Administracinė byla Nr. A261-2935/2011
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03001-2010-0
Procesinio sprendimo kategorija 10.4
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas),
sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,
rašytinio proceso tvarka administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Autodata“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Klaipėdos teritorinei muitinei, dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas UAB „Autodata“ kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2010 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. S-274 (7-245/2010), Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) 2010 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-426 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2009 m. gruodžio 2 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 9LM190776S.
Skunde (b. l. 1-3) pareiškėjas paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. lengvasis automobilis „Audi A4“ (pagamintas 2003 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio galia 162 KW) buvo deklaruotas bendrojo administracinio dokumento (toliau – ir BAD) importo rinkinyje Nr. 09LTLUB000IM0046F4 laikino įvežimo perdirbti muitinės procedūrai. Laikino įvežimo perdirbti procedūros įforminimo metu pareiškėjas pateikė 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės defektacijos aktą Nr. 20090925-1-2 su spalvotomis nuotraukomis. Automobiliui buvo atliktas muitinės pareigūnų fizinis tikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų ar neatitikimų. Muitinės pareigūnas apžiūros akte padarė įrašą „atitinka“. Detaliai apžiūrėjus automobilį, pasitarus su siuntėju ir nusprendus, kad remontuoti ir eksportuoti automobilį siuntėjui nenaudinga, buvo nuspręsta neremontuojant automobilio parduoti jį vietinėje rinkoje. 2009 m. spalio 6 d. minėtas automobilis buvo deklaruotas išleidimo į laisvą apyvartą po laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai. Muitinio įforminimo metu pateikė uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitą Nr. 20090925-1-2, sudarytą pagal 2009 m. rugsėjo 25 d. UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės defektacijos aktą Nr. 20090925-1-2. Pareiškėjas pažymėjo, kad išleidimo į laisvą apyvartą po laikinojo įvežimo perdirbti procedūros forminimo metu automobilis buvo tokios pat būklės kaip ir įsigytas, tikrinimo metu muitinės pareigūnai nenustatė jokių pažeidimų ar neatitikimų.
Pareiškėjas sutiko dėl kai kurių neatitikimų, pastebėtų UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje Nr. 20090925-1-2, tačiau šie neatitikimai apskaičiuotiems mokesčiams įtakos nedaro. Dėl šios priežasties norėdama ištaisyti padarytas klaidas ir pateikti patikslintą vertinimo ataskaitą, 2010 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę su prašymu išduoti BAD importo rinkinio Nr. 09LTLR1000IM0087D8 patvirtintas kopijas. 2010 m. spalio 10 d. buvo gautas atsakymas, tačiau tarp pridėtų dokumentų UAB „Pajūrio autorika“ transporto priemonės defektacijos akto Nr. 20090925-1-2 kopijos nebuvo. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę ir šiuo metu laukia atsakymo. Gavusi transporto priemonės defektacijos akto kopiją, įsipareigoja pateikti teismui pataisytą transporto priemonės vertinimo ataskaitą.
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 77-78) paaiškino, kad nagrinėjamo ginčo atveju santykius, susijusius su importuoto automobilio, kuriam įformintas BAD importo rinkinys Nr. 09LTLR1000IM0087D8, muitinės vertės nustatymu, reglamentuoja 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 28-36 straipsniai, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (toliau Įgyvendinimo nuostatos), 141-181 a straipsniai bei 23 ir 24 priedai, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintos Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Nurodė, kad vadovaujantis Taisyklių 16 punktu, jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Bendrijos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo.
Iš Muitinės departamentui pateiktų dokumentų (internetinio aukciono www.copart.com išrašo ir nuotraukų) matyti, kad trūkstamos automobilio detalės išmontuotos JAV, tačiau ar visos jos buvo apgadintos, taip pat kada detalės buvo išmontuotos, informacijos nėra.
UAB „Pajūrio autorika“ sudarytoje automobilio „Audi A4“ vertinimo ataskaitoje Nr. 20090925-1-2 esančiame transporto priemonės apžiūros-defektacijos akte Nr. 20090925-1-2 nurodyta, kad „pažeidimai ir defektai įvertinti pagal užsakovo pateiktas nuotraukas“. Nepateikta informacija kodėl pats vertintojas neapžiūrėjo automobilio. Mano, kad Komisija pagrįstai konstatavo, kad turto vertinimo ataskaita neatitinka Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101, 18 punkto reikalavimo, t. y. transporto priemonės vertinimas atliktas neapžiūrėjus automobilio, o iš pateiktų nuotraukų. Tai, kad transporto priemonė nebuvo pateikta turto vertintojui, o vertinimas atliktas iš nuotraukų, pripažįsta ir pareiškėja savo skunde. Taigi net, jeigu pareiškėjas pateiks teismui patikslintą turto vertinimo ataskaitą dėl kitų neatitikimų, minėta aplinkybė (vertinimas atliktas neapžiūrėjus transporto priemonės) vis tiek išliks.
Paaiškino, kad turto vertinimo ataskaitoje nustatyti ir kiti neatitikimai, t. y. automobilio remonto kaštų Kalkuliacijos detalizacijos darbų sąraše prie dažymo darbų nurodyta, kad turi būti pilnai perdažoma: abeji priekiniai sparnai, abeji galiniai sparnai, abejos priekinės durys, dešinės galinės durys ir galinis bamperis, nors defektacijos akte nurodomas tik kairių priekinių durų ir galinių sparnų dažymas. Keistinų detalių sąraše nurodytos priekinės panelės, variklio gaubto, veidrodžio, aušinimo radiatoriaus ir kondicionieriaus radiatoriaus kainos žymiai didesnės nei esančio „EurotaxGlass’s International“ bazėje, kurioje pateikiamos preliminarios dalių, kuriomis prekiauja automobilių įgaliotieji atstovai, nurodytos kainos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Autodata“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas faktines bylos aplinkybes nustatė remdamasis Mokestinių ginčų komisijos byloje esančiais įrodymais (b. l. 38-39, 15-16, 2-4, 58-62, 67).
Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 16 punkte apibrėžta, kad jeigu muitinė apgadintoms importuojamoms naudotoms transporto priemonėms įvertinti netaiko sandorio vertės metodo ir kitų Bendrijos muitinės kodekse nustatytų muitinio įvertinimo metodų, apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė gali būti nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Turto vertinimo ataskaitos pateikiamos iki apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių išleidimo.
Muitinė nustatė, kad trūkstamos automobilio detalės išmontuotos JAV, tačiau ar visos jos buvo apgadintos, taip pat kada detalės buvo išmontuotos, informacijos nėra.
Teismas nustatė, kad muitinė UAB „Autodata“ importuoto automobilio muitinei vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo netaikė, nes nebuvo pateikti apmokėjimo dokumentai ir kt. Skunde teismui pareiškėjas neišreiškė argumentų dėl minėto metodo netaikymo, todėl minėti muitinės veiksmai išsamiau neanalizuotini.
Teismas aiškindamas Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 (toliau – ir Tvarka) 1, 18, 22, 24 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad Tvarkoje numatyta procedūra – transporto priemonės apžiūra – nustatant transporto priemonės vertę yra privaloma. Teismas pažymėjo, kad Tvarkoje nėra numatyta galimybė nustatyti automobilio vertę remiantis transporto priemonės fotografijomis, toks vertės nustatymo būdas neatitinka šio teisės akto reikalavimų, kurie turi būti įvykdyti siekiant nustatyti vertę naudoto automobilio muitiniam įvertinimui.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju vertinimas buvo atliktas neapžiūrėjus transporto priemonės, todėl tiek mokesčių administratoriai, tiek Komisija pagrįstai sprendė, kad bendrovės pateikta automobilio vertinimo ataskaita nelaikytina tinkamu įrodymu bendrovės importuoto automobilio vertei pagrįsti. Kadangi transporto priemonė nebuvo pateikta turto vertintojui, o vertinimas atliktas iš fotonuotraukų, teismas sprendžia, kad patikslintos turto vertinimo ataskaitos pateikimas Klaipėdos teritorinei muitinei situacijos mokestiniame ginče iš esmės nekeistų.
Be to, kaip nustatė muitinė, turto vertinimo ataskaita turi ir kitų neatitikimų, t. y. automobilio remonto kaštų Kalkuliacijos detalizacijos darbų sąraše prie dažymo darbų nurodyta, kad turi būti pilnai perdažoma: abeji priekiniai sparnai, abeji galiniai sparnai, abejos priekinės durys, dešinės galinės durys ir galinis bamperis, nors defektacijos akte nurodomas tik kairių priekinių durų ir galinių sparnų dažymas. Keistinų detalių sąraše nurodytos priekinės panelės, variklio gaubto, veidrodžio, aušinimo radiatoriaus ir kondicionieriaus radiatoriaus kainos žymiai didesnės nei esančio „EurotaxGlass’s International“ bazėje, kurioje pateikiamos preliminarios detalių, kuriomis prekiauja automobilių įgaliotieji atstovai, nurodytos kainos. Šios faktinės aplinkybės taip pat sudaro pagrindą kritiškai vertinti minėtą turto ataskaitą.
Teismas padarė išvadą, kad importuoto automobilio vertė pagrįstai buvo apskaičiuota vadovaujantis žinyno „Transporto priemonių importo kainos“ duomenimis, ir tai sudarė pagrindą įregistruoti muitinėje mokestinę nepriemoką.
Nuo nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punkto, pagrįstai buvo apskaičiuoti 94 Lt PVM delspinigių. Nenustačius mokestinę atsakomybę lengvinančių ir sunkiančių aplinkybių (Mokesčių administravimo įstatymo 139 str.), pareiškėjui skirta vidutinio dydžio (30 proc.) bauda laikytina tinkama poveikio priemone.
III.
Pareiškėjas UAB „Autodata“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.
Apeliaciniame skunde (b. l. 105-107) nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais buvo grindžiamas skundas. Papildomai pažymėjo, kad:
1. Automobilis buvo įvežtas į Lietuvos Respublika daužtas, todėl Klaipėdos teritorinės muitinės apskaičiuota automobilio muitinė vertė yra neteisinga, neobjektyvi ir prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 daliai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 19 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. A502-250/2009, kuriame konstatuota, kad neprotingai ir neteisingai atsakovas (muitinė) akivaizdžiai apgadintiems automobiliams įkainuoti taikė eksploatuoti tinkamų automobilių rinkos vertę.
2. Transporto priemonės apžiūros-defektacijos akte yra nurodomi tik vizualus defektai, o ne palaipsniui išdėstomi remonto darbai, kurie turi būti atlikti konkrečiai detalei. Visos minėtos detalės yra pažymėtos stulpelyje „Remontuotinos detalės (remonto sudėtingumo laipsnis)“, t. y. visos šios detalės turi būti lyginamos, o vėliau dažomos. Taigi UAB „Pajūrio autorika“ vertinimo ataskaitoje Nr. 20090925-1-2 automobilio remonto kaštų Kalkuliacijos detalizacijos darbų sąraše prie dažymo darbų pagrįstai nurodyta, kad visos minėtos detalės turi būti pilnai perdažomos.
3. Teismas nevertino pareiškėjo teismui pateiktos pataisytos turto vertinimo ataskaitą Nr. 20090925-1-2 bei Klaipėdos audi centro (UAB „Klasera“) sąmatos Nr. S-V-10-115.
4. Teismas, priimant sprendimą, įvertino tik Muitinės departamento sprendimą.
5. Pareiškėjas nebando išvengti mokesčių mokėjimo, bet vadovaudamasis protingumo kriterijais (kadangi automobilis buvo daužtas), visą laiką, kol vyksta mokestinis ginčas, bando pagrįsti deklaruotą muitinę vertę, todėl bauda netirėtų būti paskirta.
Atsakovas Muitinės departamentas su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 112-113) paaiškino, kad pareiškėjo nurodyti teisės aktai nustato galimybę importuojamų autoavarijos metu ar dėl vandens, ugnies ar kitokio gamtos stichijos poveikio sužalotiems automobilių muitinę vertę nustatyti atsižvelgiant į sužalojimus, t. y. remiantis turto vertintojų apskaičiuota importuoto automobilio rinkos verte ir taikant Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 152 straipsnio nuostatas. Tačiau pateikta turto vertinimo ataskaita turi atitikti jai teisės aktais nustatytus reikalavimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 114) nurodė, kad:
1. teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, t. y. pataisytą turto vertinimo ataskaitą Nr. 20090925-1-2 bei Klaipėdos Audi centro (UAB „Klasera“) sąmatą Nr. S-V-10-115, nurodė, jog šiuo atveju vertinimas buvo atliktas neapžiūrėjus transporto priemonės, todėl bendrovės pateikta automobilio vertinimo ataskaita nelaikytina tinkamu įrodymu bendrovės importuoto automobilio vertei pagrįsti.
2. Pareiškėjas nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir nagrinėjant administracinę bylą Mokestinių ginčų Komijoje ir pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, įvertino visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Bylos ginčas yra dėl automobilio muitinės vertės apskaičiavimo.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiami šioje byloje sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu su muitinės nustatyta prekės (automobilio) muitine verte ir su mokestinės prievolės dydžiu. Taip pat prašo nustatant automobilio vertę remtis pareiškėjo pateikta automobilio vertinimo ataskaita.
Šie pareiškėjo argumentai buvo pripažinti nepagrįstais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra nurodoma, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu šio teismo praktikoje įtvirtintu principu – teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, bylos Nr. 4968/99).
Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, todėl priimtas sprendimas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr. 1997m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ).
Pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti turto vertinimo teisę, numatytą Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintose Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklėse, bet tinkamai ja nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino pareiškėjo pateiktą UAB „Pajūrio autorika“ 2009 m. spalio 6 d. transporto vertinimo ataskaitą ir pagrįstai ja nesirėmė, nes ji neatitinka Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos susisiekimo ministro ir finansų ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120/ 2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 bei minėtų Taisyklių reikalavimo, nes atliekant vertinimą automobilis nebuvo vizualiai apžiūrėtas.
Šios aplinkybės nepaneigia ir pareiškėjo pateikta Klaipėdos audi centro (UAB „Klasera“) 2010 m. spalio 11 d. sąmata Nr. S-V-10-115 (b. l. 70), kadangi pagal Taisyklių 17.1.2 punkte numatytą tvarką papildoma pažyma galima įrodinėti tik vizualiai nematomus defektus, kurių neįmanoma nufotografuoti ir identifikuoti importuojamų naudotų transporto priemonių vizualios apžiūros (fizinio) tikrinimo metu. Šiuo atveju automobilis vertinimo metu nebuvo vizualiai apžiūrėtas, todėl pareiškėjo pateikta papildoma sąmata taip pat nėra pagrindo remtis. Taip pat pažymėtina, kad vizualiai nematomus defektus patvirtinanti pažyma (sąmata) gali būti teikiama turto vertintojui atliekant turto vertinimą ir ji turi būti įvertintina turto vertinimo ataskaitoje. Šiuo atveju tokia procedūra nebuvo atlikta ir minėta sąmata parengta po turto vertinimo bei po atlikto automobilio remonto.
Pareiškėjas tinkamai nesivadovavo nustatytomis turto vertės nustatymo procedūromis, todėl nėra pagrindo jomis remtis bei pripažinti, kad muitinės įstaigos apskaičiuota automobilio muitinė vertė neteisinga.
Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams dėl mokestinės prievolės dydžio.
Pareiškėjo 2011 m. lapkričio 16 d. apeliacinio skundo papildymas nenagrinėtinas, kadangi Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato tokio procesinio veiksmo, kaip apeliacinio skundo papildymas, kuriuo reiškiamas naujas reikalavimas.
Remiantis šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
uždarosios akcinės bendrovės „Autodata“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai | | Antanas Ablingis Artūras Drigotas Stasys Gagys |