VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2019 m. kovo 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. J., jos atstovui advokatui Arnui Petrikui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovei V. M.,

teismo posėdyje išnagrinėjo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

J. J., būdama UAB „L.“ (toliau – ir Bendrovės) vadove, žinodama, apie Bendrovės susidariusias mokestines prievoles valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-10-31, Bendrovės lėšas mokėjimo eiliškumo prasme skyrė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne su valstybe, ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus VMI interesus ir neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6,9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo.

J. J., apklausiama teismo posėdyje, neprisipažino padariusi inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir paaiškino, kad mokesčių nepriemoka susidarė nuo 2017 m. gegužės mėn. 2017 m. gegužės mėn. įmonė sudarė susitarimą su Medicinos banku, kurio pagrindu sumažino perkamo turto kainą nuo 500 tūkst. Iki 250 tūkst. Nuo skirtumo susidarė PVM, kurį „L.“ turėjo sumokėti valstybė. Tuo pat metu vykdydama projektą (duomenys neskelbtini), įmonė susidūrė su sunkumais, nes buvo pareikštas prokuratūros ieškinys dėl viešo intereso gynimo, prokuratūra prašė taikyti restituciją, atimti žemės sklypą iš įmonės. Įmonės veikla buvo sutrikdyta, bet dėl kitų projektų įmonė veiklą vykdė. „L.“ tris kartus pateikė VMI prašymą atidėti mokestinę nepriemoką, bet VMI jos neišdėstė motyvuodami tuo, kad įmonė parduodama kitą turtą, tą nepriemoką turėjo sumokėti. Kadangi buvo ieškinys iš prokuratūros, Medicinos bankas iš paradavimų pasiėmė visus pinigus kaip hipotekos turėtojas. Ji tikėjosi, kad VMI išdėstys mokestinę nepriemoką. Tačiau VMI su įmone nebendravo, kadangi jie pateikė ieškinį Valstybei dėl žalos atlyginimo. Kol vyko pirmosios jai iškeltos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas, buvo atlikti pareiškime nurodyti mokėjimai. Šie mokėjimai buvo būtini, nes reikėjo parduoti turtą, iš pirkėjų buvo gauti avansai. Kol vyko teismas, kuriame aiškinosi, ar bankui priklauso hipotekiniai pinigai, ji dar ėmė avansus iš pirkėjų. Iš pirkėjo gautas avansas nėra įmonės pajamos. Įmonė turi vykdyti įsipareigojimus, avansas yra tikslinis mokėjimas. Kol nėra galutinio pardavimo, avanso mokėtojas yra toks pat kreditorius kaip ir kiti. Avansus gavo dėl turto pardavimo (duomenys neskelbtini). Pirkėjai pirko butus, pageidavo, kad būtų elektra, vanduo, dujos, sutvarkytos bendro naudojimo patalpos iš avansų. Avansas susijęs su pirkėjų interesų tenkinimu. Kiekvieną mėnesį teikė VMI visas ataskaitas, teikė prašymą atidėti mokėjimus. VMI su ja visiškai nebendradarbiavo.  Atliko VMI pareiškime nurodytus mokėjimus, nes tai buvo būtina įmonės veiklai, jokių pašalinių mokėjimų nebuvo atlikta. Jeigu šių mokėjimų nebūtų atlikusi, įmonės būklė būtų daug blogesnė ir  VMI galimybė atgauti skolą sumažėtų. Tiekėjams sumokėjo 11 tūkst eurų. VMI nepriemoką sumažino 3 tūkst. eurų. Mokėjimai A. S., tai yra mokėjimai atskaitingam asmeniui, o jis toliau vykdė atsiskaitymus. Ji negali parduoti buto pirkėjui neįvedusi dujų. Padarė vandens kadastrines bylas, vandens bandymus, atliktas visas procesas. UAB „S.“ atsakinga už dujų ūkį, vedė dujas, „B.“ pardavė dujų katilus.

2018 m. gruodžio 17 d. VMI atlikto UAB „L.“ operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad VMI duomenimis 2018 m. lapkričio 20 d. Bendrovės įsiskolinimas valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo 53488,10 Eur, iš jų: 0,06 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigiai, 51350,80 Eur pridėtinės vertės mokestis ir 109,84 Eur PVM delspinigiai bei 1950,00 Eur žemės mokestis ir 77,40 Eur žemės mokesčio delspinigiai.

Mokestinė nepriemoka susiformavo pagal Bendrovės pateiktas deklaracijas, mokestinės nepriemokos išieškojimas buvo vykdomas nuo 2017-10-30, priimant nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų, tačiau iš banko sąskaitų mokestinė nepriemoka iki šiol neišieškota, 2018-01-08 priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš bendrovės turto. Pagal VMI Bendrovės pateiktą bandomąjį balansą 2018-10-31, Bendrovė turi turto už 962877,05 Eur. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2018-10-31 sudarė 546695,77 Eur, iš jų 144954,77 Eur per vienerius metus mokamos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

Išnagrinėjus piniginių lėšų judėjimą Bendrovės bankų sąskaitose, nustatyta, kad Bendrovė nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t.y. turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui po mokestinės prievolės sumokėjimo termino laikotarpiu nuo 2017-10-05 iki 2018-10-31:

Iš banko sąskaitos išmokėjo atskaitingam asmeniui – 2017-10-25 A. S. 840,00 Eur, bei atsiskaitė su tiekėjais - 2018-01-11 729,03 Eur notarui M. K., 2018-01-16 796,06 Eur UAB "D.", 2018-01-22 360,18 Eur UAB "G.", 2018-01-22 350,44 Eur UAB "V.", 2018-01-25 500,00 Eur UAB "E.", 2018-02-06 261,12 Eur antstoliui A. N., 2018-02-09 121,40 Eur UAB "I.", 2018-02-12 116,25 Eur UAB 'T.", 2018-02-23 850,00 Eur, 2018-03- 01 342,32 Eur ir 2018-03-23 250,00 Eur UAB "N.", 2018-02-23 550,00 Eur P. V. ir kitiems;

Atskaitingam asmeniui A. S. tikrinamuoju laikotarpiu iš banko sąskaitų pervedė 4420,79 Eur pajamų, A. S. apmokėjo tiekėjams 10257,46 Eur, iš jų – UAB "N." 2017-10-25 1217,00 Eur ir 2018-03-30 1900,00 Eur, UAB "S." – 2017-11-24 600,00 Eur, 2017-11-29 767,36 Eur, 2017-11-29 810,00 Eur, 2017-11- 29 1890,00 Eur, UAB "B." 2017-12-06 1869,98 Eur, UAB "G." 2018-01-26 1000,00 Eur bei kitiems); 

Atskaitingas asmuo J. J. gavo 14500,00 Eur pajamų iš pirkėjos A. G., gautais pinigais atsiskaitė su tiekėjais – 12079,60 Eur išlaidų (4252,05 Eur apmokėjo tiekėjams — notarei J. S. 2017-10-12 52,70 Eur, UAB "T." – 2017-11-11 116,25 Eur, 2018-07-05 37,88 Eur ir 116,25 Eur, 2018-09-12 113,64 Eur, AB "E." 2017-11-14 62,50 Eur, 2017-12-04 63,23 Eur ir 63,23 Eur, 2018-01-24 36,55 Eur, 2018-06-06 266,88 Eur ir 53,85 Eur, 2018-09-26 40,08 Eur, AB "L." 2018-04-19 100,00 Eur ir kitiems, 7537,00 Eur papildė banko sąskaitą, sumokėjo 240,00 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų – 2018-07-05 130,00 Eur, 2018-09-19 80,00 Eur, 2018-09-26 30,00 Eur, sumokėjo Žyminį mokestį teismui 2017-11-08 15,00 Eur ir 2018-02-06 30,00 Eur ir kitiems), tačiau Bendrovė nesumokėjo mokesčių (b. l. 18-20).

Byloje esančiose UAB „L.“ avanso apyskaitų kopijose bei sąskaitų aktyvumo ataskaitose užfiksuoti Bendrovės atlikti mokėjimai laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. 2018 m. spalio 31 d. iki (b. l. 8-17).

VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) išrašuose apie UAB „L.“ prievoles matyti, kad 2017 m. spalio 12 d. Bendrovė valstybės ir savivaldybės biudžetams buvo skolinga 55691,40 Eur mokesčių (su delspinigiais), o 2018 m. rugsėjo 26 d. skola sudarė 52988,10 Eur (b. l. 21-35).

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (be kita ko, ir už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). 

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 str. 1 d. numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Minėtos CK 6.930 straipsnio nuostatos reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais vienu metu negalint patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Teismo posėdžio metu J. J. pripažino, kad atliko VMI pareiškime nurodytus mokėjimus. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, iš kurių nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-10-31 bendrovės lėšomis buvo atsiskaityta su A. S., notaru M. K., UAB "D.", UAB "G.", UAB "V.", UAB "E.", antstoliu A. N., UAB "I.", UAB „T.", UAB "N.", P. V., UAB „S.“ ir kt. Tačiau J. J. nurodė, kad inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepadarė, nes šie mokėjimai buvo būtini ir neišvengiami atlikti siekiant užtikrinti bendrovės veiklą. Iš šių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų darytina išvada, kad J. J. iš esmės neneigia vykdyto „atrankinio“ atsiskaitymo su kreditoriais siekiant plėtoti verslą, tinkamai įrengti ir parduoti butus pirkėjams, iš kurių jau buvo paimti avansiniai mokėjimai. Būtent tokios atsiskaitymo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 120 str. (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-331-1020/2017). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Aplinkybę, kad UAB „L.“ neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais patvirtina pačios J. J. paaiškinimai, kad bendrovė buvo susidūrusi su sunkumais bei 2018 m. gruodžio 17 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyti duomenys (b. l. 18-20). Atsižvelgiant į tai, J. J. ir jos atstovo paaiškinimai, kad atskirų sandorių nevykdymo atveju gali sutrikti visas atitinkamo projekto plėtojimo procesas, o to pasekmės gali būti itin neigiamos, nešalina administracinės atsakomybės pagal ANK 120 str. Į šias aplinkybes gali būti atsižvelgiama individualizuojant administracinę atsakomybę.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje J. J. nurodė, kad ji ėmė avansus iš pirkėjų tuo metu, kai jai buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir byla buvo nagrinėjama teisme. Nors Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu byloje Nr. AN2-142-497/2018 pripažino, kad bendrovei vykdant atsiskaitymus su savo kreditoriais VMI teisės nebuvo pažeistos, todėl J. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu paskirtą nuobaudą panaikino, tačiau J. J. žinojo, kad VMI jai reiškia pretenzijas dėl nesumokėtų mokesčių. Nepaisant to, ji priiminėjo avansinius mokėjimus iš pirkėjų, kas, anot J. J., ir nulėmė būtinybę atlikti VMI pareiškime nurodytus atsiskaitymus, kad būtų galima užbaigti sandorius ir parduoti jiems butus.

J. J. savo paaiškinimuose taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-221-567/2018 Žemės pardavimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją- iš Lietuvos Respublikos Bendrovės naudai priteisė 39 615,37 Eur, pastarosios sumokėtų pagal Žemės pardavimo sutartį, be to, priteisė Bendrovei 2 993,21 Eur nuostolių atlyginimo. Taigi bendrovė turės galimybę vystyti (duomenys neskelbtini) projektą ir padengti mokestinę nepriemoką, todėl VMI teisės nebus pažeistos. Tačiau atkreiptinas dėmesys  į tai, kad minėtas teismo sprendimas, kuriuo UAB „L.“ priteistos piniginės lėšos buvo priimtas jau po to laikotarpio, kuriuo ji kaltinama nevykdžiusi CK 6,9301 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigų eiliškumo.

Iš administracinio nusižengimo byloje surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais, daroma išvada, kad J. J., būdama UAB „L.“ vadovė, būdama atsakinga už bendrovės mokėjimų organizavimą ir vykdymą, žinodama apie mokestinę nepriemoką, suteikė pirmenybę atsiskaitymams su bendrovės kreditoriais (A. S., notaru M. K., UAB "D.", UAB "G.", UAB "V.", UAB "E.", antstoliu A. N., UAB "I.", UAB „T.", UAB "N.", P. V., UAB „S.“ ir kt.), taip pažeisdama CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokie J. J. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį

Administracinės nuobaudos skyrimas

J. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę - J. J. dirbanti, anksčiau neteista, bylos duomenimis, administracine tvarka nebausta. 

Įvertinęs tai kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinės nuobaudos paskirtis, numatyta ANK 22 straipsnyje, bus pasiekta, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskyrus J. J. švelnesnę nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, nuobaudą - įspėjimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 str. 1 d., 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,

n u t a r i a :

J. J. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, skirti įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644-647 str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                         Rasa Paužaitė