Civilinė byla Nr. 2S-2247-232/2015
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25744-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 125.11.1.; 122.4
(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. spalio 9 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Antakalnio būstas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Antakalnio būstas“ pareiškimą skolininkei A. V. dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė.
Kreditorius UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriuo prašė priteisti iš skolininkės A. V. 146,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 3,00 Eur dydžio žyminį mokestį, 24,20 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas bei 0,87 Eur ir 0,84 Eur išlaidas, patirtas dėl naudojimosi viešo registro duomenimis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Antakalnio būstas“ pareiškimą skolininkei A. V. dėl skolos priteisimo.
Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prie atstovavimo pagal pavedimą civiliniame procese išlaidų priskiriamos tik tokios išlaidos, kurios patirtos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.); be to, kreditoriaus patirtos išlaidos (dėl apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą įmonei, o ne advokatui ar advokato padėjėjui) nepatenka ir į CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardintas kitas būtinas ir pagrįstas išlaidas, nes šis punktas nėra taikomas atstovavimo išlaidoms, kurios specialiai aptartos CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-334-687/2015, 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). Teismas padarė išvadą, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininko 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą privačiam juridiniam asmeniui, negali būti tenkinamas (CPK 3 str. 1 d., 4 str., 88 str. 1 d. 6 p. ir 9 p., 424 str. 1 d., 428 str. 7 d.), o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra nustatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, dėl šios priežasties kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorius UAB „Antakalnio būstas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-28 nutartį. Nurodė, kad teismas atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą, netinkamai įvertino ar reiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas, formaliai atsisakydamas jį priimti. Nagrinėjamoje byloje teismas neatsižvelgė į galimybę tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies. Pažymėjo, jog teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškimą prieštarauja teismų praktikai (nutartis civilinėje byloje Nr.2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareiškime nurodytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra prašymas priteisti iš skolininkės 146,40 Eur, tuo tarpu kiti reiškiami reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų laikytini išvestiniais. Todėl kreditoriaus įsitikinimu pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl 146,40 Eur skolos ir 3 Eur žyminio mokesčio priteisimo, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali būti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 str. 2 d. nurodyta, kad pareiškimas atsisakytinas priimti, jeigu jis yra visas aiškiai nepagrįstas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Nagrinėjamu atveju kreditorius UAB „Antakalnio būstas“ kreipėsi į teismą, prašydamas CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininkės 146,40 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, 3,00 Eur dydžio žyminį mokestį, 24,20 Eur išlaidas už suteiktas teisines paslaugas bei 0,87 Eur ir 0,84 Eur išlaidas, patirtas dėl naudojimosi viešo registro duomenimis.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, skundžiama 2015-07-28 nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Antakalnio būstas“ pareiškimą skolininkei A. V. dėl skolos priteisimo. Teismas konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas priteisti iš skolininkės 24,20 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl apmokėjimo už teisinių paslaugų teikimą privačiam juridiniam asmeniui, negali būti tenkinamas (CPK 3 str. 1 d., 4 str., 88 str. 1 d. 6 p. ir 9 p., 424 str. 1 d., 428 str. 7 d.), o CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra nustatyta teismui galimybė, priimant teismo įsakymą tenkinti kreditoriaus pareiškimą iš dalies, todėl kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti kaip aiškiai nepagrįstą. Apeliantas minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį kvestionuoja tuo pagrindu, kad CPK XXIII skyriuje nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiškimą ir išduoti teismo įsakymą dėl dalies pareikšime nurodytų reikalavimų, todėl apelianto teigimu pirmosios instancijos teismas galėjo išduoti teismo įsakymą dėl pagrindinės skolos ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, tačiau be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-07-28 nutarties yra iš esmės nepagrįstas.
CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 str. 3 d., 435 str. 3 d.). Tačiau pagal CPK 435 str. 2 d. teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas. Šis pagrindas taikytinas tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba aiškiai laikytinas nepagrįstu. CPK 433 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodomas reiškiamas reikalavimas ir jo faktinis pagrindas, taip pat įrodymai, galintys pagrįsti reikalavimą. Pagal CPK 436 str. 2 d. 6-8 p. išduotame teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi išlaidos (jei tokių buvo reikalaujama). Taigi, teismo įsakymo išdavimo apimtis aiškiai apibrėžta CPK 436 str. 2 d. ir priimant pareiškimą teismas turi patikrinti, ar įsakymas galės būti priimtas visais įsakymo turinio aspektais.
Įstatymas riboja teismo įsakymo apskundimo teisę (CPK 436 str. 7 d.). Sistemiškai aiškinant teisės normas, reglamentuojančias CPK XXIII skyriuje numatytą teismo įsakymo išdavimo tvarką, darytina išvada, jog pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas nevertina pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodymų egzistavimo ar pakankamumo aspektais, o pasisako tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t.y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Tačiau teisinis reglamentavimas įtvirtinantis, kad teismo įsakyme turi būti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir visi išvestiniai reikalavimai (jei tokie buvo pareikšti) (CPK 436 str. 2 d. 6-8 p.), o teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 str. 7 d.), nulemia tai, jog tuo atveju, jeigu pareiškimo patenkinimas pilna apimtimi, t.y. dėl visų reiškiamų reikalavimų, pažeistų teisės aktais įvirtintą teisinį reguliavimą, toks pareiškimas turi būti nepriimamas dėl jo aiškaus nepagrįstumo (CPK 435 str. 2 d.). Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią atsisakymui pilna apimtimi priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip aiškiai nepagrįstą pakanka, kad būtų pareikštas nepagrįstas reikalavimas tik dėl vienos prievolės (papildomos, pvz. netesybų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-08 Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad galimybės išduoti teismo įsakymą tik dėl dalies pareikštų reikalavimų nėra. Kita vertus teismui atsisakius priimti tik reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o dėl kitų reikalavimų išdavus teismo įsakymą, susiklostytų procesinė situacija, kai bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas teismo būtų sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje. Tokia situacija iš esmės neatitiktų proceso operatyvumo principo bei teismo įsakymo instituto esmės bei tikslų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuria atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo visų reikalavimų apimtyje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis LR CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Liuda Uckienė