Civilinė byla Nr.2-572-824/2013

(Proceso Nr.2-25-3-00418-2013-1)

                 Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 78.2.1; 110.4; 99.7

 (S)

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 6 d.

Kretinga

          Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Diana Navickienė, sekretoriaujant Ingai Kanareikinai, dalyvaujant ieškovei I. M., atsakovui A. L., išvadą byloje teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aušrai Margevičienei, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. M. ieškinį atsakovui A. L., institucija teikianti išvadą – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

n u s t a t ė :

          ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui, gim. 2002-02-27, po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės arba kol jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniuose skyriuose. Parengiamojo teismo posėdžio metu tikslino reikalavimą ir atsisakė jo dalies dėl išlaikymo priteisimo iki sūnaus pilnametystės arba kol jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniuose skyriuose

          Nurodė, kad su atsakovu gyveno nesusituokę ir 2002-02-27 jiems gimė sūnus E. L.. Atsakovas smurtauja, nuo 2013 metų vasario mėnesio paliko šeimą, yra atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuo 2013 metų vasario mėnesio atsakovas nesirūpina nepilnamečio sūnaus E. L. auklėjimu, vystymusi, sveikata, neskiria materialinių lėšų sūnaus išlaikymui. Ieškovės vienintelis pajamų šaltinis yra gaunamas darbo užmokestis 480 Lt. Kitų pajamų šaltinių neturi. Su sūnumi gyvena jos nuosavybei priklausančiame dalyje namo, adresu Briedžių g. 7-4, Kretinga. Gyvenamos patalpos šildomos kietu kuru, perka malkas, moka už komunalines paslaugas. Sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia ne pakankamai, kad būtų patenkinti jo minimalūs poreikiai. Sūnui reikalinga mėnesiui skirti po 500 Lt, t.y. kasdienei mitybai – 200 Lt, vaistams, vitaminams, avalynei, drabužiams – 50 Lt, laisvalaikio reikmėms apie 130 Lt, lavinimosi priemonėms – 30 Lt, kelionei į/iš mokyklos -50 Lt, sporto užsiėmimams. Šie vaiko poreikiai yra protingi ir minimalūs. Mano, kad atsakovo pajamos yra pakankamos teikti sūnui 500 Lt išlaikymą. Atsakovas yra sveikas, darbingas, jauno amžiaus vyras galinti dirbti ir gauti pajamų, jis nėra socialiai remtinas.

          Atsakovas atsiliepimo nepateikė, o teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis mokėti po 250 Lt. Nurodė, kad kartu su ieškove nebegyvena nuo 2013 m. vasario mėnesio ir nuo to laiko sūnaus išlaikymui neskiria jokių lėšų. Nurodė, kad atsakovas dirba padienius darbus bei ketina užsiimti veikla pagal verslo liudijimą, verstis statybos darbais. Vidutinis jo mėnesinis uždarbis apie 800 litų dydžio. Nurodė, kad turi skolos 471 Lt už komunalinius patarnavimus.

          Institucijos teikiančios išvadą atstovė A. M. nurodė, kad išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis po 500 litų per mėnesį E. L. iš atsakovo A. L., atitinka vaiko interesus. (b. l. 22, 33-34).

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinama, kad atsakovas ieškinį pripažįsta iš dalies, tai yra dėl 250,00 Lt išlaikymo dydžio (b. l. 33-34), tačiau teismas, remdamasis sekančiais argumentais, mano, kad atsakovas turi pareigą teikti didesnio dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

          Faktinės bylos aplinkybės.

          Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad E. L., gim. 2002-02-27, tėvai yra A. L. (atsakovas) ir I. M. (ieškovė) (b. l. 4). E. L. mokosiKretingos Simono Daukanto pagrindinės mokyklos 4 klasėje (b. l. 22-23), spec. poreikių neturi. I. M. dirba UAB „Elsma“, gauna apie 480 Lt pajamų (b. l. 10, 22-23, ). I. M. turi jos vardu registruoto nekilnojamojo registruotino turto (b. l. 13-15, 16-17). Duomenų apie jo įdarbinimus nėra (b. l. 32).

Dėl išlaikymo priteisimo.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Duomenų apie tai, kad atsakovas vykdytų pareigą teikti savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą byloje nėra. Kadangi išlaikyti nepilnametį vaiką yra abiejų tėvų pareiga (CK 3.192, 3.194 straipsniai), todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui.

LR CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Ieškovė teigia, kad atsakovas nuo 2013 metų vasario mėnesio pradžios, po įvykusio smurto artimoje aplinkoje paliko šeimą, išvyko gyventi kitur ir nuo to laiko atsakovas neskiria nepilnamečiui sūnui Evaldui lėšų jo išlaikymui. Atsakovas su tuo sutinka. Todėl konstatuotina, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2013-02-05. Išlaikymo įsiskolinimas priteistinas nuo 2013-02-05.

Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso    6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. m. S., bylos Nr.3K-3-259/2004, paskelbta Teismų praktikoje Nr.22, p. 13–22). Nustatant išlaikymo dydį atsižvelgtina ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (LR CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Be to, siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 09 13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-469/2006, 2006 11 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-628/2006).

Įvertinus atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad atsakovas pastaruoju metu oficialiai nedirba, nors yra darbingas, jo darbingumas nėra apribotas, neturi kitų išlaikytinių, neturi kreditorinių įsiskolinimų. Esant nurodytoms bylos aplinkybėms ir įstatyminėms nuostatoms, teismas daro išvadą, jog byloje nustatytos objektyvios aplinkybės, leidžiančios nustatyti mažesnį nei minimali mėnesio alga išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Be to, teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, atsižvelgdamas į tai, kad, ieškovė iki teismo posėdžio nepateikė sūnaus poreikių detalesnės suvestinės ir šiuos poreikius pagrindžiančių turimų įrodymų, nors teismas siūlė tai padaryti ieškovei, byloje nesant įrodymų, leidžiančių teigti, kad ieškovė sūnaus išlaikymui kas mėnesį išleidžia po 1000 Lt, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais mano, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas iš dalies. Iš atsakovo dukters išlaikymui priteistinas 350 Lt kas mėnesį mokamas išlaikymas. Labiau mažinti šią sumą nėra pagrindo, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinti nepilnamečio asmens būtini ir minimalūs poreikiai.

Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-05 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui už laikotarpį nuo 2013-02-05 iki 2013-04-04, kas sudaro 700 Lt sumą, kuri apskaičiuojama taip: 2 mėnesiai x 350 Lt. Priteistų  nepilnamečio šalių sūnui išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

Pažymėtina, jei vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, ilgiau kaip mėnesį negauna teismo nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį, turi teisę kreiptis į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją išmokoms gauti. Taip pat konstatuotina, kad asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti išlaikymą vaikams, privalo ją tiksliai ir be išlygų vykdyti. Kol toks teismo sprendimas nėra pakeistas ar panaikintas, net vaiko tėvams rūpinantis jais kitais būdais, nei nurodyta sprendime, baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Taip pat pažymėtina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (LR CK 3.201 str. 1 d.). Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį gali būti vaiko poreikių pasikeitimas, vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Duomenų apie ieškovės ir atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (LR CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Esant nurodytoms įstatyminėms nuostatoms ir aplinkybėms, iš atsakovo valstybei priteistinas 368 Lt žyminis mokestis, kuris apskaičiuojamas taip: 126 Lt (350 Lt x 12 x 3 proc.) +21 Lt (700 Lt x 3 proc.).

Patenkinta ieškovės reikalavimų dalis sudaro 70 procentai, atmestų reikalavimų dalis sudaro 30 procentai.

Proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 101 Lt žyminio mokesčio, ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (Lietuvos Respublikos CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš šalių išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos, kadangi neviršija 10 Lt sumos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 261, 263, 264, 269, 270, 282 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. L., gim. 2002-02-27, mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct.) kas mėnesį nuo 2013-04-05 iki sūnaus pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo A. L. 700 Lt (septynių šimtų litų 00 ct.) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2013-02-04 iki 2013-04-05, sūnui E. L..

I. M. skirtina nepilnamečio lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Iš atsakovo valstybei priteisti 101 Lt (vieno šimto vieno lito 00 ct.) žyminį mokestį.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Kretingos rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                  Diana Navickienė