Baudžiamoji byla Nr. 1A-125-928/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17073-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.14.5.2; 2.4.6.4.1.; 2.4.6.4.2; 2.4.7. 

 (S)

        

 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. birželio 2 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės,

sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, Indrei Vitkutei,

dalyvaujant prokurorei Almai Markvaldienei,

nuteistajam A. B., jo gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,

nuteistajam S. Š., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Bieliauskui (nuotoliniu būdu per „Zoom“ programą),

nuteistojo A. K. gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, iš dalies naudojant informacinių ir elektroninių ryšių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B., nuteistojo S. Š. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Bieliausko, nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, BK 301 straipsnio 1 dalyje, BK 301 straipsnio 1 dalyje, BK 301 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimu,

pagal BK 301 straipsnio 1 dalį – 30 MGL, t. y. 1 500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda,

pagal BK 301 straipsnio 1 dalį – 30 MGL, t. y. 1 500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda,

pagal BK 301 straipsnio 1 dalį – 30 MGL, t. y. 1 500 eurų (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimu.

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 MGL, t. y. 1 000 (vieno tūkstančio eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams su 60 MGL, t. y. 3 000 (trijų tūkstančių eurų) dydžio bauda.

Nustatyta, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. turi nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimi nuspręsta paskirtos galutinės 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atlikus 6 (šešių) mėnesių bausmės dalį, nuspręsta likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, A. B. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Nustatyta, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo S. Š. turi nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimi nuspręsta paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atlikus 6 (šešių) mėnesių bausmės dalį, nuspręsta likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, S. Š. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Nustatyta, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. turi nedelsiant atlikti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimi nuspręsta paskirtos galutinės 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Atlikus 6 (šešių) mėnesių bausmės dalį, nuspręsta likusios neatliktos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, A. K. įpareigotas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

UAB „S“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. B. priteista 2960768,3 eurų (du šimtai devyniasdešimt šeši tūkstančiai septyni šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai, trys centai) UAB „S“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.        Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

 

1.       A. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad:

1.1.                       veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, S. Š. ir A. K. apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, kai nuo 2018 m. sausio mėn. iki. 2018 m. vasario mėn. 16 -17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pasiūlius tapti formaliu bendrovės direktoriumi bei atlikti nurodytus veiksmus, jam sutikus, pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, asmens paso numerį ir foto nuotrauką, po ko, žinodamas, kad jis nėra UAB „S“ direktorius, tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu netikrą dokumentą UAB „S“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir 2018 m. kovo 8 d. atvykęs į Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą registruoti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registre, pridėdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, tai yra UAB „S“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimą, kad jis nuo 2018 m. kovo 8 d. yra paskirtas bendrovės direktoriumi, po ko 2018 m. kovo 13 d. Valstybės įmonės Registrų centrui įregistravus duomenų pakeitimus ir tokiu būdu tapęs UAB „S“ direktoriumi, žinodamas, kad jis nėra UAB „S“ direktorius, 2018 m. kovo 20 d. atvyko į AB „Šiaulių bankas“ Kauno filialą, esantį, (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, siekdamas turėti teisę naudotis piniginėmis UAB „S“ lėšomis, pasirašė „Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę“, nurodydamas joje save kaip direktorių bei pasirašęs „Banko sąskaitos sutartį juridiniam asmeniui“ Nr. 467-11025228 ir juridinio asmens anketą, apgaule gavo teisę naudotis UAB „S“ sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, po ko laikotarpiu nuo2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. kovo 31 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ per keturis kartus nuėmė 73 000 eurų bei pasinaudodamas banko elektroninės bankininkystės sistema iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, pervedė 8500 eurų, iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ į UAB „G“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, už perkamą auksą mokėjimo pavedimu pervedė: 2018 m. kovo 26 d. per du kartus 36 000 eurų, (po 18 000 eurų), 2018 m. kovo 27 d. per keturis kartus pervedė 16 400 eurų, 18 600 eurų, 18 400 eurų ir 18 800 eurų, 2018 m. kovo 28 d. per 6 kartus 18 000 eurų, 17 800 eurų, 18 000 eurų, 18 200 eurų, 18 500 eurų ir 17 500 eurų, 2018 m. kovo 29 d. per du kartus 18 300 eurų ir 17700 eurų, viso UAB „G“ pervedė 252 200 eurų, o iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ į UAB „UAB „F“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ už perkamą auksą 2019 m. kovo 27 d. mokėjimo pavedimu pervedė per tris kartus 15 600 eurų, 10 000 eurų ir 10 468,30 eurų, viso UAB „F“ pervedė 36 068,3 eurų, po ko iš minėtų bendrovių gavo aukso luitus.

1.2.                      Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei jo nurodymu, žinodamas, kad jis nėra UAB „S“ direktorius, o UAB „T“ jokių paslaugų neužsakė ir su šios įmonės darbuotojais S. Š. ir A. K. dėl jokių realių paslaugų atlikimo nesitarė, žinodamas, kad jokios paslaugos nebus teikiamos, iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,SEB banke, 2018 m. kovo 27 d. mokėjimo pavedimu pervedė per du kartus 30 000 eurų (po 15 000 eurų) už tariamas paslaugas, nurodytas 2018 m. kovo 23 d. išrašytoje UAB „T“ sąskaitoje faktūroje. Po to, A. K. perdavus S. Š., UAB „T“ direktoriui, UAB „T“ banko mokėjimo kortelę, S. Š. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 7 d. pasinaudojęs A. K. duota UAB „T“ mokėjimo kortele per bankomatus išgrynino iš UAB „S“ sąskaitoms gautas pinigines lėšas 30 000 eurų (išgryninat nuo 200 iki 1000 eurų per vieną kartą) ir įforminęs kasos pajamų orderius: 2018 m. balandžio 3 d. SVITP Nr. 18/001 - 10 000 eurų sumai ir 2018 m. balandžio 6 d. SVITP Nr. 148/002 – 20 000 eurų sumai, nurodant, kad šie pinigai įnešti į bendrovės kasą, užregistruojant kasos knygos registre, po to supildžius kasos išlaidų orderius 2018 balandžio 3 d. Nr. 020 – 10 000 eurų sumai ir 2018 m. balandžio 6 d. Nr. 021 - 20 000 eurų sumai, įforminus grynų pinigų – 30 000 eurų išmokėjimą UAB „S“ direktoriui A. B., nors realiai šie pinigai A. B. išmokėti nebuvo ir negrąžinti UAB „S“, taip S. Š. veikiant bendrai su A. K. ir išgryninus su bendrovės veikla nesusijusias pinigines lėšas, A. B. neteisėtai pervestas iš UAB „S“, apgaule jis (A. B.) įgijo kitų asmenų S. Š. ir A. K. naudai svetimą UAB „S“ priklausantį didelės vertės turtą 30 000 eurų, bei savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu S, naudai įgijo UAB „S“ priklausantį didelės vertės turtą 369768,3 eurų, tuo padarydamas UAB „S“ – 399 768,3 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

1.3.                      Taip pat jis neturėdamas leidimo, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neaiškiomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo lygiavamzdį, trumpavamzdį, IWG Special Force modelio, 9 mm kalibro revolverį Nr. 19368, Vokietijos pramoninės gamybos, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas ,,C“ kategorijos šaunamiesiems ginklams, kurį neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė pufo viduje, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame G. B., A. N. iki tol, kol 2018 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 09.50 val. iki 11.45 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnų kratos metu buvo rastas ir paimtas. Veika kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

1.4.                      Taip pat neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kai 2018 metų vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bare ,,R“, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) laikė plastiko paketėlį su 0,5545 g augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,4 procentus, iki kol 2018 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 09.50 val. iki 11.45 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrojo skyriaus pareigūnų kratos metu buvo rastos ir paimtos. Veika kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

2.       Be to, pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad A. B. pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, kai 2018 m. kovo 20 d. UAB ,,Šiaulių bankas“ Kauno filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, siekdamas turėti teisę naudotis UAB „S“ piniginėmis lėšomis, pateikdamas bankui melagingus duomenis apie UAB „S“ pasikeitusį direktorių, pildydamas banko darbuotojos pateiktus dokumentus: ,,Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė", ,,Juridinio asmens anketa“, ,,Banko sutartis juridiniam asmeniui Nr. 467-11025228" ant jų atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą ,,Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD“, kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų ,, Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD" atspaudų pavyzdžiams. Po to, 2018 m. kovo 26 d. UAB ,,Šiaulių bankas“ Kauno filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdamas padidinti atliekamų UAB „S“ sąskaitos operacijų limitus, ant 2018 m. kovo 26 d. prašymo pakeisti valdomų sąskaitų limitą atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą ,, Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų ,, Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD" atspaudų pavyzdžiams. Veika kvalifikuota pagal BK 301 straipsnio 1 dalį.

2.1.                      Taip pat pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, kai nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 29 d. UAB ,,UAB „G“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, pirkdamas bendrovės vardu investicinį auksą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi: 2018 m. kovo 27 d. ant sąskaitos-faktūros serija GLD 11 ir ,,Investicinio aukso perdavimo priėmimo akto Nr. 27-03-2018-Nr. 1“, 2018 m. kovo 28 d. ant sąskaitos faktūros serija GLD 12 ir ,,Investicinio aukso perdavimo-priėmimo aktų" Nr. 28-03-2018-Nr. 1, Nr. 28-03-2018-Nr. 2, 2018 m. kovo 29 d. ant sąskaitos faktūros serija GLD 13 ir ,,Investicinio aukso perdavimo-priėmimo aktų“ Nr. 29-03-2018-Nr. 1, Nr. 29-03-2018-Nr. 2, Nr. 29-03-2018-Nr. 3, Nr. 29-03-2018-Nr. 4, atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą ,, Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų ,, Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD“ atspaudų pavyzdžiams. Veika kvalifikuota pagal BK 301 straipsnio 1 dalį.

2.2.                      Taip pat pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, kai 2018 m. kovo 29 d. apie 20.41 val., UAB ,,Šiaulių bankas“ Kauno filialo, Akropolio padalinio patalpose, esančios prekybos ir pramogų centre ,,Akropolis“, adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, banko kasoje, grynųjų 5000 eurų iš UAB „S“ sąskaitos išmokėjimo metu, ant kasos išlaidų orderio Nr. 86314 atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą ,, Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD“, kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų ,, Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“, ,,LTD" atspaudų pavyzdžiams. Po to, 2018 m. kovo 30 d. apie 09.06 val. UAB ,,Šiaulių bankas“ Kauno filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, banko kasoje, grynųjų 50 000 eurų iš UAB „S“ sąskaitos išmokėjimo metu, ant kasos išlaidų orderio Nr. 86410 atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą ,, Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD“, kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD“ atspaudų pavyzdžiams. Veika kvalifikuota pagal BK 301 straipsnio 1 dalį.

2.3.                      Taip pat pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, kai 2018 m. kovo 29 d. UAB „F“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, pirkdamas bendrovės vardu investicinį auksą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, ant PVM sąskaitos faktūros VLN2018 Nr. 79882 atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą ,,Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų ,, Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD" atspaudų pavyzdžiams. Veika kvalifikuota pagal BK 301 straipsnio 1 dalį.

2.4.                      Tačiau pripažino A. B. kaltu ir paskyrė bausmę tik už BK 301 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 veikas.

3.       A. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su S. Š., A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu savo ir S. Š. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, kai A. B. žinant, kad jis nėra UAB „S“ direktorius, t. y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu įgijus netikrą dokumentą UAB „S“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimą- ir 2018 m. kovo 8 d. atvykus į Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikus prašymą, registruoti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registre, pridėdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, tai yra UAB „S“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimą, kad A. B. nuo 2018 m. kovo 8 d. yra paskirtas bendrovės direktoriumi, po ko 2018 m. kovo 13 d. Valstybės įmonės Registrų centrui įregistravus duomenų pakeitimus ir tokiu būdu tapus fiktyviu UAB „S“ direktoriumi, 2018 m. kovo 20 d. atvykus į AB „Šiaulių bankas“ Kauno filialą, esantį (duomenys neskelbtini) ir prisistačius UAB „S“ direktoriumi, siekiant turėti teisę naudotis piniginėmis UAB „S“ lėšomis, pasirašius „Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę“, kurioje nurodžius save kaip direktorių, bei pasirašius „Banko sąskaitos sutartį juridiniam asmeniui“ Nr. 467-11025228 ir juridinio asmens anketą, tokiu būdu A. B. gavus teisę naudotis UAB „S“ sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, jis veikdamas grupėje su A. B. ir S. Š. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, žinodamas, kad UAB „T“, kurios direktorius S. Š., jokių paslaugų UAB „S“ neteikė ir neteiks, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu A. B. iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,SEB banke 2018 m. kovo 27 d. mokėjimo pavedimu pervedė per du kartus 30 000 eurų (po 15 000 eurų) už tariamas paslaugas, nurodytas 2018 m. kovo 23 d. išrašytoje UAB „T“ sąskaitoje faktūroje, po ko A. K. perdavė S. Š. UAB „T“ banko mokėjimo kortelę nurodydamas išgryninti pinigus, o S. Š. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 7 d. naudodamasis A. K. perduota UAB „T“ banko kortele, bankomatuose išgrynino iš UAB „S“ sąskaitos gautas pinigines lėšas – 30 000 eurų (išgryninta nuo 200 iki 1000 eurų per vieną kartą), įforminant kasos pajamų orderius: 2018-04-03 SVITP Nr. 18/001 - 10 000 eurų sumai ir 2018-04-06 SVITP Nr. 148/002 – 20 000 eurų sumai, nurodant, kad šie pinigai įnešti į bendrovės kasą, užregistruojant kasos knygos registre, po to supildžius kasos išlaidų orderius 2018 m. balandžio 3 d. Nr. 020 - 10 000 eurų sumai ir 2018 m. balandžio 6 d. Nr. 021 – 20 000 eurų sumai, taip įforminant grynų pinigų – 30 000 eurų išmokėjimą UAB „S“ direktoriui A. B., nors realiai pinigų negrąžino ir taip A. K. apgaule savo ir S. Š. naudai įgijo svetimą UAB „S“ priklausantį didelės vertės turtą – 30 000 eurų, dėl ko UAB „S“ patyrė – 30 000 eurų turtinę žalą.

4.       S. Š. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. K., A. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu savo ir A. K. naudai apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, kai A. B. žinant, kad jis nėra UAB „S“ direktorius, t. y. tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu įgijęs netikrą dokumentą UAB „S“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimą ir 2018 m. kovo 8 d. atvykęs į Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikus prašymą, registruoti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registre, pridėdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, tai yra UAB „S“ vienintelio akcininko 2018 m. kovo 8 d. sprendimą, kad A. B. nuo 2018 m. kovo 8 d. yra paskirtas bendrovės direktoriumi, po ko 2018 m. kovo 13 d. Valstybės įmonės Registrų centrui įregistravus duomenų pakeitimus ir tokiu būdu tapus fiktyviu UAB „S“ direktoriumi, 2018 m. kovo 20 d. atvykus į AB „Šiaulių bankas“ Kauno filialą, esantį (duomenys neskelbtini) ir prisistačius UAB „S“ direktoriumi, siekiant turėti teisę naudotis piniginėmis UAB „S“ lėšomis, pasirašius „Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę“, kurioje nurodžius save kaip direktorių, bei pasirašius „Banko sąskaitos sutartį juridiniam asmeniui“ Nr. 467-11025228 ir juridinio asmens anketą, tokiu būdu A. B. gavus teisę naudotis UAB „S“ sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, S. Š., būdamas UAB „T“ direktoriumi ir veikdamas grupėje su A. B. ir A. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, žinodamas, kad UAB „T“, jokių paslaugų UAB „S“ neteikė ir neteiks, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu A. B. iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,SEB banke 2018 m. kovo 27 d. mokėjimo pavedimu pervedus per du kartus – 30 000 eurų (po 15 000 eurų) už tariamas paslaugas, nurodytas 2018 m. kovo 23 d. išrašytoje UAB „T“ sąskaitoje faktūroje, po ko A. K. perdavus S. Š. UAB „T“ banko mokėjimo kortelę k nurodžius išgryninti pinigus, S. Š. laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 7 d. naudodamasis A. K. perduota UAB „T“ banko kortele, bankomatuose išgrynino iš UAB „S“ sąskaitos gautas pinigines lėšas – 30 000 eurų (išgryninat nuo 200 iki 1000 eurų per vieną kartą), įforminant kasos pajamų orderius: 2018 m. balandžio 3 d. SVITP Nr. 18/001 – 10 000 eurų sumai ir 2018 m. balandžio 6 d. SVITP Nr. 148/002 – 20 000 eurų sumai, nurodant, kad šie pinigai įnešti į bendrovės kasą, užregistruojant kasos knygos registre, po to supildžius kasos išlaidų orderius 2018 m. balandžio 3 d. Nr. 020 – 10 000 eurų sumai ir 2018 m. balandžio 6 d. Nr. 021 – 20 000 eurų sumai, taip įforminant grynų pinigų – 30 000 eurų išmokėjimą UAB „S“ direktoriui A. B., nors realiai pinigų negrąžino, taip jis apgaule savo ir A. K. naudai įgijo svetimą UAB „S“ priklausantį didelės vertės turtą – 30 000 eurų, dėl ko UAB „S“ patyrė – 30 000 eurų turtinę žalą.

5.       Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo kad pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu nėra, kaltinamųjų padarytos veikos teisingai kvalifikuojamos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, A. B. papildomai dar pagal BK 301 straipsnio 1 dalį (trys veikos), įvertinus visus surinktus įrodymus teismas padarė išvadą, kad kaltinamieji A. B., A. K. bei S. Š. padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, A. B. papildomai pagal BK 301 straipsnio 1 dalį, 301 straipsnio 1 dalį bei BK 301 straipsnio 1 dalį. Nors visi trys kaltinamieji kaltais neprisipažino, tačiau jų kaltė įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Kaltinamųjų A. K., S. Š. neprisipažinimas teismo įvertintas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamojo A. B. dalinis prisipažinimas, kaip siekis palengvinti savo padėtį. Tuo tarpu teismas nustatė, kad kaltinamasis A. B. dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje kaltę pripažįsta. Jo kaltė įrodyta liudytojų R. D., D. A. parodymais pagal priimtą teismo nutartį darė kratą kaltinamojo namuose ir kambaryje buvusioje garso kolonėlėje rado plastikinį maišelį su žalsvai rudos spalvos augaline medžiaga, apžiūrėjus pufą kambaryje rado jo viduje daiktą panašų į revolverį. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnyje išdėstytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Atitinkamai išsprendė ir byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą.

 

II.        Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

 

6.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: 1) išteisinti A. B. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; 2) išteisinti A. B. pagal BK 301 straipsnio 1 dalį (trys veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių; 3) atleisti A. B., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis); 4) paskirti A. B., už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, minimalią laisvės apribojimo bausmę; 5) palikti UAB „S“ civilinį ieškinį nenagrinėtą, nes nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6.1.                      Skunde nurodo, kad nesutinka dėl A. B. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir tris veikas, numatytas BK 301 straipsnio 1 dalyje, taip pat nesutinka dėl paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį. Mano, jog teismas neįrodė kaltės padarius veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje (trys veikos) ir nuosprendį grindė prielaidomis, neįvertino BK 182 straipsnio 2 dalies ir BK 301 straipsnio 1 dalies dispozicijose numatytų objektyviųjų, subjektyviųjų veikos požymių. Tuo tarpu už nusikalstamas veikas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir dėl BK 259 straipsnio 2 dalį paskyrė per griežtas bausmes, neatsižvelgdamas į apelianto turtinę padėtį, į ankstesnę teistumų ir baustumų istoriją, į veikų pavojingumo laipsnius, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į kitas skunde dėstomas aplinkybes, reikšmingas skiriant bausmę ar sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

6.2.                      Pažymėjo, kad BK 182 straipsnio esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47- 895/2016). Atsižvelgiant į tai, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veika, kadangi, jo veiksmuose nėra esminio sukčiavimo subjektyviojo požymio – tyčios.

6.3.                      Atkreipė dėmesį, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Be to, apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui perduoti turtą. Apelianto teigimu, jis jokių tyčinių apgaulės ar sukčiavimo veiksmų neatliko, veikė sąžiningai klysdamas, nesuvokdamas, kad juo naudojasi kiti asmenys, dėl ko laikosi pozicijos, jog šiuo atveju nesant veiksmuose subjektyvių tiesioginės tyčios požymių, jis turi būti išteisintas, kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje.

6.4.                      Pažymėjo, kad A. B. buvo nurodyta pervesti 30 000 Eur sumą per du kartus į UAB „T“ sąskaitą, nors apie tai, kad paslaugos nebuvo atliekamos ir net nesitarta apie jų atlikimą, jis nieko nežinojo. Taip pat nežinojo, kad S. Š. šias 30 000 Eur lėšas išgrynino iš UAB „S“ sąskaitos, įformino kasos pajamų orderius ir visą tai įformino kaip grynųjų pinigų išmokėjimą A. B. kaip UAB „S“ direktoriui, nors pastarasis ne tik negavo šių pinigų, bet ir apskritai nežinojo apie šiuos S. Š. atliekamus veiksmus.

6.5.                      Skunde nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad asmuo vardu S A. B. pasiūlė tapti formaliu įmonės direktoriumi, sudarė darbo sutartį, pasiūlė 3000 Eur darbo užmokestį, buvo priimtas akcininkų sprendimas. A. B. vardu buvo atidaryta sąskaita AB Šiaulių banke. Po to buvo nurodyta su dokumentais vykti į Registrų centrą ir pateikti prašymą registruoti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registre. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra įrodyta, jog apeliantas A. B. žinojo, kad asmuo, vardu S, siūlo tapti direktoriumi įmonės, kuri priklauso visai kitam asmeniui. Priešingai, jam nekilo įtarimų, kad S, kartu su juo veikiančiu kitu vyresniu vyriškiu, kurio nežino net vardo, nėra UAB „S“ atstovai, kadangi jie padavė pasirašytą ir antspauduotą 2018 m. kovo 8 d. vienintelio akcininko sprendimą paskirti A. B. direktoriumi, kurį pastarasis pateikė VĮ Registrų centrui. VĮ Registrų centro valstybinės įmonės darbuotojams nekilo nė mažiausios abejonės dėl dokumento tikrumo, todėl A. B. buvo įregistruotas UAB „S“ direktoriumi. Asmens, vardu S, pasiūlymas atrodė tikroviškas, dokumentai atrodė tikri, be to, A. B. buvo suteikti visi įmonės prisijungimų kodai, kurių, logiškai mąstant, bet koks pašalinis asmuo nebūtų žinojęs, be to, visi S pavedami nurodymai taip pat atrodė logiški ir teisėti, pavedimai nuvykti į valstybines įstaigas pakeisti UAB „S“ direktoriaus duomenis nekėlė jokio įtarimo, be to, šiose įstaigose apeliantas A. B. teikė savo tikrus asmens duomenis, tuo tarpu, jei būtų veikęs apgaulės būtu, kaip traktuoja teismas, savo tikrųjų asmens dokumentų nebūtų pateikinėjęs. Asmuo vardu S A. B. siūlė tapti formaliu direktoriumi, nurodydamas, jog visus nurodymus, ką reikės daryti, paves pats S, o jis tiesiog turės tuos nurodymus atlikti. Toks siūlymas apeliantui neatrodė įtartinas, dėl ko vykdė visus S nurodymus, todėl jokiais apskaitos dokumentais pats nesirūpino, nes tokio pavedimo nebuvo gavęs. Be to, jokioje įstaigoje (banke, įmonėse) kuriose lankėsi, apeliantas nesimaskavo, neslėpė savo tapatybės, nesilaikė jokios konspiracijos, priešingai, veikė atvirai ir sąžiningai, pagrįstai tikėdamas, jog yra paskirtas UAB „S“ direktoriumi ir veikia įmonės vardu, tačiau ne savarankiškai, o pagal šios bendrovės, tik kaip vėliau tyrimo metu paaiškėjo, tariamų atstovų vardu. Pats jokių savarankiškų sprendimų nepriiminėjo, jokių veiksmų savarankiškai neatlikinėjo, o tik vykdė S ir jo bendrininko vyresnio vyriškio nurodymus. 

6.6.                      Skundo autorius neginčija, jog atlikinėjo bankines operacijas ir išgrynindavo pinigines lėšas, tačiau ginčija tai, jog šiuos veiksmus neva atliko tyčia ir apgaulės būdu, neva siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems. Pabrėžė, kad jokių pinigų pats negavo ir jų nepasisavino, jokios apgaulės ir sukčiavimo nepadarė, sąmoningai ir tyčia neįgijo svetimo turto nei savo, nei kieno kito vardu, tačiau sąžiningai veikdamas kaip bendrovės direktorius tikėjo, kad veikia pagal bendrovės atstovų, kurie yra vienintelio akcininko patikėtiniai, teisėtus nurodymus, pervesdamas pinigus, juos išgrynindamas ir iškarto juos perduodamas tariamiems atstovams, ar atsiskaitymas už perkamą investicinį auksą, kurį taip pat perdavė tariamiems bendrovės atstovams S ir kartu su juo buvusiam vyriškiui. Nors teismas, nurodo, kad apeliantas veikė bendrininkaudamas su kitais šioje byloje esančiais kaltinamaisiais - A. K. ir S. Š., tačiau kaip paaiškino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, šių asmenų niekada nebuvo nei matęs, nei sutikęs, apie juos sužinojo tik tada, kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir juos pamatė tik tyrimo metu (akistatoje), be to, nuosprendžio 35 lape teismas nurodo, kad iš pokalbių įrašų atmintinės tapo aišku, kad A. K. bendravo su S. Š., tačiau nei vienoje pokalbių išklotinėje nefigūruoja A. B..

6.7.                      Nesutinka su teismo išvadomis, jog apgaulė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį pasireiškė tuo, jog A. B. buvo duota 300 Eur įsigyti kostiumą, jog jis atrodytų kaip solidus įmonės vadovas. Mano, kad teismo išvada, kad vien lagaminėlio nešiojimasis su savimi, kostiumo nusipirkimas ir asmens nerimastingas elgesys rodo apgaulę, neva norint apgauti ar suklaidinti kitus asmenis, siekiant sau ar kitiems turtinės naudos, yra visiška prielaida, neparemta jokiais objektyviais įrodymais. Iš tokios prielaidos sektų, jog kiekvienas asmuo, atėjęs į banką su lagaminėliu, yra „sukčiautojas“, kuriam galėtų grėsti baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnį. Apelianto nuomone, teismas pažeidė jo atžvilgiu nekaltumo prezumpciją, vertindamas aplinkybes dėl jo susipažinimo su S neva teikiant neteisėtas paslaugas, t. y. pervežant per sieną kontrabandinius pinigus, tačiau pabrėžė, kad A. B. atžvilgiu tyrimas už kontrabandą ar kitas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas ekonomikai ir verslo tvarkai, nepradėtas.

6.8.                      Nesutinka su teismo išvada, jog A. B. neva žinojo, jog naudoja suklastotą bendrovės antspaudą, kadangi jis be specialiųjų žinių panaudojimo neturėjo net realios galimybės nustatyti, kad antspaudas, kurį jam davė tariami bendrovės atstovai, yra suklastotas, juolab, jog to nepastebėjo nei VĮ Registrų centras, nei banko atstovai. Tad neturėdamas jokių specialiųjų žinių, kuriomis remiantis būtų galėjęs bent suvokti, kad jo naudojamas bendrovės antspaudas yra suklastotas, ne tik, kad nesuprato, kad naudoja suklastotą įmonės antspaudą, bet ir negalėjo to suprasti. Vadinasi, A. B. veiksmuose subjektyvusis šios veikos požymis - tyčia, taipogi neįrodyta. Atsižvelgiant į tai, laikosi pozicijos, jog dėl trijų veikų, numatytų BK 301 straipsnio 1 dalyje, padarymo turi būti išteisintas, neįrodžius, jog padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

6.9.                      Apelianto teigimu, dėl BK 253 straipsnio 1 dalies kaltę pripažino, išreiškė gailestį bei paaiškino, kad namuose rastas ginklas priklauso jam (A. B.), tačiau ginklo nenaudojo 5 metus, pripažino, jog ginklą laikė be leidimo, paaiškino, jog ginklą paliko draugas, išvykdamas į užsienį. Mano, kad yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateiktoje ginklų, jų priedėlių ir šaudmenų klasifikacijoje tokie ginklai priskiriami prie mažiau pavojingų - C kategorijos ginklų. Šis pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolveris, nepasižymi dideliu pavojingumu dėl savo konstrukcijos, leidžiančios įgyvendinti jų kovines savybes ir galimybę padaryti žmogaus gyvybei pavojingus sužalojimus. Iš bylos duomenų, kurie nepaneigti jokiais kitais duomenimis, matyti, kad minėtą ginklą į apelianto namus atnešė draugas A. Pats A. B. pas jį namuose laikyto ginklo niekada nenaudojo ir kitaip nedisponavo, ginklą laikė namuose, kurie jam pačiam nepriklausė, tačiau juose gyvena, be šaudmenų, jo neslepiant, nenustatyti jokie ketinimai ginklą naudoti, tuo labiau nusikalstamiems tikslams, taigi pagal bylos aplinkybes dėl galimai nustatyto laikymo nebuvo sukurtas realus pavojus visuomenės saugumui. Be to, panašių legaliai įgytų, tačiau mažiau pavojingų šaunamųjų ginklų laikymo pavojingumas atsižvelgiant į BK 37 straipsnio nuostatas vertinamas ir kasacinėje praktikoje sprendžiant pagal faktinę ir teisinę situaciją panašias bylas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 202-489/2018, 2K-153-942/2016). Laikosi pozicijos, jog jam inkriminuota nusikalstama veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant ją pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Sutinkamai su tuo, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis).

6.10.                      Skunde taip pat nurodo, kad pripažįsta kaltę dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, išreiškė gailestį, paaiškino, jog pas jį namuose rasta narkotinė medžiaga, kuri buvo susukta į foliją ir palėpta namuose garso kolonėlėje. Nurodė, jog, kai būdavo išgėręs, užsimanydavo parūkyti. Atsižvelgiant į tai, kad pripažino padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi, nors, kaip matyti iš nuosprendžio, skiriant bausmę, teismas klaidingai nustatė, kad neva nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, be to, įvertinus, jog ši veika pagal LR Seimo projektą yra numatyta kaip dekriminalizuotina, taip pat įvertinus, jog anksčiau neteistas, nes teistumas išnykęs, yra dirbantis, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, turintis sveikatos problemų, kurias patvirtina medicininių dokumentų išrašai, kurie buvo pateikti teismui, laikosi pozicijos, jog už šio baudžiamojo nusižengimo padarymą galima skirti minimalią laisvės apribojimo bausmę.

6.11.                      Dėl civilinio ieškinio apeliantas pažymėjo, jog jis sąmoningai nesudarė jokios situacijos, kad nukentėjusysis (šiuo atveju civilinis ieškovas UAB „S“) negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas, nes civilinis ieškovas savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis jau atkūrė, kadangi iš A. B. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu jau yra priteisęs 75 080 Eur turtinę žalą civilinėje byloje Nr. e2-400- 254/2020, ir šis sprendimas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-l54-464/2021 yra paliktas nepakeistas. Be to, civilinis ieškinys pareikštas klaidingai konstatavus, jog A. B. padarė nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje (trys veikos), todėl, pagal šiuos kaltinimus jį išteisinus, atitinkamai ir civilinis ieškinys turėtų būti paliktinas nenagrinėtas.

7.       Apeliaciniame skunde nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Bieliauskas prašo: 1) panaikinti 2022 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį; 2) teismui, nusprendus, kad išteisinamasis nuosprendis S. Š. atžvilgiu negali būti priimtas, prašo rasti galimybę šiuo konkrečiu atveju taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatytą BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

7.1.                      Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja pamatiniam baudžiamosios teisės principui - nekaltumo prezumpcijai, kuris pasireiškia tuo, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, o esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

7.2.                      Atkreipia dėmesį, kad S. Š. teismo posėdyje papasakojo visas svarbias tiesai byloje nustatyti aplinkybes. Apie UAB „S“ S. Š. nieko nebuvo žinoma iki tol, kol A. K. jam nepapasakojo, kad tai yra galimas paslaugų pirkėjas. Taigi S. Š. nebuvo žinoma ir tai ar UAB „S“ reikalingos paslaugos, kodėl jos reikalingos, kokios apimties tai bus paslaugos - tai buvo A. K. atvestas ir kuruojamas klientas su visa atsakomybe už tai. Visas bendradarbiavimo aplinkybes, sąlygas (tame tarpe ir finansines), susitarimus derino A. K. – to nepaneigia ir pats A. K.. Bendradarbiavimo aplinkybės ir sąlygos nekėlė abejonių, nes UAB „T“ turėjo visas technines, finansines, kvalifikacines sąlygas ir galimybes tokias paslaugas suteikti. Tuo metu S. Š. tikėjo ir pasitikėjo A. K., kaip darbdaviu ir vadovu. S. Š. jokia forma su UAB „S“ atsakingais asmenimis nebendravo ir jie jam nebuvo žinomi - nebuvo žinomas ir A. B., kurį pirmą kartą pamatė ikiteisminio tyrimo įstaigoje. S. Š. nėra žinomas ir kažkoks nenustatytas asmuo. Apie pervestas pinigines lėšas, jų kiekį sužinojo tik iš A. K., kuris ir informavo apie padarytą klaidą pervedant pinigų sumą. Teiginys, kad pinigai buvo pravesti be pagrindo - deklaratyvus. S. Š. nebuvo net žinoma nei paslaugos kaina, nei apimtis, nei kada ir kas veda pinigines lėšas, nei kokias klaidas dėl to daro – visa informacija disponavo A. K., kuris kažkokia apimtimi ja dalijosi su S. Š. - tiek, kad pastarajam nekiltų kokie nors įtarimai. Apie tai, kad pinigines lėšas reikės grąžinti taip pat informavo A. K., kuris nurodė ir kokiomis sąlygomis prašoma jas grąžinti. Šias sąlygas derino taip pat A. K.. Tai patvirtina P. T., J. R. parodymai. S. Š. pinigus nuo UAB „T“ sąskaitos nuėmė tik gavęs iš A. K. bendrovės bankinę kortelę. Pinigus perdavė A. K. ir šiam pateikus UAB „S“ kasos pajamų orderius, kad pinigai priimti ir užpajamuoti buvo tikras, kad piniginės lėšos buvo sugrąžintos - šie dokumentai buvo pateikti ir J. R.. Juos jai pateikė A. K., tai patvirtina ir R. J. duoti paaiškinimai. Dėl to, S. Š. pagrįstai manė ir neturėjo jokio realaus pagrindo abejoti, kad pinigai UAB „S“ buvo sugrąžinti.

7.3.                      Mano, kad bylos aplinkybės neduoda galimybės vienareikšmiškai ir kategoriškai nuspręsti, kad S. Š. veikė grupėje iš anksto susitarusių asmenų. Tam yra ne viena ryški abejonė, todėl S. Š. negalėjo būti pripažintas kaltu ir jam nepagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė. Priešingai, situacijos vertinimas ir analizė rodo, kad S. Š. buvo suklaidintas, juo buvo pasinaudota, o apie daromą kažkieno tai nusikalstamą veiką jam nebuvo nieko žinoma. S. Š. neatliko nei vieno nusikalstamo veiksmo, jo veikimas nebuvo jokiais būdais orientuotas į nusikalstamas pasekmes ir teismas priimdamas nuosprendį šių aplinkybių nenustatė, nes nepateikė nei vieno kaltę patvirtinančio argumentuoto įrodymo.

7.4.                      Pažymėjo, kad apeliaciniu skundu siekiama išimtinai S. Š. išteisinimo, tačiau jei teismas vis tik nesutiktų su apelianto nuomone ir prašymą išteisinti atmestų prašo peržiūrėti jam paskirtos bausmės klausimą, kadangi skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas nebuvo teisingas. Atkreipė dėmesį, kad S. Š. niekada nebuvo teistas ir po šių įvykių jokių nusikalstamų veikų neatliko, kuria savo ateitį gyvendamas teisingai, sąžiningai ir padėdamas kitiems žmonėms. S. Š. dirba (duomenys neskelbtini), charakterizuojamas išskirtinai teigiamai. Gyvena šeimoje ir augina du nepilnamečius vaikus. Skiria didelį dėmesį visuomeninei veiklai – savanoriauja „Maisto banko“ veikloje. Padeda tėvams. Šeima ir artimieji žymia dalimi yra priklausomi nuo S. Š. pajamų, mokamos būsto paskolos. Šios aukščiau išvardintos aplinkybės, o taip pat veika, žala, asmenybė, teismui suteikia galimybę taikyti BK 62 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

8.       Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2) panaikinti 2022 m. lapkričio 14 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.

8.1.                      Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje sudėties požymius, netinkamai nustatė ir atskleidė kaltės formą ir turinį, nepagrįstai asmens kaltę pripažino nesant nusikaltimo sudėties, tuo pažeisdamas materialinės teisės normas neteisingai ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas bylos duomenis įvertino paviršutiniškai, vienpusiškai ir nepakankamai kruopščiai išnagrinėjo įvykio situaciją bei jo aplinkybes, dėl ko padarė neteisingas išvadas, kas lėmė, kad netinkamai išnagrinėjo baudžiamąją bylą. Pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų posėdžių protokolai ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų patikrinimo ir vertinimo taisyklių nebuvo laikomasi. Byloje pilna abejonių, kurių šalinimui teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų, įrodymus vertino imdamas juos iš konteksto, selektyviai atrinkdamas, nelygindamas jų vienų su kitais, pažeisdamas įrodymų kaip visumos vertinimo taisykles. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai besąlygiškai rėmėsi (teikė prioritetą) kito kaltinamojo S. Š., liudytojų R. J. ir G. R. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais. Taip pat skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir paskyrė neteisingą - aiškią per griežtą - bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Teismas nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio nuostatas, nepakankamai įvertino apeliantą apibūdinančius duomenis ir kitas reikšmingas aplinkybes, tuo netinkamai pritaikydamas baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

8.2.                      Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad S. Š. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu dar jam būnant liudytoju, o vėliau tapus įtariamuoju kardinaliai ir iš esmės skiriasi. Kaip ir skiriasi parodymai dėl esminių bylos aplinkybių duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Apklausiamas teismo posėdžio metu S. Š. nurodė, kad faktinis UAB „T“ vadovas ir savininkas buvo A. K.. Taip pat, jog A. K. jam tariamai davė banko kortelę su kuria esą A. K. nurodymu per kelis kartus nugrynino 30 000 Eurų bei atidavė A. K., kad nugrynintus pinigus atiduotų UAB „S“ atstovui. Tuo tarpu S. Š. apklaustas kaip liudytojas (2018 m. spalio 16 d. liudytojo apklausos protokolas) nurodė visiškai kitokias aplinkybes. Atsakydamas į tyrėjo klausimą už kokias konkrečiai bendrovės teikiamas paslaugas 2018 m. kovo 27 d. du kartus buvo sumokėta 15 000 eurų pavedimu iš UAB „S“ sąskaitos į bendrovės sąskaitą, S. Š. nurodė, jog buvo sutarta, kad UAB „T“ įmonei UAB „S“ teiks duomenis apie jų klientus, įmonė turės pateiktus duomenys tikrinti t. y. dėl mokumo, taip pat teikti ir konsultuoti kitais teisiniais klausimais, sutarčių sudarymas. Už šias paslaugas įmonei buvo išrašyta sąskaita-faktūra, 1 000 Eur. Sąskaitą išrašė el. būdu. Kiek pamena ši bendrovė kelių dienų laikotarpyje atliko pavedimą į įmonės sąskaitą 30 000 Eur. Vėliau 2018 m. kovo 28 d. el. paštu susirašinėjo su A., jis išreiškė norą susigrąžinti sumokėtus pinigus, nes neva susimaišė, S. Š. sutiko su jo pasiūlymu sugrąžinti sumokėtus pinigus, sutarė pinigus gražinti grynais. 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. susitiko su A., (duomenys neskelbtini) ofise, ten perdavė pinigus. A. užpildė kasos pajamų orderį ir pasiėmė pinigus, kiek dabar prisimena, pinigus jam grąžino per kelis sykius, remiantis kasos pajamų orderiais tai buvo 2018 m. balandžio 3 d. gražinta 20 000 Eur ir 2018 m. balandžio 6 d. 10 000 Eur. Kiek pamena paslaugas užsakė įmonės UAB „S“ vadovas A., jo pavardės nepamena. Kaip vyko derybos dėl paslaugų gerai nepamena, galimai bendravo telefonu. Dėl paslaugų teikimo buvo išstatyta tik sąskaita-faktūra Nr. SV1T Nr. 525, 15000 Eur. sumai. UAB „S“ vadovas A. buvo atvykęs į UAB „T“ du kartus tai yra 2018 m. balandžio 3 d. ir 2018 m. balandžio 6 d., kuomet jam buvo grąžinti įmonės UAB „S“ sumokėti 30 000 Eur. A. B. asmeniškai nepažįsta, kaip suprato tai yra UAB „S“ vadovas. 

8.3.                      Vėliau, 2019 m. liepos 12 d. S. Š. pareiškus įtarimus, jis kaltu neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus. 2019 m. rugsėjo 17 d. papildomos apklausos metu S. Š. nurodė dar kitas aplinkybes. Teigė, jog A. K. jam pasiūlė tapti įmonės savininku ir direktoriumi ir jis sutiko. Taip pat nurodė, jog išgrynino pinigus S. K. nurodymu. Taip pat pateikė kitas aplinkybes apie verslo reikalus su UAB „S“, jų pervestus pinigus ir pinigų nugryninimą (nurodo neaiškias aplinkybes - pinigų nugryninimo laikotarpį ir sumas). Taip pat įvardino neva tikrąjį nusikalstamos veikos organizatorių L. D.. S. Š. ir A. K. 2019 m. lapkričio 5 d. akistatos metu A. K. nesutiko su S. Š. parodymais ir teiginiais. Akistatos metu nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai susiję su įmonės valdymu, pinigų nugryninimu ir jų grąžinimu UAB „S“. S. Š. duodamas parodymus 2020 m. rugpjūčio 25 d. papildomos apklausos metu pateikė dar kitą įvykių versiją ir apklausos metu pripažino, jog yra pats supainiojęs įvykių eigą. Nurodė, jog S. Š. pats išrašė sąskaitą-faktūrą UAB „S“, nes suprato, kad reikės atlikti įvairias teisines paslaugas. Taip pat skiriasi aplinkybės dėl išgrynintų UAB „S“ pinigų perdavimo, nurodyta, kad visi pinigai buvo perduoti A. K., kad jis perduotų UAB „S“, A. K. atvežęs dokumentus parodė, kad tuos pinigus UAB „S“ gavo. Taip pat, S. Š. nurodė skirtingas aplinkybes dėl buhalterijos tvarkymo, jog už tai buvo atsakinga buhalterė, S. Š. ir A. K..

8.4.                      Teigia, kad S. Š. parodymai nebuvo nuoseklūs nuo pat pradžių, kiekvieną kartą jį apklausus, S. Š. painiojosi dėl esminių bylos aplinkybių (skyrėsi S. Š. parodymai ir dėl išgryninamų pinigų nominalų bei kupiūrų kiekio), ne kartą pateikinėdavo vis naujas versijas ir įvykių eigą, kas suponuoja jo parodymus vertinti kritiškai ir kaip nepatikimus.

8.5.                      Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų R. J., kuris apklaustas 2019 m. gruodžio 12 d. (2 t., b. l. 53-56) ir G. R., kuris apklaustas 2020 m. sausio 9 d. (2 t., b. l. 63-65 ) duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi šiuos asmenis S. Š. nurodė tik 2019 m. rugsėjo 17 d. papildomos apklausos metu, t. y. praėjus 2 mėnesiams, kuomet jam buvo pareikšti įtarimai. Minėti liudytojai nebuvo apklausti pirmosios instancijos teisme, nuosprendyje vadovautasi ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, kadangi kaip paaiškėjo jie šiuo metu atlieka bausmes Baltarusijos Respublikoje už narkotinių medžiagų platinimą ir kontrabandą. Todėl proceso dalyviai negalėjo užduoti šiems asmenims klausimus dėl bylos esminių aplinkybių, pašalinti esamus prieštaravimus jų parodymuose. Be to, nustatyta, jog R. J. yra artimas S. Š. draugas, su kuriuo turėjo verslo reikalų Baltarusijoje bei iš kurio pastarasis, būdamas UAB „T“ vadovu ir akcininku nuomavosi patalpas. Taip pat, šie asmenys nurodytoje bendrovėje nedirbo, apie verslo ryšius su UAB „S“ nieko nežinojo, todėl negalėjo nurodyti svarbių ir reikšmingų bylos aplinkybių. Be to, kaip matyti iš duotų parodymų, šie asmenys negalėjo nurodyti nei konkretaus laiko dėl pinigų nugryninimo nei pačios sumos. Todėl šių asmenų parodymai nėra informatyvūs, bei atsižvelgiant į jų asmeninius ryšius su S. Š. bei esamą statusą (šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę Baltarusijoje, turi ryšių su nusikalstamu pasauliu) turėtų būti vertinami kritiškai.

8.6.                      Skunde akcentuojama, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog jame iš esmės nėra įrodymų vertinimo motyvų, nuosprendyje atpasakoti nuteistųjų ir liudytojų parodymai, po to, nepateikiant argumentų, teigiama, kurių asmenų parodymais teismas remiasi, tačiau nepasisakoma, kokias konkrečias bylai svarbias faktines aplinkybes, parodančias dalyvavimą padarant nusikaltimą, taip pat ir atskleidžiančias atitinkamo nusikaltimo požymius, vieno ar kito asmens parodymai patvirtina. Skundžiamo nuosprendžio didžiąją dalį sudaro tiesiog formalus kaltinamajame akte nurodytų bylos duomenų išvardijimas, niekaip neanalizuojant ir nevertinant BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka.

8.7.                      Skunde pabrėžia, kad apelianto veiksmuose nėra nusikalstamos veikos (sukčiavimo) sudėties tiek objektyviųjų (apgaulės), tiek subjektyviųjų (tiesioginės tyčios) požymių. Šiuo atveju ketinimų tyčia apgaule užvaldyti svetimą UAB „S“ turtą (pinigines lėšas) bylos medžiaga ir ištirti įrodymai nepatvirtina. Teismas neatsižvelgė į tai, jog tarp įmonių buvo žodinis susitarimas, kuriame buvo aptarta darbų apimtis, kaina ir kitos sąlygos, tuomet išrašyta sąskaita-faktūra ir buvo išsiųsta užsakovui UAB „S“, kurios pagrindu buvo pervesti pinigai. Kadangi užsakovas UAB „S“ persigalvojo dėl paslaugų kelių dienų laikotarpyje, apie tai pranešė elektroniniu laišku, todėl UAB „T“ nespėjo atlikti ir užsakyti darbų. Dėl pinigų grąžinimo UAB „S“ atkreipia dėmesį, jog UAB „T“, t. y. jos vadovas S. Š. sąžiningai suklydo, ne UAB „S“ atstovui, o kaip paaiškėjo vėliau nežinomam asmeniui, kuris prisistatė įmonės direktoriumi A. B., atiduodamas išgrynintus 30 000 Eur. Nors S. Š. ir teigė, jog esą buvo tik formalus UAB „T“ direktorius ir akcininkas, tačiau šiuos teiginius paneigia bylos medžiaga. Bendrovės vardu įformintuose, su veikla nesusijusiuose apskaitos dokumentuose nurodytas dokumentus išrašęs ir pasirašęs asmuo bendrovės vadovas S. Š.. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis Bendrovės vadovas nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. S. Š. (3 t., b 1. 137- 178). Be to, iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 04/11-2-39-5922, matyti, kad Bendrovės vardu įformintuose apskaitos dokumentuose visais atvejais nurodytas dokumentus išrašęs ir pasirašęs asmuo Bendrovės vadovas S. Š..

8.8.                      Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Kaip ir yra nustatyta byloje, Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis Bendrovės vadovas nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. - S. Š.. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

8.9.                      Skunde nurodo, kad, vien tas faktas, jog iš specialisto išvados Nr. 04/11-2-39-5922 matyti, kad UAB „T“ pardavimo operacija pagal Bendrovės 2018 m. kovo 23 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija SVIT Nr. 525 buhalterinėje apskaitoje įregistruota nesilaikant Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų (nuostatos pagal buhalterinėje apskaitoje užregistruotą apskaitos dokumentą išdėstytos 7 lape), tačiau tai savaime nepatvirtina paties sukčiavimo fakto. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. 04/11-2-39-5922, padaryta daugybė pažeidimų apskaitos tvarkyme už kuriuos atsakingas yra įmonės vadovas S. Š.. Būtent dėl finansinio neišprusimo, S. Š. linkęs kaltinti buvusį įmonės savininką A. K..

8.10.                      Teigia, kad tokiu būdu, pagal bylos medžiagą ir Buhalterinės apskaitos įstatymą už buhalterinę apskaitą, kai nėra buhalterio, t. y. kai įmonės vadovas tinkamai neorganizuoja buhalterinės apskaitos tvarkymo (nenusamdo buhalterio) ar buhalterinės įmonės tam tikslui, yra atsakingas pats direktorius ir jis taip pat atsakingas už įmonės kasą, t. y. pinigines lėšas. Tokiu atveju, už neteisėtai išmokėtas lėšas atsakingas S. Š.. Jis beje, kaip ir nustatyta byloje, pasirašė kasos pajamų orderius bei išmokėjo pinigus nenustatytam asmeniui. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog tą faktą, kad S. Š. yra ne formalus, o realus UAB „T“ savininkas ir vadovas įrodo faktas, kad ta bendrovė ir toliau priklauso jam, jis yra bendrovės direktoriumi. Be to, S. Š. klaidina teismą siekdamas sumenkinti savo vaidmenį UAB „T“ veikloje ir valdyme, kadangi yra dirbęs ne vienoje įmonėje, turėjęs ne vieną verslą Lietuvoje ir Baltarusijoje, todėl jam turėjo būti žinoma kaip tinkamai organizuoti įmonės buhalteriją.

8.11.                      Nesutinka su teismo išvadomis, jog „Iš pateikto kaltinamojo S. Š. pokalbių įrašų atmintinės matyti, kad A. K. žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, kad buvo bendrininkavimo grandis, pokalbiuose dalyvauja jis pats, S. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo (9 t., b. 1. 96-97). Tokias teismo išvadas laiko tik samprotavimais ir prielaidomis, nes išnagrinėjus teisme bylą įrodymai, pagrindžiantys šias tezes, nebuvo gauti. Pabrėžia ir tai, jog šis teismo minimas įrašas nebuvo pagarsintas teismo posėdžio metu. Taip pat, neaišku iš kokių konkrečių teiginių, pokalbių ar sakinių teismas padarė kategorišką išvadą, kad tarp S. Š., A. K. ir A. B. buvo išankstinis susitarimas pasisavinti (savo naudai įgyti) UAB „S“ pinigines lėšas.

8.12.                      Nesutinka su teismo išvadomis dėl bendrininkavimo, kadangi šiuo atveju teismas nenustatė vieno iš pagrindinio bendrininkavimo požymio, t. y. išankstinio susitarimo pasisavinti (savo naudai įgyti) UAB „S“ pinigines lėšas, nenustatytas bendrininkų vaidmuo ir konkretūs veiksmai, kuriuos kiekvienas atliko. Be to, byloje nėra duomenų, jog apeliantas A. K. su S. Š. būtų susitikę fiziškai su A. B. ir, kad jį pažinojo. To nepatvirtino ir pats A. B.. Tai, kad A. K. telefono Nr. skambučių išklotinė rodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 8 iki 2018 m. rugsėjo 27 d. vyko intensyvus bendravimas su S. Š. niekaip nepatvirtina prisidėjimo prie nusikalstamos veikos darymo. Toks pat intensyvus bendravimas vyko ir ankstesniu laikotarpiu (2017-2018 m.) Bylos duomenys patvirtina, kad įmonėje A. K. dirbo konsultantu, turėjo įdirbį skolų išieškojimo srityje, dėl ko ir vyko bendravimas darbo reikalais su įmonės direktoriumi S. Š.. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-249-895/2017). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijoje ir formuojamoje teismų praktikoje.

8.13.                      Skundo autoriaus teigimu, jam paskirta per griežta bausmė, kuri neatitinka BK 54 straipsnyje nurodytų bausmės skyrimo pagrindų, protingumo kriterijaus, prieštarauja BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui, nėra tinkama teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams pasiekti ir varžo nuteistojo teises labiau, negu to reikia bausmės tikslams pasiekti. Be to, teismas skirdamas laisvės atėmimo bausmę, neapsvarstė BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybių. Už padarytos nusikalstamos veikos BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, todėl turėjo būti paskirta švelnesnė bausmė. Nors nuosprendyje yra paminėta, jog A. K. yra neįgalus, turi mažametį vaiką, yra dirbantis, tačiau skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę už nepadarytą nusikaltimą, teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes. Kaip matyti iš pateikiamų medicininių dokumentų, A. K. nuo 2012 metų diagnozuotas psoriazinis artritas, dėl šios ligos nuolat vargina riešų, pirštų, kelių sąnarių, stuburo skausmai. Nustatytas 45 proc. nedarbingumo lygis. Taip pat konstatuota, jog serga hipertenzine širdies liga, nustatytas 2 tipo cukrinis diabetas bei kitos ligos. Dėl šių ligų turi nuolatos vartoti paskirtus vaistus, reguliariai lankytis pas gydytojus. Taip pat dažnai tenka gulėti ligoninės stacionare. Netolimoje ateityje numatoma daryti operaciją ir keisti dešinės kojos sąnarį. Mano, jog dėl daugybės ligų ir jų pobūdžio bei savo amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai) vargiai galėtų atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat išlaiko mažametį vaiką, turi sugyventinę, kartu gyvena. Atliekant realią laisvės atėmimo bausmę vaiko motinai R. M. būtų sunku vienai pasirūpinti mažamečiu sūnumi, kadangi jos gaunamos pajamos ir sveikatos būklė yra nepakankamos išlaikyti save ir vaiką. Tokiu būdu, dėl paminėtų ligų kuriomis serga atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, patirtų nepatogumus ir fizines kančias, būtų apsunkintos galimybės gydyti nustatytas lygas, todėl bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje prieštarautų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatoms bei teisingumo principui.

9.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė pateikė prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir pakeisti kaltinimą iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė klaidą ir nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl vienos iš BK 301 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos ir A. B. pripažino kaltu tik pagal tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 301 straipsnio 1 dalyje, dėl to laiko, kad padarytas pažeidimas, kurį turėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Mano, kad toks ištaisymas neprieštarauja konstituciniams ir BPK principams. Atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis - sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą atsižvelgė į teismams iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies kylančią pareigą teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus. Prokurorės nuomone, įvertinus pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei bylos faktines aplinkybes, galima teigti, kad buvo padarytos ne atskiros pavienės 4 nusikalstamos veikos, numatytos BK 301 straipsnio 1 dalyje, o viena tęstinė veika, todėl prašo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka atnaujinti įrodymų tyrimą ir pakeisti kaltinime esmines faktines aplinkybes dėl 4 nusikalstamų veikų, numatytų BK 301 straipsnio 1 dalyje, į kitas faktines aplinkybes, inkriminuojant veikas, numatytas BK 301 straipsnio 1 dalyje (4 epizodai), kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir tai nepasunkins nuteistojo teisinės padėties bei išdėstyti taip:

A. B. pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, o būtent:

2018 m. kovo 20 d. UAB „Šiaulių bankas" Kauno filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, siekdamas turėti teisę naudotis UAB „S“ piniginėmis lėšomis, pateikdamas bankui melagingus duomenis apie UAB „S“ pasikeitusį direktorių, pildydamas banko darbuotojos pateiktus dokumentus: „Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė", „Juridinio asmens anketa", „Banko sutartis juridiniam asmeniui Nr. 467-11025228" ant jų atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUAN1A UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" atspaudų pavyzdžiams. Po to, 2018 m. kovo 26 d. UAB „Šiaulių bankas" Kauno filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekdamas padidinti atliekamų UAB „S“ sąskaitos operacijų limitus, ant 2018 m. kovo 26 d. prašymo pakeisti valdomų sąskaitų limitą atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" antspaudų pavyzdžiams.

Tęsdamas nusikalstamą veiką pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, o būtent:

laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 29 d. UAB „UAB „G“" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, pirkdamas bendrovės vardu investicinį auksą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi: 2018 m. kovo 27 d. ant sąskaitos-faktūros serija GLD 11 ir „Investicinio aukso perdavimo priėmimo akto Nr. 27-03-2018-Nr. 1", 2018 m. kovo 28 d. ant sąskaitos faktūros serija GLD 12 ir „Investicinio aukso perdavimo-priėmimo aktų" Nr. 28-03-2018-Nr. 1, Nr. 28-03-2018- Nr. 2. 2018-03-29 ant sąskaitos faktūros serija GLD 13 ir „Investicinio aukso perdavimo-priėmimo aktų" Nr. 29-03-2018-Nr. 1, Nr. 29-03-2018-Nr. 2, Nr. 29-03-2018-Nr. 3, Nr. 29-03-2018-Nr. 4, atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" antspaudų pavyzdžiams

Tęsdamas nusikalstamą veiką pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, o būtent:

2018 m. kovo 29 d. apie 20.41 val., UAB „Šiaulių bankas“ Kauno filialo, Akropolio padalinio patalpose, esančios prekybos ir pramogų centre „Akropolis", adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, banko kasoje, grynųjų 5000 eurų iš UAB „S“ sąskaitos išmokėjimo metu, ant kasos išlaidų orderio Nr. 86314 atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" atspaudų pavyzdžiams. Po to, 2018 m. kovo 30 d. apie 09.06 val. UAB „Šiaulių bankas" Kauno filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, banko kasoje, grynųjų 50 000 eurų iš UAB „S“ sąskaitos išmokėjimo metu, ant kasos išlaidų orderio Nr. 86410 atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" antspaudų pavyzdžiams.

Tęsdamas nusikalstamą veiką pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, o būtent:

2018 m. kovo 29 d. UAB „UAB „F“" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, pirkdamas bendrovės vardu investicinį auksą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, ant PVM sąskaitos faktūros VLN2018 Nr. 79882 atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" atspaudų pavyzdžiams.

Šioje A. B. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 301 straipsnio 1 dalyje požymių.

9.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme A. B. susipažinęs su kaltinimo pakeitimu nurodė nepripažįstantis antspaudo neteisėto panaudojimo, ir visų kitų kaltinimų, pripažįsta tik dėl narkotinių medžiagų. Paaiškino, jog antspaudas buvo duotas, tačiau ar jis buvo tikras, ar netikras nežino. Gaudavo nurodymus kur reikia eiti, iš anksto nieko nežinojo, kad su antspaudu reiks eiti dar kur nors (13 t., b. l. 12). Nuteistojo A. B. gynėjas advokatas M. Šriupša palaikė apeliacinio skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti, papildomai nurodė, kad A. B. pozicija dėl BK 301 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažinimo tęstine nekeičia jo pareikšto reikalavimo iš šios veikos nuteistąjį išteisinti, neįrodžius, jog buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Bieliauskas taip pat palaikė savo pateikto apeliacinio skundo reikalavimus, prašė juos tenkinti ir S. Š. išteisinti arba alternatyviu atveju peržiūrėti paskirtą bausmę ir tinkamai ją individualizuoti. Nuteistojo A. K. gynėjas palaikė pateikto apeliacinio skundo reikalavimus ir prašė A. K. išteisinti dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo arba peržiūrėti bausmę ir skirti su realiu laisvės atėmimo nesusijusią.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

 

Nuteistųjų A. B., S. Š., A. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies

10.       Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis – pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą BPK 320 straipsnio 3 dalis, bei prireikus ištaisyti bet kurias fakto (teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad išnagrinėtoje byloje būtų įvykdytas teisingumas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Dėl nuteistųjų A. B., S. Š. ir A. K. kaltės įvykdžius sukčiavimą bei bausmės už šią nusikalstamą veiką skyrimo

11.       Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y., vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

12.       Iš nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, jog yra nesutinkama su jų nuteisimu dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, pripažindamas juos kaltais dėl sukčiavimo, kadangi jų veikoje nėra apgaulės ir tiesioginės tyčios. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo su tokiais apeliantų skundo motyvais sutikti, apeliantų motyvai yra nepagrįsti, o jų kaltę neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys.

13.       BK 182 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. Tačiau veika gali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas ir tais atvejais, kai kaltininkas apgaulę naudoja siekdamas suklaidinti ne tik turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, bet ir asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto (pvz., teismą, antstolį, notarą), o pastarasis priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Darant šią nusikalstamą veiką apgaulė reiškiasi pirmiau paminėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines aplinkybes ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.); kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus. Teismų praktikoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad kai kaltininkas pateikia suklastotus dokumentus arba į tikrus dokumentus įrašo netikrus duomenis, jis ne tik suklaidina dėl savo ketinimų ar teisių į turtą, bet ir apsunkina pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka be baudžiamosios justicijos įsikišimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-32/2015, 2K-304-895/2018, 2K-225-303/2019 ir kt.).‏‏‎

14.       Byloje nėra ginčo, dėl pirmosios instancijos teisme nustatytos faktinės įvykių eigos, kuri patvirtina, kad A. B. nebuvo realus UAB „S“ vadovas, šias aplinkybes betarpiškai patvirtina liudytojų I. C. bei I. Č. parodymai. Liudytojas I. C. nurodė, jog jis buvo vienintelis UAB „S“ akcininkas ir direktorius, tapačias aplinkybes patvirtino ir liudytojas I. Č., jog UAB „S“ vadovavo I, Lietuvoje jie savo darbuotojų neturėjo. Specialisto išvada Nr. Nr. 20-IS1-1064, pagrindžia, kad tirti pateiktame 2018 m. kovo 8 d. UAB „S“ vienintelio akcininko sprendime, skiltyje ,,Visų akcijų savininkas" esantį I. C. vardu pasirašytą parašą pasirašė ne I. C., o kitas. Šis parašas pasirašytas pamėgdžiojant I. C. parašus. Tirti pateiktame 2018 m. kovo 8 d. UAB „S“ vienintelio akcininko sprendime, skiltyje ,,Visų akcijų savininkas" esantis antspaudo ,,Lietuvos Respublikos Republic of Lithuania“ UAB „S“ LTD" atspaudas nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų ,,Lietuvos Respublika Republic of Lithuania“ UAB „S“ LTD" pavyzdžiams, pateiktiems lyginamajam tyrimui. (5 t., b. l. 30-33). Tokiu būdu A. B. VĮ Registrų centrui pateikė suklastotą 2018 m. kovo 8 d. UAB „S“ vienintelio akcininko sprendimą, kuriuo pats save pasiskyrė įmonės UAB „S“ direktoriumi. Minėtu pagrindu nuvyko į Šiaulių banką Kaune ir apsimetęs įmonės direktoriumi panaikino įrašą apie ankstesnį direktorių I. C., turintį teisę naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis įmonės banko sąskaitoje. Gavęs prieigą prie UAB „S“ banko sąskaitos, A. B. neteisėtai įmonės pinigines lėšas pervedė į atsakovų UAB „G“, UAB „T“ ir „UAB „F“ sąskaitas, o pats dalį jų išsiėmė iš įmonės sąskaitos grynaisiais pinigais, taip sukeldamas UAB „S“ 399 768,3 Eur žalą.

15.       Iš esmės A. B. neneigia atliktų veiksmų, tačiau pabrėžia nesupratęs darantis sukčiavimą, tokie nuteistojo teiginiai, vertinant juos byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste atrodo visiškai neįtikinantys ir dėl to vertinami kritiškai, kaip pasitelktos gynybinės versijos formavimas.

16.       Kaip matyti iš A. B. parodymų, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu jis laikosi savo pozicijos, jog apie daromą nusikalstamą veiką jis neįtarė, paaiškino, jog yra padaręs paslaugą Vokietijoje sutiktam asmeniui S ir į Lietuvą pervežė jam priklausančias lėšas 6000 Eur, už tai gavo atlygį 600 Eur, po kiek laiko tą patį asmenį sutiko degalinėje Rygoje, kuris pasiūlė tapti įmonės direktoriumi, pažadėjo visko apmokyti, nurodė jam savo asmens duomenis. Po kiek laiko būnant Lietuvoje, pastarasis atvyko pas jį, pateikė akcininkų sprendimą, liepė atidaryti „Šiaulių banke“ sąskaitą, nueiti į VĮ Registrų centrą siekiant įregistruoti save kaip direktorių, buvo išduoti įstatai, išimtas bendras UAB „S“ banko sąskaitos generatorius, suteiktas darbinis telefonas. Minėti asmenys sakė, kad užsiima investicinio aukso prekyba Pažadėjo 3500 Eur mėnesinį atlygį. Pavedimus už perkamą auksą darė iš įmonės UAB „S“ sąskaitos, atsiimant auksą pasirašydavo ir dėdavo savo parašą ir įmonės antspaudą tiek banke, tiek VĮ Registrų centre. Iki to laiko neteko vadovauti jokiai įmonei, tačiau supranta, kad vadovas yra atsakingas už viską. Jokių dokumentų asmenų, kurie pasiūlė tapti įmonės vadovu neprašė, jų pateikti dokumentai įtarimų nekėlė. Dėl susitikimų susitardavo ir tie asmenys atvykdavo pas jį į kiemą. Dėl įmonės patalpų klausdavo, tačiau atsakymas būdavo, kad jos surastos, tačiau dar neįrengtos. UAB „T“ atlikto 30 000 Eur pavedimą po 15 000 Eur per du kartus S paliepimu, kadangi elektroniniu paštu gavo pranešimą, jog neapmokėta skola dėl kažkokio išieškojimo, nors jokios išieškojimo paslaugos nebuvo užsakytos. Po kurio laiko gavo laišką, jog pervesta per didelė suma, informavo S, pastarasis atsakė, jog viską sutvarkys ir gavo patvirtinimą el. paštu, jog viskas sutvarkyta ir viskas dėl atlikto pavedimo yra gerai. Žadėto 3000 Eur atlygio negavo nei karto, buvo duoti 300 Eur įsigyti kostiumui, kad sudaryti direktoriaus įvaizdį (11 t., b. l. 164-167).

17.       Aukštesnės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog A. B. ne tik kad suprato dalyvaujantis sukčiavimo mechanizme, tačiau pats sąmoningai pasirinko tokį savo neteisėto elgesio variantą. Vien tas faktas, kad visiškai nepažįstami žmonės, kitos tautybės (baltarusai), sutikti degalinėje pasiūlo tapti įmonės faktiniu vadovu, kuomet nėra aiški įmonės veiklos vieta, nei kokia tiksliai veikla ji užsiima, nesant kitų įmonės darbuotojų, elementariai kelia pagrįstas abejones tokios įmonės veiklos teisėtumu. Juolab, kad ir pats derinimas dėl tapimo įmonės vadovu vyksta kažkur gatvėje, kieme, kas neatrodo logiškai priimtina. Tuo tarpu A. B. būdamas suaugęs, sąmoningas žmogus pats savanoriškai sutiko su tokiu asmenų pasiūlymu vykdyti jų paliepimus eiti į bankus ir nuiminėti dideles sumas pinigų, daryti pervedimus į kitas sąskaitas, pirkti auksą ir jį atiduoti asmenims, kurių realiai nepažįsta ir su jais susisiekti galimybės yra ribotos. Be to, A. B. perduodamas jo nurodytiems asmenims (asmeniui) įmonės pinigines lėšas, neišrašė jokių apskaitos dokumentų, o pastarieji šiam neišdavė jokių pakvitavimo dokumentų apie piniginių lėšų gavimą. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad asmuo negalėjo nesuprasti realios padėties, tai yra bendrininkavimo vykdant nusikalstamą veiką. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kalbėti apie A. B. patiklumą vykdant S ir (ar) kitų asmenų nurodymus, ką jis akcentuoja pateiktame skunde, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jau pačio susipažinimo aplinkybes, kurias nurodė A. B., jog su šiuo asmeniu jis susipažino padaręs šiam galimai neteisėtą paslaugą, tai yra jo prašymu pervežęs per Lietuvos sieną nedeklaruotą pinigų sumą, kelia pagrįstų abejonių tokio asmens siūlomų atlikti sandorių teisėtumu. Tuo tarpu ir pats A. B. anksčiau teistas už sukčiavimą, kas rodo, kad šios nusikalstamos veikos pobūdis jam nėra naujas. Akivaizdu, kad A. B. suvokė turtinės naudos sau ir kitiems asmenims gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir siekė panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Tai, kad A. B. deklaratyviu teigimu, jis negavo žadėto atlygio, jo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju nešalina.

18.       Apgaulė pasireiškia asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Nagrinėjamos bylos faktinė įvykių eiga rodo, kad A. B. siekdamas turėti teisę naudotis UAB „S“ piniginėmis lėšomis, pasirašė „Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę“, nurodydamas joje save kaip direktorių bei pasirašęs „Banko sąskaitos sutartį juridiniam asmeniui“ Nr. 467-11025228 ir juridinio asmens anketą, apgaule gavo teisę naudotis UAB „S“ sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, po ko laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 26 d. iki 2018 m. kovo 31 d. atlikinėjo įvairias bankines operacijas, susijusias su UAB „S“ priklausančių piniginių lėšų išgryninimu, jų pervedimu. Nors A. B. neigia atlikęs tyčinius apgaulės veiksmus, tačiau vien paties UAB „S“ direktoriaus pakeitimo ir naujo direktoriaus įregistravimo procedūra, kuomet buvo panaudotas netikras 2018 m. kovo 8 d. UAB „S“ vienintelio akcininko sprendimas, tai yra pasitelkiant tikrovės neatitinkančius dokumentus atskleidžia esminius apgaulės naudojamus kriterijus tai yra objektyvios tiesos iškraipymą. Tokiu apgaulės būdu tikrovės neatitinkančių dokumentų pagrindu atliktas pakeitimas VĮ Registrų centre paskyrus A. B. naujuoju direktoriumi ir šio dokumento pagrindu gavus prieigą prie UAB „S“ banko sąskaitos, pastarajam suteikė įgaliojimus disponuoti UAB „S“ sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis. Dar labiau siekiant išlaikyti solidaus asmens įvaizdį, A. B. buvo skirtos 300 Eur lėšos kostiumo įsigijimui, jog pastarasis eidamas į atitinkamas institucijas būtų reprezentuojamas kaip įmonės direktorius ir dėl to nekeltų jokių abejonių atitinkamų įstaigų darbuotojams. Liudytojos K. S., E. S., I. V. patvirtino, jog abejonių, kad A. B. turi teisę atstovauti UAB „S“ tvarkant bankinius ar juridinio asmens vadovo pakeitimo reikalus joms nekilo (11 t., b. l. 49-50, 88-90) Išdėstytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, jog A. B. naudodamas apgaulę esmingai suklaidino asmenis, šiuo atveju tiek VĮ Registrų centras, tiek banko darbuotojus, sąmoningai suvokdamas, kad jis pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, tai yra veikė tyčia suprasdamas savo veiksmų pasekmes, tokiu būdu siekdamas savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą UAB „S“ priklausantį turtą.

19.       A. B. iškelta versija, jog jis tikėjo, jog veikia teisėtai UAB „S“ vardu, dėl to eidamas į atitinkamas įstaigas savo tapatybės neslėpė, nesimaskavo atmestina kaip visiškai nepagrįsta, tuo labiau tai nepaneigia sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos sudėties buvimo jo veiksmuose.

20.       Tolesnė įvykių eiga rodo, kad UAB „T“ per du kartus pavedimais iš UAB „S“ gavo 30 000 Eur nors jokių paslaugų neatliko. Taigi tęsiant nusikalstamą veiką, kurioje betarpiškai dalyvavo A. B., A. K. ir S. Š. apgaulės būdu buvo pasisavinta 30 000 Eur suma. Nuteistieji neginčija aplinkybės, jog UAB „T“ realiai jokių paslaugų UAB „S“ nesuteikė, dėl ko 30 000 Eur pavedimas yra nepagrįstas ir turi būti grąžintas UAB „S“. Visgi bylos duomenys patvirtina, kad minėta suma teisėtam savininkui nebuvo grąžinta, kas pagrįstai įvertinta baudžiamosios atsakomybės kontekste.

21.       Kaip matyti nei A. B., nei A. K., nei S. Š. kaltu dėl 30 000 Eur įgijimo apgaulės būdu neprisipažino. A. B. patvirtino, kad UAB „T“ atlikto 30 000 Eur pavedimą po 15 000 Eur per du kartus S paliepimu (11 t., b. l. 164-167). A. K. teigimu, buvo kalbėta su įmone dėl atitinkamų paslaugų, kas konkrečiai kalbėjo pasakyti negali, po to ši įmonė pervedė 30 000 Eur, 15 000 Eur permoką grąžino S. Š. grynais pinigais, nes jis tuo metu buvo įmonės direktorius, todėl ir priima sprendimus. Pinigų grąžinime nedalyvavo. Patvirtino, jog anksčiau iki S. Š. yra vadovavęs UAB „T“. Įmonėje oficialiai buhalterė nedirbo. Grynų pinigų grąžinti įstatymas nedraudžia (11 t., b. l. 167-168). S. Š. patvirtino, kad A. K. pasiūlymu tapo UAB „T“ vadovu, nors A. K. tvarkė visus finansinius klausimus, pas jį buvo visi prisijungimai, banko kortelė, generatoriai. Būtent A. K. iniciatyva buvo nuspręsta teikti paslaugas UAB „S“, jie padarė 30 000 Eur pavedimą, tačiau jau kitą dieną A. K. informavo, kad ši įmonė prašo grąžinti pinigus grynais, paslaugos nebus teikiamos. Visus pinigus nuėmė iš sąskaitos grynais paimdamas iš A. K. kortelę ir juos atidavė A. K., iš jo gavo pakvitavimą, jog pinigai grąžinti UAB „S“. Pats pinigų A. B. negražino (11 t., b. l. 169-171).

22.       Nors tiek S. Š., tiek A. K. bando įtikinti, kad grynųjų pinigų grąžinimas už nesuteiktas paslaugas šiuo atveju nėra draudžiamas, tačiau analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą akivaizdu, kad sprendimas grąžinti pinigus grynaisiais, o ne pavedimu įmonei buvo ne tik nuostolingas, tačiau tuo pačiu ir tinkamai nepagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais nei minėtos sumos gavimas, nei jos grąžinimas, ką patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateikta specialisto išvada Nr. 04/11-2-39-5922 dėl UAB „T“ atliktos ūkinės finansinės veikos (3 t., b. l. 137-150). Iš specialisto išvados Nr. 04/11-2-39-5922 matyti, kad bendrovės vardu 2018 m. kovo 23 d. išrašytoje sąskaitoje faktūroje SVIT Nr. 525 nurodytos paslaugos nebuvo atliktos. UAB „S“ 2018 m. kovo 27 d. pervestos 30 000 Eur piniginės lėšos nepateisintos juridinę galią turinčiais dokumentais, išgrynintos mokėjimo kortele nuo 200 iki 1000 Eur., patiriant 192 Eur banko mokesčių išlaidas. Įneštos 30 000 Eur piniginių lėšų įplaukos grynais pinigais į kasą ir 30 000 Eur piniginių lėšų išlaidos grynais pinigais iš kasos nesusiję su Bendrovės veikla, nepateisintos ekonomine logika bei siekiu gauti pelno ar kitokios ekonominės naudos. Bendrovės vardu 2018 m. kovo 23 d. įforminta sąskaita faktūra Nr. 525 buhalterinėje apskaitoje apskaityta nesilaikant Buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. 1X-574 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatų. Nepriklausomai nuo to, kad Bendrovės vardu 2018 m. balandžio 6 d. kasos pajamų orderis SVITP Nr. 18/002 ir 2018 m. balandžio 6 d. kasos išlaidų orderis Nr. 021 įforminti bei kasos knygos registre užregistruoti nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 10, 11, 16 punktų nuostatų, tačiau iš esmės Bendrovės vardu atlikti į banko sąskaitą gautų 30 000 Eur piniginių lėšų išgryninimo veiksmai patiriant 192 Eur banko mokesčių išlaidas bei Bendrovės vardu įforminti kasos pajamų orderiai, kuriais įformintas 30 000 Eur piniginių lėšų gavimas į kasą ir Bendrovės vardu įforminti kasos išlaidų orderiai, kuriais įformintas 30 000 Eur piniginių lėšų grąžinimas UAB „S“ per bendrovės vadovą S. Š., rodo, jog Bendrove pasinaudota išgryninat su Bendrovės veikla nesusijusias pinigines lėšas. Dėl Bendrovės vardu įformintų, su Bendrovės veikla nesusijusių veiksmų, Bendrovei padarytas 192 Eur nuostolis, patirtų 192 Eur banko mokesčio išlaidų suma. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra nustatyta, kad už apskaitos organizavimą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Bendrovės vardu įformintuose, su veikla nesusijusiuose apskaitos dokumentuose nurodytas dokumentus išrašęs ir pasirašęs asmuo Bendrovės vadovas S. Š.. Valstybinės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis Bendrovės vadovas nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. S. Š. (3 t., b l. 137-178).

23.       Nėra pagrindo tikėti apelianto S. Š. skundo motyvais, jog jo veikimas nebuvo orientuotas į nusikalstamas pasekmes. Nors pastarasis ir deklaruoja sąžiningai norėjęs grąžinti be pagrindo jo vadovaujamai įmonei pervestas pinigines lėšas ir ėmėsi visų įmanomų priemonių, tačiau nepateikia jokio logiško paaiškinimo kodėl buvo pasirinktas daug komplikuotesnis, bendrovei nuostolingesnis grynųjų pinigų grąžinimo variantas, kuomet elementariausias grąžinimo būdas yra bankinis pavedimas. Juolab, kad ir grynųjų pinigų grąžinimas buvo atliktas ne tariamam įmonės vadovui, o A. K., tai yra asmeniui nesusijusiam su UAB „S“ veikla. Vien tai, kad buvo pareikštas toks prašymas grąžinti pinigus grynais, neįpareigoja besąlygiškai vykdyti įmonei nuostolingas operacijas, kuomet iš esmėse vadovaujantis asmenų paaiškinimais aiškiai padaryta ne vadovaujamos įmonės klaida, o tariamo užsakovo. Be to, analizuojant elektroninio susirašinėjimo duomenis, matyti, kad buvo pateiktas alternatyvus prašymas, tai yra grąžinti pinigus grynais, arba bankiniu pavedimu (5 t., b. l. 120), visgi pasirinktas objektyviai bei logiškai nepateisinamas variantas, kas iš esmės kelia pagrįstų abejonių tokių atliekamų veiksmų teisėtumu.

24.       Tai, kad A. K. betarpiškai dalyvavo šiuose veiksmuose patvirtina ne tik S. Š. išdėstyta pozicija, tačiau ir liudytojų R. J., G. R. parodymai, kurie nurodė matę, jog A. K. padavė S. Š. banko kortelę, o S. Š. trumpam išėjęs ir grįžęs po kiek laiko perdavė kupiūras A. K. kartu su jo paduota banko kortele. Šie parodymai patvirtina S. Š. versiją, jog jis perdavinėjo pinigus A. K.. Nors minėti liudytojai pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, kadangi jų surasti nepavyko, tam buvo išnaudotos visos priemonės, skirtas atvesdinimas, tačiau gauta informacija, jog jie šiuo metu yra sulaikyti Baltarusijoje. Tokiu būdu jų parodymai pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, dėl ko visiškai pagrįstai apylinkės teismas jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, apie tai, kad visi reikalai buvo derinami išimtinai tik su A. K. patvirtino ir įmonės buhalterinę apskaitą neoficialiai tvarkiusi buhalterė liudytoja J. R., kurios teigimu, tai A. K. jai skambino ir tarėsi apie buhalterinių dokumentų suforminimą dėl UAB „S“ pervestų 30 000 Eur (11 t., b. l. 51). Be to, S. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateikė garso įrašą, kurio pokalbių analizė iš esmės pagrindžia be tarpišką S. Š. ir A. K. dalyvavimą išgryninant su bendrovės veikla nesusijusias pinigines lėšas bei poreikį tai pagrįsti buhalteriniais dokumentais (9 t., b. l. 102-115). Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos L. B. tarnybinio pranešimo matyti, susipažinus su A. K. telefono Nr. (duomenys neskelbtini), skambučių išklotine už laikotarpį nuo 2018-04-08 iki 2018-09-27 matyti, jog pastarasis intensyviai bendravo su S. Š., užfiksuoti 150 įeinančių ir 458 išeinančių skambučių (6 t., b. l. 107-108). Visi aukščiau išdėstyti duomenys aiškiai iliustruoja tiek A. B., tiek S. Š., tiek A. K. bendrininkavimą siekiant apgaule įgyti jiems nepriklausančias pinigines lėšas. Deklaratyviai dėstomos aplinkybės, jog šie asmenys anksčiau tarpusavyje nebuvo susitikę neeliminuoja jų atsakomybės, juolab, kad pagal inkriminuojamą kaltinimą tarp nurodytų asmenų kaip tarpinė grandis dar veikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kuris realiai koordinavo situaciją ir priimdavo atitinkamus sprendimus, kurių vykdytojais ir tapo A. B., A. K. ir S. Š..

25.       Nors A. K. pateiktame skunde itin analizuoja S. Š. parodymų nenuoseklumą, jų kitimą, bei prašo jo parodymus vertinti kritiškai, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo parodymai apklausiant jį įtariamuoju, o vėliau ir teisme dėl pinigų pervedimo ir A. K. dalyvavimo nusikalstamoje veikoje laikytini patikimais ir atitinka realią įvykių eigą, nes juos patvirtina aukščiau aptarti duomenis (garso įrašo pokalbių analizė, liudytojų R. J., G. R. J. R. parodymai). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi S. Š. dėstoma įvykių seka. Natūralu, kad asmuo siekdamas išvengti atsakomybės ikiteisminio tyrimo pradžioje nesant jokių jo kaltės įrodymų siekė sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimo padaryme, gi, vėliau surinkus papildomus duomenis ir įteikus pranešimą apie įtarimą buvo priverstas išdėstyti objektyvią įvykių seką, kurios esminių aplinkybių nuosekliai laikėsi viso proceso metu, dėl ko nėra pagrindo tokių jo parodymų vertinti kritiškai.

26.       Taigi įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas A. B., S. Š., A. K. kaltais dėl sukčiavimo baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė, nustatydamas nuteistųjų veikose nusikalstamų veikų požymius, įvertino tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą, susiedamas juos į loginę grandinę. Iš bylos aplinkybių akivaizdu, kad UAB „S“ be teisinio pagrindo pervesti pinigai 30 000 Eur UAB „T“ buvo išgryninti ir negrąžinti UAB „S“. Iš 2020 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimo matyti, kad iš A. B. UAB „S“ naudai priteista 75 080 eurų nepagrįstai gautų pajamų, ir iš UAB „T“ 30 850 eurų (11 t. b. l. 128-143). Tokiu būdu apgaule jis (A. B.) įgijo kitų asmenų S. Š. ir A. K. naudai svetimą UAB „S“ priklausantį didelės vertės turtą 30 000 eurų, bei savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu S, naudai įgijo UAB „S“ priklausantį didelės vertės turtą 369768,3 eurų, tuo padarydamas UAB „S“ – 399 768,3 eurų turtinę žalą.

27.       Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nuo 2023 m. birželio 1 d. pasikeitė BK 190 straipsnio redakcija reglamentuojanti turto vertės išaiškinimą. Pagal minėto straipsnio 1 dalį, šiame skyriuje nurodytas turtas yra labai didelės vertės, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio sumą, ir didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Atitinkamai buvo atlikti ir BK 182 straipsnio pakeitimai. Nuo 2023 m. birželio 1 d. šio straipsnio 2 dalis numato, tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Tuo tarpu 3 dalyje numatyta tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė labai didelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Apibendrinant išdėstytą matyti, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) įtvirtintos švelnesnės bausmės, be laisvės atėmimo, kurio maksimali trukmė sumažėjo nuo 8 iki 6 metų, yra numatytos ir alternatyvios švelnesnės bausmės – bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, o BK 182 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) išskirtas labai didelės vertės požymis tuo pačiu įtvirtinta galimybė be laisvės atėmimo iki 8 metų bausmės skirti kitą alternatyvią bausmę – baudą.

28.       Įvertinus minėtus pakeitimus nagrinėjamos bylos kontekste, akivaizdu, kad tai turi įtakos nuteistųjų A. B., A. K., S. Š. padarytos veikos perkvalifikavimui, bei visų nuteistųjų atžvilgiu paskirtų bausmių peržiūrėjimui.

29.       Kaip matyti A. B. inkriminuojamas kaltinimas apgaule įgijus kitų asmenų S. Š. ir A. K. naudai svetimą UAB „S“ priklausantį didelės vertės turtą 30 000 eurų, bei savo (A. B.) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu S, naudai įgijus UAB „S“ priklausantį didelės vertės turtą 369 768,3 eurų, tuo padarydamas UAB „S“ – 399 768,3 eurų turtinę žalą. Įvertinus BK 190 straipsnio (2023 m. birželio 1 d. redakcija) pakeitimus nustatyta, kad 369 768,3 eurų suma šiuo atveju pagal naująją redakciją atitinka labai didelės vertės turto sąvoką, o 30 000 Eur suma - didelės vertės turto sąvoką, atitinkamai atsakomybę už šias veikas numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmę sušvelnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimalią, maksimalią ar abi šias ribas, numato naują švelnesnę bausmės rūšį ir pan. Analizuojamo BK 182 straipsnio kontekste (redakcija nuo 20231 m. birželio 1 d.) akivaizdu, jog jis yra švelnesnis taikytinos baudžiamosios atsakomybės prasme. Esant nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės tikslintos jas išdėstant taip:

A. B. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, S. Š. ir A. K. apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, kai nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2018 m. vasario mėn. 16 d.17 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pasiūlius tapti formaliu bendrovės direktoriumi bei atlikti nurodytus veiksmus, jam sutikus, pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui savo asmens duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą, asmens paso numerį ir foto nuotrauką, po ko, žinodamas, kad jis nėra UAB „S“ direktorius, tyrimo metu nenustatytu laiku ir būdu įgijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens vardu netikrą dokumentą UAB „S“ vienintelio akcininko 2018-03-08 sprendimą- ir 2018-03-08 atvykęs į Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialą, esantį (duomenys neskelbtini), pateikė prašymą registruoti pakeistus duomenis Juridinių asmenų registre, pridėdamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, tai yra UAB „S“ vienintelio akcininko 2018-03-08 sprendimą, kad jis nuo 2018-03-08 yra paskirtas bendrovės direktoriumi, po ko 2018-03-13 Valstybės įmonės Registrų centrui įregistravus duomenų pakeitimus ir tokiu būdu tapęs UAB „S“ direktoriumi, žinodamas, kad jis nėra UAB „S“ direktorius, 2018-03-20 atvyko į AB „Šiaulių bankas“ Kauno filialą, esantį, (duomenys neskelbtini) ir prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, siekdamas turėti teisę naudotis piniginėmis UAB „S“ lėšomis, pasirašė „Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelę“, nurodydamas joje save kaip direktorių bei pasirašęs „Banko sąskaitos sutartį juridiniam asmeniui“ Nr. 467-11025228 ir juridinio asmens anketą, apgaule gavo teisę naudotis UAB „S“ sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, po ko laikotarpiu nuo 2018-03-26 iki 2018-03-31) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ per keturis kartus nuėmė 73 000 eurų bei pasinaudodamas banko elektroninės bankininkystės sistema iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, pervedė 8500 eurų, iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ į UAB „G“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, už perkamą auksą mokėjimo pavedimu pervedė: 2018-03-26 per du kartus 36 000 eurų, (po 18 000 eurų), 2018-03-27 per keturis kartus pervedė 16 400 eurų, 18 600 eurų, 18 400 eurų ir 18 800 eurų, 2018-03-28 per 6 kartus 18 000 eurų, 17 800 eurų, 18 000 eurų, 18 200 eurų, 18 500 eurų ir 17 500 eurų, 2018-03-29 per du kartus 18 300 eurų ir 17700 eurų, viso UAB „G“ pervedė 252 200 eurų, o iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“ į UAB „UAB „F““ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ už perkamą auksą 2019-03-27 mokėjimo pavedimu pervedė per tris kartus 15 600 eurų, 10 000 eurų ir 10 468,30 eurų, viso UAB „UAB „F““ pervedė 36 068,3 eurų, po ko iš minėtų bendrovių gavo aukso luitus,

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu bei jo nurodymu, žinodamas, kad jis nėra UAB „S“ direktorius, o UAB „T“ jokių paslaugų neužsakė ir su šios įmonės darbuotojais S. Š. ir A. K. dėl jokių realių paslaugų atlikimo nesitarė, žinodamas, kad jokios paslaugos nebus teikiamos, iš UAB „S“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „Šiaulių bankas“, į UAB „T“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB ,SEB banke, 2018-03-27 mokėjimo pavedimu pervedė per du kartus 30 000 eurų (po 15 000 eurų) už tariamas paslaugas, nurodytas 2018-03-23 išrašytoje UAB „T“ sąskaitoje faktūroje. Po to, A. K. perdavus S. Š., UAB „T“ direktoriui, UAB „T“ banko mokėjimo kortelę, S. Š. laikotarpiu nuo 2018-03-30 iki 2018-04-07 pasinaudojęs A. K. duota UAB „T“ mokėjimo kortele per bankomatus išgrynino iš UAB „S“ sąskaitoms gautas pinigines lėšas 30 000 eurų (išgryninat nuo 200 iki 1000 eurų per vieną kartą) ir įforminęs kasos pajamų orderius: 2018-04-03 SVITP Nr. 18/001 - 10 000 eurų sumai ir 2018-04-06 SVITP Nr. 148/002 – 20 000 eurų sumai, nurodant, kad šie pinigai įnešti į bendrovės kasą, užregistruojant kasos knygos registre, po to supildžius kasos išlaidų orderius 2018-04-03 Nr. 020 – 10 000 eurų sumai ir 2018-04-06 Nr. 021 - 20 000 eurų sumai, įforminus grynų pinigų – 30 000 eurų išmokėjimą UAB „S“ direktoriui A. B., nors realiai šie pinigai A. B. išmokėti nebuvo ir negrąžinti UAB „S“, taip S. Š. veikiant bendrai su A. K. ir išgryninus su bendrovės veikla nesusijusias pinigines lėšas, A. B. neteisėtai pervestas iš UAB „S“ , apgaule jis (A. B.) įgijo kitų asmenų S. Š. ir A. K. naudai svetimą UAB „S“ priklausantį didelės vertės turtą 30 000 eurų, bei savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, vardu S, naudai įgijo UAB „S“ priklausantį labai didelės vertės turtą 369768,3 eurų, tuo padarydamas UAB „S“ – 399 768,3 eurų turtinę žalą.

 

30.       Tokiu būdu aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad A. B. padaryta nusikalstama veika BK 182 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.). S. Š. padaryta nusikalstama veika BK 182 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.). A. K. padaryta nusikalstama veika BK 182 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuotina pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.).

31.       Esant nustatytoms aplinkybėms iš naujo spręstinas klausimas dėl A. B., S. Š., A. K. skirtinos bausmės už padarytą nusikalstamą veiką.

32.       A. B. padaryta veika, numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, sankcijoje be laisvės atėmimo bausmės numatyta alternatyvi baudos bausmė. A. B. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), administracine tvarka baustas, dirbantis, gaunantis pastovias pajamas, duomenų apie kitus jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, ar padarytas nusikalstamas veikas byloje nėra, nuo veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas (veika padaryta 2018 metais), charakterizuojamas teigiamai, išdėstytos aplinkybės aukštesnės instancijos teismui leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) paskyrus baudos bausmę. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, už sunkų nusikaltimą asmeniui gali būti skiriama nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju įvertinus A. B. padarytą nusikaltimą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes nustatytinas už sunkų nusikaltimą numatytos baudos dydis didesnis nei minimumas – 700 MGL.

33.        Tuo tarpu S. Š. ir A. K. pripažinti kaltais padarę BK 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, sankcijoje be laisvės atėmimo iki 6 metų bausmės numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas.

34.       Individualizuojant S. Š. skirtiną bausmę atsižvelgiama į tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka (9 t., b. l. 120-128), dirbantis, charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip profesionalus, kompetentingas, pozityvus ir rūpestingas kolega (13 t., b. l. 10-11), nurodo gyvenantis šeimoje, bei auginantis 2 nepilnamečius vaikus, savanoriaujantis „Maisto banko“ veikloje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus jo kaip bendrininko vaidmenį, akivaizdu, kad jis nebuvo pasyvus stebėtojas, atliko konkrečius aktyvius, fizinius veiksmus pinigų išgryninimo procese. Įvertinus tai, kad jis padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, nuo jo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas (veika padaryta 2018 metais), nėra pagrindo spręsti, jog S. Š. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų ir įstatymo saugomų normų, todėl, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pobūdį bei savanaudiškas jos padarymo paskatas, konstatuotina, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju gali būti įgyvendinti už nusikalstamos veikos padarymą paskyrus BK 182 straipsnio 2 dalyje (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę, nustatytinas didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio) numatytam šios bausmės minimumas – 350 MGL.

35.       A. K. padarė vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą, jis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, išsiskyręs, su sugyventine auginantis mažametį vaiką (9 t., b. l. 179-189). Pagal byloje esančius duomenis turinti neįgalumą, sergantis gretutinėmis ligomis (12 t., b. l. 147-154). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, savanaudiškas jo padarymo paskatas, pavojingumo laipsnį visuomenei, A. K. vaidmenį nusikaltimo padaryme (buvo atsakingas už UAB „S“ finansines operacijas, teikė nurodymus pinigų gryninimo procese kitam nuteistajam S. Š.), jo asmenybę, kad teisiamas pirmą kartą, dirba, turi pragyvenimo šaltinį, tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ilgas laiko tarpas (veika padaryta 2018 metais), todėl A. K. skirtina BK 182 straipsnio 2 dalies (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijose numatyta bausmė – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę bei tai, kad A. K. iš esmės buvo apysunkio nusikaltimo vienas pagrindinių iniciatorių ir organizatorių, nustatytinas didesnis nei BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte (už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio) numatytam šios bausmės minimumas – 360 MGL.

Dėl A. B. kaltės pagal BK 301 straipsnio 1 dalį ir šios nusikalstamos veikos (4 veikos) pripažinimo tęstine bei bausmės už šią nusikalstamą veiką skyrimo

36.       Byloje nėra ginčo, kad UAB „S“ antspaudas, kurį naudojo A. B. siekdamas realizuoti save kaip UAB „S“ vadovą buvo suklastotas, o tokio antspaudo panaudojimas atitinkamose institucijose neabejotinai užtraukia asmenims baudžiamąją atsakomybę. Nors A. B. bando įtikinti jog apie tai, kad antspaudas yra suklastotas pastarasis nežinojo, tačiau tokie deklaratyvūs pamąstymai neparemti jokiais objektyviais duomenimis, įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, jokiu būdu nepaneigia, kad A. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

37.       Bylos duomenys rodo, kad A. B. pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu. Specialisto išvada Nr. 20-IS1-885 patvirtina, kad tirti pateiktoje 2018 m. kovo 29 d. PVM sąskaitoje- faktūroje VLN2018 Nr. 79882 esantis apvalaus antspaudo ,,Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“, LTD“ atspaudas nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų pavyzdžiams, pateiktiems lyginamajam tyrimui (2 t., b. l. 196-200). Tuo tarpu A. B. suklastoto antspaudo pagrindu įvairiose institucijose tvirtindavo save kaip teisėtą UAB „S“ vadovą, aukštesnės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, jog tokiu būdu jis neteisėtai pasinaudojo žinomai suklastotu antspaudu: 1) 2018 m. kovo 20 d. UAB ,,Šiaulių bankas“ Kauno filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); 2) nuo 2018-03-27 iki 2018-03-29 UAB ,,UAB „G““ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini); 3) 2018-03-29 apie 20.41 val., UAB ,,Šiaulių bankas“ Kauno filialo, Akropolio padalinio patalpose, esančios prekybos ir pramogų centre ,,Akropolis“, adresu (duomenys neskelbtini); 4) 2018-03-29 UAB „F“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Byloje esančios specialisto išvados patvirtina, kad nurodytais laikotarpiais ir nurodytose institucijose A. B. iniciatyva uždėtas antspaudas atitinkamuose dokumentuose nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų ,,Lietuvos Respublika Republic of Lithuania UAB „S“ ,,LTD" atspaudų pavyzdžiams (2 t., b. l. 196-200; 3 t., b. l. 54-56; 4 t., b. l. 172-178). Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. B. veiksmai teisingai įvertinti kaip žinomai suklastoto spaudo panaudojimas pagal BK 301 straipsnio 1 dalį.

38.       Visgi pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. B. atžvilgiu rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl vienos iš BK 301 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų, nors nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatuotos visų 4 veikų faktinės aplinkybės dėl kurių buvo kaltinamas A. B.. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad viso proceso metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde A. B. ir jo atstovas teikdami paaiškinimus prašė išteisinimo iš visų 4 veikų, numatytų BK 301 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnės instancijos teismui nėra pagrindo abejoti, jog kaltinimo faktinės aplinkybės pagal BK 301 straipsnio 1 dalį dėl visų 4 veikų A. B. yra žinomos, o jo teisė gintis nuo pareikšto kaltinimo nebuvo apribota ar kitaip suvaržyta. Teismų praktikoje laikoma, kad nusikalstamos veikos apimties padidinimas, nors tai nelemia kitokio veikos kvalifikavimo, reikalauja BPK nustatytos esminių kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo procedūros, numatytos BPK 256 straipsnio 1 dalyje, laikymosi. Šiuo atveju siekiant ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą pažeidimą, tokia procedūra apeliacinės instancijos teisme buvo išlaikyta, prokurorei pateikiant prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir pakeisti kaltinimą teisme iš esmės skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis siekiant pripažinti BK 301 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas tęstine. Apeliacinės instancijos teismas priėmęs prašymą bei atnaujinęs įrodymų tyrimą suteikė galimybę nuteistajam A. B. susipažinti su pateiktu prašymu bei pasiruošti gynybai. Tuo tarpu A. B. teikdamas paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad kaltinimų dėl pasinaudojimo žinomai suklastotu antspaudu, nepripažįsta. Kai eidavo su tuo antspaudu, nežinodavo, kad eis dar kur nors, kur pasakydavo, ten ir eidavo. Antspaudas buvo įteiktas, tačiau ar jis tikras ar netikras nežinojo. Gaudavo nurodymus kur eiti iš ryto arba prieš dieną (13 t., b. l. 12).

39.       BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Kadangi BK tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimo nėra, didelę svarbą įgauna įstatymo aiškinimas, atskleidžiantis tęstinės nusikalstamos veikos esmę, atkreipiantis dėmesį į tuos kriterijus, pagal kuriuos įmanoma atskirti pavienę tęstinę nusikalstamą veiką nuo realios nusikalstamų veikų sutapties, ir taikymas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

40.       Įvertinusi surinktų byloje duomenų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, nes neteisingai A. B. pagal BK 301 straipsnio 1 dalį nuteisė kaip už atskiras nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

41.       Nagrinėjamu atveju A. B. vieningą tyčią daryti ne atskiras nusikalstamas veikas, o vieną tęstinę, kurios metu siekta pasinaudoti žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Bylos duomenys rodo, kad A. B. nusikalstami veiksmai vykdant pasinaudojimą žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu vyko vienas po kito, esant nedideliam laiko tarpui (nuo 2018 m. kovo 20 iki 2018 m. kovo 29 d.), padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant iš esmės vieną sumanymą dėl to paties dalyko, nors nusikalstamų pasekmių atžvilgiu ir veikta neapibrėžta tyčia. Tai, kad A. B. teigimu jis nežinojo kur toliau eis su tuo antspaudu, nepaneigia jo paties nurodytų aplinkybių apie sistemingą skambučių ir nurodymų laukimą, nuolatinį susirašinėjimą ir sekančių veiksmų derinimą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Juolab, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir panašiai, kas nagrinėjamu atveju rodo A. B. atliktų veiksmų tęstinumą turint bendrą neapibrėžtą tyčią sukčiaujant, panaudojant žinomai suklastotą antspaudą įgyti svetimą turtą.

42.       Todėl sutiktina su prokurorės dėstoma pozicija ir esant tokioms nustatytoms aplinkybėms nuteistojo A. B. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 301 straipsnio 1 dalyje (4 veikos) turi būti vertinamos ir kvalifikuojamos pagal BK 301 straipsnio 1 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika, ją išdėstant taip: A. B. pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, o būtent:

2018 m. kovo 20 d. UAB „Šiaulių bankas" Kauno filialo patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, siekdamas turėti teisę naudotis UAB „S“ piniginėmis lėšomis, pateikdamas bankui melagingus duomenis apie UAB „S“ pasikeitusį direktorių, pildydamas banko darbuotojos pateiktus dokumentus: „Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelė", „Juridinio asmens anketa", „Banko sutartis juridiniam asmeniui Nr. 467-11025228" ant jų atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUAN1A UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" atspaudų pavyzdžiams. Po to, 2018 m. kovo 26 d. UAB „Šiaulių bankas" Kauno filialo patalpose, esančiose Laisvės al. 80, Kaune, siekdamas padidinti atliekamų UAB „S“ sąskaitos operacijų limitus, ant 2018 m. kovo 26 d. prašymo pakeisti valdomų sąskaitų limitą atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" antspaudų pavyzdžiams,

Tęsdamas nusikalstamą veiką pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, o būtent: laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. kovo 29 d. UAB „UAB „G“" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, pirkdamas bendrovės vardu investicinį auksą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi: 2018 m. kovo 27 d. ant sąskaitos-faktūros serija GLD 11 ir „Investicinio aukso perdavimo priėmimo akto Nr. 27-03-2018-Nr. 1", 2018 m. kovo 28 d. ant sąskaitos faktūros serija GLD 12 ir „Investicinio aukso perdavimo-priėmimo aktų" Nr. 28-03-2018-Nr. 1, Nr. 28-03-2018- Nr. 2. 2018-03-29 ant sąskaitos faktūros serija GLD 13 ir „Investicinio aukso perdavimo-priėmimo aktų" Nr. 29-03-2018-Nr. 1, Nr. 29-03-2018-Nr. 2, Nr. 29-03-2018-Nr. 3, Nr. 29-03-2018-Nr. 4, atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" antspaudų pavyzdžiams,

Tęsdamas nusikalstamą veiką pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, o būtent: 2018 m. kovo 29 d. apie 20.41 val., UAB „Šiaulių bankas“ Kauno filialo, Akropolio padalinio patalpose, esančios prekybos ir pramogų centre „Akropolis", adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, banko kasoje, grynųjų 5000 eurų iš UAB „S“ sąskaitos išmokėjimo metu, ant kasos išlaidų orderio Nr. 86314 atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" atspaudų pavyzdžiams. Po to, 2018 m. kovo 30 d. apie 09.06 val. UAB „Šiaulių bankas" Kauno filiale, esančiame (duomenys neskelbtini), prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, banko kasoje, grynųjų 50 000 eurų iš UAB „S“ sąskaitos išmokėjimo metu, ant kasos išlaidų orderio Nr. 86410 atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" antspaudų pavyzdžiams,

Tęsdamas nusikalstamą veiką pasinaudojo žinomai suklastotu UAB „S“ antspaudu, o būtent: 2018 m. kovo 29 d. UAB „UAB „F“" patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), panaudojo žinomai suklastotą, tyrimo metu nenustatytu laiku ir iš nenustatyto asmens įgytą, UAB „S“ antspaudą, pirkdamas bendrovės vardu investicinį auksą, tai yra prisistatęs UAB „S“ direktoriumi, ant PVM sąskaitos faktūros VLN2018 Nr. 79882 atspaudė suklastotą bendrovės antspaudą „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD", kuris nėra tapatus tikriems UAB „S“ antspaudų „LIETUVOS RESPUBLIKA REPUBLIC OF LITHUANIA UAB „S“ „LTD" atspaudų pavyzdžiams.

43.       Šioje dalyje A. B. atžvilgiu skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktas).

44.       Pripažinus BK 301 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką tęstine, iš naujo spręstinas klausimas dėl bausmė už šią veiką A. B. skyrimo. Minėto straipsnio sankcija numato baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Įvertinus tai, kad A. B. padarė nesunkų tęstinį nusikaltimą, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių šios veikos atžvilgiu nenustatyta, administracine tvarka baustas, dirbantis, duomenų apie kitus jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, ar padarytas nusikalstamas veikas byloje nėra, charakterizuojamas teigiamai, išdėstytos aplinkybės aukštesnės instancijos teismui leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 301 straipsnio 1 dalyje paskyrus baudos bausmę. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą asmeniui gali būti skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Nagrinėjamu atveju įvertinus A. B. padarytą nusikaltimą, jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, skirtinas už nesunkų nusikaltimą numatytos baudos minimumas – 50 MGL.

Dėl A. B. inkriminuotos BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

45.       Skundžiamu nuosprendžiu A. B. taip pat nuteistas už šaunamojo ginklo – 9 mm kalibro 9 mm kalibro revolverio, kuris priskirtas C kategorijos šaunamiesiems ginklams, neteisėto, neturint leidimo laikymo. Apeliaciniame skunde A. B. prašo BK 37 straipsnio pagrindu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dėl jos mažareikšmiškumo. Teigia, kad ginklas priklauso jam, tačiau ginklo nenaudojo ir neketino naudoti, laikė jį namuose, kuriuose gyvena, šį ginklą jam paliko draugas, išvykdamas į užsienį. Prašė atsižvelgti, kad realus pavojus visuomenės saugumui nebuvo nustatytas.

46.       Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas neįžvelgė pagrindo A. B. veiksmus vertinti kaip mažareikšmius. Teisėjų kolegija su tokioms apylinkės teismo išvadomis nesutikti neturi pagrindo.

47.       BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., nusprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir koks jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys ir forma, jo tikslai ir motyvai. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-77-489/2022).

48.       Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formaliųjų nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 271- 648/2015). Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo įgijimo ar laikymo pradžios momento.

49.       Nors A. B. iš esmės siekia sumenkinti savo veiksmų pavojingumą, tačiau pripažįsta žinojęs, kad ginklų laikymas yra reguliuojamas teisės aktais ir pasižymi specialia tvarka, t. y. kad norint juos laikyti būtina gauti leidimą. 2020 m. sausio 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-893 pateikta išvada, kad tirti pateiktas lygiavamzdis, trumpavamzdis, IWG Special Force modelio, 9 mm kalibro revolveris Nr. 19368, šaudyti tinkamas (5 t., b. l. 96-98). Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. B. pažeidė ginklų apyvartos reglamentavimą, kuriuo siekiama užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, bei sudarė prielaidas kilti pavojingiems padariniams, kadangi revolveris laikytas ne seife ir pačiam A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje vietoje, o priešingai, G. B., A. N. nuosavybės teise priklausančiame name, kambaryje, pakankamai lengvai kitiems namo gyventojams prieinamoje vietoje – „pufo“ viduje. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad A. B. neteisėti veiksmai yra nusikalstamai pavojingi BK 253 straipsnio 1 dalies prasme, todėl priešingai apelianto skundo argumentams negali būti pripažinti mažareikšmiais.

50.       Visgi, pirmosios instancijos teismas skirdamas A. B. bausmę už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, paskyrė aiškia per griežtą bei neproporcingą bausmę nuteistojo asmenybei bei jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi alternatyvios bausmės tai yra areštas bei laisvės atėmimas iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas už šios nusikalstamos veikos padarymą A. B. skyrė griežčiausią laisvės atėmimo bausmę bei nustatė 9 mėnesių terminą, tačiau įvertinus tai, kad A. B. iš esmės neneigė aplinkybių susijusių su šaunamojo ginklo neteisėtu disponavimu, dėl šios veikos padarymo išreiškė gailestį, žala nepadaryta, anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, dėl ko griežčiausios sankcijoje numatytos bausmė skyrimas yra neproporcinga padarytai veikai. 

51.       Kaip matyti iš bylos medžiagos A. B. viso proceso metu neneigė neteisėtai disponavęs šaunamuoju ginklu, dėl tokios savo veikos išreiškė gailestį. Ši aplinkybė aukštesnės instancijos teismo vertinimu pripažintina, jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

52.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes bei vadovaudamasi bausmių individualizavimo principu, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje paskyrus arešto bausmę, bei nustatant artimą vidurkiui jos dydį – 40 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė yra adekvati nuteistojo asmenybei, veikos pavojingumui, nėra per griežta ar neproporcinga. Atsižvelgiant į tai nuosprendis šioje dalyje taip pat keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

53.       Be to, BK 75 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto atlikimo, tokiu būdu sudarant galimybę A. B. pasitaisyti, nenutraukiant turimų socialinių ryšių. Atidėjus bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros ir skiriant pareigas, A. B. bus pakankamai nubaustas. Jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės, pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, nebus pažeisti jo socialiniai ryšiai. Įvertinus nusikalstamos veikos sunkumą, A. B. asmenybę, bausmės vykdymas atidėtinas 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui bei intensyvios priežiūros ir paskiriant pareigas, t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Dėl A. B. paskirtos bausmės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį

54.       Kaip matyti iš pateikto skundo apeliantas neginčija padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją švelninti ir skirti minimalią laisvės apribojimo bausmę.

55.       Nagrinėjamu atveju aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad A. B. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurios padarymą gali būti skiriama bausmė – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas. Vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas turi nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks jos dydis yra pakankamas, kad būtų pasiekti bausmės tikslai ir taip užtikrintas jos paskirties įgyvendinimas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. B. paskyrė 20 MGL dydžio baudą. Su tokia pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu visiškai sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

56.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. B. tiesiogine tyčia įvykdė baigtą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, kuri priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Nusikalstama veika nepadaryta žala konkretiems asmenims, apeliantas narkotines medžiagas turėjo be tikslo jas platinti, asmeniniam vartojimui. A. B. neteisėtai laikytų draudžiamų medžiagų kiekiai yra ženkliai mažesni nei teisės aktuose įtvirtintos nedidelio kiekio jam inkriminuotų draudžiamų medžiagų maksimalios ribos. Visa tai rodo mažesnį nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat ir žymiai mažesnį paties nuteistojo pavojingumą. A. B. iš esmės neneigė padaręs šią nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, tą akcentavo viso proceso metu, atsižvelgiant į tai apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad A. B. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, nevedęs, pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, dirbantis. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo paskirta 20 MGL dydžio bauda už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, kuri artima šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl nėra per griežta ir iš esmės užtikrina bausmės tikslų visumos įgyvendinimą.

57.       Nors apelianto teigimu, ši veika pagal Seimo projektą turėtų būti dekriminalizuota, tačiau nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo nuteistajam skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė.

58.       Visgi, pagal A. B. inkriminuojamą kaltinimą matyti, kad jis formuluojamas netiksliai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje ne kartą pasisakyta dėl draudimo preziumuoti veikas principo, kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-1073/2019).

59.       Nagrinėjamu atveju kaip matyti iš A. B. suformuoto kaltinimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį jis yra kaltinamas neteisėtai disponavęs psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, tai yra iš tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs ir laikęs narkotines medžiagas – kanapes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtos medžiagos priskiriamos ne psichotropinėms, o narkotinėms, todėl šios kaltinimo aplinkybės dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis tikslintinos, nurodant, jog A. B. disponavo narkotinėmis medžiagomis. Tuo tarpu narkotinės medžiagos įgijimas nenustatytu laiku, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, pirmosios instancijos teismo buvo tiesiog preziumuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įgijimo fakto nepatvirtina joks baudžiamojoje byloje esantis duomuo, todėl įgijimas yra šalinamas iš kaltinimo. Tokiu būdu, aukštesnės instancijos teismas patikslina kaltinimą A. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jį išdėsto taip:

Taip pat neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, kai nuo 2018 metų vasario mėnesio, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė plastiko paketėlį su 0,5545 g augalinės kilmės narkotine medžiaga – kanapėmis, kuriose delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,4 procentus, iki kol 2018-07-02 laikotarpiu nuo 09.50 val. iki 11.45 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos antrojo skyriaus pareigūnų kratos metu buvo rastos ir paimtos.

60.       Šiuo atveju aptartos neįrodytos ir patikslintos aplinkybės, kurios pašalintos iš kaltinimo, bausmės rūšies parinkimui ir jos dydžio nustatymui įtakos neturi.

Dėl A. B. paskirtų bausmių bendrinimo, kardomojo kalinimo įskaitymo į bausmę

61.       Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaudamiesi BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar BK 11 straipsnį (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas).

62.       Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad A. B., padariusiam nusikalstamas veikas, pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) paskirta 700 MGL bauda, pagal BK 301 straipsnio 1 dalį - 50 MGL bauda, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 40 parų areštas, kurio vykdymas atidėtas, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.),  BK 301 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės tarpusavyje turi būti bendrinamos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie griežčiausios bausmės 40 parų arešto visiškai pridėtina paskirta subendrinta bausmė apėmimo būdu - paskiriant A. B. subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą, ir 700 MGL dydžio baudą. Visiškas bausmių sudėjimas taikomas atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į padarytų veikų sunkumą, padarytą žalą, savo neteisėtų veiksmų vertinimą.

63.       Aukštesnės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įskaitytas A. B. kardomajame kalinime išbūtas laikas. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą A. B. buvo laikinai sulaikytas 2018 m. liepos 2 d. 9.50 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2018 m. liepos 3 d. jam paskirtas suėmimas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Šis terminas pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi dar vienam mėnesiui (7 t., b. l. 92-93, 155-157, 167-171). Taigi vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtą bausmė - baudą įskaitytinas A. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. (61 para), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.

Dėl civilinio ieškinio

64.       BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. UAB „S“ byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį – 440 364,43 Eur sumai, turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 99-101), tačiau kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas nustatyta, kad civiliniame ieškinyje įskaičiuotos palūkanos. Tuo tarpu UAB „S“ realiai patirta turtinė žala yra 399 768,3 Eur, šias aplinkybes betarpiškai patvirtina banko sąskaitos išrašų analizė.

65.       2020 m. birželio 15 d. Kauno apygardos teismo sprendimas (įsiteisėjęs 2021 m. kovo 4 d.) patvirtina, kad iš atsakovės UAB „T“, ieškovei UAB „S“, priteista 30 850,11 Eur, o iš atsakovo A. B. ieškovei UAB „S“, priteista 75 080 Eur. Atitinkamai minėtos sumos be palūkanų sudaro 30 000 Eur ir 73 000 Eur, dėl ko pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paskaičiavo likusią atlyginti ieškinio dalį, kurią sudaro 296 768,3 Eur (399 768,3 Eur - 30 000 Eur -73 000 Eur), kadangi ieškovė UAB „S“ įrodė, kad atsakovas A. B. nepagrįstai praturtėjo jos sąskaita. Teisėjų kolegija nesutikti su teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančiais duomenimis, bei įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje, neturi teisinio pagrindo.

66.       Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nustačius A. B. kaltę sukčiaujant, apgaulės būdu neteisėtai įgijus UAB „S“ turtą, civilinis ieškinys jo atžvilgiu iš dalies tenkintas pagrįstai.

67.       Visgi rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant skaitinę priteisiamo ieškinio sumą, tačiau skliaustuose, žodžiu nurodyta priteisiama ieškinio suma yra teisinga. Aptariama techninio pobūdžio klaida ištaisytina.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Nuteistųjų A. B., S. Š., A. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti:

A. B. padarytą nusikalstamą veiką BK 182 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti 700 MGL, t. y. 35 000 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių eurų)  baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. B. pripažinimo kaltu pagal BK 301 straipsnio 1 dalį už atskiras nusikalstamas veikas ir pripažinti, kad A. B. padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 301 straipsnio 1 dalį ir už šią veiką paskirti 50 MGL, t. y. 2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)  baudą.

A. B. paskirtą bausmę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį pakeisti ir už šią veiką paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl A. B. paskirtų bausmių bendrinimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.), BK 301 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę (700 MGL dydžio baudai apimant 50 MGL, 20 MGL dydžio baudas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie griežčiausios bausmės 40 parų arešto visiškai pridėti paskirtą subendrintą bausmę apėmimo būdu - paskiriant A. B. subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų areštą, ir 700 MGL, t. y. 35 000 Eur (trisdešimt penkių tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktu, A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros, bei bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirti pareigas: dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu į paskirtą baudą įskaityti A. B. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 2 d. iki 2018 m. rugsėjo 2 d. (61 para), vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad A. B. neatlikta baudos bausmės dalis yra 578 MGL dydžio, t. y. 28 900 Eur (dvidešimt aštuonių tūkstančių devynių šimtų eurų) bauda.

Pripažinti A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pripažinti A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pašalinti iš kaltinimo A. B. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį aplinkybę, jog jis tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bare ,,R“, tiksliau tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą.

Patikslinti A. B. inkriminuojamą kaltinimą pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad jis disponavo ne psichotropinėmis, o narkotinėmis medžiagomis.

S. Š. padarytą nusikalstamą veiką BK 182 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti 350 MGL, t. y. 17 500 Eur (septyniolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

A. K. padarytą nusikalstamą veiką BK 182 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti 360 MGL, t. y. 18 000 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą priteisiant civilinį ieškinį ir vietoje skaitinės išraiškos „2960768,3 Eur“ nurodyti „296768,3 Eur“.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

 

 

Teisėjai                                                   Algirdas Giedraitis

 

 

          Odeta Gruodienė

 

 

          Jurga Vasiliauskienė