Administracinė byla Nr. A-1712-442/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01372-2014-5
Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui V. Ž. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Klaipėdos RATC) prašyme reikalavo priteisti iš atsakovo V. Ž. 65 Lt (18,83 Eur) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Nurodė, kad Klaipėdos RATC pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Paaiškino, jog atsakovas apmokestintas už turto objektą – butą (55,72 kv. m turto objekto plotą), – esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Prašymo reikalavimą grindė tuo, jog atsakovas privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Klaipėdos RATC nurodė, jog turto objektas laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. apmokestintas 65 Lt suma. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota taikant gyvenamosios paskirties pastatams (butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name) taikomą tarifą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2006 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. sausio 12 d. atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, savininku, todėl ginčo laikotarpiu jis buvo vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas nenustatė, kad atsakovas nustatyta tvarka būtų kreipęsis dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą taikymo. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d. sudaro 65 Lt. Teismas nurodė, kad atsakovas vietinės rinkliavos nesumokėjo, nors turėjo sumokėti už 2008 metus iki 2009 m. sausio 15 d., todėl teisė priverstinai išieškoti šį mokestį pareiškėjui atsirado 2009 m. sausio 16 d. (už 2008 metus). Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje numatytas penkerių metų mokesčio priverstinio išieškojimo terminas baigėsi atitinkamai 2014 m. sausio 16 d., o pareiškėjo kreipimasis į teismą traktuotinas priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Pareiškėjas į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo kreipėsi tik 2014 m. spalio 28 d., todėl teismas konstatavo, jog vietinės rinkliavos įsiskolinimo priverstinio išieškojimo terminas yra pasibaigęs, tad prašymo netenkino.
III.
Pareiškėjas Klaipėdos RATC pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad tarp Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų mokesčių nėra vietinės rinkliavos. Civiliniame kodekse yra nustatytas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, kuris ir turi būti taikomas nagrinėjamame ginče, kadangi neleidžiama pagal analogiją taikyti specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų, kurios šiuo atveju įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1–4 dalyse.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. Ž. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Klaipėdos RATC prašymą priteisti iš atsakovo 18,83 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos atmetė, konstatavęs, kad yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtintas priverstinio išieškojimo senaties terminas šiuo atveju netaikytinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).
Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1030-442/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, ir kt.).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. spalio 28 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. spalio 31 d.
Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės analogiškus teisinius ginčus, dėl tokioje situacijoje taikytino teisinio reguliavimo, yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015). Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentą, jog teismas turėjo vadovautis Civiliniu kodeksu ir senatį šioje byloje galėjo taikyti tik esant atsakovo prašymui.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą priteisti vietinės rinkliavos sumą iš atsakovo, iš esmės priėmė teisingą sprendimą, kurio naikinti ar keisti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė