(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. B., uždarosios akcinės bendrovės „Group Europa Investment“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Europa Group“ netiesioginį ieškinį atsakovams R. B., uždarajai akcinei bendrovei „Aderas“, M. J., uždarajai akcinei bendrovei „Teniso pasaulis“, uždarajai akcinei bendrovei „Sitis“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, nesąžiningos konkurencijos veiksmų, nuostolių atlyginimo ir uždraudimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame be kitų reikalavimų prašė priteisti solidariai iš UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. bendraieškovų UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group“ naudai dėl neteisėtų veiksmų ir nesąžiningos konkurencijos patirtus 1 960 019,16 Lt nuostolius.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo atsakovams UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar / ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, vertybinius popierius už bendrą 1 960 019,60 Lt sumą, o šio turto esant nepakankamai nurodė areštuoti atsakovams priklausančias pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas ir atsiskaityti su ieškovu; taip pat nustatė atsakovams kitus draudimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties dalį dėl 1 960 019,60 Lt arešto taikymo trijų solidarių atsakovų atžvilgiu, nurodydamas atsakovų turtą areštuoti lygiomis dalimis – kiekvienam iš atsakovų areštuoti turto už 653 339,87 Lt sumą.

2014 m. spalio 20 d. ieškovai patikslino ieškinį, be kita ko papildomai prašydami iš atsakovo UAB „Aderas” priteisti iš UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group” perkelto verslo kainą – 21 110 096 Lt; priteisti solidariai iš UAB „Aderas”, M. J. ir R. B. bendraieškių UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group” naudai dėl neteisėtų veiksmų ir nesąžiningos konkurencijos patirtą žalą: UAB „Group Europa Investment“ naudai 1 391 697 Lt bei už kiekvieną dieną po 2014 m. spalio 17 d. – 1 963 Lt iki visiško teismo sprendimo įgyvendinimo; UAB „Europa Group” naudai 3 560 792 Lt bei už kiekvieną dieną po 2014 m. spalio 17 d. – 5 060 Lt iki visiško teismo sprendimo įgyvendinimo.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 21 d. nutartimi taikė papildomas laikinąsias apsaugos priemones: ieškovo A. B. 2 992 469,4 Lt dydžio turtinio reikalavimo užtikrinimui areštavo solidarių atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. turtą lygiomis dalimis – kiekvienam iš atsakovų areštavo turto už 997 489,8 Lt sumą; ieškovo A. B. 21 110 096 Lt dydžio turtinio reikalavimo užtikrinimui areštavo atsakovo UAB „Aderas“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ar / ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises, vertybinius popierius, išskyrus pinigines lėšas.

Atsakovas UAB „Aderas“ prašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones:

1. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria areštuotas atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. turtas lygiomis dalimis, ir leisti UAB „Aderas“ trūkstamai nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, turtinių teisių, vertybinių popierių nurodytai arešto sumai areštuoti solidariam atsakovui R. B. priklausantį turtą;

2. Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dalį, kuria areštuotas solidarių atsakovų UAB „Aderas“, M. J. ir R. B. turtas lygiomis dalimis, ir leisti UAB „Aderas“ trūkstamai nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, turtinių teisių, vertybinių popierių nurodytai arešto sumai areštuoti solidariam atsakovui R. B. priklausantį turtą.

Prašyme nurodė, kad dėl sąskaitose esančių lėšų arešto įmonė negali vykdyti ūkinės–komercinės veiklos, tokia situacija neatitinka ir paties ieškovo deklaruojamo intereso iki bylos išnagrinėjimo pabaigos apsaugoti UAB „Aderas“ verslą nuo sužlugdymo. Neareštuotų R. B. turtinių teisių vertės visiškai užtenka UAB „Aderas“ trūkstamai turto ir piniginių lėšų arešto sumai padengti. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo reikalavimai trūkstamai sumai nebūtų užtikrinti, kadangi UAB „Aderas“ turto nebeturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 19 d. nutartimi atsakovo UAB „Aderas“ prašymą tenkino – pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties atitinkamas dalis, leisdamas UAB „Aderas“ trūkstamai nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir / ar nekilnojamojo turto, turtinių teisių, vertybinių popierių nurodytai arešto sumai areštuoti solidariam atsakovui R. B. priklausantį turtą.

Teismas atsižvelgė į atsakovo R. B. pateiktą sutikimą, kad trūkstamai UAB „Aderas“ turto arešto sumai būtų areštuotas jam priklausantis turtas. Teismas sprendė, kad taikytas areštas yra neadekvatus siekiamiems tikslams, nes juo yra trikdoma įmonės veikla. Teismo vertinimu, nukreipus areštą trūkstamai sumai į kito solidaraus atsakovo turtą,  ieškinio reikalavimas taip pat bus užtikrintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas A. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Skundžiama nutartimi neteisėtai pakeista aukštesnės instancijos teismo nutartis. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis yra įsiteisėjusi (CPK 331 str. 6 d.) ir neskundžiama kasacine tvarka (CPK 151 str.). Apygardos teismas, pakeisdamas Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, pažeidė Lietuvos Respublikos teismų instancinę sistemą ir Teismų įstatyme nustatytą apygardos teismo kompetenciją.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, kuria nustatyta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarka, turi res judicata galią. Dėl šios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savo esme neturi prieštarauti minėtoje nutartyje nustatytai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarkai. Ši tvarka nenumato galimybės keisti laikinąsias apsaugos priemones tuo atveju, kai vienas iš solidarių atsakovų nenori, kad būtų areštuotas jo turtas. Atsakovų tarpusavio susitarimas keisti apeliacinės instancijos teismo nustatytus arešto dydžius kiekvienam iš atsakovų nėra galimas, nes tokios procedūros nenumato nei CPK, nei kiti teisės aktai.

3. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartyje nustatyta, kad tik tuo atveju, jei antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neranda atitinkamo solidaraus atsakovo turto, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą, kad būtų leista areštuoti didesnio masto kito atsakovo turtą. Šioje dalyje „suinteresuotas asmuo“ reiškia ieškovą, bet ne atsakovus. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai atsakovai gali prašyti netaikyti jiems laikinųjų apsaugos priemonių atsižvelgiant į jų turtinę padėtį, nors įsiteisėjusia teismo nutartimi jos yra pritaikytos.

Ieškovai UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group” prašo ieškovo A. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Atsiliepime, be apelianto skunde jau nurodytų argumentų, papildomai nurodė, kad įmanoma situacija, kuomet teismas ieškinį tenkins to atsakovo, kuriam netaikomi jokie apribojimai, atžvilgiu, o tai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Atsakovui UAB „Aderas“ siekiant sumažinti jam tenkančių apsunkinimų mastą, CPK 148 straipsnio 2 dalis numato galimybę arba įmokėti prašomą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, arba priimti laidavimą, arba įkeisti turtą.

Atsakovai UAB „Aderas“ ir M. J. prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

1. Laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios, nes jos skirtos sureguliuoti ginčo šalių santykius iki ginčo išsprendimo, tačiau ne išspręsti ginčą iš esmės.

2. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas nėra skirtas vien tik ieškovo interesų užtikrinimui. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį viena laikinoji apsaugos priemonė kita gali būti keičiama ne tik išieškotojo, tačiau bet kurios bylos šalies ar bet kurio kito suinteresuoto asmens prašymu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą.

3. Skundžiama nutartimi Vilniaus apygardos teismas teisingai pritaikė Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartyje nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių galimą keitimo tvarką. Skundžiama nutartimi nėra sumažintas arešto mastas UAB „Aderas“ atžvilgiu. Jei bylos nagrinėjimo metu UAB „Aderas“ įgytų kito turto – ieškovo reikalavimas būtų užtikrinamas ir UAB „Aderas“ turtu.

4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki jų pakeitimo skundžiama nutartimi buvo visiškai neproporcingos. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo padėtis pagerėjo, kadangi padidėjo jo pareikštų reikalavimų įvykdymo galimybė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies pakeistos ankstesnės apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo institutas atlieka tiek ieškovo, tiek atsakovo teisių apsaugos funkciją: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba nepasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus. Taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti keičiamos, jeigu nustatoma, kad to prašantis suinteresuotas asmuo pasiūlo lygiavertį ieškovo pareikštų materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimų įvykdymo užtikrinimą arba pagrindžia egzistuojant neabejotiną poreikį sumažinti taikytus suvaržymus, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą (CPK 145 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje solidariems atsakovams UAB „Aderas“, R. B. ir M. J. pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas, kurio įvykdymui užtikrinti Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartimi, be kita ko, pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų turtą bendrai 1 960 019,60 Lt sumai. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 19 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl 1 960 019,60 Lt arešto taikymo trijų solidarių atsakovų atžvilgiu ir areštavo atsakovų turtą lygiomis dalimis (po 653 339,87 Lt). Taigi minėta nutartimi apeliacinės instancijos teismas nustatė turto arešto taikymo tvarką tarp pačių atsakovų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas šią tvarką atsakovų UAB „Aderas“ ir R. B. atžvilgiu pakeitė: pirmajam atsakovui prašant, o antrajam – sutinkant, teismas leido areštuoti R. B. priklausančio turto tiek, kiek šio turto (t. y. kilnojamųjų ir / ar nekilnojamųjų daiktų, turtinių teisių, vertybinių popierių) trūksta UAB „Aderas“ tenkančiai arešto daliai. Tokiu būdu atsakovui UAB „Aderas“ buvo sudaryta galimybė išvengti lėšų arešto tuo atveju, jeigu ieškiniui užtikrinti pakaktų atsakovo R. B. turimo turto.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios. Tokias priemones, išnykus būtinumui jas taikyti ar kitaip pasikeitus aplinkybėms, bet kada gali panaikinti ar pakeisti tiek aukštesnės instancijos teismas, kurio žinioje yra byla, tiek ir pats jas pritaikęs teismas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymu pakeitė anksčiau šioje byloje apeliacinės instancijos teismo nustatytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, savaime nedaro tokio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo neteisėtu bei prieštaraujančiu teismų instancinei sistemai. Kaip minėta, po Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi buvo padidintas atsakovų turto arešto mastas (iki 997 489,8 Lt kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu). Pagal teismo nustatytą tvarką, pirmiausia turėjo būti areštuojami atsakovams nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji ir / ar nekilnojamieji daiktai, turtinės teisės ir vertybiniai popieriai, o šio turto nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti – areštuojamos atsakovų piniginės lėšos. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto, tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje–komercinėje veikloje. Atsakovas UAB „Aderas“ prašė pakeisti turto arešto tvarką motyvuodamas tuo, kad įmonės turimo turto nepakanka arešto sumai padengti, o apyvartinių lėšų areštas žlugdo įmonės ūkinę–komercinę veiklą. Atsakovas pateikė prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino šį prašymą (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nebuvo sumažintas bendras arešto mastas, o tik pakeista arešto taikymo tvarka dviejų atsakovų ­– UAB „Aderas“ ir R. B. – tarpusavio atžvilgiu, t. y. pakeistas jiems nustatytų suvaržymų santykis. Konstatuoti, kad dėl to sumažės ieškinio užtikrinimas, nėra jokio pagrindo. Apeliantas nepagrindė, kokiu būdu skundžiamas laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėta nutartimi solidarių atsakovų turtą lygiomis dalimis areštavo siekdamas užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas civiliniame procese (CPK 17 str.). Jeigu patys atsakovai susitaria ir sutinka, kad jų atžvilgiu laikinosios apsaugos priemonės būtų taikomos ne vienoda apimtimi, teismas turi į tai atsižvelgti, atitinkamai pakeisdamas nustatytus apribojimus, su sąlyga, kad tai nepažeis ieškovo teisių ir laikinųjų apsaugos priemonių tikslų. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, šiuo atveju atsakovas UAB „Aderas“ neprašė teismo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Apeliantas teisingai aiškina Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kurioje pasakyta, kad tik tuo atveju, jei antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neranda atitinkamo solidaraus atsakovo turto, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą, kad būtų leista areštuoti didesnio masto kito atsakovo turtą. Akivaizdu, kad šiame kontekste „suinteresuotas asmuo“ iš esmės reiškia ieškovą. Tačiau čia turima omenyje tai, kad areštavus solidarių atsakovų turtą lygiomis dalimis, ieškovas tam tikru atveju turi teisę reikalauti nukrypti nuo lygių dalių principo. Kaip minėta, atsakovų turto areštas lygiomis dalimis nustatytas siekiant užtikrinti būtent atsakovų procesinį lygiateisiškumo principą. Minėtas apeliacinės instancijos teismo išaiškinimas neužkerta kelio atsakovams kreiptis į teismą su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ar jų taikymo tvarką (CPK 148 str. 1 d.).

Ieškovų UAB „Group Europa Investment“ ir UAB „Europa Group” argumentas, kad vienintelis būdas atsakovui UAB „Aderas“ sumažinti jam tenkantį arešto mastą – imtis CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi esant keliems solidariems atsakovams, galimas jų tarpusavio susitarimas, pagal kurį vienas iš atsakovų prisiima didesnę apribojimų dalį, jeigu tam yra svarbių priežasčių (kaip kad šiuo atveju – siekis išvengti bendrovės ūkinės–komercinės veiklos sutrikimų bei šios veiklos nutraukimo). Atsakovas UAB „Aderas“ poreikį pakeisti laikinąsias apsaugos priemones grindė būtent apyvartinių lėšų bei turimo turto trūkumu, todėl atsakovas negali nei sumokėti reikalaujamos sumos į teismo depozitinę sąskaitą, nei įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo UAB „Aderas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.