Baudžiamoji byla Nr. 1-561-573/2016
Teisminio proceso Nr. 01-1-43749-15-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.5.1.; 1.1.7.2.4.; 2.1.10.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 9 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Dainius Ročys, sekretoriaujant Kristinai Nekrošienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui A. K., kaltinamajam M. K., jo gynėjui advokato padėjėjui Sergejui Kulik, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), Kauno m., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kauno m., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., ir
n u s t a t ė:
M. K. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. liepos 7 d., piktnaudžiaudamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ turėtu pasitikėjimu, melagingai prisistatydamas M. J. vardu bei šį faktą patvirtindamas brūkšniniais simboliais kuro užpylimo ataskaitoje, taip pat G. M. vardu bei šį faktą patvirtindamas brūkšniniais simboliais kuro užpylimo ataskaitoje, S. vardu bei šį faktą patvirtindamas brūkšniniais simboliais kuro užpylimo ataskaitoje, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios ir leidimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2015-03-03 įsipylė 36,65 litrų dyzelinio kuro už 40,32 eurus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-03-03 įsipylė 31,15 litrų dyzelinio kuro už 34,27 eurus, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-03-23 įsipylė 56,02 litrų dyzelinio kuro už 59,94 eurus, viso kovo mėnesį pylėsi 123,82 litrų kuro už 134,53 eurus, be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-06-01 įsipylė 20,9 litrų dujų už 10,03 eurų, 2015-06-01 įsipylė 55,08 litrų dyzelinio kuro už 62,24 eurų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-06-04 įsipylė 152,21 litrų dyzelinio kuro už 175,04 eurų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2015-06-09 įsipylė 90,93 litrų dyzelinio kuro už 104,57 eurų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-06-17 įsipylė 45,90 litrų dujų už 22,03 eurų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2015-06-17 įsipylė 57,08 litrų dyzelinio kuro už 65,64 eurų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-06-17 įsipylė 100 litrų dyzelinio kuro už 115,00 eurų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-06-22 įsipylė 59,07 litrų dyzelinio kuro už 67,93 eurų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-06-29 įsipylė 128,87 litrų dyzelinio kuro už 148,20 eurų, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-06-30 įsipylė 157,68 litrų dyzelinio kuro už 181,33 eurų, viso birželio mėn. įsipylė kuro už 952,01 eurus be to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015-07-07 įsipylė 59,75 litrų dyzelinio kuro už 68,12 eurų, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą bendros 1154,66 eurų vertės, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 1 d.
Kaltinamasis M. K. kaltu neprisipažino, iš jo parodymų matyti, jis pylėsi tik dyzelinį kurą, dujų pylė tik du kartus bei nesutinka, kad pasirašinėjo kitų vardais ir pavardėmis. 2014 m. rugsėjo ar rugpjūčio mėn. pradėjo dirbti pas S. L., dirbo iki sausio mėn., darbo sutartis nebuvo sudaryta. Jis davė automobilį naudotis, baigus dirbti S. L. liko skolingas apie 7000 litų, todėl leido atlygį pasiimti medžiagomis, kuru. S. objektų ieškodavo, o jis tik darbo jėga parūpindavo. Dirbdavo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Su jais atsiskaitydavo S.. Santykiai su S. nutrūko, nes buvo labai mažai darbų. Tada S. pasakė atvaryti automobilį. S. buvo skolingas apie 7 tūkstančius litų, todėl iki tos sumos ir pylėsi kuro. Jam to niekas nebuvo uždraudęs, todėl skolą pasiiminėjo kuru, medžiagomis. Rašydavo įpiltą kurą ant įmonės mašinos, nes jie nelegaliai dirbo, pasakydavo, kad pila UAB „(duomenys neskelbtini)“. Būdavo blankai, pasirašydavo ir čekius pasiėmę išvažiuodavo. Brūkšteldavo, kad vėl pilamas kuras, „bele ką“. Pasakydavo, kad pila kurą ant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jokių pažymėjimų neprašydavo. S. buvo susirašęs kiek jis jam buvo davęs pinigų, jokios skolos jis nepripažino. S. jam nepasakė, kad kuro nesipiltų, nebuvo sakęs, kad neleidžia kuro piltis. Nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, nes jis pylėsi kurą ir niekas nieko nesakė. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad pylė dujas į balionus, bet į automobilį F. S. tikrai nepylė, nes su juo nevažinėjo. Į Citroeną darbo reikalais kuro buvo pilta. Į Nisaną dyzelino pildavosi. Kodėl čekius nustojo teikti (UAB „(duomenys neskelbtini) “), nežino. Jei būtų neleista piltis kuro, tai turėjo būti kažkokie dokumentai, kad jam negalima piltis. Štrichus po kitų pavardėmis dėdavo, nes jam sakė: „dėk bele ką“ ir dėliojo brūkšniukus. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovai jam sakė mašinos numerį rašyti. Visada taip ir pasirašinėjo. Darbo pradžioje savo vardu pasirašinėjo. Sakė pasirašinėti brūkšneliais, nes legaliai nedirbo. Iš pradžių tik sakė važiuoti ir piltis, tada pasirašydavo savo vardu ir pavarde. Apie tris mėnesius savo vardu pasirašinėjo. 2015 metų birželio mėnesį trečias ir ketvirtas pylimai ne jo, b. l. 11 trys paskutinės eilutės, kur štrichai - jo pilta, b. l. 12 – jo visi, išskyrus 14, 15, 16, 19 - nes parašas ne jo, b. l. 13 jo nepilta, nes jis parašų nedėjo. (duomenys neskelbtini) numeris gali būti jo automobilio, bet jei parašas yra, tai tada ne jo pilta, b. l. 14 pozicija - 1, 2, 4 jo pilta, o 3 – ne jo pilta. Žalos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nepripažįsta, nes jie buvo sutarę, kad pasiims tai kaip savo uždarbį, apie tai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovams, darbuotojams nieko neaiškino. Liepos mėnesį, kai jie (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pasiėmė sąskaitas, tada viskas ir iškilo. Kitu vardu, pavarde nepasirašinėjo, dėjo brūkšnelius po kitomis pavardėmis kai sužinojo, kad ten legaliai nedirba. Štrichas jam reiškia pakartojimą, tą patį asmenį. Į automobilį F. S. A. M. pylėsi dujas iki liepos mėnesio.
Kaltinamojo kaltė įrodinėjama liudytojų parodymais, apžiūros protokolu, kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Iš liudytojo S. L. parodymų matyti, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir savininkas. Pažįsta kaltinamąjį. Pagal jų kontraktą su degaline, M. yra užsipylęs kurą. Vėliau, kai pylėsi kurą, K. parašė, kad ne jis, o kitas darbuotojas važinėjo. Automobilis VW Caddy iš jo buvo paimtas nuo sausio mėnesio. Jis pranešė, kad M. atvežtų mašiną ir jis ją atvežęs paliko, net neužėjo pas jį į kabinetą. 2014 metų rugpjūčio mėnesį M., kurį pažinojo apie 10 metų, atėjo pas jį dirbti kaip padėjėjas. Negalėjo jo, kaip darbų vadovo, priimti, nes jis neturėjo tam tinkamo išsilavinimo. Sausio mėn. jis jau nepasirodė. Apie kovo mėnesį jam iš ,,(duomenys neskelbtini)“ paskambino ir pasakė, kad M. paėmė medžiagų iš ten už 400 eurų, už jas apmokėjo. Birželio pabaigoje, nuvykus užsipilti kuro, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė sąskaitą ir jis tada ją paneigė, iškėlė tą klausimą, kad vyko kuro grobstymas prisidengus jo vardu. Kurą pildavo ne į VW Caddy. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo davęs mašinų sąrašą. Operatoriai dirbo neatidžiai - yra mašina VW Caddy parašyta, o darbuotojo pavardė parašyta asmens visai nedirbančio jo įmonėje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kovo mėnesį buvo informuoti ant žiniaraščio užrašu, kad M. kuro nepilti. Davė ir sąrašą, kurioms mašinoms pilti kurą. Sąrašą 2014 metais perdavė, sudarę sutartį su direktorium. Kas du mėnesius jam atsiųsdavo faktūras ir jis žinojo, kurie darbuotojai kurą pilasi. M. atlyginimas buvo vadybininko lygio - 1800 litų, plius priedai, priklausomai kaip darbai padaryti. M. jam padėdavo, nuveždavo medžiagų. Apie atlyginimą su juo kalbos nebuvo, bet mokėjo jam per tą laiką. Nuo rugpjūčio iki gruodžio mėnesio, įskaitant skolą, kurią vasarį nurašė jam, susidarė apie 2200 eurų, kuriuos jis per tą laiką iš jo buvo gavęs, o tai yra virš 7000 litų. M. neturėjo teisės jam nepranešus piltis kuro. Nė karto po to M. nebuvo atvykęs į įmonę, net mašinos raktus jis padavė vyrams ir išvažiavo. Kad jis yra skolingas jam, tai tokios kalbos net nebuvo. Neįformino M., nes jis turėjo valdiškų reikalų. Kuras į automobilius pilamas būdavo ne visą laiką pagal sąrašą. Jo įmonės darbininkai dirbo tuose objektuose, už kuriuos buvo sumokėtas atlyginimas kaltinamajam, į atlyginimą įskaityta ir tie objektai, kuriuose dirbo kaltinamojo surasti darbuotojai.
Iš liudytojos L. B. parodymų matyti, kad kaltinamasis yra jos draugas. Jos asmeniniu automobiliu naudojosi ir M.. Dėl įvykių UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai ji skaitė kaltinamąjį aktą. Ar buvo piltas kuras į jos automobilį negali pasakyti, nes ji to nematė. Kaltinamasis į jos automobilį užpildavo kuro. Ji toje kolonėlėje yra buvusi, nes jos darbas yra šalia UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bet ten kuro nepirkdavo, nes ta kolonėlė atrodo nepatikima. Nissan yra jos asmeninis automobilis.
Iš liudytojo G. M. parodymų matyti, kad jis yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. 2015 metais S. neatsiėmė 3 mėnesius sąskaitų – faktūrų, nusiuntus jas internetu S. jas užginčijo, kad ne jo automobiliai pylėsi kurą pagal tą sąrašą. Pradėjus atsukinėti kameras, pasikvietus S. L., jis atpažino kaltinamąjį. Jis užginčijo, kad nemokės to piliečio sąskaitų už užsipiltą kurą. Jis buvo pranešęs, kad nepilti M., bet nebuvo jokio sąrašo atsiuntęs. Kokiam M. nepilti kuro, jis nežinojo. Jis manė, kad tą M. visi atpažins. M. rašėsi kitas pavardes ir kitus vardus. Visi operatoriai pylė kurą kaltinamajam. S. neparodė, kad būtent šiam asmeniui nepilti kuro. Kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atvažiuodavo, tas darbuotojas pasirašydavo ir pildavo kurą. Atėjęs darbuotojas pasakydavo, kad „aš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas“. Bet kas galėdavo atvažiuoti. Kad parašai to paties asmens skirtingi, tai jis šito netikrindavo. Kaltinamasis savo vardu, pavarde pasirašęs nebuvo. Nežinojo, kad jis K.. Asmenybių netikrino. Kaltinamąjį žinojo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, o vardo ir pavardės nežinojo. Kaltinamajam buvo leista piltis kurą po to, kai paskambino S. operatoriui telefonu, kad M. leista pilti kurą. Pavardės jo S. nepasakė.
Iš liudytojos K. B. parodymų matyti, kad kaltinamąjį žino, vyras pasakė kas jis toks. Jis kelis kartus pas juos buvo namuose kavos atsigerti. Kaltinamasis - pusseserės vyras buvęs. Vyras su giminėmis nebendrauja. Citroen c5 turi, numerių neprisimena. Ji ir T. B. naudojasi juo. Ir dujom, ir benzinu tas automobilis važiuoja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės nežino, ten nėra buvusi. Dažniausiai kurą vyras pila. Vyras – stogdengys, su kaltinamuoju dirbo.
Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad ji dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ operatore. Kaltinamasis atvažiuodavo piltis kuro. Jo pavardės, vardo nežino. Ji galvodavo, kad jis kažkokias pareigas užima. Sąrašus kaltinamasis pažiūrėdavo, kartais pasirašydavo. Bet pasirašydavo ant kitokios pavardės. Piltis kurą teisę suteikęs jam buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Kuro kiekis ir rūšis buvo nurodyta sąraše. Jie žinojo, kad kaltinamajam galima kurą pilti, nes buvo sąrašai. Jis pasakydavo, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ ir pasirašo, o gale mėnesio duodavo vadovui ataskaitas ir viskas. Nuotraukų asmenų, tai jiems nerodė, kuriems leisti kurą piltis. Parašytos buvo mašinos į kurias pilti kurą. Kaltinamasis pildavosi ir į tas, ir ne į tas mašinas. Jis sakydavo, kad turi kurą nuvežti į objektus. Ne bet kas galėjo piltis kurą. Turi būti žmogaus, kuris pilasi, rekomendacija. Vadovas tai turi pasakyti. Asmenybės nepatikrindavo, dokumento neprašydavo. Vadovas pasiėmė sąskaitas ir paskui pasakė, kad jam kuro nepilti. Nežino, kada tą pasakė tiksliai. Pavasarį gal. Vadovai pasakė, kad jam nepilti kuro. Kaip įvardijo kaltinamąjį, tiksliai nepamena, bet pasakė vardą, pavardę. Pirmą kartą kaltinamąjį pamatė per kameras, kad tai tas yra M.. Jie užpildydavo tik litrus ir sumą, o jie visa kita turėdavo pildyti. Kaltinamasis pasirašydavo ir kita pavarde. Paskutiniu metu jo pavardės nebuvo. Iš tos firmos daug žmonių atvažiuodavo. Kai pasakė M. nepilti, tai jis daugiau ir neatvažiuodavo. Nevažiavo M. po pirmo pasakymo. 2010 metų automobilių sąrašas buvo, pagal numerius buvo pilama. Būdavo, kad jis atvažiuodavo ir su keliomis mašinomis.
Iš liudytojo R. B. parodymų matyti, kad dirbo kolonėlėje 20 metų operatoriumi. Kaltinamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atvažiavo piltis kuro. Kai atvažiavo pirmą kartą, nepylė, nes jo nepažinojo. Tada paskambino ,,(duomenys neskelbtini)“ vadui. Vadas pasakė, kad čia naujas darbuotojas, tegul pilasi kurą. Paskui jis pildavosi pastoviai kurą, bet neatsimena, kad jis pasirašinėtų vardu ir pavarde. Kad jis M., jis nežinojo. 2015 m. kilo triukšmas, nes jis pas juos 2015 m. tris mėnesius pylėsi kurą. Kaltinamasis nerodydavo pažymėjimo, kad jis M., jų su juo niekas nesupažindino. Po to kai pasakė, kad M. nepilti, jis vis tiek važiuodavo. Telefonu buvo tik paskambinta ir pasakyta. Kaltinamojo paties klausė: „kas čia tas M.“. Kuris ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, kuris ne, tai čia juk pastovios firmos, žmonės patikimi. Per 20 metų nebuvo tokio įvykio, kad kas nors pasinaudotų firmos vardu. Asmenys už kurą pasirašydavo lapuose, paskui tuos lapus buhalterija perduoda tai firmai. Pradžioje kaltinamasis pasirašinėdavo, paskui, kad nesivarginti, padėdavo brūkšniukus, kabutes. Tai reiškė, kad tas pats asmuo čia pilasi. Viskas pagrįsta pas mus savitarpio pasitikėjimu. Sąrašuose kaltinamojo pavardės, vardo nebuvo. Jis sudarė rimto įvaizdį. Kaltinamasis daugmaž su tais pačiais automobiliais atvažiuodavo. Automobilių, į kuriuos galima piltis, sąrašo nebuvo. Sąrašą atvežė kai iškilo triukšmas. Ką pažinojo kad iš „(duomenys neskelbtini)“, tam ir pylė. Jis juk pirmą kartą negavo jokio pylimo, skambino šefui. Neturėjo ,,(duomenys neskelbtini)“ nei darbuotojų, nei mašinų sąrašų. Būdavo, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atvažiuodavo su ne sąrašuose esamomis mašinos. Kiti asmenys pylėsi, o kaltinamasis už juos pasirašinėjo.
Iš liudytojos O. U. parodymų matyti, kad kaltinamasis atvažiuodavo į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ degalinę piltis kuro. Jis prisistatė kaip žmogus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Niekada su juo nesusipratimų nebūdavo. Kaltinamasis užsipylęs kurą kabutes dėdavo. Sąrašo ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilių neturėjo, į kuriuos galima pilti kurą. Kreditinis lapas buvo, kad M. nepilti, bet jis pildavosi, nes jie nežinojo, kad kaltinamasis yra M. ir kuris asmuo iš viso yra M.. Nurodymas skirtas buvo darbuotojams, kad M. nesipiltų. Kas jį užrašė, nežino. Kaltinamasis savo tikro vardo niekada nenurodydavo, pasivadindavo M., L.. Jie jo dokumentų netikrindavo. Tas žmogus buvo matytas toje įmonėje ir jam pildavo. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius kartais atvažiuodavo, tačiau mintis paklausti, kas tas M. nekildavo. Būdavo, kad ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai pildavosi į vienas, o nurodydavo kitas mašinas. Apie tai ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorių ar informuodavo, neatsimena. Ji tik kiekį, sumą, kvito numerį užpildydavo. Visa kita – asmuo, pilantis kurą. Įmonės darbuotojas pasiimdavo sąskaitas. Liepos mėnesį įtarė, kad kaltinamasis yra M.. Jis kalbėjo tada, kaip švenčia M.. Sakė jam, kad reikia pasiimti sąskaitas. Po kurio laiko laidiniu telefonu paskambino buhalterė ir pasakė, kad jis pas juos nedirba.
Iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad su kaltinamuoju yra draugai. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo stogdengiu neoficialiai, žodiniu susitarimu, darbą pasiūlė kolega, ir seniau buvo ten dirbęs, gal prieš 8 metus. S. L. buvo įmonės direktorius, jis pats duodavo nurodymus arba per darbų vadovus. Pradėjo dirbti rudenį ir baigė sausio ar vasario mėnesį, elektros pastotes dengė, darbo buvo daug, atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, dažniausiai atlyginimą Steponas išmokėdavo, dar mokėdavo kartais darbų vadovas. Iš pat pradžių per kaltinamąjį M. K. buvo mokamas atlyginimas, kad gauna atlyginimą niekur nepasirašinėdavo. M. K. ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kaip susiję, nežino, kaip darbininkas jis ten dirbo ar darbų vadovu. Kartais ir kartu dirbdavo, ir medžiagas jis pirkdavo, atveždavo jas, važiuodavo ir pildavosi degalinėje ,,(duomenys neskelbtini)“ kurą. Kiek kartų pylėsi, negali pasakyti, per mėnesį pildavosi labai įvairiai, kartais kiekvieną dieną, kartais į savaitę kartą. Turi automobilį „F. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pildavosi ir dujas. Po 2015 m. vasario mėnesio dar pylėsi, pildamasis kurą norėjo taip atlyginimą pasiimti, nes jam buvo skolinga UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Jam leido S. taip daryti, dažniausiai atvažiuodavo vienas, kartais ir su kaltinamuoju. Po 2015 m. vasario mėnesio kiek kartų pylėsi nežino, už kokią sumą po vasario mėnesio įsipylė, nepamena. Dažniausiai brūkšniukus sudėdavo, kažkas būdavo užsipylę prieš tai ir jo vardu pasirašydavo. Suprato, kad ima kurą aukščiau pasirašiusio asmens vardu, tačiau jam tą leido daryti pats S. ir K.. Jam skola buvo nuo paskutinio objekto susidariusi, kokio dydžio, nepamena, už skolą pylėsi dujas, maždaug kiek buvo sutarę, tiek ir pylėsi, tačiau už kokią sumą turėjo įsipilti, negali pasakyti, atsiėmė visą skolą, po du kartus tai tikrai per dieną nepylė. Į jo automobilį telpa 40 litrų dujų, bet dar būdavo, kad ir balionus užsipildydavo dujų, nuo gegužės mėnesio pildavo ir į automobilį ir į balionus, tas pačias dujas pildavo. B. l. 11 jo darytų įrašų nėra, b. l. 12 jo pasirašytos 19 ir 21 pozicijos, b. l. 13 jo pasirašyta 3 pozicija. Nuo 2015 m. kovo mėn. iki liepos mėnesio pylėsi, kiek kartų nepamena, neprisistatydavo degalinėje, neprašydavo to. Kai važiuodavo piltis dujų, buvo su M., pasirašyti eidavo vienas, kai kartu būdavo, tai ir jis, ir M. pasirašinėdavo įvairiai. Įrašo „M. nepilti“ tuose lapuose nematė, neatkreipė dėmesio. Ar gegužės, birželio, liepos mėnesiais pylėsi dujas, nepamena, nes ten pildavosi ir pats į savo automobilį, todėl negali pasakyti. Kai pildavosi, sakydavo, kad nuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tą čekį nešdavo dažniausiai K.. Kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas pylėsi kurą gal pusmetį.
Iš liudytojo R. S. parodymų matyti, kad iki 2015 m. gruodžio mėn. dirbo operatoriumi degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, jam buvo pasakę, kad yra toks vyrukas, kuris užsipila kuro, tada privažiuoja kitas automobilis, jam įpila dujų ir jis pasirašo už abu.
Jam pasakė, kad šis asmuo yra M. ir, kad jam galima imti kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jam tą kitas operatorius pasakė. M. kaip atrodo, nenurodė, požymių jo nenurodė. Buhalterė kiekvieną mėnesį išrašydavo sąskaitas, tai paprastai visos sąskaitos pas juos, pamatę kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ daug sąskaitų yra ir niekas nepasiima, tada direktorius susiskambino su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir, kai jis pamatė tas sąskaitas, suprato, kad kažkas ne iš jo darbuotojų pilasi kurą jo vardu. Dar prieš tai buvo užrašas „M. nepilti“, b. l. 13 šis įrašas buvo parašytas, kas šį užrašą užrašė, negali pasakyti. S. atėjo ir pasakė, kad M. nepilti ir patys operatoriai užsirašė tą užrašą, arba kažkas iš administracijos užrašė, tačiau kuriam čia M. reikėjo neduoti, nežino. Jie paklausdavo vardą „ar M.“, pasakydavo ne ir viskas. Jų pirmą operatorių apgavo ir viskas, jis paklausė, kas tu esi, mes negalim duoti tau kuro, o jis neva pasiskambino vadui, o iš tikro savo draugeliui kažkokiam skambino, patikindavo operatorių, kad jis su vadu kalba ir viskas, o operatorius patikėjo. Išsiaiškino viską, kai Steponas paėmė sąskaitas-faktūras ir tada pradėjo kalbėti, išsiaiškino, kad jis jam neskambino, kad čia apgavo juos. Kiek girdėjo, tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo buvo kažkokie konfliktai, kažkokių pinigų už darbą nesumokėjo ir jis tą sumą norėjo pasiimti degalais. Kaltinamasis pylėsi kurą jų degalinėje, pylėsi dyzelį ir dujas, prisistatydavo kitu vardu, pasakydavo, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir viskas. Į vardą neatkreipdavo dėmesio, čekį paduodavo ir viskas. Anksčiau yra buvę, kad pasirašydavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiti darbuotojai ir nebūdavo problemų.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu apie tai, kad M. K. apgaulės būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pylėsi kurą, ko pasėkoje padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę 2554,69 eurų žalą (b. l. 4).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu apie tai, kad 2015-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ su pretenzija, kad atsisako apmokėti 2554,69 eurų sumą už degalus. Pradėjus aiškintis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, iš filmuotos medžiagos paaiškėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu degalus pylėsi M. K. automobiliais Citroen v/nr. (duomenys neskelbtini) Ford v/nr. (duomenys neskelbtini) N. P. v/nr. (duomenys neskelbtini) 2015-07-14 buvo susisiekta telefonu Nr. 8-(duomenys neskelbtini) su M., kuris neneigė, kad pylėsi degalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir pažadėjo atvykti išspręsti susidariusią situaciją, tačiau iki šios dienos jis neatvyko, už degalus neatsiskaitė (b. l. 5).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo pilamasi degalų laikotarpyje nuo 2015-03-03 iki 2015-07-07. Prie šio rašto pridėta lentelė su kuro pylimosi duomenimis. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė pretenziją UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2554,69 eurų sumos, kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsisako apmokėti, kadangi kuras buvo pilamas be šios bendrovės žinios. Prie šios pretenzijos pridėtos kuro pylimo lentelės. Iš naftos produktų paslaugų pardavimo sutarties Nr. 20140-402/60 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pardavėjas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip pirkėju sudarė naftos produktų pardavimo sutartį (b. l. 7-16).
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Saulėtekio policijos nuovados tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2015-07-28 Kauno m. Dainavos PK registruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. pareiškimas, kuriame nurodoma, 2015-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi su pretenzija, kad atsisako apmokėti 2554,69 eurų sumą už degalus. Pareiškime nurodoma, kad pil. M. K., pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pylėsi degalus į automobilius „Citroen“ v/n (duomenys neskelbtini) „Ford“ v/n (duomenys neskelbtini) „N. P.“ v/n (duomenys neskelbtini) Tikslinant įvykio aplinkybes 2015-08-05 Kauno m. Dainavos PK buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus G. M. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2015-06-04 pil. M. K. apgaulės būdu, pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, pylėsi dyzelino kuro 152,21 litro už 175,04 eurus, taip pat 2015-06-14, 100 litrų už 115 eurų, 2015-06-29 128,87 litrus už 148,20 eurus bei 2015-06-30 157,68 litrus už 181,33 eurus. Taip pat pavieniais pylimais bendrovei padarė žalą už 1935,12 eurų. Viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala 2554,69 (b. l. 19).
Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2015-05-18 iki 2015-07-02 M. K. atvykęs Citroen, Ford, Nissan automobiliais pilasi kurą į baką UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje (b. l. 46-50.)
Nors kaltinamasis M. K. kaltės nepripažino, tačiau teismas daro išvadą, kad jo versija apie tai, kad jis kurą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinės pylė savo reikmėms leidus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui S. L., nepasitvirtino. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K. 2014 m. rugsėjo - gruodžio mėn. laikotarpyje iš tiesų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo santykiai nebuvo įforminti įstatymų nustatyta tvarka, atlyginimas nebuvo nustatytas. Kaltinamasis tvirtina, kad per šį laikotarpį už atliktus darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam įsiskolino, suma siekė apie 7000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. L. neigė įsiskolinimą, neigė ir aplinkybę, kad leido UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pilti kurą iš degalinės „(duomenys neskelbtini)“. Jokių rašytinių duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą kaltinamajam proceso dalyviai nepateikė. Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. L. nebuvo davęs leidimo kaltinamajam piltis kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nuo 2015 m. gegužės mėn., patvirtina liudytojų R. S., O. U. ir kitų liudytojų, dirbančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, parodymai. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir atliktas užrašas „M. neduoti degalų“ ant 2015 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro užpylimo žiniaraščio, kuris, pasak minėtų liudytojų, buvo atliktas S. L. nurodymu. Teismas neturi pagrindo netikėti nei S. L., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų parodymais, jų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja. Kaltinamasis pripažino, kad užsipylęs kurą inkriminuojamu laikotarpiu kuro užpylimo lape nenurodydavo savo vardo ir pavardės, pasirašydavo ne savo parašu, nors tuomet, kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurą imdavo savo vardu. Atsižvelgiant į tai, kad jis legaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nedirbo, jo paaiškinimas, kad kuro užpylimo lape vietoje savo pavardės jis dėdavo brūkšnelius, t. y. nurodydavo, kad pila kurą aukščiau pasirašiusių asmenų vardu, todėl kad legaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, vertinamas kaip siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Sukčiavimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, be to, būtinas sudėties požymis yra veikos padarymo būdas – apgaulė. Kaltininkas turi turėti tyčią apgaule įgyti svetimą turtą, turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Teismų praktika išskiria tokius apgaulės kriterijus: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažymėtina, kad LR BK 182 straipsnyje įtvirtinta nusikalstamos veikos – sukčiavimo sudėtis, kurios tik požymių visuma lemia nusikalstamos veikos konstatavimą. Šios bylos kontekste svarbus dviejų požymių – tyčios ir apgaulės – aiškinimas ir aplinkybių, atskleidžiančių šiuos požymius, vertinimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-335/2010; 2K-633/2012).
Pats savaime nesąžiningas sandorio šalies elgesys dar nereiškia sukčiavimo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su nukentėjusiojo įtraukimu į jam nenaudingą sandorį, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, laikoma tai, kad kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiajam apsisprendžiant dalyvauti jam žalingame sandoryje, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81/2011, 2K-133/2010, 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001). Kaip papildomas taip pat taikytinas nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį. Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-312/2013, 2A-7-9/2013).
Nagrinėjamoje byloje yra aktuali apgaulės (piktnaudžiavimo pasitikėjimu) esmingumo įvertinimo problema. Prokuroras, darydamas išvadą, kad M. K. panaudojo apgaulę ir ji buvo esminė sąlyga, dėl kurios jis įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, savo išvadą pagrindė tuo, kad M. K., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėdamas teisę pilti kurą, buvo įgijęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pasitikėjimą, tačiau jau nebedirbdamas minėtoje bendrovėje jiems ir toliau sudarė įspūdį, kad dirba ir turi teisę pilti kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o aplinkybė, kad jis kuro užpylimo lapuose vietoje savo vardo ir pavardės pažymėdavo brūkšninius simbolius, t. y. pildavo kurą aukščiau esančių asmenų vardu, rodo, kad M. K. siekė apsunkinti civiliniam ieškovui nustatyti jo asmens tapatybę ir ginti savo teises civiline tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsisprendimą leisti pilti kurą kaltinamajam 2015 m. gegužės - liepos mėn. nulėmė tai, kad jie kaltinamąjį pažinojo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoją, kuriam buvo suteikta teisė piltis kurą. Inkriminuojamu laikotarpiu kaltinamasis nuslėpė ne tik, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba, bet ir savo vardą kuro užpylimo lapuose vietoje savo vardo ir pavardės pažymėdavo brūkšninius simbolius (- ,, -) kas reiškė, jog jis prisistatė anksčiau kurą pylusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vardu. Pažymėtina, kad jau 2015 m. gegužės mėn. kuro užpylimo lape (b. l. 13) buvo padaryta atžyma „M. neduoti degalų“. Iš to seka, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas aiškiai išreiškė valią nepilti kuro kaltinamajam, o pastarasis, siekdamas nuslėpti savo tapatybę, kuro užpylimo lapuose atsižymėdavo anksčiau kurą pylusių asmenų vardais. Savo tapatybės nuslėpimas šiuo atveju vertinamas kaip sąmoningas sudarymas situacijos, kad civiliniam ieškovui pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, t. y. be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti jo kaip prievolės vengiančio asmens. Ši aplinkybė traktuotina kaip apgaulė, sudaranti sukčiavimo sudėties būtiną požymį.
Nustatant pagrobto kuro kiekį, kaltinamojo kaltė buvo įrodinėjama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis: pareiškimu (b. l. 4), kuriame nurodyta suma, už kurią kaltinamasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu užsipylė kuro, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro užpylimo lapais (b. l. 11-14), filmuotais vaizdo įrašais, kurie buvo apžiūrėti apžiūros protokolu (b. l. 46-50), liudytojų – degalinės darbuotojų – parodymais.
Kaltinamasis pripažino tik kuro užpylimą 2015 m. kovo mėn. 3 d. ir 23 d., liepos mėn. 7 d., birželio mėn. 1 d., 4 d., 9 d., 17 d., 22 d., 29 d., 30 d. už 181,33 ir 13,45 eur, gegužės mėn. pylimo nei vieno nepripažįsta. Surinkti byloje įrodymai nepatvirtina, jog datomis, kurių kaltinamasis nepripažįsta, būtent jis pylė kurą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, todėl 2015 m. gegužės mėnesio ir 2015 m. birželio 23 d. kuro užpylimo epizodai iš kaltinimo šalintini.
Kaltinamasis taip pat neigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pylėsi dujas, išskyrus du kartus, o apklaustas liudytojas A. M. patvirtino, kad jis pylėsi dujas į automobilį „F. S.“ v/n (duomenys neskelbtini) Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2015 m. gegužės mėn. 18 d. du kartus, birželio mėn. 1 d., du kartus, birželio 23 d. taip pat du kartus buvo piltas kuras į „Ford“ markės automobilį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis pripažino per inkriminuojamą laikotarpį tik du kartus užpylęs dujas (į automobilį Citroen), o kitų duomenų, patvirtinančių, kad būtent kaltinamasis pylė dujas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu nenustatyta, iš kaltinimo šalintini sekantys dujų pylimosi epizodai: 2015-05-18 (2 epizodai), 2015-05-27, 2015-06-01, 2015-06-04 (2 epizodai), 2015-06-09 (2 epizodai), 2015-06-23, 2015-06-30, 2015-07-07 (2 epizodai).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę M. K., atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltininko asmenybę. Kaltinamasis neteistas, dirba – užsiima individualia veikla, administracine tvarka nebaustas (b. l. 64), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje neregistruotas (b. l. 73), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 75).
Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Bausme siekiama nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), į tai, kad neteistas, dirbantis, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centre bei priklausomybės ligų centre neregistruotas. Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, leidžia pagrindą manyti, kad LR BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskiriant antrą pagal lengvumą LR BK 211 str. sankcijoje numatytą bausmę – baudą (LR BK 46 str.).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Dėl civilinio ieškinio
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 2554,69 eurų žalos atlyginimo (b. l. 22). Nurodė, kad žala susidarė dėl to, kad M. K. apgaulės būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pylėsi kurą.
Pažymėtina, kad pagal BPK 44 str. 10 d. kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-538/2004, 2K-301/2012, Nr. 2K–7–335/2013).
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, patirta žala savanoriškai neatlyginta. Nustatyta, kad kaltinamasis savo nusikalstamų veiksmų pasėkoje užsipylė kuro, kurio vertė 1154,66 Eur. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad dėl kaltinamojo R. K. veiksmų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta 1154,66 eurų turtinė žala, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo R. K.. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, žala padaryta nusikalstamais jo veiksmais, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (CK 6.263 str. 2 d., CK 6.281 str. 1 d.).
Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio nuostatomis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,
n u s p r e n d ž i a:
M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir skirti jam bausmę - 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 euro centų) EUR baudą.
Paskirtoji bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6800. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
M. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m., 1154,66 EUR, t. y. vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt keturis eurus 66 euro centus, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele bankas, naudai turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 1 kompaktinių diską su vaizdo įrašu byloje voke (b. l. 45), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.
Teisėjas Dainius Ročys