Civilinė byla Nr. e2-682-206/2016

Proceso Nr. 2-25-3-00490-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.5.10.5.2.17.; 3.1.7.5.; 3.2.6.1.

KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugpjūčio 16 d.

Kretinga

Kretingos rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Kulberkienė, sekretoriaujant Rimai Šiaulienei, dalyvaujant atsakovės UAB „Kretingos būstas“ atstovei M. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Kretingos būstas“ dėl turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys F. U., L. U.,

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 125,44 Eur turtinei žalai atlyginti, 8,50 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2015-02-02 pastebėta, kad pradėjo drėkti L. U. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), siena koridoriuje. Įvykio metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės buvo apdraustas būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013-01-03 redakcija, galioja nuo 2013-02-11) (toliau - Taisyklės). Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 2 punktą, draudimo išmoka (mokėtinos sumos) už sugadintus, sunaikintus pastatus ar namų turtą draudėjui apskaičiuojama nuostolio dydžio, atsižvelgiant į pastatų draudimo vertę ir atskiros turto grupės (atskiro objekto, daikto) draudimo sumą bei besąlyginę išskaitą. Pagal Taisyklių B dalies IV skyriaus 3.1. punktą pastatų sunaikinimo ar sugadinimo atveju draudimo išmoka mokama vadovaujantis draudėjo pateiktais nuostolio dydį ir faktines atstatymo (remonto) išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais (projektais, leidimais statybai, atstatymo/remonto sąmatomis, rangos sutartimis, sąskaitomis už darbus, kuriuos būtina atlikti atstatant (atkuriant) sunaikintą ar sugadintą draudiminio įvykio metu turtą, pirktas medžiagas, būtiną įrangą objekto atstatymui iki būklės buvusios iki draudiminio įvykio, darbų priėmimo aktais, pastato pripažinimo tinkamu naudotis aktais ir kt. dokumentais) ir/ar draudiko atliktu vertinimu. Pagal lokalinę sąmatą sugadinto turto remonto (atkūrimo) kaina yra 154,40 Eur. Ieškovė apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo 125,44 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovės atstovas vyresnysis žalų ekspertas V. S. išsiaiškino, kad vanduo skverbėsi per trūkusį bendrojo naudojimo kanalizacijos stovą. Šalinant koridoriaus sienos drėkimo priežastį buvo nuardytos keramikinės plytelės ir gipskartonio plokštė. Pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi paskirta atsakovė. Ieškovės nuomone, atsakovė privalėjo prižiūrėti daugiabučio gyvenamojo namo bendrąją inžinerinę įrangą ir iki avarijos organizuoti remontą, o atsiradusi žala yra tiesioginis atsakovės pareigų nevykdymo rezultatas.

Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jis informuotas tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. 2016-04-22 teismui pateiktame ieškinyje ieškovė pateikė prašymą į teismo posėdį neatvykus ieškovės atstovui išnagrinėti bylą atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu su ieškovės pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad ieškovė pateikdama ieškinį, nepateikia įrodymų, kurie patvirtintų, jog žala patirta būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Pažymėjo, kad apie įvykį nebuvo informuota, jokių avarijos likvidavimo darbų neatliko, o apie įvykį sužinojo tik ieškovei pareiškus ieškinį. Papildomai nurodė, jog daugiabutį gyvenamąjį namą administruoja sutarties su bendrija pagrindu.

Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, F. U. ir L. U. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį informuoti tinkamai.

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiasis asmuo F. U. ir ieškovė 2014-05-12 sudarė būsto draudimo sutartį (būsto draudimo liudijimas, serija LD Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal kurią apdraustas butas, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas 2015-02-05 surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame nurodyta, kad trūko stovas. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, jog norint pakeisti trūkusį vamzdį, išardyta 1,215 m2 plotas plytelių ir 1,215 m2 gipskartonio plokštės. Ieškovė lokalinėje sąmatoje paskaičiavo, jog žala padaryta už 154,40 Eur. Ieškovė 2015-02-10 trečiajam asmeniui F. U. išmokėjo 125,44 Eur (iš 154,40 Eur atėmus 28,96 Eur išskaitą) dydžio draudimo išmoką. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės regreso tvarka 125,44 Eur turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad atsakovė privalo atlyginti atsiradusią 125,44 Eur žalą, nes neprižiūrėjusi daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios inžinerinės įrangos (bendrojo naudojimo kanalizacijos stovo) ir iki avarijos neorganizavusi jo remonto, atsakovė elgėsi neteisėtai, ieškovės apdraustam turtui padaryta žala, žala yra tiesioginis atsakovės pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai nevykdymo (netinkamo vykdymo) rezultatas. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.

Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovo veiksmai ar neveikimas.

Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė neprižiūrėdama trūkusio bendro naudojimo kanalizacijos stovo ir neorganizavusi jo remonto iki avarijos padarė žalą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) neteisėtai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-02-02 trūkus  bendrojo naudojimo kanalizacijos stovui pradėjo drėkti trečiajam asmeniui L. U. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), siena koridoriuje. Siekiant likviduoti įvykio padarinius buvo nuardytos plytelės ir nuimta gipskartonio plokštė. Atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorė ir turi pareigą vykdyti bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos tinklų bei įrangos kartu su stovais priežiūrą. Pažymėtina, jog gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektai yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.83 straipsnis), o bendrojo naudojimo objektų administratorius butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius bendrojo naudojimo objektus tik administruoja (CK 4.84 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio 8 dalį, namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius) įgyvendina su bendrąja nuosavybe susijusius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus ir pavedimus, priimtus šiame straipsnyje nustatyta tvarka, atstovaudamas butų ir kitų patalpų savininkams. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) turi pareigą bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo administratorius, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais gyvenamųjų namų (pastatų) bendrojo naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, jų įgyvendinimo tvarką ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijus, turi pareigą organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (eksploatavimą, privalomojo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirto žemės sklypo tvarkymą, tačiau akivaizdu, jog dalies šių funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ir akivaizdžiai nematomų, keitimas, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus.

Atsakovė pateikė į bylą Gyvenamojo namo techninės priežiūros žurnalą ir Gaunamų telefoninių pranešimų – gedimų Registracijos žurnalą, kurie patvirtina, kad nei iki 2015-02-02 avarijos, nei jos metu, nei po jos atsakovė nebuvo gavusi jokių pranešimų apie netinkamą inžinerinę įrangą. Atsižvelgiant į tai, kad kanalizacijos stovo keitimui reikėjo demontuoti dalį sienos, darytina išvada, jog vamzdžių apžiūra įprastiniu vizualiniu būdu buvo apsunkinta dėl objektyvių priežasčių: apžiūrai būtinas atitinkamo buto savininko sutikimas, apžiūra nėra galima be žalos atskirų ginčo namo butų savininkams padarymo, be to, kitų netiesioginės apžiūros būdų taikymas panaudojant specialią įrangą ženkliai didintų administravimo išlaidas. Taigi, atsakovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės iki avarijos nustatyti kanalizacijos vamzdžio, esančio namo, adresu Žemaičių g. 6, Kretingoje, užmūrytoje sienoje pažeidimus, todėl jos elgesys šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip didelis nerūpestingumas ar neveikimas, kuris tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė tinkamai atliko savo kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė neatliko savo pareigos elgtis atsargiai ir rūpestingai.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir atsakovės paaiškinimus, pripažįsta, jog ieškovė neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų ir kaltės, taigi tokiu atveju atitinkamai nėra galimybės nustatyti priežastinį ryšį su galimai patirta žala. Kadangi ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, tai yra ieškovė nepagrindė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio) egzistavimo, ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Kadangi netenkintinas pagrindinis ieškovės ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, nėra pagrindo tenkinti ieškovės išvestinius reikalavimus dėl palūkanų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys atmestinas, bei į tai, kad atsakovė nepateikė savo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kretingos rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                      Raimonda Kulberkienė