Baudžiamoji byla Nr. 1A-478-309/2011

                                                        Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01430-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1., 1.2.27.5., 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. lapkričio 21 d.

Šiauliai

            Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Vilmai Armalytei,

dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,

gynėjai advokatei Žilvinui Astrauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-09-16 nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnį – 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnį – 15 MGL (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir galutinė bausmė paskirta – 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

R. V. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. 27 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), sulaikomas dėl padaryto teisės pažeidimo policijos pareigūnų, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos, 1-ojo būrio patrulio G. K., bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos, 1-ojo būrio vyresniojo patrulio A. M., panaudodamas fizinį smurtą, tai yra bandydamas koja įspirti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos, 1-ojo būrio patruliui G. K., tokiais savo veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui, atliekančiam viešojo administravimo funkcijas- (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos, 1-ojo patruliui G. K..

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. 27 d. apie 22.20 val., (duomenys neskelbtini) miesto policijos komisariato patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), plūsdamas necenzūriniais žodžiais, įžeidė valstybės tarnautoją, atliekantį viešojo administravimo funkcijas – (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 2-osios kuopos, 1-ojo būrio patrulį G. K..

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. V. prašo pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę – sumažinti paskirtos baudos dydį.

Skunde nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl per griežtos bausmės skyrimo, kadangi apeliantas mano, jog teismas teisingai kvalifikavo jam inkriminuojamas veikas, bet skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes ir paskyrė jam per griežtą bausmę. Teigia, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Taip pat nurodo, jog ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio yra ne tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, ką pripažino teismas, bet, nuteistojo teigimu, tai būtent ta priežastis, dėl kurios jis padarė nurodytas nusikalstamas veikas – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pats nesuvokė, ką daro ir kad elgiasi netinkamai. Apelianto teigimu, teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad jis smurto policijos pareigūno atžvilgiu nenaudojo, jokių sunkių pasekmių dėl jo tokio elgesio nekilo. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad jis nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigimai, šiuo metu niekur nedirba, bet ieškosi darbo, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, neturi savo būsto, jog tenka nuomotis gyvenamąjį plotą bei mokėti ne tik už komunalinius patarnavimus bet ir už nuomą, kad turi mažametę dukrą, kuri gyvena kartu su motina ir kiek išgali moka jai pinigus išlaikymui. Taigi teigia, kad teismo skirta bauda ženkliai viršija jo dabartines materialines galimybes. Todėl mano, kad įvertinus jo asmenybę, šeimyninę padėtį, materialines galimybes, teismas turi galimybę sumažinti jam skirtos baudos dydį.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai R. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, skundu prašo sušvelninti jam skirtą bausmę – sumažinti paskirtos baudos dydį, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo ribų.

Dėl paskirtos bausmės ir kitų nuteistojo skundo argumentų

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog bausmė nuteistajam paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Skiriant bausmę nuteistajam siekiama ne tik nubausti jį, paveikti, sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. V. bausmes pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausmes už Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, atsižvelgė: į tai, kad R. V. anksčiau teistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, tačiau šiuo metu teistumo neturi, kad yra nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kad yra ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymu metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir girtumas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad už Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymo sankcijoje numatytos trijų rūšių bausmės: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas, o už Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, įstatymo sankcijoje numatytos trijų rūšių bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas. Iš to, kas paminėta, matyti, kad bauda – nėra pati griežčiausia iš Lietuvos Respublikos BK 286 ir 290 straipsnių sankcijose numatytų alternatyvių bausmių. 

Be to, kaip matyti iš nuteistajam paskirtų baudos dydžių (už Lietuvos Respublikos BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam skirta 20 MGL dydžio bauda, o už Lietuvos Respublikos BK 290 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam skirta 15 MGL dydžio bauda), paskirtų baudų dydžiai taipogi nelaikytini per dideliais, kadangi jie yra žymiai mažesni nei baudos už nesunkių nusikaltimų padarymą vidurkius (baudos už nesunkaus nusikaltimo padarymą vidurkis 250 MGL), dėl to pirmosios instancijos teismo paskirtų baudų dydžiai taipogi nelaikytini per griežtais.

Ir nors nuteistasis apeliaciniu skundu ir prašo sušvelninti jam skirtą bausmę ir teigia, kad įvertinus jo asmenybę, šeimyninę padėtį, materialines galimybes (nebaustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigimai, šiuo metu niekur nedirba, bet ieškosi darbo, pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, neturi savo būsto, tenka nuomotis gyvenamąjį plotą bei mokėti ne tik už komunalinius patarnavimus bet ir už nuomą, kad turi mažametę dukrą, kuri gyvena kartu su motina ir kiek išgali moka jai pinigus išlaikymui, kad teismo skirta bauda ženkliai viršija jo dabartines materialines galimybes), teismas turi galimybę sumažinti jam skirtos baudos dydį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad apelianto skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos, kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistajam paskirtą ir taip gana švelnią bausmę ir konstatuoja, jog tokie nuteistojo teiginiai neatsveria bausmės tikslų ir paskirties, kurie, be kita ko, nelaikytini pakankamais keisti apeliantui paskirtą bausmę.

Kiti apelianto skunde nurodyti teiginiai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pats nesuvokė, ką daro ir kad elgiasi netinkamai bei, kad  teismas turėjo įvertinti ir tą aplinkybę, kad jis smurto policijos pareigūno atžvilgiu nenaudojo, jokių sunkių pasekmių dėl jo tokio elgesio nekilo, neduoda pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. O nuteistojo skunde nurodytas teiginys, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, jau yra įvertintas pirmosios instancijos teismo, kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl apeliacinės instancijos teismas tuo pačiu pagrindu negali skirti švelnesnės bausmės nuteistajam.

Remdamasis išdėstytų duomenų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti apeliantui R. V. paskirtą bausmę, kaip skunde prašo nuteistasis, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais, pagrindo nėra, be to, kolegija daro išvadą, kad paskirtoji R. V. bausmė yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslams.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

            Nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Zigmas Kavaliauskas

Teisėjai                                                                                                                  Raimundas Jurgaitis

                                                                                                                                                                                           Vidmantas Mylė