Civilinė byla Nr. e2-265-964/2023

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21673-2020-2

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.7.; 2.2.1.9.4.; 2.6.10.2.4.2;  3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 2 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei N. G.,

dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokatei Ž. G.,

atsakovės UAB „15min“ atstovei advokatei A. J.,

tretiesiems asmenims E. N., M. Č., G. P., A. V. ir A. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei UAB „15min“ dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei jos pašalinimo iš viešosios erdvės, tretieji asmenys, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, E. N., M. Č., G. P., A. V. ir A. Z..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas teismo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini)  naujienų portale www.15min.lt E. N. publikacijoje „(duomenys neskelbtini): <...> (duomenys neskelbtini)<...>; (duomenys neskelbtini); <...> (duomenys neskelbtini); <...> (duomenys neskelbtini); <...> (duomenys neskelbtini)“;. <...> (duomenys neskelbtini)<…>; <...> (duomenys neskelbtini) <...>; (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės ir žemina A. M. garbę ir orumą; įpareigoti UAB „15min“ per 2 savaites nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos be komentarų per UAB „15min“ valdomą naujienų portalą www.15min.lt, rubrikoje „Verslas/Finansai“ paskelbti ir viešai skelbti tiek pat laiko, kiek viešai buvo skelbiama publikacija, paneigimą, įpareigoti UAB „15min“ per 2 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos pašalinti E. N. publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ iš naujienų portalo www.15min.lt; priteisti iš atsakovės 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „15min“ valdomame internetiniame portale www.15min.lt, rubrikoje „Verslas/Finansai“, paskelbtoje ir iki šiol skelbiamoje A. M. asmeninio archyvo nuotrauka iliustruotoje E. N. publikacijoje pavadinimu „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – publikacija ) buvo paskelbti ieškinyje nurodyti tikrovės neatitinkantys ir ieškovo garbę bei orumą žeminantys teiginiai. Jais visuomenei perduodamos tikrovės neatitinkančios žinios apie tai, neva ieškovas grasino savo klientams, juos šantažavo ir įžeidinėjo, tokiu būdu siekdamas priversti juos toliau naudotis savo teikiamomis paslaugomis, taip pat kerštavo savo klientams; tyčia ir sąmoningai veikė priešingai savo klientų interesams, siekdamas asmeninės naudos priimdavo susitarimams su klientais prieštaraujančius sprendimus; darė nusikalstamas veikas – apgaudinėjo savo klientus, klastojo dokumentus, neteisėtai ėmė mokestį, dėl savo padarytų nusikalstamų veikų buvo deportuotas (duomenys neskelbtini); taip pat buvo paskleisti duomenys apie tai, kad dėl ieškovo klaidų jo klientai patyrė didelių finansinių nuostolių. 

3.       Teiginiais yra paskleisti kategoriški konstatuojamojo pobūdžio kaltinimai, t. y., duomenys CK 2.24 straipsnio prasme. Antra, teiginiais viešai paskleisti anoniminių šaltinių duomenys, t. y., atsakovė publikacijoje neatskleidė informacijos šaltinių tapatybės, todėl visa atsakomybė, taip pat ir civilinė (pareiga atlyginti žalą) už teiginiais paskleistus duomenis visa apimtimi tenka atsakovei. Trečia, net ir tuo atveju, kai viešai paskleidžiami pirminio informacijos šaltinio, kuris nurodomas, perduoti duomenys ir tokie duomenys neatitinka tikrovės bei žemina asmens garbę ir orumą, viešosios informacijos rengėjas/skleidėjas gali būti atleidžiamas tik nuo civilinės atsakomybės, bet ne nuo pareigos tokius duomenis viešai paneigti. Ketvirta, Atsakovė turėjo pareigą įsitikinti pirminių informacijos šaltinių perduotų duomenų teisingumu ir tikslumu prieš juos viešai skelbdama, tačiau šios savo pareigos neįvykdė, nusprendusi, kad duomenų tikrumą ir teisingumą patvirtina pats pirminių informacijos šaltinių kreipimasis į atsakovę ir ieškovo nesutikimas su duomenų tikrumu ir teisingumu bei reikalavimas jų neskelbti. Penkta, paskelbdama ginčo informaciją atsakovė veikė priešingai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ), Visuomenės informavimo etikos kodekse (toliau - Kodeksas) nustatytiems imperatyvams (reikalavimams/draudimams) ir pažemino ieškovo garbę ir orumą, pažeidė Ieškovo teisę į atvaizdą, pažeidimai trunka itin ilgą laiką ir lemia reikšmingą tiek turtinę, tiek neturtinę Ieškovo patiriamą žalą.

4.       Atsakovė, skelbdama ginčo informaciją (teiginius), turėjo pareigą įsitikinti skelbiamos informacijos, kuri laikytina žinia, teisingumu ir tikslumu, tačiau faktiškai teiginių, prieš juos publikuojant, netikrino, nes, kaip pati nurodė, jai tiesiog nekilo abejonių dėl to, kad į „15min“ redakciją kreipėsi tikrai nuo pareiškėjo nukentėję klientai, be to, pareiškėjo neteisėtas reikalavimas neskelbti publikacijos sukėlė abejones, jog pareiškėjas teikia teisingą, sąžiningą informaciją apie įvykių aplinkybes. Atsakovė turėjo absoliučią pareigą įsitikinti kaltinimų pagrįstumu, t. y. surinkti tai patvirtinančius įrodymus, bet šios savo pareigos nepaisė, nuspręsdama, kad nėra pagrindo netikėti pirminių informacijos šaltinių pateikta informacija. Telefoninio pokalbio su publikaciją rengusiu žurnalistu (trečiuoju asmeniu) metu ieškovas nurodė žurnalistui, kad ginčo informaciją teikiantys šaltiniai yra galimai tarpusavyje susiję, be to, turintys sąsajų su konkuruojančia veikla, kuri yra analogiška ieškovo vykdomai veiklai. Visgi iš publikacijos turinio akivaizdu, kad žurnalistas šių aplinkybių netyrė, nors tokią pareigą turėjo. Ieškovas mano, kad trečiasis asmuo sąmoningai vengė objektyvumo pareigos ir sąmoningai veikė šališkai. Žurnalistas nepakalbino nei vieno iš daugybės ieškovo suteiktomis paslaugomis patenkintų asmenų, publikacijoje nepaskelbė nei vieno teigiamo atsiliepimo, nors teigiamų atsiliepimų apie Ieškovo veiklą viešojoje erdvėje buvo ir yra kur kas daugiau, nei neigiamų.

5.       Faktą, kad teiginiai buvo paskleisti, įrodo teismui pateikiama publikacijos kopija. Faktą, kad teiginiai paskleisti apie ieškovą, patvirtina publikacijoje aiškiai įvardijami ieškovą identifikuojantys duomenys – aprašoma jo vykdoma veikla, nurodomi ieškovo vardas ir pavardė, skelbiami selektyviai atrinkti ieškovo asmeninio susirašinėjimo fragmentai, publikacija yra iliustruota portretine ieškovo asmeninio archyvo nuotrauka. Teiginiai yra žeminančio pobūdžio, nes atsakovė jais ieškovui priskyrė teisei ir moralei priešingą, o taip pat nusikalstamą veikimą, t. y., akivaizdžiai negarbingą ir visuomenėje ypač smerktiną elgesį, o taip pat baudžiamąją atsakomybę užtraukiantį elgesį, ieškovą neabejotinai apibūdinantį itin neigiamai. Teiginiai neatitinka tikrovės, nes ieškovo atžvilgiu niekas niekada nesiekė pradėti ir nepradėjo jokio teisinio proceso, ieškovui nėra ir nebuvo pateiktas nei vienas su atsakovės paskleistais duomenimis susijęs civilinis ieškinys, ieškovo atžvilgiu nėra ir niekada nebuvo pradėtas joks su teiginiuose skelbiamomis žiniomis susijęs ikiteisminis tyrimas (duomenys neskelbtini) jam nebuvo pareikšti jokie įtarimai ir/ar kaltinimai dėl publikacijoje minimų ieškovo neva padarytų nusikaltimų. Tokios faktinės aplinkybės, o taip pat tai, kad pirminiai publikacijoje anonimiškai skelbiamos informacijos šaltiniai yra susiję su ieškovo veiklai identiškos veiklos vykdytojais, t. y., konkuruojančiais fiziniais ir/ar juridiniais asmenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad viešai skleidžiamais tikrovės neatitinkančiais ir ieškovą žeminančius duomenims buvo siekiama ne sąžiningai informuoti visuomenę ir/ar apginti tariamai nukentėjusių asmenų teises ir/ar teisėtus interesus, bet, pasinaudojant visuomenės informavimo priemone, sutrikdyti Ieškovo veiklą, sukelti visuomenės nepasitikėjimą Ieškovu, tokiu būdu atgrasyti asmenis nuo naudojimosi Ieškovo paslaugomis, vietoj Ieškovo renkantis kitus analogiškas paslaugas teikiančius asmenis.

6.       Dėl tikrovės neatitinkančių ir Ieškovo garbę ir orumą žeminančių duomenų viešo skelbimo Ieškovas visą duomenų skelbimo laikotarpį yra privestas neigti apie jį paskleistą melą, teisintis ir aiškintis tiek savo veiklos partneriams, tiek esamiems ir potencialiems klientams, tiek draugams ir artimiesiems, kad Publikacijoje apie Ieškovą paskleisti duomenys neatitinka tikrovės. Tai tiesiogiai neigiamai įtakoja tiek Ieškovo asmeninį, tiek jo dalykinį gyvenimą. Dėl Atsakovės apie Ieškovą skelbiamos informacijos Ieškovas neteko didelės dalies klientų, susipažinę su Atsakovės apie Ieškovą skleidžiama informacija, žmonės Ieškovu nepasitiki, net po Ieškovo pastangų paaiškinti, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, potencialūs klientai Ieškovą vertina kaip nepatikimą asmenį ir atsisako su juo bendradarbiauti. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą, ieškovas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jam padarytą neturinę žalą vertina 25 000 Eur.

7.       Atsakovė UAB „15min“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pritieisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) gavo skaitytojo laišką, kuris sudomino redakciją, todėl buvo priimtas sprendimas šia tema pasidomėti giliau, atlikti žurnalistinį tyrimą ir parengti publikaciją. Žurnalistas E. N. tiesiogiai susisiekė su mažiausiai 7 asmenimis, kurie viešai skelbėsi nukentėję nuo „S. A.” ir ieškovo A. M.. Nukentėjusiųjų buvo dešimtys ir jie vienijosi Facebook grupėse (duomenys neskelbtini), kuriose viešai skelbė informaciją apie neigiamas patirtis, bendradarbiaujant su „S. A.“ ir ieškovu A. M.. Nukentėję asmenys informacija keitėsi viešose Facebook grupėse, skatino viena kitą netylėti, atskleisti informaciją, net siūlė surinkus visus duomenis kreiptis į teisėsaugos institucijas. Beveik visi nukentėję asmenys pasakojo, jog labiausiai bijojo ieškovo susidorojimo per migracijos ar kitas institucijas, nes ieškovas disponuoja jų asmens duomenimis, asmens dokumentų kopijomis, visais migraciniais ir mokslo dokumentais ir ne kartą yra grasinęs juos paviešinti, jeigu nukentėję asmenys skųsis. Atsakovė, susisteminusi gautą informaciją, kreipėsi į ieškovą. Atsakovės žurnalistas E. N. su A. M. bendravo per interneto svetainės (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo įrankį, kur ieškovo bendravimas su žurnalistu nebuvo draugiškas. Ieškovas reikalavo nerašyti publikacijos, neskelbti informacijos, žurnalistui grasino teisėsaugos institucijomis, ikiteisminiu tyrimu ir pan. Ieškovo elgesys buvo konfliktiškas, rodė, jog situacija jam gerai žinoma, tačiau tvirtino, jog nukentėję asmenys nėra jo klientai. Vėliau ieškovas A. M. telefonu žurnalistui papasakojo apie kiekvieną situaciją atskirai, pripažino, jog šie asmenys buvo jo klientai, nors žurnalistas pokalbio metu neatskleidė tapatybių, ieškovas pasakojo istorijų detales, atskleisdamas jų asmens duomenis, privataus gyvenimo aplinkybes ir kitą informaciją, kuri visiškai sutapo su nukentėjusių asmenų pasakojimais. Be to, pats ieškovas dalijosi privačiais susirašinėjimais, kuriuos taip pat žurnalistui siuntė ir nukentėję asmenys. Taigi, atsakovė įsitikinusi, jog nukentėjusių asmenų istorijos yra tikros, jas pripažino ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad yra viešas interesas visuomenei tokią informaciją žinoti, nusprendė parengti ir paskelbti publikaciją.

8.       Publikacijoje nėra paskelbta jokių teiginių, kad ieškovas neginčytinai padarė nusikaltimą, veikia nusikalstamai, vykdo teisei ar moralei priešingą veiklą. Publikacijoje buvo paskelbti teiginiai, kad ieškovo teikiamos paslaugos yra su trūkumais, nekokybiškos ir, kad ieškovas netinkamai bendrauja su savo klientais. Beveik visi publikacijoje aprašyti asmenys nurodė, jog ieškovas jiems grasino. Akivaizdu, kad ieškovas ir nukentėję asmenys grasinimus supranta skirtingai ir subjektyviai juos vertina. Ieškovui gąsdinti, reikalauti tam tikro elgesio, grasinti atrodo įprasta – jis taip pat elgėsi ir su žurnalistu E. N., tačiau nukentėję asmenys ieškovo grasinimus suprato kaip tikrus: jie nurodė, jog ieškovas disponuoja jų asmens duomenimis, migraciniais dokumentais ir gali pakenkti jų galimybėms likti gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini). Taigi, nukentėjusių asmenų suvoktas grasinimas nėra kaltinimas nusikaltimo padarymu. Tas pats pasakytina apie suvoktą jų apgaudinėjimą. Publikacijoje aprašyti asmenys jautėsi apgauti dėl skirtingų aplinkybių ir atitinkamai vertino ieškovo elgesį. Apgauti, nereiškia nei sukčiavimo, nei vagystės, nei kitų nusikalstamų veikų. Apgauti ieškovas galėjo tiesiog nepakankamai atskleisdamas informaciją klientams ar siekdamas suteikti daugiau apmokamų paslaugų.

9.       (duomenys neskelbtini) ieškovas A. M. kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl informacijos paneigimo, kuriame atskleidė duomenis paskleidusių asmenų tapatybes – visos ieškovo nurodytos pavardės sutapo su atsakovo turimais duomenimis. Be to, tuo pačiu metu ieškovas A. M. kreipėsi ir į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, pateikdamas skundą, kuriame tarnybai įvardijo teiginius paskleidusius asmenis, detaliau aprašė jų situacijas. Šiais skundais atsakovei ir ŽEIT ieškovas A. M. iš esmės patvirtino, jog publikacijoje paskelbti asmenys yra tikri, buvo jo klientai, jų pasakojamos istorijos yra tikros ir neišgalvotos. Nukentėję asmenys paskleidė duomenis apie tikrovėje egzistavusius įvykius, tikrus faktus ir šie duomenys turi būti kvalifikuojami kaip vertinimas apie tikrus įvykius, t.y. kaip tie asmenys suprato įvykius, kaip vertino Ieškovo elgesį, kaip dėl to jautėsi (apgauti, grasinti ir pan.). Vertinant ginčijamus duomenis būtina pastebėti, jog jie buvo aiškiai atskirti citatomis ar aiškiai nurodyta, kas yra šių pastebėjimų autoriai. Ginčo teiginiais buvo išsakyta pagrįsta ir objektyvi Ieškovo veiklos kritika, siekiant įspėti kitus asmenis būti apdairiais, bei pakeisti paties Ieškovo elgesį su klientais.

10.       Atsakovė nesutiko su ieškovo pareiškimu dėl neturtinės žalos patyrimo ir jos įvertinimu pinigais - 25.000 Eur. Teigė, kad atsakovė veikė sąžiningai ir teisėtai, turėdama tikslą informuoti visuomenę, o šis tikslas yra svarbiausias atsakovės veiklos principas. Jokių kitų ketinimų, priešingai, nei nurodyta ieškinyje, atsakovė neturėjo. Sąžiningo elgesio modelis reikalauja, kad atsakovė veiktų pagal įstatymą, o VIĮ 4 str. numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Atsakovė nesutinka su argumentais, kad atliko neteisėtus veiksmus ir būtent dėl to kilo neigiamos pasekmės ieškovui. Ieškovas net neįrodinėja esant visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl Ieškovo prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo turi būti atmestas kaip neįrodytas. Netgi tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog atsakovė padarė teisės pažeidimą, t.y. pažeidė ieškovo garbę ir orumą, paskelbusi tikrovės neatitinkančią informaciją, ieškovui neturėtų būti priteistina neturtinė žala pinigais, nes atsakovė veikė sąžiningai.

11.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo E. N. prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovo A. M. asmeniškai nepažinojo, apie jo vykdomą verslo „S. A.“ veiklą nieko nežinojo iki (duomenys neskelbtini) kol jo tiesioginis vadovas, UAB „15min“ verslo naujienų redaktorius M. J., persiuntė portalo skaitytojo atsiųstą laišką į redakciją. Prie laiško buvo pridėta daug priedų - susirašinėjimo su ieškovu A. M. kopijų. Jos atskleidė, kad A. M. su klientais bendravo nemandagiai, netgi paniekinamai. Susisiekus su laišką atsiuntusiu asmeniu feisbuke paaiškėjo, kad internete susibūrė grupė (duomenys neskelbtini), joje ir daugiau asmenų dalijasi blogomis patirtimis, dirbant su „S. A.“ ir konkrečiai nurodytu asmeniu – ieškovu A. M.. (duomenys neskelbtini) įsikūrę lietuviai čia svarstė, kaip galėtų apsiginti dėl sulauktų grasinimų - kreiptis į policiją, ar teismus. Prisistatęs žurnalistu, užmezgė kontaktus su iš viso 7 asmenimis, kurie skundėsi „S. A.” vardu veikiančio A. M. paslaugomis. Viena mergina atsisakė komentarus teikti viešai, didelė dalis asmenų prašė nenurodyti jų tapatybės bijodami, kad A. M. imsis įgyvendinti grasinimus ir sudarys jiems papildomų problemų. Asmenys argumentavo, kad A. M. disponuoja jų turimais privačiais duomenimis, tvarkė jų imigracijos dokumentus, todėl norėdamas, galėtų apsunkinti jų galimybes likti (duomenys neskelbtini). Kalbinti asmenys atsiuntė susirašinėjimo kopijų, su kai kuriais iš jų kalbėjosi ir telefonu. Kadangi turi būti išklausytos abi pusės, apie šias neigiamas patirtis pasiteiravavo paties A. M.. Pradžioje A. M. bendravo nemaloniai, susidarė įspūdis, kad tema jam nemaloni, jis kaltino kitus asmenis sąmokslu, bandė spausti apie tai nerašyti apskritai, atrodė konfliktiškas. Vėliau apie kiekvieną skundą papasakojo atskirai, pripažino, kad tai buvo jo klientai, kiekvieną istoriją prisiminė individualiai, net ir neatskleidus tapatybės. Priešingai, jis pats nesivaržydamas dalijosi netgi privačiais susirašinėjimais su asmenimis, kuriuose buvo jų asmens duomenys.

12.       Būdamas objektyvus, nešališkas ir neturėdamas jokio išankstinio nusistatymo nei ieškovo A. M., nei jo klientų atžvilgiu, žurnalistas nurodė parengęs publikaciją pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kurioje pateikė atskiras 5 klientų, kuriuos asmeniškai apklausė, istorijas ir paties A. M. paaiškinimus, poziciją į kiekvieną iš jų, papildomai suteikiant galimybę A. M. išdėstyti ir bendrą poziciją aptariama tema.

13.       Publikacijoje viešai buvo atskleista tik vieno informacijos šaltinio tapatybė (G. P.), tačiau ieškovas iš klausimų bei aptariamų situacijų iš karto atpažino savo klientus ir galėjo pakomentuoti jų situacijas individualiai. Ginčijamus duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė 4 asmenys: publikacijoje vadinama (duomenys neskelbtini), kurios tikrasis vardas M. Č., G. P., publikacijoje vadinamas (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis vardas A. V. ir publikacijoje vadinamas (duomenys neskelbtini), kurio tikrasis vardas A. Z.. Žurnalinstas E. N. nurodė, kad rengdamas publikaciją, ne tik asmeniškai apklausė šiuos asmenis, tačiau gavo ir įrodymų, pavyzdžiui, susirašinėjimo žinutes, taip pat skaitė kitų asmenų (neaprašytų publikacijoje) nusiskundimus Facebook svetainėje. Be to, duomenys per visuomenės informavimo priemonę buvo paskelbti neiškraipant paskelbusių asmenų citatų, t.y. paskelbti taip, kaip buvo pasakyti, nepakeičiant jų esmės. Ieškovas išskyrė ginčijamus duomenis, kurie neva neatitinka tikrovės. Tačiau išskirti teiginiai yra informacijos šaltinių citatos, publikacijoje buvo išskirtos kabutėmis, t.y. skaitytojams nekilo abejonių, jog skaito asmenų subjektyviai teikiamą informaciją. Be to, dauguma ginčijamų teiginių yra neutralaus pobūdžio, t.y. net jeigu juose yra pateikiamos žinios, kurios yra netikslios ar iš dalies neatitinka tikrovės, jos negali žeminti asmens garbės ir orumo.

14.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo G. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad kai su juo susisiekė UAB „15min“, buvo aišku, kad žurnalistai turi surinkę daug informacijos apie A. M.. Žurnalistas E. N. atliko žurnalistinį tyrimą, klausė konkrečių klausimų, vardų, pavardžių, įvykių datų ir vietos, prašė parodyti susirašinėjimus, kur būtų matyti, kad tie įvykiai tikri. Nusiuntė žurnalistui susirašinėjimų su A. M. ekranų kopijas, iš kurių žurnalistas galėjo įsitikinti, kad pasakojimas tikras. Žurnalistui norėjo pateikti savo nuomonę apie A. M. veiklos metodus, nuomonę apie įvykius, kurie vyko seniai. Jis buvo vienas pirmųjų A. M. ir projekto „S. A.“ klientų. Kreipėsi 5 asmenų grupė ir vienaip ar kitaip nukentėjo beveik visi. A. M., tyčia ar ne, padarydavo klaidas, kurių pasekmės klientams kainavo papildomus pinigus. Konkrečiai jam pildydamas dokumentus A. M. nurodė neteisingą vizos terminą (2 metus vietoj 3). Bandant aiškintis, elgėsi nemandagiai. Vėliau klaidą suprato, tačiau nesutiko spręsti problemą savo lėšomis. Žurnalistui papasakojo ir savo pusbrolio (duomenys neskelbtini) istoriją. Jam, pildydamas dokumentus, nepasitaręs A. M. įrašė ne tą specialybę, kurią pusbrolis norėjo studijuoti ((duomenys neskelbtini)). A. M. greitai atskleidė istorijų dalyvių tapatybes, puikiai žinojo savo klientus ir padarytas klaidas, todėl nesutiktina, kad informaciją paskelbė anoniminiai šaltiniai. Taip pat netiesa, kad A. M. publikacijoje kaltinamas padaręs nusikaltimus. Nei straipsnyje, nei pokalbio metu su žurnalistu ar kitais asmenimis nebuvo kalbama, kad A. M. daro nusikaltimus. Jis dirba nesąžiningai, neteisingai, gal netgi tyčia daro klaidas, kurios klientams gali kainuoti papildomas lėšas, tačiau tai nereiškia, kad jis kaltinamas darantis nusikaltimus. Jo (G. P.) pasakojimas labai subjektyvus, nes tai jo ir artimo giminaičio (pusbrolio) patirtis. Mano, kad turi teisę turėti savo nuomonę ir ją viešai pasakyti.

15.       Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo A. Z. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad  nebuvo ieškovo klientas, tačiau jį žino, nes abu užsiima beveik ta pačia veikla. Paaiškino, kad pagalbos į jį kreipėsi nuo A. M. ir jo įmonės „S. A.“ nukentėję žmonės. Jie visi buvo jau atvykę į (duomenys neskelbtini) asmenys. Jie minėdavo, kad jų agentas, t.y. A. M., dokumentus „sutvarkydavo“ taip, kad jie neturėdavo studento sveikatos draudimo. Tai reiškia, kad visi tie žmonės (ieškovo klientai), kurie minėjo, kad neturi draudimo, vizas į (duomenys neskelbtini) faktiškai gaudavo nelegaliai. Buvo nurodo, kad draudimas yra ir netgi prisegamas draudimo polisas. Tokias su sveikatos draudimo padirbimu susijusias istorijas girdėjo iš skirtingų, tarpusavyje nepažįstamų asmenų, tačiau jie visi buvo A. M. klientai. Nesutinka, kad atsakovė ir žurnalistas neatliko tyrimo. Jis pats ne kartą bendravo su E. N., kuriam ne tik pateikė informacijos, bet ir atsakė į klausimus. Žurnalistas tikrino kitų žmonių, ieškovo klientų, pateiktą informaciją. Paskelbti duomenys nėra nauja informacija, nes apie A. M. nekokybiškas paslaugas nukentėję nuo jo klientai viešai per Facebook grupes skelbė gerokai anksčiau nei buvo publikuotas šis straipsnis. Klientai pasakojo, kad stengėsi viešinti istorijas apie A. M. paslaugas, tačiau buvo blokuojami, jų komentarai ištrinami. A. M. dėjo pastangas, kad viešai nebūtų skelbiama jokia neigiama nuomonė apie jo teikiamas paslaugas. Tačiau nukentėjusių klientų buvo dešimtys, jie visi buvo blogos nuomonės apie A. M., tačiau dauguma jų nesikreipė į teisėsaugą, nes suprato, kad gali būti deportuoti iš šalies, nes neturėjo sveikatos draudimo. Niekada nesakė, kad A. M. daro nusikaltimus, tik tvirtino, kad matė padirbtus sveikatos draudimus, neteisingai užpildytus dokumentus. Jam neliko abejonių dėl to, ką matė, nes į jį su tapačiomis problemomis kreipėsi daug klientų – visi skundėsi A. M. paslaugomis, dalis jų turėjo dokumentus su negaliojančiais sveikatos draudimais. Nėra teisininkas, todėl padirbimo nesiejo su baudžiamąja atsakomybe. Teiginius žurnalistui pateikė kaip savo nuomonę, kurią susidarė sužinojęs klientų pateiktus faktus, taip pat nuomonę klientų. Susitikimų su klientais nefilmavo ir neįrašinėjo.

16.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Ž. G. ieškinį palaikė. Pažymėjo, kad ginčo teiginiai vertintini kaip žinia, nes yra konstatuojamojo pobūdžio. Bet kuriuo atveju, teiginiai turi būti vertinami greta su faktais, kuriais grindžiami, o faktų, kad „vadino šiukšle“, „neišeisi iš priespaudos“, nėra. Nėra įrodymų ir dėl sutarties pasirašymo, specialybės keitimo. G. P. pusbrolis net nepakalbintas, nors iš garso įrašo girdėti, kad yra šalia. Byloje yra susirašinėjimas su G. P., tačiau visai kitame kontekste, nieko neužsimenama apie specialybės keitimą. Teiginyje dėl žmonių apgaudinėjimo kalbama ne apie save, apie kitus, be to, be jokio faktinio pagrindo. Teiginyje, kad išvarytas už dokumentų klastojimą, teikiama informacija apie veiklą, kurios nei vienas asmuo nesuprastų kaip teisėtos. Dėl šio teiginio ieškovui teko ne kartą teisintis. A. Z. teigė, kad pateiks įrodymus dėl sveikatos draudimų padirbinėjimo, tačiau tokių įrodymų taip ir nėra. Teiginys „juodu ant balto parašė“ rodo, kad turi būti rašytinis įrodymas, tačiau jo taip pat nėra. Teiginys dėl 10-20 tūkstančių (duomenys neskelbtini) nuostolių, kaip ir apskritai visi teiginiai, be jokio faktinio pagirdo, išskyrus šaltinį, kuris taip sako. Byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai nesudaro pagrindo spręsti, kad labiau tikėtina buvus, nei nebuvus. Visuomenės informavimo priemonė gali netikrinti informacijos, kai ją skelbia oficialios institucijos. Nagrinėjamu atveju šaltiniai buvo fiziniai asmenys. Vadinasi, jų teikiama informacija turėjo būti patikrinta. Ieškovas niekada nebuvo deportuotas, niekada neėmė pinigų iš ko neturėjo imti. Jei žurnalistas būtų tai patikrinęs, būtų tuo įsitikinęs. Atkreipė dėmesį, kad iš pradžių komercinių ryšių su ieškovu turėjo G. P., vėliau – (duomenys neskelbtini). Kiti tretieji asmenys – buvę (duomenys neskelbtini)klientai.

17.       Teismo posėdžio metu ieškovas A. M. ieškinį palaikė. Paaiškino, kad jis – studijų tarpininkas, padedantis išsirinkti studijas ir susitvarkyti stojimo dokumentus. Ginčo teiginių paskleidimo laikotarpiu paslaugas teikė nemokamai. Klientai jokių sutarčių su „S. A.“ nesudarinėdavo, dėl paslaugų buvo sutariama žodžiu. Trečiuosius asmenis pažįsta. Su (duomenys neskelbtini) yra draugiškai bendravęs vakarėlio metu, M. Č. – jo klientė, kuri nerūpestingai tvarkėsi dokumentus. Konfliktas su ja prasidėjo, kuomet ji nusprendė į (duomenys neskelbtini) atsivežti draugą. Kelis kartus (duomenys neskelbtini) priminė, kad reikalingas draudimas. Ji pinigų už draudimą nepervedė, todėl draudimo poliso jai nesiuntė. (duomenys neskelbtini) taip pat buvo jo klientas. Jis dalį studijų pabaigė, kai nusprendė jas prasitęsti, prasidėjo problemos. Po ieškinyje minimo straipsnio jo veikla, kurią žmonės suprato kaip kaltinimus, buvo sužlugdyta, todėl su lietuviais daugiau nedirba. Paskelbus publikaciją, pora savaičių nemiegojo. Savo verslą augino nuo (duomenys neskelbtini) m. Straipsnis jį atėmė, nes paslaugų apimtis krito 80 proc. Tai turėjo didelės įtakos tiek jo, tiek šeimos emocinei būklei. Sutinka, kad prieš straipsnio publikavimą žurnalistas uždavė jam klausimų, tačiau jie buvo bereikšmiai. E. N. nepakalbino nei vieno patenkinto kliento, nors minėjo jam, kad tokių buvo. Dėl komentarų kreipėsi į policiją kelias dienas iki straipsnio. Komentarus parašė (duomenys neskelbtini) kolegės vaikinas.

18.       Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „15min“ atstovė advokatė A. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas teiginius iškarpė, todėl teigia, kad jie konstatuojamojo pobūdžio. Svarbu įvertinti straipsnio kontekstą. M. Č. kaip dokumentų klastojimą suprato užsakytą ir negautą sveikatos draudimą. Apie negautus draudimus kalbėjo ir (duomenys neskelbtini). Patirtus nuostolius patvirtino M. Č. pasakojimas. Vienu metu buvo daug nukentėjusių asmenų. Apie tai buvo rašoma Facebook grupėje. Jie skundėsi vieno asmens veikla. Facebook grupės surinkta informacija ir trečiųjų asmenų paaiškinimai sudarė teiginių faktinį pagrindą. Ieškovas nei vienos situacijos neginčijo. Straipsnis sukonstruotas taip, kad pateikiama nukentėjusių asmenų ir (duomenys neskelbtini) nuomonė. Pati straipsnio antraštė nukreipia į studentų ir verslininko nuomones. Išvadas turi pasidaryti patys skaitytojai. Žurnalistas iš citatos žodžių atskirai nepaėmė, pateikė tikslias citatas. Nusiskundimai atsirado ne (duomenys neskelbtini) m., o žymiai anksčiau. Paslaugas klientai gavo nuo (duomenys neskelbtini) m. Taigi skundai buvo už ilgą laiką. Tretieji asmenys perteikė savo patirtis. Tai, kad situacijos nėra išgalvotos, žurnalistas įsitikino pabendravęs su ieškovu. Nėra duomenų, kad informacija paskleista tyčia, nesąžiningai. Straipsnyje pateikta paslaugomis besinaudojusių asmenų nuomonė, ieškovo veiklos vertinimas. Publikacijoje nebuvo analizuotas ieškovo veiklos teisėtumas, ieškovo kaltumas, todėl straipsnis nėra grindžiamas teisėtumu/neteisėtumu. Publikacijos tikslas nebuvo iškraipyti faktus. Jos tikslas – pasidalinti patirtimi, paliekant galimybę išvadas pasidaryti skaitytojui. Nors publikacijoje visų, išskyrus vieną, šaltinių vardas/pavardė nebuvo atskleisti, ieškovui jie visi buvo žinomi. Taigi jam buvo užtikrinta teisė į gynybą. Tretieji asmenys jautėsi labai pažeidžiami, kitais būdais gintis negalėjo, negalėjo rašyti ir asmeniškai, nes buvo blokuojami. Pats ieškovas jiems grasino.

19.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. N. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad straipsnio tema buvo ne tiek apie verslininką, kiek apie patirtas nemalonias situacijas. Viskas prasidėjo Facebook grupėse. Tris dienas kalbėjosi su įvairiais nukentėjusiaisiais, susisiekė su (duomenys neskelbtini), bet jis ėmė grasinti teisėsauga. Jis nesijautė kaltas. Atrodė, kad žmonės prieš jį susimokė. Tada nusiuntė klausimus elektroniniu paštu. Į straipsnį sudėtos net neaštriausios nuomonės. Pateikta nuomonių visuma, greta jų ir konkurento nuomonė. M. Č. atsiuntė susirašinėjimą su (duomenys neskelbtini). Ji tikėjosi, kad gaus draudimą. Pasirodo, negavo. Kadangi tai vertino kaip dokumentų klastojimą, taip ir parašė. Kalbino ne vieną asmenį, žiūrėjo, kas ką sako grupėse. Bendravo su daugiau žmonių nei nurodyta straipsnyje (apie 10). Teiginį dėl dokumentų klastojimo ir išvarymo iš (duomenys neskelbtini) paėmė iš A. V. elektroninio laiško. Straipsnis ne apie tai – išvarytas ar ne, todėl nekilo minčių tikrinti papildomai. Su M. Č. bendravo. Ji pasakė, kad vadino šiukšle, taip ir prašė, jokių kitų duomenų šiam teiginiui neturėjo, tik M. Č. nuomonė. Užrašyto teksto „tu manęs prašė nepirkti draudimo ...“ nematė. Dėl 6000-13000 Eur nuostolių daugiau nesigilino ir įrodymų neprašė. P. M. pasakojimas buvo labai skaudus ir įtikinamas. (duomenys neskelbtini) neįvardijo, iš ko (duomenys neskelbtini) paėmė pinigus, nors negali imti. Jų ir nekalbino. Su G. P. pusbroliu nebendravo, nes manė, kad informacijos pakanka. Dėl specialybės keitimo – perteikė tai, ką girdėjo. Nekilo abejonių, ar tretieji asmenys susiję, nes ne jie jį susirado, o jis jų ieškojo. Po to, kai (duomenys neskelbtini) pažadėjo pateikti dokumentus, nepamena, ar juos matė.

20.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. V. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) lietuviai turi kelias Facebook grupes. Administratorė – ieškovo (duomenys neskelbtini) pažįstama. Galimai jos pagalba dingdavo komentarai. Kai norėdavo pakomentuoti, buvo užblokuojamas. Panašu, kad taip buvo ir su kitais (duomenys neskelbtini) klientais. K. M. nebuvo sumokėti pinigai, atsakydavo labai greitai. Pervedus, ėmė vėluoti. Teiginiu „kai pakeitė „S. A.“ kitos agentūros paslaugomis, sulaukė grasinimų“ perteiktas draugų pasakojimas, kad (duomenys neskelbtini) grasino, jog palikus jį, teks palikti ir (duomenys neskelbtini) (negaus vizos). Teiginys „A. M. apgaudinėja žmones“ paremtas tuo, kad girdėjo ne vieną istoriją, jog (duomenys neskelbtini) žadėjo vienaip, o gavosi kitaip. Teiginys „(duomenys neskelbtini)“ kilo iš draugų pasakojimų apie komunikaciją su (duomenys neskelbtini) iki ir po pinigų mokėjimo, iš draugų minėjimo apie dokumentų klastojimą. Teiginys “ (duomenys neskelbtini)“ yra apie merginą, kuri dėl sveikatos negalėjo išvykti iš (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) ją užblokavo ir neatidavė pinigų. Po ginčo publikacijos (duomenys neskelbtini) visgi susisiekė ir pinigus grąžino. Teigdamas „realiai viešai šantažuoja“, turėjo omenyje M. Č. žinutę dėl (duomenys neskelbtini) paviešinimo. Nenorėjo, kad žmonės būtų apgaudinėjami, todėl kreipėsi į 15min su elektroniniu laišku. Kitų trečiųjų asmenų (G. P., A. Z. ir M. Č.) nepažįsta ir jie niekaip nesusiję. Tik prasidėjus bylai susisiekė su A. Z. ir jo paklausė, ar gavo šaukimą į posėdį. Jokios sutarties su (duomenys neskelbtini) pasirašęs nebuvo. Bendravimas su juo truko apie metus iki išvykimo ir metus po jo. Po (duomenys neskelbtini) pakeitė agentūrą į (duomenys neskelbtini), bet bendravo ne su juo, o su jo darbuotoja. Pakeitė agentūrą dėl to, kad draugai skundėsi, buvo trinami komentarai, be to, kita kompanija pasiūlė geresnę kainą. (duomenys neskelbtini) nėra jo žeminęs, nėra paskleidęs jo asmens duomenų, nėra ėmęs iš jo neteisėtais būdais pinigų, nėra klastojęs sveikatos draudimo. Nežino, kiek klientai priklausomi nuo (duomenys neskelbtini), bet kadangi jis turi asmens duomenų, jo bijojo. Gyvai su žurnalistu nebendravo, tačiau nuomonės straipsnyje pateiktos objektyviai.

21.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo M. Č. paaiškino, kad su ja susisiekė žurnalistas, o ji pateikė savo istoriją. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūtį atvyko į (duomenys neskelbtini) mokytis anglų kalbos. Rugsėjo pabaigoje parašė (duomenys neskelbtini) “galiu susitvarkyti su draudimu kitą dieną“. Vėliau tai išėjo iš galvos. D. M. vėliau sutvarkė. Kai paskambino ieškovui, norėdama pranešti, kad atsisakys agento paslaugų, jis ją pavadino šiukšle. Atvykusi į (duomenys neskelbtini) sužinojo, kad atvyko nelegaliai, nes neturi sveikatos draudimo. Jį turėjo įsigyti prieš atvykdama į (duomenys neskelbtini). Kadangi gavo vizą, buvo tikra, kad turi ir draudimą. Kai pradėjo aiškintis, kodėl neturi draudimo, A. M. pagrasino perduoti informaciją į migraciją, taip pat grasino, kad neatvažiuos jos draugas. Grasino telefonu. Jis nenorėjo nutraukti bendradarbiavimo. Teiginyje žodžiai „juodu ant balto“ – žurnalisto pagražinimas. (duomenys neskelbtini) sakė neva ji prašė nedaryti draudimo, tačiau tai juk viena iš sąlygų vizai gauti. Prieš išvykdama į (duomenys neskelbtini) vizos partneriui neplanavo, tačiau A. M. jos ir nepaklausė, ar turi draugą. Kadangi savo vizos nematė, nežinojo, kas buvo priduota (duomenys neskelbtini) migracijos tarnybai. Kai nusprendė atvažiuoti draugas, paaiškėjo, kad rengiant jos dokumentus, jis nebuvo nurodytas. Dėl to patyrė daug išlaidų. Draugas turėjo paimti studijas, kurių nereikėjo. 6-13 tūkstančių eurų buvo už jos ir draugo aplikacijas, teisinę pagalbą, išlaidas migracijos agentui, studijas. (duomenys neskelbtini) yra mokėjusi pinigus, tik neprisimena už ką, galimai už atvežimą iš oro uostos iki gyvenamosios vietos. Teiginys „(duomenys neskelbtini)“ yra apie jos draugę, kuri norėjo atsivežti mamą atostogų, tačiau (duomenys neskelbtini) pareikalavo pinigų, nors jis nėra migracijos agentas ir imti pinigų už vizos pildymą negali. Ši draugė išvyko taip pat be draudimo. Apie ją žurnalistui minėjo. Draudimo nebuvimą, kai jis būtinas vizai gauti, suprato kaip dokumentų klastojimą. (duomenys neskelbtini) paslaugų atsisakė iš esmės dėl nemalonaus bendravimo. G. P. iki teismo proceso nepažinojo, su (duomenys neskelbtini) taip pat susipažino vėliau.

22.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo G. P. paaiškino, kad ginčas su (duomenys neskelbtini) kilo dėl vizoje neteisingai užpildytų dokumentų, nes vizos laikotarpis buvo trumpesnis nei studijos. Jis, kaip ir kiti tretieji asmenys, į (duomenys neskelbtini) atvažiavo be sveikatos draudimo, nors legaliai tai neįmanoma. Pusbrolio specialybės pavadinimas turėjo būti kitoks. Pastarasis, atvykęs į (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad studijų programa ir sąlygos kitokios. K. M., kodėl. Šis atsakė, kad nesusirinko žmonės, todėl neliko ir planuotos specialybės. Šį pokalbį girdėjo ir jis, ir G. P.. Informacijos apie pusbrolį žurnalistui nepateikė, bei jei reiktų, galėtų tai padaryti, minėtas aplinkybes galėtų patvirtinti pats pusbrolis.  Mano, kad toks (duomenys neskelbtini) elgesys susijęs su komisinių išsaugojimu. Konfliktas su (duomenys neskelbtini) kilo, kad paprašė sutvarkyti vizą (dėl per trumpo jos galiojimo laiko). P. M., kad dėl klaidos nenori patirti nuostolių. (duomenys neskelbtini) klaidą pripažino, bet ėmė pykti, kad reiks pildyti iš naujo. Jis klaidos pasekmių taip ir nesutvarkė. Pasiūlė tik padengti kitos vizos aplikacijos išlaidas. Visa kita teko padengti pačiam ((duomenys neskelbtini)) (skrydžio, draudimo išlaidas). Teko išvykti iš šalies ir vėl grįžti. Tai padaryti padėjo (duomenys neskelbtini). Pas jį ir perėjo.

23.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. Z. paaiškino, kad panašia veikla, kaip ir ieškovas, verčiasi jau (duomenys neskelbtini) metų. Sulaukė daug besikreipiančiųjų, prašančių patarimų kaip išspręsti vieną ar kitą situaciją dėl vizų. Tiems žmonėms (duomenys neskelbtini) suteikdavo neteisingą informaciją. M. Č. atveju jos draugas nebuvo paminėtas vizoje, todėl negalėjo prie jos jungtis. Girdėjo, kad į (duomenys neskelbtini) buvo atvykę žmonių be draudimo, nors jis būtinas vizai gauti. Draudimas jungiamas prie vizos. Sistema sugeneruoja formą. Nėra išsaugojęs dokumentų, bet yra tokį (netinkamą) matęs. Tais atvejais, kai žmonės neturėdavo draudimų, jis padėdavo juos susitvarkyti. Tai dešimčių žmonių patirtys. Sakydamas „suklastotas“ perteikė savo supratimą, kad dokumentas pateiktas be draudimo. Klastojimą suprato kaip situaciją, kai vieną dieną užsako draudimą, po to atšaukia, bet prideda draudimo dokumentą. Spėja, kad ieškovas taip ir darė. E. N. nepateikė jokio dokumento, nes jį buvo išsaugojęs nuorodoje, bet jos nerado. Žurnalistas prašė konkrečių žmonių duomenų, kontaktų, kad galėtų surinkti informaciją. Ką prisiminė, tą ir paminėjo. Nieks jo neprašė, kad būtų inicijuojama publikacija.

24.       Ieškinys atmestinas

25.       Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad tretieji asmenys G. P., M. Č. ir A. V. buvo ieškovo A. M. klientai, kuriems jis padėdavo gauti vizą, sutvarkyti dokumentus, ketinant studijuoti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atsakovė UAB „15min“ savo internetiniame portale www.15min.lt rubrikoje “Verslas/finansai” paskelbė publikaciją „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) ieškovas kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl viešai paskelbtos informacijos, prašydamas paneigti tam tikrus teiginius, esančius straipsnyje, kaip neatitinkančius tikrovės. (duomenys neskelbtini) atsakovė pateikė atsakymą dėl paneigimo, kuriame nurodė, kad paskelbti paneigimo negali, nes jame esantys duomenys per visuomenės informavimo priemonę buvo paskleisti trečiųjų asmenų, todėl dėl informacijos paneigimo A. M. turi teisę kreiptis į juos.

26.       A. M. pateikė skundą Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtos informacijos. Žurnalistų etikos inspektorius (duomenys neskelbtini) sprendimu skundą pripažino iš dalies pagrįstu, pripažino, kad paskelbdamas pareiškėjo asmeninę nuotrauką, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) pažeidė pareiškėjo teisę į privatumą ir Visuomenės informavimo įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei įpareigojo šį pažeidimą pašalinti.

27.       A. M. apskundė Žurnalistų etikos inspektoriaus (duomenys neskelbtini) sprendimo dėl publikacijoje „(duomenys neskelbtini)“ dalį, kuria atsisakyta pripažinti, jog ginčo informacija buvo pažeminti pareiškėjo garbė ir orumas. Vilniaus apygardos administracijos teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu A. M. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi A. M. skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, tačiau nurodė, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos aplinkybės, neturi prejudicinės reikšmės, o šis apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui ginti savo teises bei įstatymo saugomus interesus dėl garbės bei orumo pažeidimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

28.       CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018). Visgi tam, kad

29.       Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 ; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 ; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021).

30.       Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstą, autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio, būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020).

31.       Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, kad visi ginčijami 11-a teiginių pateikti kaip trečiųjų asmenų M. Č., A. V., G. P. ir A. Z. pasakojimai. Visi tretieji asmenys teismo posėdyje tai pripažino. Vieninteliame teiginyje „O jis man juodu ant balto parašė – tu manęs prašei nepirkti draudimo, tai aš tau suorganizavau, kad tu neturėtum draudimo“ žodžiai – „jis man juodu ant balto parašė“ M. Č. nurodyti kaip žurnalisto suteiktas akcentas minčiai, nors (duomenys neskelbtini) teigė tiesiog išdėsčiusi E. N. situaciją dėl draudimo neturėjimo. Visgi perklausius E. N. ir M. Č. pokalbio garso įrašą girdėti, kad ir šie žodžiai yra ne žurnalisto, o pačios (duomenys neskelbtini).

32.       Auškčiau nurodytuose teiginiuose pateikti arba trečiųjų asmenų pasakojimai – savo arba artimų žmonių patirčių perteikimas, arba situacijų vertinimai „tikriausiai sąmoningai neperspėjo“, „labiausiai vaikiną piktina“, „jos skaičiavimu“. Visais šiais atvejais tretieji asmenys teismo posėdyje nurodė pateikę savo nuomonę apie bendravimą su ieškovu, jo paslaugų teikimą ir kilusių problemų, gavus ieškovo paslaugas, sprendimą. Sutiktina su ieškovu, kad daugelyje teiginių nėra abejonių ar svarstymų, t.y. daugelis jų turi konstatuojamojo pobūdžio požymių, tačiau vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad publikacijoje pateikta žinia, o ne subjektyvus tam tikrų duomenų vertinimas, suvokimas ir jo perteikimas.

33.       Visi tretieji asmenys (M. Č., A. V., G. P.) turėjo neigiamos patirties (patys ar jų artimi žmonės) dėl ieškovo paslaugų teikimo, todėl jų teiginiai išreikšti kaip ieškovo veiklos kritika. Visgi kritiški teiginiai savaime nereiškia žinių paskleidimo. Nagrinėjamu atveju ieškovo veiklos kritika pateikta kaip trečiųjų asmenų nuomonė apie ieškovo veiklą. Atsižvelgiant į trečiųjų asmenų paaiškinimus, kad jie perteikė situacijas taip, kaip suprato, kad jomis tiesiog norėjo pasidalinti savo patirtimi ir subjektyviu patirčių vertinimu, visi aukščiau nurodyti teiginiai laikytini nuomone, o ne žinia.

34.       Nors nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali būti teismo ginamos CK 2.24 straipsnio pagrindu, tačiau asmens reiškiama nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, būti reiškiama sąžiningai bei etiškai, ja neturi būti siekiama įžeisti, pažeisti dalykinę reputaciją, nuslėpti ir iškraipyti faktus ir duomenis. Todėl tais atvejais, kai paskleidžiama garbę ir orumą žeminanti ar dalykinę reputaciją pažeidžianti nuomonė, tai padaręs asmuo pažeidžia bendrąją pareigą įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, taip pat pažeidžia ir bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis 3K3-247-701/2020). 

35.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmens dalykinė reputacija pažeista nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs, o juos paskleidęs asmuo yra nesąžiningas ir kaltas dėl jų skleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2009).

36.       Nagriėjamu atveju ginčo teiginiai, kuriuos teismas vertina kaip nuomonę, paskleisti internetiniame portale www.15min.lt rubrikoje “Verslas/finansai”. Jie paskleisti cituojant trečiuosius asmenis, vieną iš jų ir aiškiai įvardijant kaip G. P., o kitus nurodant pakeistas vardais: M. Č. kaip (duomenys neskelbtini), A. V. kaip (duomenys neskelbtini), A. Z. kaip (duomenys neskelbtini). Teiginiai paskleisti žurnalistui E. N. išklausius šiuos ir papildomai kitus, nepaminėtus asmenis, kurie pasidalijo panašia neigiama patirtimi dėl ieškovo paslaugų teikimo, taip pat suteikus galimybę pasisakyti ir pačiam ieškovui. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčo nėra, jog trečiųjų asmenų išsakyti teiginiai neiškraipyti, o pateikti iš esmės kaip tikslios citatos. Maža to, žurnalistui atlikus tyrimą, t.y. išklausius abiejų pusių nuomones ir jas visas, t.y. ne tik kritiškas, patalpinus į straipsnį. Siekdamas įsitikinti, kad iš A. V. gautame laiške pateikta informacija neišgalvota, E. N. susisiekė su mažiausiai 5 asmeninimis, kurie viešai skelbėsi nukentėję nuo „S. A.“ ir A. M.. Jie, kaip ir dar daugelis kitų, vienijosi Facebook grupėse „(duomenys neskelbtini), kuriose viešai skelbė informaciją apie neigiamas patirtis, bendradarbiaujant su „S. A.“ ir A. M.. Į bylą pateiktas trečiųjų asmenų susirašinėjimas su ieškovu, nuo ieškovo teiktų paslaugų nukentėjusių asmenų tarpusavio susirašinėjimas, trečiojo asmens A. V. atsakymai žurnalistui elektroniniu paštu, pokalbių su M. Č. ir A. V. garso įrašai patvirtina, kad E. N. atliko žurnalistinį tyrimą, išklausęs daugelio asmenų patirtis ir jas perteikė ginčo publikacijoje.

37.       Siekdamas patikrinti nusiskundimus ieškovo paslaugomis, žurnalistas (duomenys neskelbtini) elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovą, užduodamas klausimus, leidžiančius įsitikinti gautos informacijos patikimumu. Kaip matyti iš E. N. ir A. M. pokalbio telefonu (garso įrašo) stenogramos, ieškovas išsakė savo nuomonę dėl situacijų, kuriomis skundėsi jo klientai. Iš pateiktos stenogramos matyti, kad ieškovas neginčijo nei pačių situacijų, kuriomis skundėsi jo klientai, nei neigė buvus tokius asmenis, tik pateikė savo vertinimą. Tai sudarė pagindą žurnalistui parengti straipsnį pateikiant abiejų pusių nuomones. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek pačios publikacijos turinyje, tiek antraštėje ir net pavadinime nurodoma į dvi priešingas puses „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Faktiškai pateikti ir konkurento teiginiai, tačiau aiškiai nurodant, kad šią informaciją teikia panašią veiklą kaip ir A. M. vykdantis asmuo, jo konkurentas. Daugelio straispnyje cituojamų asmenų vardai pakeisti, išskyrus G. P., tačiau ieškovas juos atpažino, todėl jie nelaikytini jam anoniminiais. Ieškovo vardas pavardė atskleisti.

38.       Publikacijoje etiškai ir sąžiningai pateikiamos ieškovo klientų situacijos, panašią kaip ieškovas vykdančio asmens, neslepiant, kad tai jo konkurentas, ieškovo veiklos vertinimas bei atitinkamai ieškovo reakcija, atsakas, vertinimas. Taigi publikacijoje paviešintos studentų, kurie naudojosi ieškovo paslaugomis, asmeninės patirtys, jų ieškovo paslaugų kritika ir A. M. vertinimas, tokiu būdu galutines išvadas paliekant pasidaryti pačiam skaitytojui. Teismo vertinimu žurnalistas neprivalėjo atlikti platesnio žurnalistinio tyrimo ir papildomai apklausti daugiau asmenų ar būtinai reikalauti rašytinių įrodymų, nes jis neatlieka baudžiamojo persekiojimo ir jo darbas nėra parengti kaltinamąjį aktą. Jo tikslas buvo surinkti abipusią informaciją, ją pateikti, iškeliant daugeliui aktualią problemą, bei palikti vertinimą skaitytojui. EŽTT praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl išsakytos nuomonės pagrįstumo, turi būti taikomas protingas, išsakytų teiginių pobūdį ir faktinių aplinkybių kontekstą atitinkantis įrodinėjimo standartas (Dyuldis and Kislov v.Russia, no. 25968/02, judgement of 31 July 2007, par. 48). EŽTT ne kartą pasisakė, kad yra nepriimtina nacionalinių teismų praktika, kuomet vienintelis kelias teiginiui, jog kažkas padarė nusikaltimą, patvirtinti buvo reikalavimas įrodyti, jog jis arba ji buvo dėl to nuteistas (Kasabova v. Bulgaria, par. 62; Flux v. Moldova (no. 6), no. 22824/04, §11 and 31, 29 July 2008). Tvirtinimai (kaltinimai) spaudoje negali būti lygiaverčiai prilyginami kaltinimams baudžiamajame procese (Kasabova v. Bulgaria, par. 62). Teismai, nagrinėjantys šmeižto bylą, taip pat negali tikėtis iš atsakovų prokurorų elgesio ar daryti jų likimą priklausomą nuo to, ar baudžiamojo persekiojimo institucijos nusprendžia palaikyti kaltinimus, ar pajėgia užtikrinti asmens, prieš kuriuos atsakovai pateikė teiginius spaudoje, nuteisimą.

39.       Atsižvelgiant į tai, nors nurodyta “(duomenys neskelbtini)“, tačiau šiais teiginiais išsakytos teisinio išsilavinimo neturinčių, tačiau taip nesklandų dokumentų tvarkymą (sveikatos draudimų neparengimą ar parengimą pavėluotai, išsamios inforamcijos apie studijų programą, galimybę į šalį atsivežti draugą nesuteikimą, klaidos nurodant vizos terminą) suvokusių asmenų nuomonės, vertinimai, kuriems paskleisti publikacijoje pakako atlikto žurnalistinio tyrimo, juo labiau, palikus ieškovui teisę ir galimybę toje pačioje publikacijoje pateikti savo situacijų vertinimą. Aplinkybė, kad nukentėję jautėsi daug ieškovo klientų, kad ir jo konkurentas matė paslaugų trūkumų, kurie nebuvo vienkartiniai, sudarė pagindą paviešinti problemą, taip siekiant paskatinti žmones būti atidesnius. Teiginiams dėl vadinimo šiukšle ir kitokiasi epitetais, nuostolių skaičiavimo, didesnio pagrindimo pateikti objektyviai neįmanoma, nes M. Č. įtemptas pokalbis su ieškovu vyko žodžiu, o skaičiavimą ji atliko pati, preliminariai, pagal savo nusotolių suvokimą. Vertinimą, kad A. M. ima mokestį už paslaugas, nors (duomenys neskelbtini) negali imti pinigų, M. Č. grindė girdėta draugės patirtimi, o ieškovo grasinimus suprato kaip gasdinimą „iškloti susirašinėjimo laiškus“, apie kuriuos ieškovas kalba žinutėje M. Č., perspėdamas, kad „(duomenys neskelbtini)“. Pastarąjį perspėjimą M. Č. objektyviai galėjo suprasti kaip gąsdinimą, apie kurį papasakojus kitiems studentams, jie taip pat teigė (duomenys neskelbtini) gądinant žmones. Teiginiu apie specialybės keitimą nepasitarus G. P. pasidalijo savo pusbrolio patirtimi. Teismo posėdžio metu tai pripažino, patvirtino, kad pokalbį „dėl specialybės pakeitimo“ tarp pusbrolio ir A. M. girdėjo pats. Atsižvelgiant į tai, žurnalistui papildomai apklausti G. P. pusbrolį nebuvo būtina.

40.       Ieškovas į bylą pateikė (duomenys neskelbtini) specialisto išvadą, kurioje nurodyta, jog vertinant informacijos gavėjo (vidutinio skaitytojo) suvokimą pagal šaltinį, ši publikacija suprantama kaip objektyvi, faktais grįsta, patikrinta ir neiškraipyta tiesa apie verslininką, kurio vykdoma veikla skundžiasi studentai, o jis jiems grasina.

41.       Su šia išvada teismas sutinka tik tuo aspektu, kad žurnalistas pateikė informaciją objektyviai, t.y. neiškraipė trečiųjų asmenų ir ieškovo A. M. teiginių, priešpastatė juos, tokiu būdu leisdamas ieškovui kontrargumentuoti. Visgi nėra pagrindo teigti, kad straipsnis nurodo į pateikiamą neginčijamą tiesą apie verslininką. Priešingai, pačioje antraštėje nurodyta A. M. pozicija, jog jis kaltinimus vadina „šmeižtu“, „konkurentų sąmokslu“, rodo, kad pateikiami visiškai skirtingi vertinimai, studentų ir verslininko konfliktas, kuriame abi pusės jaučiasi teisios, tačiau, kas iš tiesų teisus, paliekama spręsti skaitytojui.

42.       Specialisto išvadoje nurodyta, kad publikacijoje aiškiai išreikštas autoriaus požiūris.

43.       Teismas su tuo nesutinka. Itin svarbią reikšmę turi tai, kad straipsnyje nuo pat jo antraštės pateikiamos dvi pozicijos: (duomenys neskelbtini), o žurnalistas lieka tik tarpininku, pateikiačiu, susisteminančiu dviejų pusių pozicijas. Taigi žurnalistas straipsnyje perteikia studentų nusivylimą A. M. bei pastarojo reakciją į tai. Skaitytojui nurodoma, kad vieną ar kitą patirtį perteikia konkretus asmuo, tik publikacijoje nurodant pakeistą vardą, tačiau kiekvienas šių asmenų realus. Publikacijoje aiškiai nurodoma, kad A. M. pozicija dėl studentų kaltinimų – šmeižtas. Vadinasi, skaitytojai perpėjami, kad visa, kas straipnyje bus pateikta kaip studentų patirtys ir nuomonės, kitos pusės, t.y. A. M. laikoma netiesa, šmeižtu, „konkurentų sąmokslu“.

44.       Net jei daryti prielaidą, kad, kaip nurodyta specialisto išvadoje, vidutinis skaitytojas dažniausiai neskaito teksto nuosekliai, nuo pradžios iki pabaigos - dažniausiai perskaito pavadinimą, įžangą, peržiūri iliustracijas ir jų paantraštes, poskyrių pavadinimus, paryškintas citatas, tai nagrinėjamu atveju  informacija ginčo publikacijoje esančiame pavadinime, paantraštėje buvo pateikta kaip dvi priešingos nuomonės, rodančios dviejų pusių konfliktą, tačiau nenukreipiančios į vieną konkrečią tiesą.

45.       Nors publikacijoje vienas po kito pateikiama po kelis studentų teiginius, tačiau po jų - A. M. komentaras. Straipsnyje nurodyta tai, ką ieškovas teigė ir bylos nagirnėjimo metu – „kaltinimas nėra pagrįstas faktais“. Taip pat paviešinama ne tik ieškovo pozicija, kaip jis supranta studentų nuomonę apie jį, bet ir jo ketinimai, reaguojant į studentų teiginius „(duomenys neskelbtini)“. Tai dar labiau sustiprina įspūdį dėl abejotinos studentų teikiamos informacijos, nes A. M. ne tik sako, jog studentai sako netiesą, bet ir ketina dėl savo teisių pažeidimo kreiptis į teismą, vadinasi, studentų teiginiai nepatvirtinti faktais, galimai netikslūs ar net neteisingi.

46.       Taigi publikacija „(duomenys neskelbtini)“ parengta cituojant realiai egzisuojančių žmonių teiginius, jų neiškraipant, o publikacijos tikslas – atkreipti dėmesį į problemą - galimus agento paslaugų siekiant gauti vizą (duomenys neskelbtini) ir ten studijuoti trūkumus - ir siekis perspėti žmones būti atidesnius, yra teigiamas. Nors  informacija pateikta kritiškai, bet etiškai ir tiksliai. Jį pagrįsta asmenine trečiųjų asmenų M. Č., G. P., A. V. ir A. Z. arba jų draugų, pažįstamų patirtimi bei jos subjektyviu suvokimu. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagirndo ginčijamus žurnalisto pacituotus trečiųjų asmenų teiginius, išsakytus kaip jų nuomonę, vertinti kaip pateiktus be jokio pagindo, taip pat laikyti, kad teiginiai paskleisti nesąžiningai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo įpareigoti ginčijamus teiginius pašalinti iš portalo bei priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą.

47.       CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų priteisimo į valstybės biudžetą.

48.       Atsakovė šioje byloje patyrė 5 983,75 Eur (3 164, 15 Eur + 479,16 Eur + 2340,44 Eur) atstovavimo išlaidų. Jos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Šios išlaidos, išskyrus jų dalį (1 317,69 Eur) už atsiliepimus į atskirąjį ir kasacinį skundus, kurių pagrindu buvo panaikinta 2020-09-14 nutartis, priteisiamos iš ieškovo.

49.       Atmetus ieškinį, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atstovavimo išlaidas rengiant atskiruosius skundus dėl 2020-09-14 ir 2020-10-20 nutarčių, kurių pirmoji buvo panaikinta kasacinės instancjos teismo, o panaikinus pastarąją, buvo pagindas panaikinti ir 2020-10-20 nutartį. Šios išlaidos sudaro 400 Eur, jas patviritna į bylą pateiktos sąskaitos (kvievienam atskirajam skundui po 200 Eur) ir mokėjimo nurodymai), todėl priteisiamos iš atsakovės.

50.       Atėmus atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas, kurios nepriteisiamos iš ieškovo, ir atlikus iš ieškovo atsakovei ir iš atsakovės ieškovui priteistų atstovavimo išlaidų įskaitymą, atsakovei priteisiama 4 250,06 Eur (5967,75 – 1 317,69 – 400) atstovavimo išlaidų.  

51.       Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,48 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „15min“, į.k. 126366874, iš ieškovo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), 4 250,06 Eur (keturis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų, 6 ct) atstovavimo išlaidų.

 Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                 Loreta Šiškienė