turėtos 7,38 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš apelianto valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                         Algimantas Kukalis

                                                                      Nerijus Meilutis

                                                                      Arūnas Rudzinskas