Civilinė byla Nr. 2YT-13853-490/2019

     Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00703-2019-5

     Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

     3.2.6.1; 3.4.5.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. birželio 5 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos D. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Č. K. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

 Teismas

nustatė:

pareiškėja D. A. paveldėjimo teisės tikslu prašo:

1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą;

2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. A. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. K., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios 2007 m. balandžio 3 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą motinos turtą.

Pareiškime nurodė, kad 1989 m. kovo 19 d. mirė pareiškėjos tėvas P. K., o 2007 m. balandžio 3 d. mirė pareiškėjos motina S. K.. Pareiškėjos tėvai iki mirties gyveno jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kurį patys pasistatė, tačiau turto daiktinių teisių neįregistravo savo vardu valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre. Po motinos mirties pareiškėja pradėjo rūpintis minėtu namu, savo lėšomis suremontavo namą, pradėjo naudotis jiems priklausiusiais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Norėdama įregistruoti gyvenamąjį namą su ūkio pastatais savo vardu, pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kur paaiškėjo, kad ji neturi paveldėjimo teisės liudijimo. Mano, kad terminą palikimui priimti praleido ne dėl savo aplaidumo ar tyčios, o dėl pateisinamų priežasčių, nes buvau įsitikinusi, kad po motinos mirties ji palikimą priėmė pradėjusi faktiškai valdyti jos turtą. Tam, kad pareiškėja galėtų priimti visą jos tėvams priklausiusį turtą, o ne jo dalį, būtina nusistatyti ir juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos motina S. K. faktiškai priėmė palikimą po savo sutuoktinio mirties pradėjusi valdyti jo turto dalį. S. K. po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi minėtame name, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, naudojosi santuokos metu su P. K. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika ir žemės ūkio padargais. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Č. K. po savo tėvo P. K. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmėme ir pretenzijų į jo turto dalį nereiškė.

Suinteresuotas asmuo Č. K. per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, nurodydamas, kad sutinka su pareiškimu, prašo teismo jį tenkinti (b. l. 28).

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas per teismo nustatytą terminą pateikė byloje atsiliepimą, prašydamas pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (b. l. 30).

Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta interneto tinklapyje http://www.teismai.lt/lt/teismu-pranesimai įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis).

Teismas

konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja D. A. yra mirusių S. K. ir P. K. dukra, o suinteresuotas asmuo Č. K. yra pareiškėjos brolis (b. l. 8, 9, 19, 20). Pareiškėjos tėvai S. K. ir P. K. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). S. K. sutuoktinis P. K. mirė 1989 m. kovo 19 d. (b. l. 6). S. K. mirė 2007 m. balandžio 4 d. (b. l. 5). Pareiškėjos tėvai iki mirties gyveno jiems jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini), kurį patys pasistatė, tačiau turto daiktinių teisių neįregistravo savo vardu valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre. Pareiškėjos teigimu, po motinos mirties ji pradėjo rūpintis minėtu namu, savo lėšomis suremontavo namą, pradėjo naudotis motinai priklausiusiais namų apyvokos daiktais ir žemės ūkio padargais, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją. Pareiškėjos motina S. K. po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi jiems jų statytame name, mokėjo mokesčius už sunaudotą elektros energiją, naudojosi santuokos metu su P. K. įgytais namų apyvokos daiktais, baldais, buitine technika ir žemės ūkio padargais. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo Č. K. po savo tėvo P. K. mirties įstatymo nustatyta tvarka palikimo nepriėmė ir pretenzijų į jo turto dalį nereiškė. Taigi, po P. K. mirties, jo paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti ir valdė iki savo mirties jo sutuoktinė S. K., o po S. K. mirties, jos paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti ir valdo iki šiol pareiškėja. Po P. K., mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą Jonavos rajono 3-ajame notaro biure negauta (b. l. 23), po S. K., mirusios 2007 m. balandžio 3 d., paveldėjimo byla nebuvo užvesta, pareiškimų apie palikimo priėmimą Jonavos rajono 3-ajame notaro biure negauta (b. l. 22).

Dėl palikimo priėmimo po P. K., mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, taikomos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius. 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad siekdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimo priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. K. po savo sutuoktinio P. K., mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, likusi toliau gyventi kartu su sutuoktiniu pastatytame name (duomenys neskelbtini), rūpindamasi ir disponuodama santuokoje įgytu turtu kaip savu, mokėdama komunalinius mokesčius, remontuodama turtą, ji atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą ir priėmė sutuoktinio palikimą po jo mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Paveldėjimo teisė užtikrina, kad po asmens mirties jo sukurtos vertybės kartu su jų suvaržymais ar be jų pagal testamente išreikštą mirusiojo valią ar pagal įstatymo nuostatas bus perimtos jo artimųjų ar kitų asmenų. Paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikimo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, mano, jog yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja po motinos S. K. mirties palikimą pagal įstatymą priėmė pradėdama jos turtą faktiškai valdyti. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, pareiškėja išreiškė savo valią priimti S. K. palikimą. Nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas aukščiau ištirtais įrodymais, jie sukels teisines pasekmes, pareiškėja kitokia tvarka gauti juos patvirtinančių dokumentų negali, todėl pareiškimas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Nuosavybės teisė gali būti įgyjama paveldėjimu (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl priėmęs palikimą, įpėdinis įgyja ir nuosavybės teisę į paveldėtą turtą.

Paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai: 1) kad po P. K., mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, palikimą priėmė jo sutuoktinė S. K., faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą; 2) kad pareiškėja D. A. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. K., mirusios 2007 m. balandžio 3 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą motinos turtą.

Byloje susidarė 4,37 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, pareiškimą patenkinus, priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio 1989 m. kovo 19 d., mirties, priėmė palikimą pagal įstatymą, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą sutuoktinio turtą.

Turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po motinos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios 2007 m. balandžio 3 d., mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą motinos turtą.  

Priteisti iš pareiškėjos D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4,37 Eur (keturių eurų 37 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.

Teisėja                                                                                                                    Jolanta Damulienė