Civilinė byla Nr. 2-750-831/2014
Proceso Nr. 2-53-3-00193-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos - 35.3.6.; 43.2.; 99.3; 99.7
(S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014-07-01,
Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Laimutei Drebulienei, nedalyvaujant ieškovo UAB „Katalogas“ atstovui, nedalyvaujant atsakovei L. K., civilinėje byloje pagal UAB „Katalogas“ ieškinį atsakovui L. K., dėl skolos priteisimo,
n u s t a t ė :
2014-03-31 Vilkaviškio rajono apylinkės teisme buvo priimtas UAB „Katalogas“ ieškinys atsakovui L. K. dėl 1096,40 (vieno tūkstančio devyniasdešimt šešių litų 40 ct) Lt įsiskolinimo (988,40 Lt kredito likučio suma k 108,00 Lt kredito kaina); 230,40 (dviejų šimtų trisdešimties litų 40 ct) Lt metinių palūkanų už 64 dienas, skaičiuojant pagal 132,94 proc. metinių palūkanų normą, 5% (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; bylinėjimosi išlaidų - 74,00 (septyniasdešimt keturių litų) priteisimo ieškovui.
2014-04-04 atsakovui buvo tinkamai įteikti ieškinio ir jo priedų nuorašai su teismo pranešimu.
2014-04-15 atsakovė teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies.
Paskyrus byloje parengiamąjį teismo posėdį 2014-06-26 gautas ieškovo atstovo prašymas nagrinėti bylą UAB „Katalogas“ atstovui nedalyvaujant bei atsakovui L. K. neatvykus į nurodytą teismo posėdį be pateisinamų priežasčių ir neprašant bylos nagrinėti jai nedalyvaujant, priimti sprendimą už akių.
2014-06-30 teisme gautas atsakovės L. K. paaiškinimas dėl negalėjimo dalyvauti parengiamajame teismo pasėdyje, kuriame prašoma priimti sprendimą jai nedalyvaujant.
Ieškovas UAB „Katalogas“ teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad 2011 m. balandžio 03 d. atsakovas L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir UAB „Katalogas“ sudarė kredito sutartį, kuri buvo sudaryta internetu internetinėje svetainėje www.mikrokreditas.lt, vadovaujantis LR civilinio kodekso 6.192 str., 1.73 str. ir LR elektroninio parašo įstatymo 8 str., t.y. telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą, pagal kurią UAB „Katalogas“ įsipareigojo teikti atsakovui L. K. kreditus, o atsakovas L. K. įsipareigojo gautus kreditus laiku grąžinti ir sumokėti kreditų mokestį. 2013 m. rugsėjo 17 d. ieškovas atsakovui suteikė 1000,00 (vieno tūkstančio litų) Lt kreditą, pervesdamas į atsakovo Sąskaitą (išrašas - priedas Nr. 8), už 94,00 Lt (devyniasdešimt keturių litų) kredito mokestį, kredito grąžinimo terminas - 2013 m. spalio 18 d. Atsakovas pratęsė kredito terminą 1 kartą - 2013 m. spalio 21 d. atsakovas į UAB „Katalogas“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas (toliau - ieškovo Sąskaita), pervedė 115,00 (vieno šimto penkiolikos Lt 00 ct) Lt sumą - t.y. 9,40 Lt palūkanų dengimas už 3 d. (palūkanos skaičiuojamos remiantis specialiųjų sąlygų sutartimi nr. 26756), 94,00 Lt kredito kainos dengimas ir 11,60 Lt dalinis kredito dengimas. Atsakovas pratęsė kredito terminą iki 2013 m. lapkričio 20 d. už 108,00 Lt sekančio kredito kainą.
Atsakovui pagal Sutartį laiku neįvykdžius prisiimtų įsipareigojimų ir negrąžinus pasiskolintos sumos, atsakovas privalo mokėti pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais mokamas palūkanas nurodytas vartojimo kredito sutarties nr. 27165, 2013-10-21 d. specialiųjų sąlygų 1 skyriuje.
2014 m. sausio 23 d., praėjus 64 dienų terminui po kredito grąžinimo dienos ir neatsiskaičius su ieškovu, atsakovui buvo paskaičiuota 230,40 (du šimtai trisdešimt litų ir 40 ct) Lt metinės palūkanos, skaičiuojant pagal 132,94 proc. metinių palūkanų normą (Palūkanos skaičiuojamos remiantis specialiųjų sąlygų sutartimi nr. 26165).
Iki šios dienos atsakovas nėra apmokėjęs dalies kredito - 988,40 Lt, kredito kainos - 108,00 Lt, metinių palūkanų - 230,40 Lt (metinės palūkanos skaičiuojamos pagal specialiųjų sąlygų sutartį nr. 27165), viso skola šiai dienai 1326,80 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt šeši litai ir 80 ct).
Remiantis LR CPK 6.38 str. kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Ne kartą buvo siųstos pretenzijos ir skambinta asmeniškai, kad nevykdomi įsipareigojimai, tačiau nebuvo sulaukiama jokio teigiamo rezultato, nors prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų nurodymus.
Atsakovas iki šios dienos susidariusių skolų nepadengė.
Prašoma priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė L. K. teismui pateiktuose atsiliepimuose nurodė, kad nesutinka su pareikštu UAB „Katalogas“ ieškiniu. Atsakovės įsipareigojimai, t.y skolos nėra atsiradę lengvabūdiškai, bet iš bejėgiškumo ir nevilties. Ji niekada neneigė, kad kreditoriui yra skolinga. Tačiau mano, kad paskaičiuotos palūkanos neatitinka protingumo, proporcingumo ir žmogiškumo kriterijų. Civiliniame kodekse baudinių netesybų nenumatyta ir netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusios šalies nuostolius, tačiau jos negali leisti piktnaudžiauti ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu remiantis kredito davėjas turi teisę reikalauti šių palūkanų. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatyme (2011 m. lapkričio 17 d. Nr. XI-1684) 11 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai pasakyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadinasi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama įstatymo numatytu dydžiu (0.05 proc) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Atsižvelgdama į tai Priežiūros tarnyba mano, kad vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai. Iš 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo, biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo Nr.109-P-45 matyti, kad pasiūlymas Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatą papildyti „mokesčių“ sąvoka kilo dėl to, kad praktikoje pasitaiko atvejų kai vartojimo kreditą išduodančios bendrovės siekia išvengti 11 straipsnio 8 dalyje nustatytų netesybų dydžio apribojimo, pavadindamos faktines netesybas kitokiais pavadinimais. Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė sudaryti „kliūtis“ finansinių paslaugų tiekėjams taikyti vartotojams papildomus mokesčius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Kreditorius taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalį. 1-oje dalyje nurodoma, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. 2-oje dalyje preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų Jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Sudarymo momentu bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 198,34 proc. Tačiau man pratęsus kreditą 1 mėn., atsiranda priedas Nr. l prie vartojimo kredito i sutarties Nr. 26756 kur kalbama, kad pagal pateiktą kredito davėjui paraišką, pratęsti kredito grąžinimo terminą man pageidaujant, pakeičiama vartojimo kredito sutartis, kur bendra vartojimo kredito kainos metinė norma tampa 253,14 proc.
Atsakovė mano, kad ai akivaizdus lupikavimas, kas prieštarauja viešai tvarkai. Ir tai jau nėra šalių susitarimas, bet viešas interesas. Vartotojas turi teisę teismo tvarka reikalauti pripažinti negaliojančiomis sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias vartojimo sutarties sąlygas. Nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Individualiai neaptartomis laikomos sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tokios sąlygos nustatomos iš anksto paslaugų tiekėjo parengtoje standartinėje sutartyje. Atsakovė, būdama klientė, galėjo tiktai prisijungti prie sutarties, kadangi yra ekonomiškai silpna, pasirinkimo neturėjo.
Dar kartą teigia, kad būtent neproporcingos, nesąžiningos palūkanos padarė žalą ir nusmukdė jos ekonominę situaciją. Todėl ji bendraudama su visais kreditoriais siūlo jiems kreiptis į teismą, kur mato savo padėties išeitį. Kada teismo sprendimas įsiteisės, jai bus pritaikytos tam tikros išieškojimo ribos, užtikrinančios, kad jos šeimai taip pat liktų tam tikra pinigų suma. Nes šeimoje auga dvynės dukros gim. 2005 metais. Atsakovė galėdama skirti pajamų savo šeimai minimaliems poreikiams patenkinti per keletą metų išmokės susidariusias skolas ir turės galimybę daugiau nesiskolinti už protu nesuvokiamas palūkanas.
Teismui pateiktame paaiškinime nurodė, kad sutinka, kad kreditoriui yra skolinga 1000 litų. Sutinka mokėti 5% (penkių proc.) dydžio metinių palūkanų iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Tačiau nesutinka su kreditoriaus UAB „Katalogas“ paskaičiuotomis palūkanomis. Kreditorius negali viešoje erdvėje kurti sau patogius įstatymus. Kreditorius privalo laikytis Lietuvos Respublikos Seimo išleisto Lietuvos Respublikos vartojimo kredito Įstatymo, kurį pasirašo Respublikos Prezidentė D. G. Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo suabejota dėl bendros vartojimo kredito kainos metinės normos. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y. nėra protinga, pagrįsta, neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties momentu yra didesnė kaip 200 procentų.
Abejotina, ar 200 procentų bendra vartojimo kredito kainos metinė norma iš tiesų atitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir ar apskritai toks dydis gali būti laikomas sąžiningu ir atitinkančiu vartotojo interesus. Įstatymo projekte buvo siūloma sumažinti galiojančią bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą iki 50 proc. Siūlomas dydis rodytų normalią paskolų rinkos praktiką ir realiai atitiktų vartotojų ir vartojimo kredito davėjų interesus Todėl naujame Lietuvos Respublikos Seimo išleistame Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo ir papildymo Įstatyme, pasirašytame Resp. Prezidentės D. G., kuris įsigaliojo 2014 balandžio 1 d. 21 straipsnio 2 dalyje po žodžio „norma“ įrašyti žodžius „bet kuriuo vartojimo kredito“ vietoje žodžio „sudarymo“ įrašyti žodį „Galiojimo“, vietoje skaičiaus „200“ įrašyti skaičių „50“ ir šią dalį išdėstyti taip:
,,2. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito kainos metinė norma bet kuriuo vartojimo kredito sutarties sudarymo galiojimo momentu yra didesnė kaip 50 procentų“
Taip pat iš savanaudiškų paskatų kreditorius ignoruoja Lietuvos Respublikos Seimo išleistą Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kur yra aiškiai pasakyta, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos už vartojimo kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomos. Atsakovė nepasiskolino iš privataus asmens, kuris gali kurti savus įstatymus, o iš vartojimo kredito bendrovės, kuri privalo laikytis galiojančių įstatymų.
Kad kreditoriaus palūkanos paskaičiuotos neproporcingai, nesąžiningai atspindi ir 2013 m. vasario 5 d. patvirtinta Lietuvos banko priežiūros tarnybos Direktoriaus Pozicija, dėl Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatų, susijusių su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, taikymo, kur yra pasakyta, kad vartojimo kredito sutarties šalių, t.y. vartojimo kredito davėjo ir vartojimo kredito gavėjo, teisė susitarti dėl netesybų dydžio yra ribojama specialiuoju įstatymu nustatant maksimalų neįrodinėtinų kreditoriaus nuostolių dydį. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės, kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šia įstatymo norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę Įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Priežiūros tarnyba atkreipia dėmesį, kad įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta 0.05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms ir delspinigiams ir baudoms. Vadinasi vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatomos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Nors minėtoje įstatymo normoje tiesiogiai kompensacinės palūkanos nėra minimos ,tačiau atsižvelgiant į tai, kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos taip pat yra atsakomybės už prievolių nevykdymą forma. Priežiūros tarnybos nuomone įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensacinių palūkanų mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Tokią Priežiūros tarnybos poziciją patvirtino Lietuvos Aukščiausio Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 392/2012 kurioje konstatuota, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos. Taigi kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje dydis negali viršyti 0.05 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies antrasis sakinys nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vadinasi, vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama įstatymo nustatytu dydžiu (0.05 proc.) ir į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai. Atsižvelgdama į tai Priežiūros tarnyba mano, kad vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymo laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatai. Priežiūros tarnyba mano, kad šiuo atveju svarbu atsižvelgti į įstatymo leidėjo tikslus, kurių buvo siekiama 2011 m. lapkričio 17 d. priimant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XI-1684 (Žin.2011 Nr.l46-6830). Iš 2011 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolo Nr. 109-P-45 matyti, kad „praktikoje pasitaiko atvejų, kai vartojimo kreditus išduodančios bendrovės siekia išvengti 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto netesybų dydžio apribojimo, pavadindamos faktines netesybas kitokiais pavadinimais.“ Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė sudaryti „kliūtis“ finansinių paslaugų tiekėjams taikyti vartotojams papildomus mokesčius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Atsakovė neneigia savo skolos. Tačiau akcentuoja, kad būtent neproporcingos, nesąžiningos, neatitinkančios žmogiškųjų finansinių išteklių kreditorių palūkanos padarė begalinę žąlą jos ekonominei situacijai.
Dar turi paminėti, kad kreditoriui taip pat neegzistuoja Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 6 dalis. Kur sakoma, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir vartojimo kredito davėjo neįvertintos arba netinkamai įvertintos aplinkybės iš esmės lėmė pavėluotą įmokų mokėjimą.
Ieškinys tenkintinas
Ieškovas ieškinio reikalavimą iš esmės grindžia 2013-09-17 vartojimo kredito sutartimi Nr. 26756 pagal kuria ieškovas atsakovui suteikė 1000,00 (vieno tūkstančio litų) Lt kreditą, pervesdamas į atsakovo Sąskaitą (išrašas - priedas Nr. 8), už 94,00 Lt (devyniasdešimt keturių litų) kredito mokestį, kredito grąžinimo terminas - 2013 m. spalio 18 d. (b.l. 49-58, 59-61). Sutarta metinė palūkanų norma – 114,37 procentai. Bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 198,34 procentų. 2013 m. spalio 21 d., atsakovei negrąžinus kredito, buvo pratęstas kredito grąžinimo terminas sekančiomis sąlygomis: kredito suma 988,40 Lt, kredito gražinimo diena – 2013-11-20, bendros vartojimo kredito kainos metinė norma 253,14 procentų, metinė palūkanų norma papildomam laikotarpiui – 132,94 procentai. Bendra kredito gavėjui pagal sutartį likusi sumokėti suma – 1096,40 Lt. (b.l. 62). Sąskaitos išrašu, kuriame užfiksuota, kad 2013-09-17 atsakovei pervesta 1000,00 Lt. (b.l. 64), mokėjimo nurodymu, kuriame užfiksuota, kad atsakovė ieškovui 2013-10-21 pervedė 115,00 Lt (b.l. 65), sąskaitos išrašu, kuriame užfiksuoti ieškovo suteiktos paskolos bei ir atsakovės jų gražinimas (b.l. 66-68)
Atsakovė pripažįsta, kad iš ieškovo buvo pasiskolinusi 1000 Lt, tačiau nesutinka su priskaičiuotomis palūkanomis.
Teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė kreditus iš ieškovo ėmė nuo 2011-02-15, viso buvo paėmusi 25 kreditus, 24 keturis iš kurių grąžino sutartais terminais ir tvarka. Todėl yra nepagrįstas atsakovės teiginys, kad kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo mokumą ir todėl palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi.
Atkreiptinas dėmesys, kad Vartojimo kredito sutartis Nr. 26756 bei šios vartojimo kredito sutarties pratęsimas Nr. 27165 buvo sudarytos 2013 metų rugsėjo - spalio mėnesiais, kuomet galiojo Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1684, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 146-6830 (2011-12-01) redakcija, kurios 21 straipsnio 2 dalis numato, kad preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Ši įstatymo redakcija galioja nuo 2012 m. sausio 1 d.
Ieškovas iš atsakovės prašo priteisti 230,40 Lt metinių palūkanų, kurios buvo apskaičiuotos už 64 dienas, taikant 132,94 procesinių metinių palūkanų normą. Todėl atsakovės teiginys, kad ieškovas taikydamas šią palūkanų normą pažeidė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo nuostatas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Ieškinį patenkinus visa apimtimi iš atsakovės ieškovui priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 74,00 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Iš atsakovės L. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 22,61 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 265, 268, 270, 284, 305 ir 307 str.str., teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo – L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „Katalogas“, (įmonės kodas 133302815, buveinės adresas Ožeškienės g. 14 / K. Donelaičio g. 78, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), bankas - AB „Swedbank“, banko kodas - 73000) - 1096,40 (vieno tūkstančio devyniasdešimt šešių litų 40 ct) Lt skolą, 230,40 (du šimtus trisdešimt litų 40 ct) Lt metinių palūkanų, viso 1326,80 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai dvidešimt šeši litai ir 80 ct), 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1326,80 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt šešis litus ir 80 ct)) nuo ieškinio priėmimo teisme – 2014 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 74 Lt (septyniasdešimt keturis litus) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo – L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 22,61 Lt (dvidešimt du litus ir 61 cnt.) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vitalijus Krivičius