Administracinė byla Nr. A-5316-629/2020

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00310-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Mildos Vainienės (pranešėja),

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant vertėjai J. L.,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B., 

užsieniečiui A. R. (A. R.) ir jo atstovui advokatui P. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio A. R. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį A. R. (toliau – ir Užsienietis, apeliantas) Centre iki 2021 m. sausio 22 d.

2.       Centras nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. R. pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2015 m., kai buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos. Užsienietis buvo perduotas Austrijai. Jis 2018 m. vėl atvyko į Lietuvos Respubliką, kur buvo sulaikytas VSAT, 2018 m. birželio 15 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartimi Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet jis pažeidė jos sąlygas, 2018 m. liepos 22 d. pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos. 2019 m. balandžio 24 d. iš Šveicarijos A. R. buvo grąžintas į Lietuvos Respubliką. Jo atžvilgiu buvo atnaujintas jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas, o 2019 m. spalio 25 d. teismo sprendimu jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Alternatyvios sulaikymo priemonės taikymo laikotarpiu A. R. nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, nesilaikė alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygų, t. y. laiku nesugrįždavo į Centrą. A. R. 2020 m. vasario 16 d. padarė nusikaltimą, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Užsienietis 2020 m. kovo 30 d. išvyko iš Centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tik 2020 m. spalio 21 d. iš Estijos buvo grąžintas į Lietuvą. Užsieniečio prašymas dėl prieglobsčio suteikimo dar neišnagrinėtas, nes jis nebendradarbiauja su valstybės institucijomis ir pareigūnais, pasišalina iš Lietuvos Respublikos. VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos 2019 m. gegužės 20 d. raštu jis buvo pripažintas keliančiu grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo teigimu, Užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų, nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų atstovais, netinkamai vykdo teismo sprendimu skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas pagal BK 2811 straipsnį, pažeidė paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, du kartus buvo neteisėtai išvykęs iš Lietuvos Respublikos teritorijos bei grąžintas, tuo sutrukdė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nustatyti ir išnagrinėti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti sprendimą, todėl pareiškėjas prašė jį sulaikyti iki 2021 m. sausio 22 d.

II.

3.       Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2020 m. spalio 23 d. sprendimu tenkino Centro teikimą – sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. sausio 21 d.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. R. pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2015 m., kai buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos. Užsienietis buvo perduotas Austrijai. 2018 m. jis vėl atvyko į Lietuvos Respubliką, kur Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimu buvo sulaikytas. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamentas 2018 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-12)15PR-106 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu A. R. buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet jis pažeidė jos sąlygas, 2018 m. liepos 22 d. pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos. Užsienietis 2019 m. balandžio 24 d. buvo grąžintas iš Šveicarijos į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2019 m. liepos 25 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimu jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. sausio 25 d., kuri teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu buvo pratęsta iki 2020 m. balandžio 25 d. Užsienietis 2020 m. kovo 30 d. išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis 2020 m. spalio 21 d. buvo grąžintas iš Estijos ir sulaikytas 48 val. Šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas.

5.       Teismas pažymėjo, kad nors Užsienietis nurodė, kad paskutinį kartą išvyko iš Lietuvos Respublikos, nes Lietuvoje negavo jam reikalingos medicininės pagalbos, tokie jo paaiškinimai yra mažai tikėtini, nes užsienietis pats deklaruoja, kad turi pajamų, turi verslo partnerių užsienyje, kurie jam finansiškai gali padėti, jis nebuvo sulaikytas, turėjo galimybę laisvai judėti, todėl, esant norui, galėjo gauti būtiną pagalbą Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigose. Be to, Užsienietis iš Centro pasišalino 2020 m. kovo 30 d. ir išvyko iš Lietuvos, o iš pateiktų dokumentų matyti, kad į medikus Estijoje kreipėsi tik 2020 m. rugpjūčio mėn., todėl, teismo vertinimu, jo versija buvo paneigta.

6.       Iš Užsieniečio asmens bylos matyti, kad jis buvo pripažintas pažeidžiamu asmeniu. Teismo vertinimu, nagrinėjamas užsieniečio atvejis gali būti priskiriamas prie ypatingų ir išskirtinių minėto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 114 straipsnio 4 dalies aspektu, nes jam prieš tai du kartus buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis, žinodamas apie draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, jį pažeidė, du kartus išvyko iš Lietuvos Respublikos, alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo laikotarpiu galimai padarė nusikalstamą veiką, pažeidė jam baudžiamojoje byloje paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, žinodamas, kad byla nagrinėjama teisme, pabėgo nuo teismo.

7.       Įvertinęs minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tenkino pareiškėjo teikimą.

III.

8.       Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimą – Centro teikimą tenkinti iš dalies, Užsieniečiui pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9.       Užsienietis nurodo, kad turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, todėl jo laisvė gali būti ribojama tik Įstatyme nustatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nepagrįstai jomis grindė jo sulaikymą. Užsieniečio teigimu, nors jis išvyko iš Lietuvos Respublikos ir pažeidė jam skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis piktnaudžiauja prieglobsčio suteikimo procedūra. Be kita ko, byloje nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, jis yra pažeidžiamas asmuo ir tokio asmens interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes. Jo įsitikinimu, sprendimas jį sulaikyti buvo priimtas neįvertinus būtinumo taikyti griežčiausią priemonę – sulaikymą Centre.

10.       Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog Užsieniečio tapatybė yra žinoma, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir / ar viešajai tvarkai, Užsienietis teikia pagalbą nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, todėl turėjo būti taikoma Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – Užsieniečio apgyvendinimas Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

11.       Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

12.       Pareiškėjo vertinimu, teismas įvertino visas byloje esančias faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad įstatyme nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais, kaip tik suvaržius Užsieniečio laisvę. Sprendžiant Užsieniečio sulaikymo klausimą vadovautasi VSAT Kriminalinių tyrimų valdybos 2019 m. gegužės 20 d. raštu Nr. (21)-4RN-257 (RN), kuriuo Migracijos departamentas buvo informuotas apie Užsieniečio keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Priimdamas sprendimą teismas atsižvelgė į tai, kad prieglobsčio prašymo motyvai šiuo metu dar nėra išnagrinėti, Užsienietis du kartus pažeidė teismo sprendimais paskirtų alternatyvių sulaikymui priemonių sąlygas, taip pat laikino išvykimo iš Centro tvarką, todėl išlieka pagrindas manyti, kad Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, todėl sulaikymas yra būtina priemonė siekiant užtikrinti, kad sprendimas dėl užsieniečio teisinio statuso būtų priimtas, o priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį – įvykdytas.

13.       Centras pažymi, kad Užsienietis teismo sprendimo priėmimo metu ir šiuo metu nebuvo ir nėra įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Ypatingų poreikių asmeniu jis buvo pripažintas po psichiatro 2019 m. spalio 17 d. išvados ir buvo įtrauktas į pažeidžiamų asmenų sąrašą. Jam buvo teikiamos bendros paslaugos (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo), psichologinė, socialinė ir medicininė pagalba bei priežiūra. Tačiau jam 2020 m. kovo 30 d. išvykus iš Centro, jis buvo išbrauktas iš pažeidžiamų asmenų sąrašo.

14.       Nuo 2018 m. birželio 18 d. Migracijos departamentas negali priimti sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, kadangi jis pasinaudojęs galimybe laisvai judėti kelis kartus išvyko į kitas Europos Sąjungos valstybes. Tokio Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

15.       Šioje byloje kilo ginčas dėl Užsieniečio sulaikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

16.       Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu, tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą ir sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. sausio 21 d. Užsienietis su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 114 straipsnio 4 dalies nuostatas bei nepagrįstai jomis grindė jo sulaikymą, todėl prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. teikimą tenkinti iš dalies, pritaikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimo.

17.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

18.       Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis užsieniečių teisinės padėties, be kita ko ir jų sulaikymo, klausimus Lietuvoje yra Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Įstatymo 112 straipsnis nustato, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

19.       Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

20.       Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktus, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką; siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

21.       Remiantis Užsieniečio byloje esančiais duomenimis ir Užsieniečių registracijos centro teikime nurodytomis aplinkybėmis, kurių pagrįstumas byloje neginčijamas, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis A. R. pirmą kartą Lietuvos Respublikoje buvo sulaikytas 2015 m., kai buvo grąžintas iš Lenkijos Respublikos. Užsienietis buvo perduotas Austrijai. 2018 m. jis vėl atvyko į Lietuvos Respubliką, kur Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimu buvo sulaikytas. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir Migracijos departamentas 2018 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą
Nr. (15/6-12)15PR-106 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu Užsieniečiui buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, bet jis pažeidė jos sąlygas, 2018 m. liepos 22 d. pasišalino iš Centro ir išvyko iš Lietuvos. Užsienietis 2019 m. balandžio 24 d. buvo grąžintas iš Šveicarijos į Lietuvos Respubliką. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 26 d. sprendimu buvo sulaikytas iki 2019 m. liepos 25 d., o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. liepos 25 d. sprendimu sulaikymo terminas pratęstas iki 2019 m. spalio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2019 m. spalio 25 d. sprendimu jam buvo paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2020 m. sausio 25 d., kuri teismo 2020 m. sausio 24 d. sprendimu buvo pratęsta iki 2020 m. balandžio 25 d. Užsienietis 2020 m. kovo 30 d. išvyko iš Centro ir nustatytu laiku negrįžo. Užsienietis 2020 m. spalio 21 d. buvo grąžintas iš Estijos ir sulaikytas 48 val. Šiuo metu jis yra prieglobsčio prašytojas, sprendimas dėl jo prašymo nėra priimtas.

22.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra aiškūs ir informacija dėl motyvų negali būti gauta jo nesulaikius. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis nuolat pažeidinėjo Centro vidaus tvarkos taisykles, nesilaikė alternatyvios sulaikymo priemonės sąlygų, t. y. laiku nesugrįždavo į Centrą, 2020 m. vasario 16 d. galimai padarė nusikaltimą, jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau Užsienietis 2020 m. kovo 30 d. išvyko iš Centro, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir tik 2020 m. spalio 21 d. iš Estijos buvo grąžintas į Lietuvą, darė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog Užsienietis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir nebūdamas sulaikytas, gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nustatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes.

23.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal Europos Sąjungos teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo.

24.       Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nagrinėjamai situacijai aktualiu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika (nutarties 17–20, 23 p.), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad siekiant eliminuoti riziką, jog Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, gali dar kartą bandyti neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, taip sutrukdydamas nustatyti prieglobsčio prašymo motyvus bei priimti galutinį sprendimą prieglobsčio byloje, o priėmus sprendimą dėl jo grąžinimo ar išsiuntimo į kilmės šalį jį įvykdyti, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013; 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.). 

25.       Apeliaciniame skunde teigiama, kad Užsienietis yra pažeidžiamas asmuo ir tokio asmens interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes, todėl Užsienietis gali būti sulaikytas tik esant ypatingiems atvejams, kurių Centras nenurodė.

26.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 4 dalį pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo pažeidžiamų asmenų grupei yra priskiriamas ne savo nuožiūra, remiantis subjektyviu situacijos vertinimu, o vadovaujantis Užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos cente tvarkos aprašo nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar dėl galbūt sunkių sveikatos problemų Užsienietis gali būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei, yra aktuali sprendžiant jo sulaikymo klausimą. Tačiau šiuo konkrečiu atveju vertindama sulaikymo pagrįstumą, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog tai, kad Užsieniečiui prieš tai du kartus buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė, tačiau jis, žinodamas apie draudimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, jį abu kartus pažeidė, todėl turėjo būti priverstinai grąžintas į Lietuvos Respubliką, nusveria Užsieniečio keliamus argumentus dėl jo prastos sveikatos būklės. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad nors Centras ir nurodė, jog pareiškėjas po jo išvykimo iš Centro 2020 m. kovo 30 d. ir išvykimo iš Lietuvos Respublikos buvo išbrauktas iš pažeidžiamų asmenų sąrašo, į bylą tokių duomenų nepateikė, todėl pareiškėją vertina pagal byloje esančius duomenis kaip pažeidžiamą asmenį. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės, nes Užsieniečiui taikoma sulaikymo priemonė, atsižvelgiant į ja siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, yra proporcinga, o skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę kiltų reali rizika minėtų tikslų nepasiekti.

27.       Įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti Užsienietį iki 2021 m. sausio 21 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, t. y. nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad Užsieniečio sulaikymas yra objektyviai reikalingas.

28.       Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

A.R. (A. R.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2020 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Dainius Raižys 

                        Veslava Ruskan

        Milda Vainienė