Civilinė byla Nr. e2S-1635-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01071-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.11.4; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.5; 3.3.2.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 31 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1356-347/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio energija“ ieškinį atsakovui Labdaros ir paramos fondui „Biblijos skeptras“ dėl apmokėjimo už šilumos energiją.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė AB „Panevėžio energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ 1 794,27 Eur skolą, 418,33 Eur delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino.

2.       Kauno apylinkės teisme 2022 m. kovo 15 d. pateiktas atsakovės (pareiškėjos) Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma dėl nesąžiningai pareikšto ieškinio priimti atitinkamą nutartį (reg. Nr. DOK-33650). Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti.

3.       Atsakovė, šalindama teismo nutartimi nustatytus trūkumus, 2022 m. rugpjūčio 10 d. Kauno apylinkės teisme pateikė raštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi atsakovės Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir su priedais grąžino jį pateikusiam asmeniui.

5.       Teismas laikė, kad atsakovė (pareiškėja) Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, kadangi kaip ir pradiniame 2022 m. kovo 15 d. teisme gautame pareiškime nėra nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nenurodytas pareiškimą paduodančios šalies prašymas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

6.       Atskiruoju skundu atsakovė Labdaros ir paramos fondo „Biblijos skeptras“ prašo bylą perduoti nagrinėti iš naujo iš esmės nešališkam teismui arba bylą perduoti prokuratūrai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismas nesilaiko pagrindinių principų. Aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas sprendime už akių yra konstatavęs aplinkybes, kurios yra neteisingos. Atsakovė nevartoja ieškovės tiekiamos šilumos energijos, dėl to yra jai neskolinga. Skolos nėra, todėl negali būti ir palūkanų. Atsakovė jokios prievolės ieškovei neturi, teismui buvo pateiktas registro įrodymas, kad ieškovė atsakovės patalpų nešildo.

6.2.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime už akių taip pat neigiamai atsiliepta apie atsakovės dalyvavimą teismo posėdžiuose. Atsakovė buvo informavusi teismą apie nedalyvavimą ir tai padarė iš anksto, pateikė medicininius liudijimus. Teismas klaidingai konstatuota, kad atsakovės prašymu teismo posėdžiai buvo atidėti. Atsakovė prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o nuo atsakovės dalyvavimo ar nedalyvavimo bylos esmė nesikeičia. Atsakovė informavo teismą, kad ji nėra tinkama atsakovė byloje, dėl to buvo pranešta, kad atsakovės statusu įmonė byloje dalyvaus.

6.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatsako į atsakovės paduotų raštų esmę, nepaneigia nurodytų argumentų, bet ieško atsakymų terminuose, nors dokumentų pateikimo terminas nepažeistas. Visi raštai ir priedai teismui pateikti pagal nustatytus terminus. Teismui prireikė Kauno apygardos teismo išaiškinimo, nutarties, kad būtų priimtas atsakovės pareiškimas dėl praleisto termino. Teismas teigia abstrakčiai, konkrečiai nenurodydamas atsakymo (pareiškimo) trūkumų.

6.4.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį be ikiteisminio tyrimo, nors jam buvo pranešta, kad ieškovės pateiktos sąskaitos yra fiktyvios. Teismui pateikti įrodymai, kad atsakovės buveinės patalpos nešildomos. Jau ši byla tęsiasi virš metų. Kiek sugaišta brangaus laiko susirašinėjant, vietoje to, kad teismas pavestų ištirti faktus nurodytoje vietoje, perduotų tyrimą policijai, ar kreiptųsi į antstolį, kad nustatytų tiesą ir priimtų teisingą nutartį. Ar kaltinamasis turi įrodinėti teismui kaip objektyviai reikia nagrinėti bylą, kad nebūtų pažeistas teisminis procesas.

7.       Atsiliepimai į atskirąjį skundą neteikti.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepašalinus nustatytų trūkumų laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10.       Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 1 794,27 Eur skolą, 418,33 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. liepos 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 50,00 Eur žyminį mokestį ieškovei. Kauno apylinkės teisme 2022 m. kovo 15 d. pateiktas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo ji prašė dėl nesąžiningai pareikšto ieškinio priimti atitinkamą nutartį. Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi nustatė atsakovei terminą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumams pašalinti. Atsakovė, šalindama nutartimi nustatytus trūkumus, 2022 m. rugpjūčio 10 d. pateikė teismui raštą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs atsakovės pateikto teismui rašto turinį, sprendė, kad atsakovė nutartimi nurodytų trūkumų nepašalino, kadangi pateiktame atsakovės prašyme, kaip ir pradiniame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nėra nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikti įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nenurodytas pareiškimą paduodančios šalies prašymas, todėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Atsakovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, iš esmės jį argumentuodama tuo, kad teismas aiškiai ir konkrečiai neįvardino šalintinų pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.

11.       Vienas svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). 

12.       Sprendimo už akių institutas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, neįgyvendinus teisės paduoti prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

13.       Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, numatytų CPK 111-114 straipsniuose, turi atitikti ir CPK 287 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, taip pat jis turi būti apmokėtas CPK 80 straipsnio 3 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. CPK 287 straipsnio 2 dalyje aiškiai ir konkrečiai yra įvardinta, kad pareiškime turi būti nurodyta: 1) teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; 2) šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; 3) aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; 4) aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla; 5) pareiškimą paduodančios šalies prašymas; 6) prie pareiškimo šalies pridedamos medžiagos sąrašas; 7) pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kartu su pareiškimu turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla, ir pareikšti prašymai teismui padėti išreikalauti turinčius bylai reikšmės įrodymus, kurių šalis pati negali gauti. Pareiškimo trūkumai šalinami ieškinio trūkumams šalinti nustatyta tvarka (CPK 287 straipsnio 5 dalis).

14.       Taigi, įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti – teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, patikrina, ar nėra procesinio dokumento formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

15.       Analizuojamu atveju, minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad atsakovė nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek pateikto rašto, šalinant nustatytus trūkumus, turinį, neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Priešingai nei teigia apeliantė, Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus įvardino koncentruotai ir aiškiai, t. y. teismo nutartyje nebuvo nurodyta tokie šalintini pareiškimo trūkumai, kurie būtų nesuprantami ir nenumatyti įstatymo (šios nutarties 13 punktas). Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, laikydama, jog pareiškimo trūkumai teismo nustatyti buvo nepagrįstai ar neaiškiai, aukštesnės instancijos teismui jų neskundė, t. y. neteikė atskirojo skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo. Apeliantė, nesutikdama ir su skundžiama nutartimi, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laikytas nepaduotu nepašalinus nustatytų trūkumų, taip pat nekelia klausimo dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų trūkumų pagrįstumo.

16.       Be to, kaip matyti iš apeliantės teismui pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinio, kaip pagrįstai yra akcentavęs ir pirmosios instancijos teismas, jame nėra nurodytos nei aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą, nei pateikti įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, pareiškime nėra suformuluotas ir aiškus bei konkretus prašymas (dalykas). Šalindama nustatytus pareiškimo trūkumus, apeliantė iš esmės atkartodama ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, teismo nutartimi nustatytų trūkumų taip pat nepašalino. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijose teismas turėjo pagrindą tiek konstatuoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo trūkumus, tiek, jų nepašalinus, laikyti apeliantės pareiškimą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

17.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

18.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo keliamus reikalavimus bei procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

19.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 7,12 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai, netenkinus atskirojo skundo, priteisiamos iš apeliantės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš atsakovės Labdaros ir paramos fondas „Biblijos skeptras“, juridinio asmens kodas 303424085, valstybės naudai priteisti 7,12 Eur (septynis eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas