Civilinė byla Nr. e2A-766-921/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00591-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.5.1.2.4; 2.1.5.2; 2.6.10.6; 2.6.11.6;

3.3.1.14; 3.3.1.19.2

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo J. K..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovės 65 879,40 Eur nuostolių už gyvenamojo namo ir žemės sklypo defektų taisymo darbus atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Nurodė, kad su atsakove 2019 m. vasario 26 d. sudarytos dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo dalį žemės sklypo ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Pradėjus gyventi įsigytame name, ėmė ryškėti statinio ir lauko grindinio trūkumai, kurie pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovei nebuvo matomi ir žinomi. Ieškovė 2019 m. liepos 14 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad yra išryškėję pastato antro aukšto langų, stogo, durų, vitrinos statybos darbų, taip pat automobilių stovėjimo vietų, lauko trinkelių, grindinio statybos darbų trūkumai. Ieškovei priklausantis turtas 2020 m. balandžio 9 d. buvo apžiūrėtas dalyvaujant ieškovei ir atsakovės atstovui bei nustatyti statybos darbų defektai, surašytas defektų nustatymo aktas. Po atliktos apžiūros atsakovės darbuotojai taisė defektus, tačiau šie buvo pašalinti netinkamai, po keleto savaičių jie vėl išryškėjo. Pakartotinai 2020 m. gegužės 6 d. apžiūrėjus ieškovės turtą, buvo nustatyti papildomi statybos darbų defektai. Šalys kurį laiką susirašinėjo, tačiau atsakovė informavo, kad su dalimi nustatytų trūkumų nesutinka. Specialistas ieškovės name atliko termovizijos tyrimą ir nustatė, kad ieškovei parduotas namas yra D energinio naudingumo klasės vietoje projektavimo dokumentuose nurodytos B energinio naudingumo klasės. UAB „Statybos procesų valdymas“, atlikusi ekspertinį tyrimą, pateikė išvadas apie nustatytus paslėptus statinio trūkumus. Ieškovė nurodė, kad trūkumų šalinimo kaina yra 65 879,40 Eur.

3.       Atsakovė UAB „Aistas“ su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti senatį, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškiniu ieškovė siekia nesąžiningai ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Ieškovė, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį, apžiūrėjo ketinamą įsigyti namą, jo kokybė jai tiko, susipažino su namo technine būkle, nusidėvėjimo laipsniu, naudojimo paskirtimi ir jokių pretenzijų atsakovei neturėjo, tačiau 2019 m. pradėjo reikšti pretenzijas dėl namo trūkumų. Atsakovė siekė išspręsti situaciją taikiai, sutiko pašalinti eilę ieškovės nurodytų namo statybos trūkumų, nors nebuvo įsitikinusi dėl nustatytų defektų masto, jau nekalbant apie tai, kad dalis ieškovės nurodytų trūkumų buvo akivaizdūs. Tačiau ieškovei vis netiko siūlomi defektų šalinimo būdai, buvo nesudaromos sąlygos darbams atlikti, o tik nustatinėjami nauji namo statybos darbų trūkumai. 2020 m. birželio 5 d. buvo atlikta ieškovei priklausančio namo apžiūra, kurią atliko į teismo ekspertų sąrašą įrašytas ekspertas statybų srityje N. B.. Ekspertas 2020 m. birželio 15 d. parengė eksperto išvadą ir prie jos pateikė defektų šalinimo lokalinė sąmatą, pagal kurią nustatytų defektų šalinimo kaina sudaro 3 752,22 Eur su PVM. Ieškovė atsisakė įsileisti į namą pašalinti nustatytus trūkumus, nurodžiusi, kad nebus pašalinta didelė dalis kitų namo statybos darbų trūkumų. Ieškovė nepagrįstai reikalauja ginčo namo vitrinos defektų šalinimo išlaidų, namo langų pakeitimo ir lauko durų pakeitimo išlaidų, kadangi visi namo langai, išskyrus vitrinas, lauko durys yra kokybiški, sumontuoti tinkamai, jų keisti nėra pagrindo. Jokių stogo trūkumų ekspertas nenustatė. Siekiant pašalinti faktiškai esančius terasos defektus, nėra reikalinga senąją terasą pakeisti nauja. Pažymėjo, kad dalis defektų egzistavo prieš ieškovei įsigyjant namą, arba atsirado dėl pačios ieškovės netinkamo namo eksploatavimo. Ieškovė, įgydama nekilnojamąjį objektą, matė ir galėjo tikrintis tiek žemės sklypo ribas, tiek išklotus trinkelių kiekius. Todėl reikšti reikalavimo dėl papildomų trinkelių išklojimo nėra pagrindo. Atsakovė, siekdama taikiai išspręsti nesutarimus, sutiko ištaisyti dalį ieškovės nurodytų defektų ir pasirašė aktą, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė turi ir įstatyminę pareigą tai padaryti. Ginčo namas su dalimi žemės sklypo buvo įgytas 2017 m. vasario 26 d., todėl ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl parduoto daikto trūkumų iki 2017 m. rugpjūčio 26 d., tačiau pati nurodžiusi, jog trūkumai buvo pastebėti dar 2017 m., į teismą kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio mėn., tokiu būdu ženkliai praleido ieškinio senatį.

4.       Trečiasis asmuo K. J. K. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti. Nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas tinkamai, jis buvo priduotas eksploatacijai įstatymų nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, kad turtas yra su trūkumais. Pirkėja, įsigydama nekilnojamąjį turtą turėjo galimybę prieš pirkimą apžiūrėti iš kokių statybinių medžiagų pastatytas pastatas, kaip atlikti darbai. Ieškovės nurodyti trūkumai atsirado pastato eksploatacijos metu dėl pačios ieškovės kaltės. Be to, ieškovė praleido šešių mėnesių terminą ieškiniui pareikšti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2024 m. vasario 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 21 635,71 Eur nuostolių atlyginimą už gyvenamojo namo defektų taisymo darbus, 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos 21 635,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovė nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos UAB „Šlamas ir partneriai“ projektą pastatė keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus. Deklaracija apie statybos baigtumą Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 8 d. 2019 m. vasario 26 d. atsakovė ir ieškovė sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 925, kuria ieškovė nuosavybėn įsigijo 1/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Sutarties 7.1.3 punktu atsakovė garantavo, kad šios sutarties sudarymo metu nėra paslėptų trūkumų, dėl kurių parduodamo turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam ieškovė jį ketino naudoti, arba dėl kurių namo naudingumas sumažėtų taip, kad ieškovė, žinodama apie šiuos trūkumus, nebūtų pirkusi nurodyto turto apskritai arba nebūtų už jį tiek mokėjusi. Sutarties 10.5 punkte nustatyta, kad šalių neaptartos sutarties sąlygos, susijusios su šios sutarties sudarymu, pakeitimu, vykdymu, pasibaigimu, nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

7.       Teismas, įvertinęs įrodymus, nusprendė, kad šalys susitarė ir ieškovė iš atsakovės nupirko Nekilnojamojo turto registre įregistruotus ginčo daiktus, atsižvelgdama į faktines nekilnojamųjų daiktų charakteristikas, o ne projekte nurodytus sprendinius.

8.       Byloje buvo atlikta statybos techninės veiklos teismo ekspertizė ieškovės nupirktų nekilnojamųjų daiktų defektams nustatyti ir jų sąnaudoms apskaičiuoti ir pateiktas teismo ekspertizės aktas, kuriame teismo ekspertas T. M. nustatė ieškovės nupirkto gyvenamojo namo stogo, langų, lauko durų, komunikacijų šachtos, lauko laiptų, nuogrindos, terasos defektus, dėl stogo defektų atsiradusią žalą pastato viduje bei žemės sklype trinkelėmis iškloto kiemo defektus. Atsakovės atstovai iš esmės su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis nesutiko, prašė vadovautis jų pateiktomis eksperto N. B. išvadomis.

9.       Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad teismo ekspertas buvo šališkas ieškovės naudai. Atlikdamas ekspertinį tyrimą, ekspertas analizavo byloje pateiktą dokumentaciją, norminę ir (arba) specialiąją (metodinę) literatūrą, vizualiai apžiūrėjo tyrimo objektą ir jį įvertino, rėmėsi statybą reglamentuojančiais teisės aktais, ekspertizės akto išvados yra pakankamai aiškios ir motyvuotos. Teismo posėdyje ekspertas T. M. nurodė, kad ieškovės nepažįsta, ši aplinkybė byloje nepaneigta, kitų objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti dėl eksperto šališkumo, byloje nėra. Atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, nesinaudojo teise prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, o vien jos nurodytos aplinkybės pačios savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog teismo ekspertas yra šališkas, ir jo pateiktą ekspertizės aktą laikyti neobjektyviu ar nepatikimu įrodymu. Išanalizavęs teismo eksperto pateiktas išvadas, jo paaiškinimus, teismas sutiko su atsakovės nurodytais argumentais, jog ekspertizės akte yra nustatytų gyvenamojo namo bei žemės sklypo aplinkos (grindinio) defektų dėl neatitikties projekto sprendiniams. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad teismo ekspertas vertino ir namo atitiktį teisės aktų reikalavimams, teismo posėdyje paaiškino nustatytų defektų keliamas pasekmes, šią atsakovės nurodytą aplinkybę laikė nesudarančia pagrindo atmesti visus ekspertizės akte esančius duomenis. Todėl teismas eksperto išvadą vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

10.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad: per sunki stogo danga, per mažas stogo nuolydis, nesandari stogo dangos sandūra, visi langai yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, antro aukšto miegamųjų langų sandūrose su angokraščiu dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo yra atsiradę plyšių, vitrininis langas yra nekokybiškas ir neatitinka sertifikate nurodytų reikalavimų, lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltų, lauko durų atitikties deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, terasoje daug kur nėra palikta tarpų tarp lentų išilginiam temperatūriniam plėtimuisi, atšokę terasinių lentų apdailiniai galai. Šiuos trūkumus teismas laikė paslėptais trūkumais.

11.       Teismas nustatytų ieškovės gyvenamojo namo defektų šalinimo išlaidų dydį nustatė pagal teismo eksperto T. M. pateiktose lokalinėse sąmatose apskaičiuotas defektų šalinimo vidutines rinkos kainas, iš jų išskaičiavęs kainas už nenustatytus ar nustatytus akivaizdžius defektus, už kuriuos atsakovė nėra atsakinga.

12.       Teismas nustatė, kad stogo defektų šalinimo darbų kaina yra 6 459,12 Eur, langų defektų šalinimo darbų kaina yra 8 798,06 Eur, lauko durų defektų šalinimo kainą sudaro 662 Eur, apdailos darbų kainą sudaro 4 945 Eur, terasos defektų šalinimo darbų kaina yra 771,53 Eur. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės realias, būtinas ir protingas išlaidas gyvenamojo namo defektams ištaisyti sudaro 21 635,71 Eur (6 459,12 Eur + 8 798,06 Eur + 662 Eur + 4 945 Eur + 771,53 Eur), todėl ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteisė 21 635,71 Eur nuostolių atlyginimo gyvenamojo namo defektams ištaisyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

13.1.                      Teismas neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nurodymus, kad teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo aiškintis, ar nėra paslėptų ieškovei parduoto turto trūkumų, dėl kurių šio turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Šie išaiškinimai yra aktualūs ir turėjo būti privalomai vykdomi, iš naujo nagrinėjant šį teisinį ginčą. Tokiu būdu teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 18 straipsnį bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios teismo sprendimo (nutarties) privalomumo apimtį.

13.2.                      Teismas nevertino pačios ieškovės elgesio, nepasisakė ir nenagrinėjo reikalavimo racionalumo, kai vietoj trūkumų šalinimo buvo siūloma atpirkti daiktą iš ieškovės, jai sumokant rinkos kainą, arba parduoti tretiesiems asmenims, todėl ieškovė nebūtų turėjusi jokių nuostolių, ir nevertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtinto principo. Ieškovė reikalavo tik 14 121 Eur mažesnės kainos, nei sumokėjo už visą nekilnojamąjį turtą, kas yra aiškiai neteisinga ir neprotinga. 

13.3.                      Teismas neteisingai vertino turto įgijimo aplinkybes kitų bylos faktinių aplinkybių kontekste bei kvalifikuojant santykius. Ieškovė matė iš kokių medžiagų pastatytas gyvenamasis namas ir jai viskas tiko.

13.4.                      Teismas įrodymus vertino itin tendencingai, selektyviai, bandydamas surasti tik ieškovei naudingus faktus, nesivadovaudamas nei apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, nei įrodymų vertinimo taisyklėmis. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie negalėjimą naudoti gyvenamąjį namą pagal paskirtį.

13.5.                      Priteisdamas ieškovei iš atsakovės 21 635,71 Eur nuostolių gyvenamojo namo trūkumų ištaisymui, teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

13.6.                      Teismas 21 635,71 Eur sumą ieškovei priteisė visiškai neįvertinęs atsakovės argumentų dėl PVM mokesčio. Ieškovė turto neremontavo, jokio PVM mokesčio nesumokėjo, todėl PVM mokestis negalėjo būti priteistas. Be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė kažkam būtų sumokėjusi ir socialinio draudimo išlaidas ar išlaidas už mechanizmus, tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, pelno mokestį, papildomas išlaidas, kurios sudaro apie 8 000 Eur. Teismas jų net nedetalizavo. Ieškinys galėjo būti tenkintas tik 3 752 Eur sumoje.

13.7.                      Teismo nurodytas motyvas, kad atsakovė pripažino defektus yra visiškai neteisingas, o išvada apie garantinių terminų taikymą prieštarauja įstatymui ir sutarties nuostatoms.

13.8.                      Teismas netinkamai vertino eksperto T. M. išvadą, kurioje nepagrįstai buvo tiriami ne gyvenamojo namo defektai, bet gyvenamojo namo atitiktis projektui. Todėl, priteisdamas didesnes sumas, teismas šia išvada prieštaringai vadovavosi, daugelyje sprendimo vietų perrašinėjo bendro pobūdžio eksperto cituotus STR reikalavimus.

13.9.                      Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad teismo eksperto T. M. išvada patvirtina paslėptus defektus ir visiškai nevertino atsakovės nurodytų argumentų, kad statytojas statybos metu galėjo keisti neesminius sprendinius, ir tokiu atveju, projekto koreguoti nereikia, nebent to reikalauja statytojas. Stogo danga, langai nėra laikanti konstrukcija, todėl jie galėjo būti pakeisti statybos metu, nekeičiant projekto.

13.10.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės 6 459,12 Eur (su PVM) stogo defektų šalinimo išlaidų

13.11.                      Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės už viso namo langų pakeitimą 8 798,06 Eur. Pirkėja matė perkamo gyvenamojo namo langus, ši aplinkybė ieškovei buvo akivaizdi gyvenamojo namo pirkimo metu, ką nustatė ir teismo ekspertas, todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovės. Teismas nenurodė jokių langų netinkamumo požymių, išskrus vitrininį langą, kurį atsakovė sutiko pakeisti. Eksperto išvadoje teigiama, kad langų tvirtinimas netinkamas, tačiau teismas nevertino, kad ekspertas T. M. tik vizualiai apžiūrėjo langus ir neatliko jokių tyrimų. Nėra jokių projektinių sprendinių, pagal kuriuos langai turėtų būti sumontuoti sienų termoizoliacijos sluoksnyje. Gyvenamojo namo statybos metu nebuvo reikalavimo langus montuoti sienų termoizoliacijos sluoksnyje, dėl ko toks langų sumontavimo būdas negali būti laikomas trūkumu. Be to, teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė visų namo langų pakeitimo išlaidas, nors ekspertas T. M. patvirtino, jog antro aukšto langai yra kokybiški, patenka į eksploatacinių savybių deklaracijos charakteristikas, tik blogai padarytos sandūros.

13.12.                      Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 662 Eur už durų pakeitimą. Ši aplinkybė ieškovei buvo akivaizdi gyvenamojo namo pirkimo metu. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad lauko durys yra netinkamos, kad nustatyti šalčio tiltai yra defektas. Tai negali būti laikoma defektu. Nei ekspertas, nei teismas tokios savo išvados nepagrindė jokia teisės norma. Ieškovė nepateikė jokių durų nekokybiškumą patvirtinančių duomenų. 

13.13.                      Teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 4 945 Eur už apdailos išardymo ir sutvarkymo darbus, abstrakčiai nurodydamas, kad eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo sąmata“ apdailos darbų kainą sudaro 4 945 Eur, todėl ši suma yra pagrįsta ir priteistina. Teismas nepaskaičiavo ir nenurodė, kokia yra ieškovės pageidavimu norimų pakeisti langų, durų likutinė vertė.

13.14.                      Nepagrįsta teismo išvada priteisti iš UAB „Aistas“ pinigines lėšas dėl nustatytų terasos trūkumų. Terasa nėra pirkimo–pardavimo sutarties dalykas, ji net nepaminėta sutartyje, teisiškai nebuvo registruota ir suprojektuota. Be to, siekiant pašalinti faktiškai esančius terasos defektus, nėra reikalinga senąją terasą pakeisti nauja prabangia terasa.

13.15.                      Teismas nepagrįstai nesivadovavo teismo eksperto N. B. ekspertizės aktu. Toks teismo vertinimas laikytinas itin šališku ir neteisingu, nes ekspertas turi pakankamą kvalifikaciją atlikti ginčo objekto ekspertizę, yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Šio eksperto išvada buvo parengta dalyvaujant abiem šalims. Prie parengtos ekspertizės išvados buvo pateikta ekspertizės išvadoje nustatytų butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), defektų šalinimo lokalinė sąmata, pagal kurią nustatytų defektų šalinimo kaina viso sudaro 3 752,22 Eur (su PVM)sumą.

13.16.                      Teismas itin selektyviai vertino trečiojo asmens K. J. K. parodymus, nors šis asmuo vykdė ginčo objekto techninę priežiūrą.

13.17.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino pirkėjo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas šios bylos aplinkybių kontekste, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu klausimu. Bylos duomenys, ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, sutarties nuostatos patvirtina, kad, prieš sudarant 2019 m. vasario 26 d. dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovė detaliai apžiūrėjo ketinamą įsigyti turtą ir jo kokybė ieškovei tiko, ką ieškovė patvirtino sudarydama šią sutartį.

13.18.                      Teismas visiškai nesivadovavo CK 6.327 straipsnio 2 ir 5 dalių, 6.333 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, numatančiomis pardavėjo teisę remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais. Šalis sieja ne rangos, bet pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, dėl ko vien aplinkybė, kad ginčo nekilnojamajame daikte faktiškai atlikti darbai neatitinka tam tikrų projekto sprendinių, nesudaro pagrindo nuostolių atlyginimui, kadangi pirkimo–pardavimo sutartimi šalys dėl to nesulygo. Teismas neteisingai taikė rangą reglamentuojančias normas, ši norma taikytina, tarp šalių esant rangos sutarčiai ir rangos santykiams. Ieškovės ieškinys yra pareikštas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, todėl ši norma negali būti taikoma.

13.19.                      Teismo išvada apie garantinių terminų taikymą prieštarauja įstatymui ir sutarties nuostatoms.

13.20.                      Teismo neobjektyvų įrodymų vertinimą įrodo ir bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimas. Teismas neatsižvelgė, kad ieškovė šešis kartus tikslino ieškinį, galiausiai atsisakė 2 procentų ieškinio sumos. Ieškovei atsisakius dalies ieškinio, išlaidos turi būti paskirstytos proporcingai. Ieškinio atsisakė dėl tvoros įrengimo, trinkelių sudėjimo bendro naudojimo žemėje, dėl ko atsakovė plačiai atsikirtinėjo į tokius reikalavimus, teikė didelės apimties įrodymus bei patyrė atstovavimo išlaidas.

13.21.                      Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį. Teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nepagrįstai jos netaikė. Sutarties sudarymo data ir turto perdavimas yra svarbi aplinkybė, vertinant sutarties sąlygas bei reikalavimų pareiškimo terminus. Nustatyta, kad ieškovė pirmas pretenzijas atsakovei dėl daikto trūkumų pradėjo reikšti tik 2020 m. pavasarį (balandžio mėn.), t. y. daugiau nei po vienerių metų termino. Toks terminas negali būti laikomas protingu.

14.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1.                      Teismas atsižvelgė į visus Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje aptartus nurodymus ir atliko išsamią sutarties sudarymo analizę. Teismas vertino tai, ar ginčo nekilnojamieji daiktai atitiko įprastus tokio pobūdžio statiniams keliamus reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose. Be to, teismas detaliai aptarė kiekvieną defektą ir jo akivaizdumą. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, neturėjo pagrindo vadovautis kitoje civilinėje byloje priimta nutartimi. Ieškovės nesutikimas perleisti gyvenamąjį namą atgal atsakovei negali įrodyti, kad namo kokybė ieškovei tinka. Ši aplinkybė negali turėti jokios reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo padarytos išvados ir nustatytos faktinės aplinkybės atitinka byloje surinktus ir pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertintus įrodymus, išvados pagrįstos ištirtų ir aptartų įrodymų visetu, argumentuotai atsakant į pagrindinius ginčui išspręsti būtinus klausimus.

14.2.                      Teismo paskirtos ekspertizės akto išvados, kuriomis teismas rėmėsi, nėra pilna apimtimi palankios ieškovės įrodinėjamai pozicijai byloje, todėl nėra pagrindo abejoti teismo eksperto T. M. nešališkumu. Ekspertizės akto išvados dėl nustatytų ginčo gyvenamojo namo ir aplinkos tvarkymo statybos darbų broko, daugeliu atveju yra grindžiamos išimtinai Statybos įstatymo, STR ir kitų statybų procesą reguliuojančių teisės aktų nuostatomis. Analogiški argumentai dėl nekokybiškai atliktų statybos darbų, jų ištaisymo būdų bei kaštų, yra nurodomi į bylą pateiktuose įrodymuose. Teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė, nesutikdama su ekspertizės išvadomis, turėjo teisę prašyti paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Teismas pagrįstai ir tinkamai vertino eksperto T. M. ekspertizės aktą ir jo išvadas, pagrįstai nesivadovavo eksperto N. B. ekspertizės aktu.

14.3.                      Patikslinant ieškinio sumą, buvo remiamasi pateiktais statybinių bendrovių komerciniais pasiūlymais, su jose nurodytomis statybos darbų kainomis. Teismas vadovavosi teisingumo, protingo ir sąžiningumo principais ir pagrįstai iš atsakovės priteisė 21 635,71 Eur nuostolių.

14.4.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad stogo defektai – per sunki stogo danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandari stogo dangos sandūra yra paslėpti defektai ir pagrįstai iš atsakovės priteisė 6 459,12 Eur stogo defektų šalinimo išlaidų.

14.5.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad dėl langų ir lauko durų defektų iš gyvenamojo namo vidaus išeina šiluma ir į jo vidų skverbiasi šaltis, dėl ko sumažėjo namo energinio naudingumo klasė, namuose šilumai palaikyti ieškovei reikalingos papildomos priemonės, kas neabejotinai sukelia nepatogumus ieškovei, neužtikrina galimybės gyvenamuoju namu naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas nustatytiems langų ir lauko durų trūkumams ištaisyti.

14.6.                      Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės už gyvenamojo namo langų pakeitimą 8 798,06 Eur sumą ir 662 Eur sumą už durų pakeitimą. Apdailos darbai yra neatskiriamai susiję su teismo nustatytais stogo, langų ir durų defektais. Ištaisius teismo nustatytus stogo, langų ir durų defektus, yra būtina sutvarkyti gyvenamojo namo apdailą, todėl 4 945 Eur apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo išlaidų suma priteista pagrįstai.

14.7.                      Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės pinigines lėšas (771,53 Eur) dėl nustatytų terasos trūkumų. Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad ieškovė neturi teisės reikšti pretenzijų dėl terasos, dėl to, kad terasa nebuvo numatyta projekte. Pati atsakovė sutiko su terasos defektais. Teismas byloje nustatė, kad ieškovė pirko gyvenamąjį namą ne pagal projektą, o pagal jo faktinę būklę. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, atsižvelgiant į terasos nustatytų defektų pobūdį, tai, kad visi terasos defektai atsirado jau po sutarties sudarymo, ją pradėjus ieškovei naudoti, nustatyti defektai laikytini paslėptais bei trukdančiais terasa tinkamai naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovės atlyginti išlaidas terasos nustatytiems defektams pašalinti.

14.8.                      Teismas tinkamai taikė ir aiškino pirkėjo atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ginčijamu klausimu. Ieškovė, prieš pirkdama ginčo nekilnojamąjį turtą, nebuvo supažindinta su gyvenamojo namo projektu. Sudarydama sutartį, ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad įsigyjamas gyvenamasis namas pilnai atitinka bendruosius ir specialiuosius teisės aktais nustatytus reikalavimus tokios paskirties objektui, o jo statybos buvo vykdomos nenukrypstant nuo projektinės dokumentacijos.

14.9.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad byloje turėjo būti taikoma ieškinio senatis. Ieškovė su atsakove 2019 m. vasario 26 d. sudarė žemės sklypo ir gyvenamojo namo sutartį. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmą kartą su pretenzija dėl įsigytų nekilnojamųjų daiktų trūkumų ieškovė į atsakovę kreipėsi 2019 m. liepos 14 d. Tarp šalių kurį laiką vyko derybos, o atsakovės atsakymas, kuriame ji išreiškė poziciją, kad neketina tenkinti ieškovės pretenzijose pareikštų reikalavimų, ieškovei buvo pateiktas 2020 m. gegužės mėn. Būtent nuo tada ieškovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė yra pažeista ir, kad nuo šio momento prasideda sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų teisme pareikšti. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2020 m. liepos 24 d., t. y. nepraleidusi šešių mėnesių ieškinio senaties termino kreiptis į teismą su tokio pobūdžio reikalavimu. Todėl teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-318-945/2023, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pasisakė dėl ieškinio senaties, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių. Atsakovė pakartotinai kvestionuoja ieškinio senaties taikymo klausimą. Tokiais veiksmais atsakovė siekia paneigti CPK 18 straipsnyje apibrėžtą sprendimo privalomumo principą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

16.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovei (statytojai) 2015 m. gruodžio 17 d. buvo išduotas leidimas Nr. RPP-12-150427-000 statyti keturis sublokuotus vieno buto gyvenamuosius namus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė parengė pastato statybos projektinius pasiūlymus šiame sklype, investiciniais tikslais organizavo ir atliko gyvenamųjų namų statybos darbus pagal supaprastintą statybos projektą, parengtą UAB „Šlamas ir partneriai“ (toliau – ir projektas). Statyba užbaigta 2017 m. sausio 9 d. VĮ Registrų centre įregistruotas 100 proc. gyvenamojo namo baigtumas.

17.       Šalys 2019 m. vasario 26 d. sudarė dalies žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria atsakovė pardavė ieškovei, o ieškovė nupirko iš atsakovės 1/4 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Abu nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už bendrą 80 000 Eur kainą (pirkimo–pardavimo sutarties 4.1 punktas). Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau kelis kartus tikslino, dėl nuostolių, susijusių su įsigyto nekilnojamojo turto trūkumų šalinimo darbais, atlyginimo.

18.       Pirmosios instancijos teismas sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 21 635,71 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys, ir šią sprendimo dalį atmesti.

19.       Kauno apygardos teismas 2024 m. liepos 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-952-657/2024 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė. Ieškovė pateikė kasacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-469/2025, panaikino Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

21.       Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydama į esminius apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.

Dėl Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-318-945/2023 pateiktų išaiškinimų

23.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-318-945/2023 pateiktus išaiškinimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-318-945/2023, kuria panaikino Alytaus apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje Kauno apygardos teismas nurodė, kurias bylai reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas turi, nagrinėdamas bylą iš naujo, išsiaiškinti.

25.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, nurodytais atsiliepime į apeliacinį skundą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo ir priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į anksčiau minėtoje nutartyje pateiktus išaiškinimus. Šią išvadą teisėjų kolegija daro, įvertindama tai, kad pirmosios instancijos teismas: visų pirma, sprendime detaliai aprašė ir įvertino ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 26 d. žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes (žr. ginčijamo sprendimo 11 psl.); antra, priimdamas sprendimą vertino ne tik aplinkybę, ar ginčo objektuose atlikti darbai atitiko projekto sprendiniams, bet ir tai, ar ginčo daiktai atitiko sutarties sudarymo metu ieškovei perduoto daikto kokybę nustatančiai dokumentacijai bei įprastus tokio pobūdžio statiniams keliamus reikalavimus, apibrėžtus teisės aktuose, dėl kurių neatitikimo ginčo daiktai (ne)galėtų būti tinkamai naudojami pagal paskirtį (žr. ginčijamo sprendimo dalį „Dėl ieškovės iš atsakovo nupirktų nekilnojamųjų daiktų trūkumų“); trečia, taip pat vertino daiktų trūkumų akivaizdumą (taip pat žr. ginčijamo sprendimo dalį „Dėl ieškovės iš atsakovo nupirktų nekilnojamųjų daiktų trūkumų“).

26.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė visiškai nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-318-945/2023 pateiktus išaiškinimus. Dėl to sutikti su apeliantės argumentais, kad buvo pažeista procesinė teisės norma, t. y. CPK 18 straipsnis, bei nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios teismo sprendimo (nutarties) privalomumo apimtį, nėra jokio pagrindo.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

27.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčo atveju netaikė ieškinio senaties. Apeliantės nuomone, ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija neturi pagrindu su minėtais argumentais sutikti.

28.       Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2001 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.)). Sprendžiant, ar ieškovas, pateikdamas ieškinį nurodytu pagrindu (dėl parduoto daikto trūkumų), nepraleido ieškinio senaties termino, būtina nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, taip pat ar jis nebuvo nutrūkęs. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK normose, reglamentuojančiose ieškinio senaties terminus, tarp jų – ir dėl parduotų daiktų trūkumų, nenustatyta, koks momentas konkrečiu ieškinio senaties termino taikymo atveju laikytinas ieškinio senaties termino pradžia.

29.       Pagal CK 6.338 straipsnio 1 dalį pirkėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl parduotų daiktų trūkumų, jeigu jie buvo nustatyti per CK 6.338 straipsnyje nurodytus terminus, kai sutartis ar įstatymai nenustato ko kito. Terminai reikalavimams dėl parduotų daiktų pareikšti taikomi pagal tai, ar prekei buvo nustatytas kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, ar tokie terminai nebuvo nustatyti. Jeigu kokybės garantijos ar tinkamumo terminas nenustatytas, įstatyme nustatyta kokybės garantija galioja dvejus metus (CK 6.338 straipsnio 2, 5 dalys). Pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jeigu trūkumai nustatyti per garantijos terminą.

30.       Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti tai, kad CK 6.338 straipsnyje nustatyti terminai yra terminai pirkėjo pretenzijai pardavėjui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti; tai nėra ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Taigi ieškinio senaties terminai taikytini tada, kai pardavėjas nepatenkina pirkėjo pretenzijos ir pirkėjas kreipiasi į teismą, tuomet termino eiga skaičiuojama pagal CK 1.127 straipsnio taisykles. Kaip minėta anksčiau, reikalavimai teismui dėl parduotų daiktų trūkumų turi būti pareikšti per CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. 

31.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kai pirkėjas per garantinį terminą pateikia pardavėjui pretenziją, ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduoto daikto trūkumų pareikšti prasideda nuo to momento, kai pirkėjas gauna atsakymą, kuriuo pardavėjas atsisako tenkinti pirkėjo reikalavimą arba kai per pirkėjo nustatytą, o jeigu toks nenustatytas – per protingą terminą, pardavėjas nepateikia jokio atsakymo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d.  nutartį civilinėse bylose Nr. 3K-3-54/2012; 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2013; 2019 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019).

32.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pirmą kartą su pretenzija dėl tam tikrų įsigytų nekilnojamųjų daiktų trūkumų į atsakovę kreipėsi 2019 m. liepos 14 d. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad ieškovė iki 2020 m. gegužės mėn. pateikė atsakovei dar kelias pretenzijas dėl trūkumų šalinimo. Šalys iki 2020 m. gegužės mėn. bendravo dėl galimybės pašalinti trūkumus, derino darbų terminus, jų apimtis ir kt. Ieškovė 2020 m. gegužės mėn. pateikė atsakovei dvi pretenzijas, t. y. 2020 m. gegužės 4 d. ir 2020 m. gegužės 13 d. dėl trūkumų pašalinimo. Atsakovė 2020 m. gegužės 13 d. elektroniniu laišku, o vėliau ir 2020 m. gegužės 18 d. pranešimu informavo, kad nesutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad nuo 2020 m. gegužės 13 d. elektroninio laiško pateikimo, kuriuo atsakovė aiškiai nurodė, kad ji nesutinka su ieškovės reikalavimais, ieškovei atsirado pagrindas spręsti, kad jos subjektinė teisė yra pažeista. Dėl to būtent nuo šio momento prasideda ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl parduotų nekilnojamųjų daiktų trūkumų teisme pareikšti. Ieškovė į teismą su ieškiniu dėl nuostolių gyvenamojo namo defektams ištaisyti kreipėsi 2020 m. rugpjūčio 24 d., t. y. nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtino sutrumpinto šešių mėnesių termino. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškinio senaties termino praleidimo pasekmių reikalavimui dėl nuostolių gyvenamojo namo defektams ištaisyti atlyginimo.

Dėl ieškovės pasirinkto pažeistos teisės gynimo būdo

33.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos nevertino ieškinio reikalavimo racionalumo, atitikties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėjo, kad apeliantė siūlė ieškovei vietoje trūkumų pašalinimo atpirkti daiktą, sumokėti jai rinkos kainą arba parduoti tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovė nebūtų turėjusi jokių nuostolių. Atsakovė taip pat siūlė dalį defektų pataisyti. Ieškovė nesutiko su apeliantės pasiūlymais. Atsakovė teigia ir tai, kad ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 65 879 Eur nuostolius, kuriuos neva patyrė įgijusi netinkamos kokybės nekilnojamąjį turtą. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad ši suma yra tik 14 121 Eur mažesnė už sumą, kurią ieškovė sumokėjo už visą nekilnojamąjį turtą.

34.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovė pasirinko neproporcingą pažeistų teisių gynimo būdą dėl žemiau nurodytų argumentų.

35.       Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčiai, atsižvelgiant į pirkimo–pardavimo sutarties dalyko – nekilnojamojo daikto – ypatumus, bendrosios pirkimo–pardavimo sutartinius santykius reglamentuojančios normos taikomos tiek, kiek kitaip šių santykių nereglamentuoja CK 6.392–6.401 straipsniai. CK 6.399 straipsnyje įtvirtinti teisiniai padariniai, kurie atsiranda, kai pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės nekilnojamąjį daiktą, nustatant, kad tuo atveju, kai pagal nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos bendrosios CK 6.334 straipsnio taisyklės,  išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu.

36.       CK 6.334 straipsnio

37.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Taigi kurio nors iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 31punktas; 2019 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-611/2019, 35 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-1075/2023, 25 punktas).

38.       Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimus, prašydama priteisti iš atsakovės nuostolius, skirtus nekilnojamojo turto trūkumams ištaisyti, t. y. prašė taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą pirkėjo pažeistų teisių gynimo būdą.

39.       Kaip minėta anksčiau, pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad esminiai šios pirkėjo teisės gynimo požymiai yra šie: 1) daikto su trūkumais naudoti pagal paskirtį negalima; 2) trūkumai gali būti pašalinti. Sąlyga ,,jeigu daikto trūkumus įmanoma pašalinti“ turi būti aiškinama plačiau, kaip apimanti ir tuos atvejus, kai ištaisyti daikto trūkumus, atsižvelgiant į visas aplinkybes, yra neprotinga dėl to, kad daikto trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų. Trūkumų pašalinimas atliekamas pardavėjo sąskaita. Pirkėjas daikto trūkumus gali pašalinti pats ar trečiųjų asmenų pagalba. Tokiu atveju jam turi būti atlyginamos protingos, būtinos trūkumų ištaisymo išlaidos, kurios nustatomos kiekvienu konkrečiu atveju tiriant bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). 

40.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės nupirktas gyvenamasis namas dėl paslėptų stogo, langų, lauko durų bei terasos defektų, buvusių gyvenamojo namo pardavimo metu, neatitiko jam keliamų kokybės reikalavimų.

41.       Sprendžiant dėl ieškovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo būdo (ne)proporcingumo, visų pirma, pažymėtina, kad pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktą pirkėja, nusipirkusi netinkamos kokybės daiktą, turi teisę reikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Taigi, minėta nuostata suteikia ieškovei, kaip pirkėjai, teisę pasirinkti reikalauti iš atsakovės, kaip pardavėjos, kad pastaroji pašalintų daiktų trūkumus arba atlygintų išlaidas jiems ištaisyti. Antra, nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad šalys dėjo pastangas išspręsti klausimą dėl paaiškėjusių turto trūkumų pašalinimo iki civilinės bylos iškėlimo, šalių derybos galutinai nutrūko 2020 m. liepos 12 d. atsakovei pranešime nurodžius, kad ji taisys tik jos eksperto išvadoje nurodytus trūkumus. Taigi, pati atsakovė, atsisakydama pašalinti ieškovės prašomus daikto trūkumus, apribojo ieškovei galimybę svarstyti šį pažeistų teisių gynimo būdą kaip tinkamą ir proporcingą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo aspektu svarbu yra ir tai, kad atsakovė, kaip pardavėja, pateiktame apeliaciniame skunde neigia savo kaltę iš esmės dėl visų pirmosios instancijos teismo nustatytų turto trūkumų. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, kaip pirkėja, negali protingai tikėtis turto trūkumų pašalinimo dėl pardavėjos elgesio. 

42.       Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta ir nustatyta nutarties 41 punkte, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškinys turi būti atmestas, be kita ko, ir dėl to, kad ieškovė nesutiko, jog atsakovė pašalintų trūkumus. Kaip ir nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė, nesutikdama ir (ar) neprašydama, kad atsakovė atlygintų trūkumus, pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą.

43.       Kaip minėta anksčiau, nustačius, kad daiktas buvo parduotas su trūkumais, dėl ko atsakomybė tenka daikto pardavėjui, vertinant ieškovės pasirinko pažeistų teisių gynimo būdo proporcingumą, svarbu įvertinti, ar daiktas gali būti naudojamas su esamais trūkumais, ar trūkumai yra pašalinami ir gali būti pašalinti. 

44.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatyti trūkumai sukelia ieškovei nepatogumus ir neužtikrina galimybės gyvenamuoju namu naudotis tinkamai ir saugiau pagal paskirtį, nes: dėl langų ir lauko durų defektų iš gyvenamojo namo išeina šiluma ir į jo vidų skverbiasi šaltis, dėl ko sumažėjo gyvenamojo namo energinio naudingumo klasė, namuose palaikyti šilumai ieškovei reikalingos papildomos priemonės; dėl nustatytų stogo defektų vanduo skverbiasi po stogo danga į namo vidų, neužtikrina reikiamos šilumos izoliacijos, dėl ko mažėja namo naudingumas ir kt. Taigi, nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog nustatyti trūkumai sukelia ieškovei nepatogumus tinkamai naudotis pagal paskirtį gyvenamuoju namu.

45.       Šiuo aspektu teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas. Nagrinėjamu atveju namas buvo perkamas turint tikslą jame gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti trūkumai reikalauja papildomų, gana didelių išlaidų tam, kad tikslas būtų įgyvendintas. Todėl vien tai, kad ieškovė įsigytą turtą naudoja, jame gyvena, tačiau dėl nustatytų trūkumų privalo atlikti papildomus darbus, kurie reikalauja papildomų didelių trūkumų šalinimo išlaidų, neleidžia daryti išvados, jog turtas atitiko ieškovės lūkesčius ir pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.

46.       Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nustatytus trūkumus yra įmanoma pašalinti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindų būtų galima daryti priešingą išvadą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nustatytiems trūkumams pašalinti reikalinga suma sudaro 21 635,71 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta daikto trūkumams reikalinga ištaisyti suma yra protingo dydžio, pagrindo pripažinti, kad trūkumams ištaisyti reikia neproporcingai didelių išlaidų, nėra.

47.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta ir nustatyta anksčiau, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos ir pagrįstai nustatė, jog ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas trūkumams ištaisyti.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

48.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje įrodymus vertino itin tendencingai, selektyviai, bandydamas surasti tik naudingus faktus ieškovei, nesivadovavo įrodymų vertinimo taisyklėmis.

49.       Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei išplėtotos kasacinio teismo praktikoje. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daro pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

50.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia atsakovė, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama sprendimo dalis yra pakankamai aiškiai motyvuota – teismas išsamiai išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo (jo dalies) argumentus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išdėstytomis, jai nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas (jo dalis) neteisėtas, ar nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą (jo dalį).

Dėl ekspertizės akto

51.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ekspertizės aktą, kuris buvo parengtas teismo paskirto eksperto T. M.. Apeliantės teigimu, teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę, tyrė ne gyvenamojo namo defektus, bet gyvenamojo namo atitiktį projektui. Dėl šios priežasties, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neturėjo vadovautis ekspertizės aktu. Apeliantė teigia ir tai, kad ekspertas buvo akivaizdžiai suinteresuotas, paskirtas teismo išimtinai ieškovės prašymu, todėl šios išvados laikyti objektyvia nėra galimybių. Be to, atsakovės nuomone, egzistuoja ieškovės sąsajos su šiuo ekspertu, nes jo pavardė buvo paminėta ginčo turto apžiūros metu. Atsakovės nuomone, eksperto šališkumas pasireiškė ir jam duodant parodymus teismo posėdžio metu, nes jis siekė padėti ieškovei.

52.       CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Remiantis CPK 177 straipsnio 2 dalimi, 216 straipsniu, teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone, todėl pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Kita vertus, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Viena iš nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti paaiškėję faktai, keliantys abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2011).

53.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 1 d. nutartimi buvo paskirta teismo ekspertizė atliktų gyvenamojo namo statybos darbų trūkumams, priežastims dėl kurių atsirado šie trūkumai ir trūkumų ištaisymo kainai nustatyti. Ekspertizę pavesta atlikti UAB „Super Status“ ekspertui T. M.. Teisme gautas teismo eksperto T. M. 2022 m. vasario 8 d. ekspertizės aktas Nr. e2-26-418/2022 (toliau – ir ekspertizės aktas).

54.       Sprendžiant klausimą dėl eksperto, atlikusio ekspertizę teismo pavedimu, (ne)šališkumo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra svarbūs Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartyje, kuria buvo grąžinta ši civilinė byla nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-469/2025 pateikti išaiškinimai:

54.1.                      Teismo skiriamas ekspertas turi, be kita ko, atitikti objektyvumo ir nešališkumo reikalavimus. Šie reikalavimai užtikrinami sudarant galimybę dalyvaujantiems byloje asmenims siūlyti ekspertus ir išreikšti savo nuomonę dėl pasiūlytų kandidatūrų (CPK 212 straipsnio 1 dalis), taip pat per nušalinimo institutą. Pagrindai ekspertui nušalinti yra tokie patys kaip teisėjui, be to, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jei yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų arba jeigu jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti (CPK 67 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 122 punktas).

54.2.                      Pažymėtina, kad CPK 65, 67 straipsniuose nustatytas eksperto nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis – pagal CPK 64 straipsnį, teisėjas, teismo posėdžių sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teismo išvada dėl kitokių aplinkybių negu CPK tiesiogiai nurodyti eksperto nušalinimo pagrindai turi būti motyvuota ir pagrįsta vertinimu, kad tarp konkrečių aplinkybių ir galimo eksperto šališkumo egzistuoja loginis ryšys.

55.       Papildomai pažymėtina, kad Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso, patvirtinto Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2014 m. vasario 24 d. Nr. B-16 sprendimu, 8 punkte įtvirtintas nešališkumo principas, kuris reiškia, kad teismo ekspertas privalo: būti objektyvus, vengti asmeniškumų ir neturėti asmeninio išankstinio nusistatymo atlikdamas ekspertinį tyrimą ir pateikdamas ekspertinio tyrimo išvadas; elgtis teisėtai, atlikdamas ekspertinį tyrimą ir teikdamas ekspertinio tyrimo išvadas savo įgaliojimus naudoti nešališkai; vengti interesų konflikto, nusišalinti nuo ekspertinio tyrimo atlikimo, kai yra teisės aktuose nustatyti nušalinimo pagrindai, taip pat kitais atvejais, kai yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo.

56.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ekspertas, atlikęs teismo ekspertizę, buvo (galėjo būti) nešališkas.

57.       Visų pirma, kaip minėta anksčiau, Alytaus apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą pirmą kartą, 2021 m. spalio 1 d. nutartimi paskyrė byloje ekspertizę, kurią, įvertinęs teismo eksperto kompetencijas, nenustatęs šio eksperto nušalinimo pagrindų, pavedė atlikti ieškovės prašomam ekspertui T. M.. Taigi, eksperto kvalifikacija bei jo kandidatūros tinkamumas buvo įvertinti skiriant byloje teismo ekspertizę. Nagrinėjamu atveju atsakovė, nesutikdama su eksperto kandidatūra, nurodė tuos pačius motyvus, kaip ir apeliaciniame skunde, dėl kurių nesutiko su ieškovės prašoma paskirti eksperto kandidatūra. Jokių naujų aplinkybių, kurios galėjo būti pagrindu nušalinti ekspertą, atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė. Teismo posėdyje ekspertas T. M. nurodė, kad ieškovės nepažįsta. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, jog teismo ekspertizę atlikęs ekspertas vienokiu ar kitokiu aspektu yra susijęs su ieškove, turi suinteresuotumą bylos baigtimi ir gali (galėjo būti) šališkas, teikdamas ekspertinio tyrimo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitokių objektyvių aplinkybių negu CPK tiesiogiai nurodyti eksperto nušalinimo pagrindai, kurie leistų daryti išvadą apie eksperto šališkumą, byloje taip pat nėra (CPK 67 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, apeliantės argumentai dėl teismo eksperto šališkumo atmetami kaip neįrodyti.

58.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad ekspertizės akte nustatyti gyvenamojo namo defektai dėl neatitikimo projekto sprendiniams. Į paminėtas aplinkybes buvo atkeiptas dėmesys ir skundžiamame sprendime, pirmosios instancijos teismui vertinant ekspertizės akto pagrįstumą ir tai, ar yra pagrindas vadovautis tokiu aktu. Pažymėtina, kad ekspertas T. M. buvo apklaustas teismo posėdyje, kurio metu paaiškino nustatytų defektų pasekmes ir kitas aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nepaisant nustatytų aplinkybių, visiškai nesivadovauti ekspertizės aktu, kaip įrodymu šioje byloje, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovė, nesutikdamas su ekspertizės išvadomis, turėjo teisę prašyti paskirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Įvertinant, be kita ko ir tai, konstatuotina, kad vien atsakovės nurodytos aplinkybės, pačios savaime nesudaro pagrindo ekspertizės aktą laikyti neobjektyviu ar nepatikimu įrodymu.

59.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai vadovavosi tiek byloje esančiu teismo ekspertizės aktu, tiek ir kitais leistinais rodymais.

Dėl garantinio termino

60.       Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie garantinių terminų taikymą prieštarauja įstatymui ir sutarties nuostatoms. Apeliantė nurodo, kad šalių sudarytos Rangos sutarties 7.1.7 punkte aiškiai numatyta, kad pardavėjas nėra nekilnojamojo turto vystytojas, bei pagal Statybos įstatymo 41 straipsnio 3 dalį nekilnojamojo turto vystytojas neprivalo statinio įgijėjui pateikti dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas, nes perleidžiamas nesudėtingas statinys. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su tokiais argumentais sutikti.

61.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog Statybos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal CK 6.698 straipsnio 1 dalį rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ar statybos techninis prižiūrėtojas atsako už objekto sugriuvimą ar defektus, jeigu objektas sugriuvo ar defektai buvo nustatyti per penkerius metus, dešimt metų – esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.), dvidešimt metų – esant tyčia paslėptų defektų. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) arba nuo statybos užbaigimo dienos (kai statyba vyko ūkio arba mišriu būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis).

62.       Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, svarbūs yra jau minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-469/2025 pateikti išaiškinimai, kad:

62.1.                      <...>nekilnojamojo turto vystytojui, kaip ir rangovui, nustatyta pareiga garantuoti statinio kokybę statinio garantiniu terminu. Rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatymo nustatytą garantinį terminą yra taikoma ir rangovui, pastačiusiam statinį ūkio būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020, 52, 76 punktai).  

62.2.                      Pareiga garantuoti statinio kokybę yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Statinio rangovas išsaugo ryšį su savo sukurtu statiniu net ir tada, kai jis yra perleistas tretiesiems asmenims, o jo pareiga garantuoti statinio kokybę per įstatyme nustatytą garantinį terminą yra specifinė įstatymo pagrindu atsirandanti rangovo pareiga, kuri nustatyta ir taikoma dėl konkretaus statinio nepriklausomai nuo to, kas yra statinio savininkas. Tai reiškia, kad ši pareiga yra taikoma ne tik pradinio užsakovo atžvilgiu, bet yra nukreipta erga omnes (prieš visus) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020 79 punktą).

62.3.                      Statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, kad statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatyme nustatytą laikotarpį. Rangovas, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (CK 6.697 straipsnio 1 dalis). Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų esant tyčia paslėptų defektų). Šie terminai pradedami skaičiuoti nuo visų rangovo atliktų statybos darbų rezultatų perdavimo užsakovui dienos (kai statyba vyko rangos būdu) (CK 6.698 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-943/2022 26 punktą).

63.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutikti su apeliantės argumentais, kad  pirmosios instancijos teismo išvada apie garantinių terminų taikymą yra netinkama, neturi jokio pagrindo.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio ir kitų mokesčių įtraukimo į defektų šalinimo sumą (ne)pagrįstumo

64.       Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino atsakovės argumentų dėl priskaičiuoto ir priteisto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įtraukimo į nuostolių sumą. Šiuo atveju iš priteistos 21 635,71 Eur sumos PVM sudaro net 3 755,48 Eur. Ieškovė neremontavo turto, jokio PVM nesumokėjo, todėl, atsakovės nuomone, PVM mokestis negali būti priteistas. Be to, apeliantės teigimu, nėra jokių įrodymų, kad ieškovė ne tik kad kažkam būtų sumokėjusi PVM, bet ir socialinio draudimo išlaidas ar išlaidas už mechanizmus, tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, pelno mokestį, papildomas išlaidas, kurios sudaro apie 8 000 Eur.

65.       Teisėjų kolegija, atsakydama į atsakovės argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įtraukė į nuostolių atlyginimą PVM, pažymi, kad ieškovė nėra  PVM mokėtojas, todėl išlaidos, kurios skirtos namo defektų pašalinimui, pagrįstai apskaičiuotos su nustatyto dydžio PVM, kaip galima spręsti ir pagal apeliaciniame skunde nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006. Minėtoje nutartyje nurodyta: ,,kai paslaugas įgyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priešingu atveju, <…> toks asmuo ir susigrąžintų PVM iš biudžeto ir gautų kaip draudimo išmoką iš draudiko, tai reikštų nepagrįstą praturtėjimą. Taigi priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis”. Kadangi ieškovė nėra PVM mokėtojas, trūkumų šalinimo išlaidos pagrįstai paskaičiuotos su PVM. Be to, šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė yra sudariusi su mažąją bendrija (toliau – MB) „Artfiksa“ preliminarią statybos rangos sutartį Nr. 2020/04-1. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė patirs nuostolius, susijusius su PVM mokėjimu.

66.       Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006 kasacinis teismas nėra padaręs apeliaciniame skunde nurodytos išvados, t. y. „kad kai sužalotas turtas nesuremontuotas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtųjų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų turtui suremontuoti, vertė be PVM.“. Kasacinis teismas šioje nutartyje yra nurodęs, kad „Kai automobilis neremontuojamas, tai prievolės apskaičiuoti ir mokėti į biudžetą PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, nėra tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos, todėl, kai automobilis neremontuojamas, tai tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM“. 

67.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į nuostolių sumą įtraukė socialinių draudimų išlaidas, mechanizmų vertes ir kt. Minėtos išlaidos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra tiesioginės statinio statybos išlaidos, kurios, taisant statinio defektus, visuomet bus įtrauktos į bendrą kainą. Be to, ieškovė yra fizinis asmuo, kuris privalo mokėti mokesčius, kaip minėta anksčiau, defektams šalinti ieškovė yra sudariusi preliminariąją sutartį su juridiniu asmeniu. Teisėjų kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad privatus rangovas į savo siūlomą darbų kainą paprastai įtraukia ir pelną, ir kitus darbo užmokesčio priskaitymus, ir pridėtines išlaidas. 

68.       Apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad nėra jokio pagrindo, priteisiant defektų šalinimo išlaidas, nepriteisti PVM ar kitų mokesčių dalies.  

Dėl langų, durų nuvertėjimo

69.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos nepaskaičiavo ir nenurodė, kokia yra ieškovės norimų pakeisti langų, durų likutinė vertė.

70.       Pažymėtina, kad našta paneigti byloje esančiais įrodymais pagrįstą žalą teko būtent atsakovei. Šiuo atveju atsakovė nepateikė savo skaičiavimų, t. y. kokios išlaidos ir kokia apimtimi turi būti koreguojamos dėl nuvertėjimų. Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo ir nėra pagrindo mažinti ieškovės reikalaujamų priteisti išlaidų, susijusių su defektų šalinimų, dėl turto nusidėvėjimo.

Dėl priteistos 21 635,71 Eur sumos (ne)pagrįstumo

71.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei iš atsakovės 21 635,75 Eur nuostolius, skirtus gyvenamojo namo trūkumų ištaisymui, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, dėl ko sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinys, turi būti panaikinta.

72.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai lemia bendrasis įrodinėjimo naštos paskirstymo principas „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtintas CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcijos. Taigi, pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties šalių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas (CPK 176–224 straipsniai), teismas daro išvadą, ar parduotų daiktų trūkumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

73.       Kasacinis teismas nurodė, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2019).

74.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, gyvenamojo namo trūkumais pripažino šiuos defektus ir nustatė nuostolių dydį šiems defektams pašalinti: 1) stogo defektai (netinkama stogo danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandarios stogo sandūros), defektų šalinimo suma – 6 459,12 Eur; 2) langų defektai (visi langai yra sumontuoti mūro angose, antro aukštos miegamųjų langų sandūrose su angokraščiu yra atsiradę plyšiai, pirmo aukšto vitrininiame lange panaudoti netinkami sujungimo profiliai bei išsikraipiusi rėmo horizontalė), defektų šalinimo suma – 8 798,06 Eur; 3) lauko durys (nekokybiškos, turi būti pakeistos), suma – 662 Eur; 4) apdailos darbai – 4 945 Eur; 5) terasos defektai (terasos viršutinės lentos išsigaubusios, yra sutrupėjusių, atsikabinusių, įskilusių lentų ir kt.), defektų šalinimo suma – 771,53 Eur). Taigi, bendra defektų šalinimo išlaidų suma, pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra 21 635,71 Eur (6 459,12 Eur + 8 798,06 Eur + 662,00 Eur + 4 945,00 Eur + 771,53 Eur).

75.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, toliau pasisakys dėl kiekvieno nurodyto trūkumo ir ar atsakovei dėl kiekvieno nustatyto trūkumo atsirado pareiga atlyginti ieškovei šių trūkumų šalinimo išlaidas.

Dėl stogo trūkumų

76.       Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 6 459,12 Eur stogo defektų šalinimo išlaidas su PVM. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.

77.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad stogo dangos tipas – čerpės – neatitinka projekte numatytos stogo dangos tipo – profiliuota skarda, tokiu būdu netenkinamas projekto nurodymas bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01 (1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 8 punktas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, kad ji statybos metu galėjo keisti stogo dangą, tikėtina ir nekeičiant pačio projekto. Tačiau šiuo aspektu yra svarbu tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pakeista stogo danga, t. y. čerpės, yra daug sunkesnė nei projekte numatyta profiliuota skarda, dėl ko pagal projektą sudėtos stogo dangą laikančios konstrukcijos, kurios buvo paskaičiuotos laikyti stogo dangą, pagamintą iš skardos, yra per silpnos šiai čerpių stogo dangai ir namo naudojimo metu gali sukelti neleistiną ne tik stogo konstrukcijos, bet ir viso namo deformaciją. Tai, kad stogo danga yra kelis kartus sunkesnė nei projekte numatyta danga, patvirtina eksperto E. L. 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas, taip pat minėto eksperto parodymai, duoti teismo posėdžio metu. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad laikančios konstrukcijos yra tinkamos kelis kartus sunkesnei stogo dangai, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pakeitus projekto sprendinius ir vietoje skardinės stogo dangos sudėjus čerpes buvo pažeistas Statybos techninio reglamento STR 2.01.01 (1):2005) 8 punktas, t. y. esminis statinio reikalavimas mechaninis atsparumas ir pastovumas. Sprendžiant dėl stogo dangos, kaip trūkumo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad dėl stogo dangos prasidėjo neigiami procesai, t. y. patenka drėgmė po stogo danga, vanduo prabėga į namo vidų. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad stogo danga, t. y. čerpės, ieškovei neabejotinai buvo matoma ir žinoma prieš įsigyjant namą. Tačiau šiuo aspektu svarbu tai, kad atsakovė neatskleidė ieškovei aplinkybių, kad sunkesnė stogo danga buvo sudėta ant lengvesnes stogo dangos laikyti suprojektuotos konstrukcijos, kuri tinkamai neatlieka savo paskirties. Šios aplinkybės, t. y. kad stogo danga yra per sunki pasirinktai konstrukcijai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovei be specialisto pagalbos negalėjo būti žinomos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, sudėta per sunki stogo danga pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta paslėptu daikto trūkumu.

78.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad išmatuotas stogo nuolydis – 9,45 laipsnio – netenkina projekto reikalavimo stogo nuolydžiui – 10 laipsnių bei netenkina čerpių stogo dangos minimalaus reikalavimo stogo nuolydžiui. Atsakovė neneigia apeliaciniame skunde aplinkybės, kad nustatytas stogo nuolydis neatitinka projekte numatyto reikalavimo. Tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad toks nuolydis tenkina čerpių stogo dangos reikalavimus stogo nuolydžiui, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė šio defekto, neišmatavus stogo nuolydžio, negalėjo matyti, jis pagal teismo eksperto išvadą yra neakivaizdus, todėl tai taip pat yra paslėptas stogo trūkumas.     

79.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad stogo dangos sandūra nesandari – netinkamai ir nesandariai įrengta stogo dangos ir kamino sandūra bei sienos ir lietaus nuvedimo latako sandūra – netenkina projekto nurodymų bei STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimų.

80.       Taigi, byloje nustatyta, kad stogo defektai – per sunki stogo danga, per mažas stogo nuolydis bei nesandari stogo dangos sandūra – yra paslėpti defektai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nustatyti paslėpti stogo defektai lemia ne tik statinio neatitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams, tačiau taip pat dėl šių defektų vanduo skverbiasi po stogo danga bei į namų vidų, jie kelia abejones dėl stogo laikančiųjų konstrukcijų tvirtumo, neužtikrina reikiamos šilumos izoliacijos, dėl ko ne tik mažėja ginčo namo naudingumas, neatitinka ieškovės lūkesčių (nusipirkti tinkamą gyventi namą), bet ir trukdo ieškovei tinkamai ir saugiai naudotis gyvenamuoju namu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio trūkumo šalinimo išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės.

81.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo jos pateiktas įrodymais, patvirtinančiais, kad trūkumus, susijusius su stogo defektais, galima pašalinti už mažesnę kainą, t. y. UAB „Ragista“ pasiūlymu, fizinio asmens V. V. pasiūlymu ir kt.  Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas detaliai tyrė ir vertino atsakovės pateiktus įrodymus ir pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, nusprendė jais nesivadovauti, sprendžiant klausimą dėl defektų išlaidų dydžio priteisimo (žr. skundžiamo sprendimo 30–31 psl.).

Dėl langų trūkumų

82.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai priteisė ieškovei 8 798,06 Eur langų defektų šalinimo išlaidas. Apeliantė pažymi, kad pirkėja matė perkamo namo langus ir ši aplinkybė jai buvo žinoma. Atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei sumą dėl netinkamo langų įtvirtinimo bei vieno lango netinkamos deklaracijos. Atsakovės teigimu, langų netinkamas įtvirtinimas ir (ar) netinkama deklaracija nedaro netinkamais pačių langų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.

83.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad visi langai yra sumontuoti mūro angose, o ne sienų termoizoliacijos sluoksnyje, antro aukšto miegamųjų langų sandūroje su angokraščiu dėl didelių langų gabaritų ir netinkamo lango tvirtinimo yra atsiradę plyšiai – netenkina projekto reikalavimų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ 8 punkto. Tai, kad antro aukšto langų tvirtinimas yra netinkamas, kad atsiradę plyšiai bei šie langai pagal projektą turėjo būti sumontuoti sienų termoizoliacijos sluoksnyje patvirtina ieškovės, trečiojo asmens K. J. K. paaiškinimai, 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktas, 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaita, termovizijos tyrimą atlikusio A. K. parodymai, 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2021-02-22-1, eksperto E. L. parodymai, eksperto N. B. 2021 m. balandžio 8 d. išvada (žr. skundžiamo sprendimo 19–20 psl. atliktą šių įrodymų tyrimą ir vertinimą). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, nebūdama statybų specialiste, šių nustatytų langų defektų apžiūros metu neturėjo galimybės pamatyti. Todėl šie trūkumai pirkėjui yra nematomi ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo laikomi paslėptais trūkumais.  

84.       Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad pirmo aukšto vitrininiame lange panaudoti netinkami sujungimo profiliai bei išsikraipiusi rėmo horizontalė – užfiksuotas nesandarumas (plyšiai) – netenkina projekto reikalavimų bei Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 „Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ IV skyriaus „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo pagrindiniai techniniai rodikliai“ 8 punkto. Nagrinėjamu atveju tai, kad šis langas yra nekokybiškas patvirtina teismo eksperto T. M. paaiškinimai, 2020 m. birželio 15 d. eksperto N. B. išvada, termovizijos tyrimą atlikusio A. K. paaiškinimai, eksperto E. L. 2021 m. kovo 22 d. pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2021-02-22-1. Tuo pagrindu pripažintina, kad vitrininis langas dėl nustatytų defektų neatitinka jam keliamų kokybės reikalavimų, šis trūkumas išryškėjo naudojimo metu, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintinas paslėptu.

85.       Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog langai yra nekokybiški ir juos reikia keisti. Nagrinėjamu atveju teismo posėdyje teismo ekspertas T. M. paaiškino, kad išskyrus vitrininį langą, kuris yra nekokybiškas, visi kiti name esantys langai yra kokybiški, tik negerai padarytos jų sandūros, tačiau visi langai yra sumontuoti mūro angose ir siekiant pasiekti tinkamą pastato energinę klasę būtina visus langus išmontuoti ir juos sudėti į pašiltinimo sluoksnį. Išmontavus langus juos sumontuoti antrą kartą yra sudėtinga ir yra didelė rizika, kad jie bus netinkami naudoti. Atsakovė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad yra galimybė permontuoti jau sudėtus langus, jų nepakeitus, nepateikė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad, siekiant ištaisyti langų defektus, visus namo langus reikia permontuoti į apšiltinimo sluoksnį, o išardžius langus yra didelė rizika, jog jų panaudoti nebus galimybės, be to, tokie langai neteks garantijos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo atveju, siekiant tinkamai ištaisyti esamus defektus bei užtikrinti pastato atitikimą B energinio naudingumo klasei, būtina į apšiltinimo sluoksnį sumontuoti naujus langus.

86.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai trūkumų, susijusių su langais,  šalinimo išlaidas priteisė ieškovei iš atsakovės, atsižvelgdamas į teismo eksperto pateiktoje lokalinėje sąmatoje „Langų defektų šalinimo darbai“ langų defektų šalinimo kainą be tiesiogines, netiesiogines išlaidas ir kt. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas vertino ir apeliaciniame skunde minimą UAB „Tikri langai“ pateiktą komercinį pasiūlymą. UAB „Tikri langai“ komerciniame pasiūlyme Nr. 150716-01, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nurodyta, jog gaminiams garantija nesuteikiama. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, komerciniu pasiūlymu, kuriame nesuteikiama garantija gaminiui, nesivadovavo

Dėl lauko durų

87.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad lauko durys yra netinkamos, kad nustatyti šalčio tiltai yra defektas. Atsakoves teigimu, šalčio tiltai negali būti laikomi defektu. Atsakovė teigia, kad ginčo name buvo tinkamai sumontuotos kokybiškos, turinčios atitikties įstatymų keliamiems reikalavimams deklaracijas, lauko durys, dėl ko jų keisti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo su minėtais argumentais sutikti.

88.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl trūkumų, susijusių su lauko durimis, (ne)buvimo, vertino byloje esančius įrodymus, be kita ko: ekspertizės aktą, eksperto T. M. paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, eksperto N. B. išvadą, pateiktą deklaraciją, liudytojos L. J. parodymus, 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktą, 2021 m. vasario 18 d. termovizijos ataskaitą. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad minėti įrodymai patvirtina, jog lauko durų ir sienų sandūroje iš vidaus bei tarp lauko durų staktos ir sienos yra šalčio tiltai. Šios aplinkybes neginčijo ir apeliantė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad per šalčio tiltus iš namo vidaus išeina šiluma, o iš lauko skverbiasi šaltis, yra pagrindas nustatytus šalčio tiltus laikyti durų defektu.

89.       Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nustatė, kad vienas iš pagrindinių, be kita ko, ir teismo eksperto nurodytų defektų yra tai, kad laiko durys yra netinkamos kokybės, nes jos yra nesertifikuotos, pateikta K. G. parengta 2016 m. rugsėjo 30 d. deklaracija yra netinkama.

90.       Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, padarė pagrįstą išvadą, kad anksčiau minėta deklaracija neatitinka jos išdavimo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, t. y. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. D1-80 patvirtinto Reglamentuojamų statybos produktų sąrašo (toliau – ir Sąrašas), pagal kurį lauko durys turėjo būti deklaruojamos pagal eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo 1 arba 3 sistemas ir kt. Pagal šio Sąrašo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. vasario 17 d. iki 2017 m. vasario 10 d.) pastabų ir paaiškinimų 7 punktą eksploatacinių savybių pastovumo vertinimo ir tikrinimo sistemos nustatytos 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 (toliau – Reglamentas) V (penktame) priede. Pagal Reglamento 4 straipsnį lauko duris, kaip statybos produktą, pateikiant į rinką privalo būti parengta jų eksploatacinių savybių deklaracija, kuri ir patvirtina, jog šio statybos produkto savybės atitinka deklaruotas eksploatacines savybes. Šiuo atveju lauko durų atitikties deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kas leidžia daryti išvadą, jog lauko durys neatitinka kokybės ir saugumo reikalavimų bei neužtikrina statinio esminio energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo reikalavimo (Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(6):2008 8 punktas, Statybos techninio reglamento STR 2.05.20:2006 9 punktas). Atsakovė įrodymų, patvirtinančių, kad lauko durys yra tinkamos kokybės, nepaisant to, kad deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti lauko durų defektai, atsižvelgiant į ekspertizės akto bei vertinimo akto Nr. VA-1006-072023 išvadas, jog tokie trūkumai pirkėjui yra nematomi, taip pat tai, kad ieškovei lauko durų atitikties deklaracija nebuvo pateikta nei namo apžiūrų metu, nei sandorio sudarymo metu, šalčio tiltai išryškėjo tik pradėjus namą šildyti ir jame gyventi, pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikytini paslėptais trūkumais.

91.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė šių defektų šalinimo išlaidas.

Dėl apdailos darbų

92.       Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista 4 945 Eur apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo išlaidų sąmata. Atsakovė teigia, kad šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovė nori atlikti po 5 metų gyvenamojo namo remontą, persidažyti sienas, pakeisti tapetus, pakeisti dalį parketlenčių grindų, išlyginti grindų sluoksnį.

93.       Šiuo atveju sutiktina su ieškovės argumentais, kad šie apdailos darbai yra ne ieškovės noras atlikti namo remontą, o neatskiriamai susiję su nustatytais stogo, langų ir durų defektais. Akivaizdu, kad, ištaisius teismo nustatytus stogo, langų ir durų defektus, būtina sutvarkyti ir gyvenamojo namo apdailą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovei iš atsakovės priteisė 4 945 Eur apdailos darbų išardymo ir sutvarkymo išlaidų sumą.

Dėl terasos

94.       Atsakovė teigia, kad terasa buvo įrengta kaip dovana atsakovei, todėl ieškovė apskritai neturi teisės reikšti jokių pretenzijų dėl terasos. Atsakovės nuomone, ieškovė, kaip matyti iš sąmatoje nurodytų darbų, siekia pastatyti naują terasą, t. y. nuardyti grindis, šonus, įrengti drenažą, išlyginti gruntą po terasa, padaryti naują karkasą bei iškloti terasą naujomis lentomis. Ieškovė gali išardyti terasą ir pašalinti, nes už ją nėra sumokėjusi pardavėjui.

95.       Nagrinėjamu atveju tai, kad terasa yra su defektais (terasoje yra skylės, lentos išsigaubusios, ant jų laikosi vanduo, lentelių išorėje yra įskilimai ir kt.) patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. ekspertizės aktas, eksperto T. M. paaiškinimai, eksperto N. B. išvada, 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo aktas bei 2020 m. gegužės 6 d. priedas Nr. 1 prie 2020 m. balandžio 9 d. defektų nustatymo akto, taip pat pažaidų ir defektų nustatymo ekspertinio tyrimo aktas Nr. 2021-03-22-1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, kad visi terasos defektai atsirado jau po sutarties sudarymo, ją pradėjus ieškovei naudoti, nustatyti defektai laikytini paslėptais bei trukdančiais terasa tinkamai naudotis pagal paskirtį, kas sudaro pagrindą ieškovei reikalauti iš atsakovo atlyginti išlaidas terasos nustatytiems defektams.

96.       Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovė neturi teisės prašyti atlyginti išlaidas, susijusias su nustatytais terasos defektais, nes terasa buvo įrengta ne pagal projektą, o kaip dovana ieškovei. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė namą pirko kartu su terasa, kurios kaina įėjo į bendrą turto kainą. Šias aplinkybes patvirtina tiek šalių paaiškinimai, tiek byloje esanti Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2019/D001, iš kurios matyti, kad prieš sudarant sutartį buvo vertinamas namas su terasa, o ne tik namas. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog terasą ieškovei dovanojo. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, viena tai, kad projekte terasa nebuvo numatyta, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė už ją nemokėjo.

Dėl galimybės mažinti priteistą sumą defektams šalinti (ne)buvimo

97.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo mažinti priteistiną nuostolių dydį CK 6.259 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į pirkėjos rūpestingumo ir atidumo laipsnį.

98.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad žala arba nuostoliai gali atsirasti ne vien dėl skolininko veiksmų ar neveikimo, bet ir dėl kreditoriaus kaltės ar esant abiejų šių asmenų kaltei. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Ši norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma, kuri detalizuojama specialiąja sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančia CK 6.259 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią skolininko atsakomybė gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės, kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie netinkamu prievolės įvykdymu padarytų nuostolių padidėjimo, taip pat kai kreditorius tyčia ar dėl neatsargumo nesiėmė priemonių nuostoliams sumažinti. Tai reiškia, kad, kreditoriui pažeidus sąžiningo ir apdairaus elgesio reikalavimus, skolininko prievolė atlyginti žalą turi būti sumažinama tokiu nuostolių dydžiu, už kurį atsakingas kreditorius, nes skolininkas neprivalo prisiimti atsakomybės už kreditoriaus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018, 32 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-118-378/2023, 36 punktas).

99.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde apeliantė nurodo CK normas, kurios reglamentuoja galimybė mažinti priteistų nuostolių dydį, atsižvelgiant į kreditoriaus kaltę, taip pat kasacinio teismo praktiką, kuri aiškina šias teisės normas, tačiau jokių ieškovės konkrečių veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, kad yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistą defektų išlaidų šalinimo sumą, nenurodo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

100.       Atsakovė nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovė kelis kartus tikslino ieškinį, o galiausiai atsisakė 2 procentų ieškinio reikalavimų sumos. Ši aplinkybė, apeliantės teigimu, buvo neįvertina, paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.

101.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pagrįstos bylinėjimosi išlaidos yra 25 777,41 Eur, o atsakovės – 13 569 Eur. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas skaičiavo nuo 65 879,40 Eur sumos.

102.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama priteisti iš atsakovės, be kita ko, 38 324,89 Eur nuostolių atlyginimą. Ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė ieškinį, kurį 2021 m. vasario 10 d. patikslino. Minėtuose ieškiniuose prašė priteisti nuostolius už žemės sklypo gerbūvio (grindinio) darbų defektų taisymo darbus. Ieškovė 2021 m. balandžio 29 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė priteisti 59 332,59 Eur nuostolius už gyvenamojo namo defektų taisymo darbus ir 7 678,43 Eur už žemės sklypo gerbūvio (grindinio) darbų defektų taisymo darbus. Taigi, šiuo ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 67 011,02 Eur sumą. Ieškovė 2023 m. spalio 5 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio patikslinimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 65 879,40 Eur gyvenamojo namo ir žemės sklypo gerbūvio (grindinio) darbų defektų taisymo išlaidas. Šiuo pareiškimu ieškovė sumažino galutinio ieškinio reikalavimus nuo 67 011,02 Eur iki 65 879,40 Eur sumos.

103.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuo reikalavimus, kurių ji atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu vienai šaliai pareiškus didelės sumos reikalavimą, nuo kurio gindamasi kita šalis patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu kitos šalies naudai, išskyrus atvejus, kai pirminio dydžio reikalavimo pareiškimą lėmė jos elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).

104.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, nurodytą nutarties 103 punkte, ieškovei sumažinus pareikštą reikalavimą, byloje nesant duomenų, kad didesnio reikalavimo pareiškimą, o vėliau reikalavimų sumažinimą, būtų nulėmęs atsakovės elgesys, darytina išvada, jog dėl bylos dalies dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo yra priimtas atsakovei palankus teismo sprendimas.

105.       Taigi, nepaisant to, kad ieškovės reikalavimo suma buvo sumažinta iki 65 879,40 Eur sumos, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcija skaičiuotina atsižvelgiant į 67 011,02 Eur sumą. Pirmosios instancijos teismui priteisus 21 635,71 Eur, laikytina, jog ieškovės reikalavimas patenkintas 32,29 proc. (21 635,75 Eur x 100 proc. / 67 011,02 Eur). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas 8 323,53 (25 777,41 Eur x 32,29 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 9 187,57 Eur (13 569 Eur x 67,71 proc.) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis). Šalių bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir atsakovei iš ieškovės priteistinas 864,04 Eur (9 187,57 – 8 323,53 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio reikalavimų daliai į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 113,50 Eur, atitinkamai iš ieškovės priteistina 76,85 Eur (113,50 Eur x 67,71 proc.), iš atsakovės 36,65 Eur (113,50 Eur x 32,29 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

106.       Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl proceso baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo

107.       Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ar proceso teisės normų, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepaisant to, teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo atmestų ir patenkintų ieškinio reikalavimų proporcijas, dėl ko sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo, taip pat patikslinti sprendimo dalį, kuria priteistos išlaidos valstybei.

108.       CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

109.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovės argumentai, nurodyti apeliaciniame skunde, susiję su išlaidų defektams atlyginti dydžiu, buvo atmesti. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio pagrindo, nepaisant ir to, kad buvo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas. Atsižvelgiant į tai, spręstinas klausimas dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek apeliaciniame procese, tiek kasacinio procese, atlyginimo.

110.       Ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad yra sumokėjusi 428 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą, kuris priteistinas iš atsakovės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu,

n u t a r i a:         

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinti jo rezoliucinės dalies trečią, ketvirtą ir penktą pastraipas ir jas išdėstyti taip:  

„Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, iš ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 864,04 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt keturių eurų ir 4 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 76,85 Eur (septyniasdešimt šešių eurų 85 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, valstybei 36,65 Eur (trisdešimt šešių eurų ir 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5662.“

Priteisti ieškovei N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aistas“, juridinio asmens kodas 303434503, 428 Eur (keturių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį už kasacinį skundą. 

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                   Edvardas Paliokas

           Tomas Romeika

           Jurgita Sujetienė