Civilinės bylos Nr. e2A-655-567/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37137-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 2.6.18.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Celerauto“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3548-868/2020 pagal ieškovės UAB „Celerauto“ ieškinį atsakovams I. B. ir S. B. dėl įpareigojimo atsiimti transporto priemonę ir skolos priteisimo ir pagal atsakovų I. B. ir S. B. priešieškinį ieškovei UAB „Celerauto“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys AB „Lietuvos draudimas“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS "BTA Baltic Insurance Company" filialą Lietuvoje.
Teismas
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Celerauto“ pateikė ieškinį ir dubliką, prašydama:
1.1. įpareigoti atsakovus I. B. ir S. B. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiimti transporto priemonę Mazda 3 iš ieškovės UAB „Celerauto“;
1.2. taikyti sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonę atsakovams per 5 darbo dienas neatsiėmus transporto priemonės iš ieškovės – priteisti ieškovės UAB „Celerauto“ naudai solidariai iš atsakovų I. B. ir S. B. po 10 Eur baudą už kiekvieną sprendimo neįvykdymo dieną;
1.3. priteisti solidariai iš atsakovų I. B. ir S. B. 3 915,94 Eur skolą, 222,52 Eur delspinigių, iš viso 4 138,46 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 4 138,46 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 22 d. šalys sudarė automobilio remonto sutartį, pagal kurią atsakovai perdavė ieškovei suremontuoti automobilį Mazda 3, kuris nukentėjo eismo įvykio metu. Automobilio remontas iš viso kainavo 6 868,14 Eur, iš kurių 2 952,20 Eur apmokėjo draudimo bendrovė. Likusią 3 915,94 Eur sumą sudarė 90 Eur besąlyginė išskaita ir 52,24 Eur būklės pagerinimas bei 3 593,70 Eur papildomi darbai, kuriuos užsakė atsakovai. Ieškovė nuo 2019 m. lapkričio 11 d. prašė, kad atsakovai atsiimtų automobilį ir sumokėtų skolą už atliktus remonto darbus, tačiau atsakovai iki šiol nepagrįstai atsisako atsiimti automobilį ir sumokėti skolą. Pagal sutartį atsakovai įsipareigojo mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už vėlavimą atsiskaityti. Nuo neapmokėtų sąskaitų susidarė 222,52 Eur delspinigių suma. Viso atsakovų įsiskolinimas sudaro 4 138,46 Eur sumą (CK 6.63 str., 6.71–6.73 str., 6.156 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.644 str., 6.555 str.).
3. Atsakovai I. B. ir S. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Celerauto“ ieškinį ir tripliką, prašydami ieškinį atmesti. Nurodė, kad 1 230 Eur sumą ieškovei apmokėjo 2019 m. balandžio 30 d. eismo įvykį sukėlusio asmens draudikas. Kita dalis automobilio remonto išlaidų pagal 2019 m. gegužės 25 d. registruotą eismo įvykį buvo kompensuota pagal KASKO draudimą, kuriuo buvo draustas atsakovų automobilis. Atsakovai savo lėšomis turėjo apmokėti remonto darbus 2 520 Eur sumai. Ginčas tarp šalių kilo, nes ieškovė atsisakė pateikti remonto sąmatos detalizaciją, kurios pagrindu buvo išrašyta sąskaita–faktūra 3 593,70 Eur sumai, todėl nėra aiški automobilio remontui panaudotų detalių kilmė (originalios, naujos, naudotos ar restauruotos), detalių gamintojas. Galutinėje ieškovo pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai, dėl kurių šalys nebuvo sutarę (galinės kairės pusės arka ir jos keitimas, galinės dešinės pusės arkos dažymas iš vidaus, kairės pusės slenksčio remontas ir dažymas). Dėl šių detalių remonto tarp ieškovo ir atsakovų nebuvo jokio susitarimo. Tarp šalių kilus ginčui, buvo suderinta 2 500 Eur dydžio suma, kurią atsakovai sumokėjo ieškovei po ieškinio pateikimo 2020 m. kovo 16 d. Atsakovai taip pat sumokėjo ieškovei 320,41 Eur už automobilio saugojimą. Viso atsakovai ieškovei sumokėjo 2 820,41 Eur, todėl nėra skolingi ieškovei. Ieškovė, norėdama gauti likusią pinigų sumą, turėtų konkrečiai ir aiškiai įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, o ne remtis faktinių aplinkybių neatitinkančia sąskaita, juolab, viso ieškovė už automobilio remontą gavo net 5 772,61 Eur sumą (1 230 Eur ir 1 722,20 Eur sumokėjo draudikai, atsakovai – 2 820,41 Eur.
4. Atsakovai I. B. ir S. B. pateikė priešieškinį, prašydami priteisti iš UAB „Celerauto“ 430 Eur nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad po to, kai ieškovė sutiko atiduoti automobilį 2020 m. gegužės mėn. 13 d., UAB „Autodina“ servise buvo atlikta automobilio vizuali patikra, taip pat patikrinta, ar automobilis yra saugus eksploatuoti. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad automobilio stabdžių kaladėlės nuo ilgo stovėjimo yra surūdijusios, automobilio eksploatavimas, esant tokiai stabdžių būklei, yra nesaugus, todėl atsakovai privalėjo keisti priekines ir galines stabdžių kaladėles, kitas detales, susijusias su stabdžiais. Stabdžių remontas kainavo 430,66 Eur. Stabdžių remonto išlaidos atsirado dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovė turi atsakovams jas atlyginti (CK 6.246–6.249 str.).
5. Ieškovė UAB „Celerauto“ pateikė atsiliepimą į atsakovų I. B. ir S. B. priešieškinį, prašydama:
5.1. priešieškinį atmesti;
5.2. priteisti solidariai iš atsakovų I. B. ir S. B. 1 415,94 Eur skolą, 222,52 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas;
5.3. skirti atsakovams 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos priteisiant ieškovės naudai. Nurodė, kad ieškovė nėra atsakinga už atsakovų patirtas išlaidas dėl automobilio stabdžių remonto, nes patys atsakovai beveik metus delsė atsiimti automobilį. Automobilį atsakovai atsiėmė tik po bylos iškėlimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai taip pat sumokėjo 2 500 Eur skolą, skolos likutis 1 415,94 Eur. Atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes atsakovai 2020 m. rugsėjo 9 d. posėdyje sutiko dėl galimybės ginčą užbaigti taikiai. Teismo posėdis buvo atidėtas 2020 m. spalio 19 d., tačiau posėdžio dieną atsakovai pateikė priešieškinį dėl 430 Eur sumos priteisimo, nors ieškovė siūlė atsakovams padaryti nuolaidą 1 000 Eur. Teismo posėdyje atsakovai taip pat pageidavo skirti teismo ekspertizę. Teismas įpareigojo iki 2020 m. spalio 29 d. pateikti pasiūlymus dėl eksperto, klausimus ekspertui, kainą, tačiau tik ieškovė įvykdė šį įpareigojimą, o atsakovai įpareigojimo neįvykdė ir teismo ekspertizės atsisakė. Akivaizdu, kad atsakovai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
6. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad 2019 m. gegužės 2 d. gavo pranešimą apie 2019 m. balandžio 30 d. eismo įvykį, kurio metu dėl AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo veiksmų buvo apgadinta atsakovei priklausanti transporto priemonė Mazda 3. AB „Lietuvos draudimas“, kaip atsakingas draudikas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo prasme, pradėjo žalos administravimą ir apmokėjo UAB „Celerauto“ pagal suderintą automobilio remonto darbų sąmatą. Pretenzijų dėl žalos administravimo eigos ir/ar draudimo išmokos dydžio nebuvo gauta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimu nusprendė ieškinį ir priešieškinį atmesti.
8. Teismas nurodė, kad pagal Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašą viena iš remontą atliekančių asmenų prievolių yra suteikti transporto priemonės valdytojui teisingą, išsamią, tikslią ir aiškią informaciją apie teikiamų techninės priežiūros ir (ar) remonto paslaugų sąlygas, kainą, teikimo terminus, galimas pasekmes ir kitokią informaciją, turinčią įtakos transporto priemonės valdytojo apsisprendimui gauti technines priežiūros ir (ar) remonto paslaugą. Pagrindinis įrodymas, patvirtinantis reikalavimus atitinkančios informacijos suteikimą vartotojui prieš jam suteikiant automobilio remonto paslaugas, yra užsakymo paraiška, kurios turiniui keliami reikalavimai įtvirtinti apraše: reikalavimas nurodyti numatytus atlikti transporto priemonės techninio aptarnavimo ir remonto darbus, taip pat paslaugų (darbų) bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminarią kainą. Apraše įtvirtinti reikalavimai dėl transporto priemonės priėmimo–perdavimo akto surašymo: jeigu transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą, kuriame turi būti nurodyti techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė, transporto priemonės markė, modelis, valstybinis numeris, transporto priemonės komplektiškumas, matomi išoriniai ir vidiniai (salono) pažeidimai ir defektai, transporto priemonės priėmimo ir perdavimo datos.
9. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. gegužės 22 d. sudarė transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovams priklausančios transporto priemonės Mazda 3 remonto darbus, o atsakovai įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo darbų atlikimo ir transporto priemonės grąžinimo. Šalys elektroniniu paštu susitarė, kad ieškovė atliks šiuos darbus: galinės dešinės pusės durų keitimas ir dažymas iš vidaus (100+30+50 , viso 180 Eur); prekinio kairės pusės sparno keitimas, antikorozinis padengimas ir dažymas iš vidaus (80+30 +40, viso 150 Eur); prekinio dešinės pusės sparno remontas ir rūdžių šalinimas (40 Eur); galinės dešinės pusės arkos keitimas ir antikorozijos padengimas ir dažymas (150+150, viso 300 Eur); galinio dešinio sparno dažymas (80 Eur); arkos dažymas (150 Eur); variklio dangčio keitimas ir dažymas iš vidaus (150+40+80, viso 270 Eur); administravimas (200 Eur), franšizės (4 franšizės po 90 Eur). Atsakovai sutiko dėl beveik visų darbų, nurodytų transporto priemonės remonto darbų sąmatoje, išskyrus: kairės pusės slenksčio remontas (180 Eur be PVM), galinė arka (400 Eur be PVM), galinės kairės pusės arka ir keitimas (300 Eur be PVM), galinės dešinės pusės arkos vidinės dalies dažymas (150 Eur be PVM), taikytų 4 franšizių, nors buvo 3 įvykiai (90 x 3 = 270 Eur).
10. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl papildomų darbų, kurių kaina yra iš viso 1 850 Eur be PVM arba 2 238,50 Eur su PVM (2 970 - 400 (galinė arka) - 180 (kairės pusės slenksčio remontas) - 300 (galinės kairės pusės arka plius keitimas) - 150 (galinės dešinės pusės arkos vidinės dalies dažymas) – 90 (viena franšizė)). Už papildomus darbus atsakovai ieškovei sumokėjo iš viso 2 500 Eur. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai su ieškove yra visiškai atsiskaitę už papildomai sulygtus darbus. Aplinkybė, kad ieškovė atliko faktiškai daugiau darbų negu šalys susitarė, nesuteikė ieškovei teisės nesulygtus darbus atlikti bei už juos prašyti apmokėjimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovai yra vartotojai, sutartiniuose santykiuose galioja sutarties laisvės principas, todėl šalys turėjo aiškiai dėl darbų ir dėl darbų kainos susitarti, t. y. tik susitarus ieškovė turėtų teisę prašyti apmokėjimo už sutartus ir faktiškai atliktus darbus.
11. Teismas nurodė, kad 320,41 Eur už automobilio saugojimo paslaugas atsakovai ieškovei sumokėjo geranoriškai, nes nurodyto reikalavimo byloje nebuvo pareikšta.
12. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas, nes neįrodyta, jog atsakovai su ieškove atsiskaitė pavėluotai, tik po ieškinio pareiškimo. Ieškovė atsakovams aiškiai ir teisingai nenurodė mokėtinos sumos už atliktus remonto darbus, tarp šalių buvo ginčas dėl atliktų darbų apimties ir kainos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovai praleido aiškios ir neginčijamos prievolės įvykdymo terminą.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovų priešieškinio reikalavimas dėl 430 Eur žalos priteisimo už sugadintas (surūdijusias) automobilio stabdžių kaladėles yra nepagrįstas, nes nenustatyti ieškovės neteisėti veiksmai. Atsakovai automobilį turėjo atsiimti per 5 dienas nuo remonto darbų atlikimo, todėl aplinkybė, kad ieškovė nurodė, jog automobilį bus galima atsiimti po atsiskaitymo, nepaneigė atsakovų teisės atsiimti jiems nuosavybės teise priklausantį automobilį po atlikto remonto, nes kiekvienu atveju prievolė atsiskaityti už atliktus darbus išlieka.
14. Teismas nenustatė, kad atsakovai būtų sąmoningai veikę prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Ieškovė reikalavo iš atsakovų apmokėjimo už darbus, kurių atsakovai neužsakė, tarp ieškovės pareikštų reikalavimų ir pateiktų rašytinių įrodymų nustatyti neatitikimai. Ieškovė prašė priteisti 3 593,70 Eur skolą pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. 0000238 ir 322,24 Eur pagal PVM sąskaitą–faktūrą Nr. C190000219. Ieškinyje nurodyta, kad 322,24 Eur suma susidaro iš 3 franšizių po 90 Eur ir 52,24 Eur už būklės pagerinimą, nors remonto sąmata ir PVM sąskaita–faktūra Nr. 0000238 patvirtina, jog į 3 593,70 Eur sumą jau išskaičiuotos 4 franšizės, nors buvo tik 3. Draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje už automobilio būklės pagerinimą ieškovei sumokėjo 52,24 Eur. Teismo vertinimu, ieškovės ieškinys buvo neaiškus, todėl tai prisidėjo prie ilgesnio bylos nagrinėjimo proceso (CK 6.38 str., 6.156 str., 6.200 str., 6.2286 str., 6.245–6.249 str., 6.644 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Ieškovė UAB „Celerauto“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. sprendimą dalyje dėl ieškovės UAB „Celerauto“ ieškinio atmetimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą:
14.1. ieškovo UAB „Celerauto“ ieškinį tenkinti ir priteisti solidariai iš atsakovų I. B. ir S. B. 1 307,04 Eur skolą, 215,38 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 522,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 3 054,90 Eur bylinėjimosi išlaidas;
14.2. paskirti atsakovams I. B. ir S. B. iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos dydžio sumos įpareigojant sumokėti ieškovės naudai;
14.3. priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas 877 Eur bylinėjimosi išlaidas;
14.4. priimti naujus įrodymus – automobilio Mazda 3 galinės dalies (arkų, slenksčių) nuotraukas.
16. Nurodė, kad apeliacinis skundas teikiamas dėl 1 307,04 Eur skolos pagal sąskaitą–faktūrą C19 Nr. 0000238, nes sąskaitoje iš tiesų per klaidą buvo įtrauktos 4 franšizės, vietoje 3 (1 franšizė 90 Eur + 21 % PVM). Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas taikomas subjektams, kurie yra įregistruoti Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje. Ieškovė nėra registruota nurodytoje sistemoje, todėl aprašo reikalavimai ieškovei nėra privalomi. Atitinkamai užsakymo lapas nėra vieninteliu ir pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu tinkamą informavimą ir šalių susitarimą dėl darbų apimties. Šalys pagal sutartį dėl transporto priemonės remonto apimčių ir kainos susitarė elektroniniu paštu, ieškovė tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, atskleidė atsakovams iki remonto darbų pradžios visą informaciją, susijusią su darbais, atsakovų teisių nepažeidė. Atsakovai visus transporto priemonės remonto darbus užsakė, pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo tol, kol ieškovė nesikreipė į teismą. Atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nes nuolat keitė poziciją, t. y. kėlė klausimus dėl detalių panaudojimo (naujos ar naudotos), prašė skirti ekspertizę, įtraukė draudimo bendroves į bylą, o pastarosioms patvirtinus, jog visus darbus ieškovas atliko tinkamai, atsakovai pradėjo tvirtinti, jog dalies darbų neužsakė, pradėjo vadovautis Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašu. Ieškovės 2019 m. gegužės 22 d. elektroninis laiškas apie tai, kokius darbus reikia atlikti ir preliminarias jų kainas be PVM, ir atsakovo 2019 m. gegužės 27 d. elektroninis laiškas, kuriame atsakovas nurodė, kokių darbų neužsako, patvirtina, jog atsakovai neužsakė ir ieškovas neatliko: priekinio dešinės pusės žibinto remonto, transporto priemonės užvedimo remonto, transporto priemonės signalizacijos remonto darbų. Visi teismo sprendime nurodyti, kaip atsakovų neužsakyti darbai, buvo nurodyti, kaip papildomi darbai, kuriuos būtina atlikti, t. y.: galinės kairės ir dešinės pusės arkos keitimas, dažymas, taip pat kairės pusės slenksčio remontas, jų kainos be PVM, įspėjimas, kad tai preliminarios kainos, kurios gali šiek tiek skirtis. 2019 m. gegužės 25 d. elektroniniu laišku atsakovams buvo pateiktos vidinių arkų fotonuotraukos, nurodant jų kainą. Atsakovai nei vieno iš šių darbų neatsisakė. Teismo išvados yra prieštaringos, nes teismas pats nustatė, jog atsakovai ginčijo remonto darbus už bendrą 2 238,50 Eur sumą, nors atsakovai bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 2 500 Eur. Ieškinio suma buvo 3 915,94 Eur, atsakovai ginčijo 2 238,50 Eur sumą, t. y. 1 677,44 Eur sumą atsakovai būtų ir taip sumokėję, tačiau sumokėjo 2 500 Eur. Akivaizdu, kad atsakovų pozicija buvo prieštaringa, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teismas nenustatė, už kokius darbus ieškovė prašė priteisti skolą, nors teismui buvo pateikti įrodymai (vaizdo įrašai, nuotraukos), patvirtinantys darbų būtinumą. Siekiant paaiškinti apeliacinės instancijos teismui, už kokių darbų atlikimą pirmosios instancijos teismas nepriteisė reikalaujamų sumų, teikiamos nuotraukos su pažymėtais detalių pavadinimais, kurios patvirtina, jog darbai buvo būtini, ieškovė negalėjo šių darbų neatlikti, o atsakovai negalėjo šių darbų neužsakyti. Apeliaciniu skundu nepalaikomas reikalavimas dėl 108,90 Eur skolos priteisimo už vieną franšizę, todėl atitinkamai prašoma priteisti delspinigių suma mažėja iki 215,38 Eur. Atsakovai po ieškinio pareiškimo sumokėjo dalį skolos, todėl net ir atmetus ieškinio reikalavimus, teismas turėjo priteisti netesybas, apskaičiuotas nuo tos sumos, kurią atsakovai pripažino ir sumokėjo. Teismas taip pat nepagrįstai nesprendė dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors atsakovai tik bylos nagrinėjimo metu įvykdė ieškinio reikalavimus dėl automobilio atsiėmimo ir dalies skolos sumokėjimo. Teismas nepagrįstai ir neargumentuotai neskyrė atsakovams baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nors tam buvo visos sąlygos (CK 6.38 str., 6.73 str., 6.253 str., 6.256 str., 6.258 str., 6.260–6.261 str.; CPK 95 str.).
17. Atsakovai I. B. ir S. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės UAB „Celerauto“ apeliacinį skundą, prašydami jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė, teikdama transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugas, nėra pranešusi Aplinkos apsaugos agentūrai apie vietą, kurioje dėl jos vykdomos veiklos susidaro atitinkamos atliekos, nereiškia, kad ieškovei nėra taikytinos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu 2016 m. vasario 1 d. Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatos. Sutarties sudarymo metu ieškovė veikė, kaip profesionalė, todėl turėjo pareigą paruošti nurodyto aprašo nuostatas atitinkančią sutartį, užsakymo paraišką. Šalių sudarytoje sutartyje nėra nurodyti transporto priemonės gedimai, planuojamų atlikti darbų sąrašas, jų preliminari kaina, papildomi darbai, kurie atsakovų prašymu turėjo būti atlikti transporto priemonei, transporto priemonės komplektiškumas, matomi išoriniai ir vidiniai (salono) pažeidimai ir defektai. Papildomų darbų dalis 1 722,20 Eur sumai buvo atlikta pagal KASKO draudimą. Atsakovai sutiko beveik su visais ieškovės 2019 m. gegužės 22 d. elektroniniame laiške nurodytais darbais. Sutartyje nurodyta, kad ieškovė, atlikusi išsamią transporto priemonės apžiūrą, informuos atsakovus, kokius darbus reikės atlikti elektroniniu paštu arba telefonu, nereiškia, kad atsakovai iš anksto sutiko atlikti tokius ieškovės nurodytus papildomus darbus. Prieš atlikdama bet kokius papildomus darbus, ieškovė privalėjo gauti atsakovų sutikimą atlikti ieškovės siūlomus papildomus darbus. 2019 m. gegužės 22 d. atsakovų elektroniniame laiške tarp papildomų atliktinų darbų yra nurodyta tik galinės dešinės pusės arkos keitimas ir galinės kairės pusės rato arkos dažymas. Kairės pusės arkos keitimo, dažymo darbai nebuvo įtraukti į papildomų darbų sąrašą, taip pat ir kairės pusės slenksčio remontas. Vidinių arkų fotonuotraukos ir pasiūlymas sutvarkyti vidines arkas buvo pateiktas 2019 m. birželio 10 d. Atsakovai nedavė sutikimo atlikti papildomus remonto darbus, susijusius su vidinėmis arkomis, todėl ieškovė šiuos darbus atliko savo rizika. 2019 m. liepos 11 d. ieškovės pranešime nurodyta, kad automobilio remonto kaina buvo 2 520 Eur, o atsakovams pradėjus reikalauti atliktų darbų sąmatos, 2019 m. rugpjūčio 8 d. ieškovė išrašė sąskaitą jau 3 593,70 Eur sumai. Ieškovė tik 2020 m. rugsėjo 9 d. atsakovams pateikė remonto sąmatos detalizaciją, kuri buvo suformuota 2019 m. gruodžio 4 d. Pagal sutartį atsakovai galėjo atsiskaityti su ieškove per 5 dienas nuo automobilio atsiėmimo, tačiau ieškovė automobilio neatidavė ir reikalavo iš pradžių atsiskaityti visiškai. 2020 m. kovo 16 d. ieškovė sutiko atiduoti automobilį už 2 500 Eur, taip pat sumokant 320,41 Eur už automobilio stovėjimą. Atsakovai sumokėjo ieškovei 2 820,41 Eur, tačiau ieškovė apgavo ir automobilio neatidavė, todėl ieškovės reikalavimas dėl delspinigių taip pat yra nepagrįstas. Ieškovė išmokas iš draudikų gavo neteisėtai, nes išmokos buvo pervestos, kai atsakovai dar nebuvo priėmę remonto darbų ir pasirašę dėl atliktų transporto priemonės remontų darbų tinkamumo. Atsakovai procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, taikos sutarties nesudarė, nes paaiškėjo, kad ieškovė automobilio remontui naudojo naudotas detales, atsakovai negalėjo patikrinti, ar iš tiesų buvo pakeistos visos dalys. Ieškovė už automobilio remontą gavo iš viso 5 772,61 Eur, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti dar 2 700 Eur (1 100 Eur – papildomi remonto darbai, 1 700 Eur – bylinėjimosi išlaidos) buvo nepriimtinas. Atsakovai atsisakė palaikyti prašymą teisme dėl ekspertizės skyrimo, nes tai buvo per brangu, ieškovės pasiūlytas ekspertas atliktų tik dokumentinę ekspertizę, t. y. be automobilio ardymo, todėl ekspertizė neatsakytų į klausimus, susijusius su remonto atlikimu, kokybe. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės ieškinys yra neaiškus, nes ieškovė už franšizes paskaičiavo kelis kartus. Atsakovams siekiant atsiimti automobilį, ieškovė pareikalavo sumokėti ir už stovėjimą, nors ieškiniu to neprašė. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovei taip pat buvo sumokėta 52,24 Eur už automobilio būklės pagerinimą. Su atsiliepimu teikiamas naujas įrodymas (elektroninio laiško kopija), kuri patvirtina, kad ieškovė vidines arkas pasiūlė sutvarkyti 2019 m. birželio 10 d.
Teismas
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
19. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovų automobilio nuotraukas, atsakovai kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2019 m. birželio 11 d. ieškovės elektroninį laišką, kuriais įrodinėja savo argumentus ir atsikirtimus dėl ieškovės reikalavimo priteisti automobilio remonto išlaidas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas įstatymo (CPK 314 str.), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad naujais įrodymais grindžiamos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybes ir būtinybė pateikti naujus įrodymus kilo po skundžiamo sprendimo priėmimo (nuotraukose parodytos remontuotos vietos, dėl kurių būtinumo kilo ginčas, o elektroniniame laiške nurodyta skirtinga data nei pateiktame ieškovės), yra pagrindas priimti šalių pateiktus įrodymus.
21. Byloje kilo ginčas dėl atlyginimo už papildomus automobilio remonto darbus, kurių nepadengė draudimo išmokos.
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies užsakovo užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018).
23. Vartojimo rangos sutartis yra sutartis, kuri pagal savo dalyką yra rangos (CK 6.645 str. 1 d. ir kartu pagal sutarties šalių subjektinę sudėtį – vartojimo sutartis. Pagal CK 6.672 str. 1 d. įtvirtintą vartojimo rangos sutarties sampratą vartojimo rangos sutartimi viena šalis rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal kitos šalies užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą buitiniams ar asmeniniams užsakovo ar jo šeimos poreikiams tenkinti, o užsakovas įsipareigoja darbo rezultatą priimti ir už jį sumokėti. Remiantis CK 6.672 str. 2 d. vartojimo rangos santykiams taikomos šio kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai viena sutarties dėl automobilio remonto šalis rangovas yra verslininkas, o remontuojamas automobilis yra naudojamas kitos šalies užsakovo ar jo šeimos buitiniams ar asmeniniams poreikiams tenkinti, tokia sutartis laikoma vartojimo rangos sutartimi.
24. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, doktrina; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014).
25. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) įtvirtina sutarties dėl automobilio remonto atveju automobilio valdytojui teikiamos informacijos reikalavimus ir jų nesilaikymo pasekmes. Aprašo 11 punkte nustatyta, kad techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas, užpildant užsakymo paraišką, kurioje turi būti: 11.1. techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens pavadinimas, adresas, telefono numeris, veiklos registracijos numeris (pvz., juridinio asmens įmonės kodas, individualios veiklos numeris ir pan.); 11.2. transporto priemonės valdytojo vardas, pavardė ir telefono numeris, parašas; 11.3. užsakymo priėmimo data ir numatomas įvykdymo terminas; 11.4. duomenys apie transporto priemonę (markė, modelis, valstybinis numeris, identifikavimo numeris ir rida); 11.5. transporto priemonės valdytojo nurodyti gedimai ir (ar) pageidavimai, pastabos; 11.6. techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens numatytų teikti techninio aptarnavimo ir remonto darbų sąrašas; 11.7. transporto priemonės valdytojo pateiktų atsarginių dalių ir medžiagų sąrašas, pažymint, ar pateiktos atsarginės dalys yra originalios, naujos, naudotos ar restauruotos; 11.8. transporto priemonės valdytojui pageidaujant techninį aptarnavimą ir remontą atliekantys asmenys turi nurodyti techninio aptarnavimo ir remonto metu naudotų transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų pavadinimus ir jų gamintojus; 11.9. garantinės sąlygos ir garantijos terminas; 11.10. techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų bei transporto priemonės atsarginių dalių ir (ar) medžiagų preliminari kaina; 11.11. užsakymo paraišką įforminusio asmens vardas, pavardė, parašas; 11.12. kiti reikalingi duomenys, susiję su techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimu. Pagal Aprašo 12 punktą užsakymo paraiška užpildoma dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius lieka transporto priemonės valdytojui, kitas – techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui. Pagal Aprašo 29 punktą transporto priemonės valdytojas turi teisę: 29.1. savo nuožiūra įsigyti siūlomas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas; 29.2. gauti valstybine kalba informaciją apie siūlomas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, jų kainas prieš jas įsigydamas; 29.3. pareikšti pretenziją techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui dėl netinkamos techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo tvarkos; 29.4. keisti savo nurodymus dėl techninio aptarnavimo ir remonto paslaugos teikimo ar kitų užsakymo sąlygų vykdymo, kai techninio aptarnavimo ir remonto paslauga jau teikiama, jeigu tokie pakeitimai techniniu ir technologiniu požiūriu yra įmanomi; 29.8. nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška; jeigu už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą sumokėta – pareikalauti grąžinti sumokėtus pinigus arba jų dalį. Kai automobilio techninio aptarnavimo ir remonto sutartis yra vartojimo sutartis, techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens (verslininko) pareigos suteikti automobilio valdytojui (vartotojui) būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apimtis gali skirtis priklausomai nuo užsakymo paraiškoje automobilio valdytojo nurodytų gedimų ir (ar) pageidavimų (Aprašo 11.5 p.) konkretumo laipsnio. Tais atvejais, kai automobilio valdytojas (vartotojas) užsakymo paraiškoje nurodo konkrečius pageidavimus, techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens (verslininko) pareiga suteikti būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją yra siauresnė, jos turinį pirmiausiai sudaro informacijos, susijusios su nurodyto pageidavimo vykdymu, suteikimas vartotojui. Tuo tarpu, kai automobilio valdytojas (vartotojas) užsakymo paraiškoje nenurodo konkrečių pageidavimų, o tik automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemą, techninį aptarnavimą ir remontą atliekančio asmens (verslininko) pareigos suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apimtis yra platesnė. Tokiu atveju verslininkas privalo: 1) nustatyti ir informuoti vartotoją apie užsakymo paraiškoje nurodytos automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos priežastis ir šioms priežastims pašalinti reikalingus remonto darbus; 2) nustatyti ir informuoti vartotoją apie automobilio ar atskirų jo agregatų veikimo problemos išlikimo riziką tuo atveju, jei vartotojas atsisakytų visų ar dalies reikalingų darbų; 3) suderinti su vartotoju atliktinų remonto darbų sąrašą.
26. Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daro išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-690/2015). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2019 m. gegužės 22 d. sudarė transporto priemonės techninio aptarnavimo/remonto darbų sutartį–užsakymą, pagal kurį ieškovė UAB „Celerauto“ įsipareigojo atlikti atsakovams priklausančios transporto priemonės Mazda 3 remonto darbus, o atsakovai įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo darbų atlikimo ir transporto priemonės grąžinimo. Šalys techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymo, užpildant užsakymo paraišką, kaip tai numatyta Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos apraše, neįformino, tačiau sutartyje susitarė, kad jei darbai atliekami ne dėl draudiminio įvykio, darbų apimtys ir kaina suderinama su klientu telefonu arba elektroniniu paštu, vykdytojui atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą (sutarties 2 p.). Sutarties 3 p. šalys susitarė, jog papildomais darbais yra laikomi darbai, kurie dėl draudiminio įvykio nėra atlyginami draudimo bendrovės, tačiau klientas pageidauja, kad jie būtų atlikti, darbams atlikti panaudotų naujų detalių ir dėvėtų detalių kainų skirtumas, kai pagal draudimo sutartį detalėms skaičiuojamas nusidėvėjimas, kiti darbai, kurie nenumatyti šios sutarties pasirašymo momentu, tačiau paaiškėja, jog juos būtina atlikti vykdytojui atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą. Šalys 2019 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. elektroniniais laiškais susitarė, kad ieškovė atliks šiuos darbus: galinės dešinės pusės durų keitimas ir dažymas iš vidaus (100+30+50, viso 180 Eur), prekinio kairės pusės sparno keitimas, antikorozinis padengimas ir dažymas iš vidaus (80+30+40, viso 150 Eur), prekinio dešinės pusės sparno remontas ir rūdžių šalinimas (40 Eur), galinės dešinės pusės arkos keitimas ir antikorozinis padengimas ir dažymas (150+150, viso 300 Eur), galinio dešinio sparno dažymas (80 Eur), arkos dažymas (150 Eur), variklio dangčio keitimas ir dažymas iš vidaus (150+40+80,viso 270 Eur), administravimas (200 Eur), franšizės (4 po 90 Eur, viso 360 Eur). Ieškovės 2019 m. gegužės 22 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad kainos realybėje gali skirtis, kainos nurodytos be PVM. Atsakovai nepageidavo priekinio dešinės pusės žibinto remonto, transporto priemonės užvedimo remonto, transporto priemonės signalizacijos remonto darbų. 2019 m. gegužės 25 d. ir 2019 m. birželio 11 d. identiškuose ieškovės elektroniniuose laiškuose, prie kurių pridėtos vidinių arkų nuotraukos, nurodyta, kad vidinių arkų remontas kainuos 400 Eur. 2019 m. liepos 11 d. elektroniniu laišku ieškovė informavo atsakovus, kad automobilio remonto suma 2 520 Eur, automobilis bus po valandos. Ieškovė už atliktus darbus 2019 m. liepos 16 d. išraše PVM sąskaitą–faktūrą C19 Nr. 0000219 2 044,44 Eur sumai, 2019 m. liepos 16 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą C19 Nr. 0000220 1 230 Eur sumai, 2019 m. rugpjūčio 8 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą C19 Nr. 0000238 3 593,70 Eur sumai. Ieškovės 2019 m. rugpjūčio 8 d. elektroniniame laiške atsakovams nurodyta, kad galutinė papildomų darbų suma yra 2 970 Eur + PVM, nes nebuvo įskaičiuotas galinės kairės pusės arka ir jos keitimas (300 Eur) bei galinės dešinės pusės arkos dažymas iš vidaus (150 Eur). AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje (KASKO draudikas) ir AB „Lietuvos draudimas“ (2019 m. balandžio 30 d. eismo įvykio kaltininko draudikas) pagal draudiminius įvykius ir ieškovės išrašytas PVM sąskaitas–faktūras (2019 m. liepos 16 d. C19 Nr. 0000219 2 044,44 Eur sumai, 2019 m. liepos 16 d. C19 Nr. 0000220 1 230 Eur sumai, viso 3 274,44 Eur) sumokėjo iš viso 2 952,20 Eur, neapmokėta – 322,24 Eur (3 išskaitos (franšizės) po 90 Eur ir 52,24 Eur už būklės pagerinimą).
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė įgijo teisę į atliktų atsakovų automobilio papildomų remonto darbų, kurių neatlygino draudikai (KASKO ir eismo įvykio kaltininko), atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog šalys nebuvo sudarę automobilio remonto sutarties ir paraiškos pagal Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintame Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo nuostatas, savaime nereiškia, jog ieškovė prarado teisę į faktiškai turėtų atsakovų automobilio remonto išlaidų atlyginimą.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.) ir sutarties šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d.). CK 6.38 str. 1 d. nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties šalys negali elgtis priešingai tiems lūkesčiams, kuriuos ji savo veiksmais, atliktais vykdant sutarties sąlygas, suformavo kitai sutarties šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). CK 6.256 str. 1 d. taip pat įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.).
31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys 2019 m. gegužės 22 d. ir 2019 m. gegužės 27 d. elektroniniais laiškais aiškiai sutarė dėl papildomų (draudikų neapmokamų ar dalies apmokamų) automobilio remonto darbų apimties, preliminarių kainų. 2019 m. gegužės 25 d. ir 2019 m. birželio 11 d. elektroniniais laiškais atsakovai buvo informuoti apie vidinių arkų remonto kainas, būdą (naujų negalima gauti, todėl ieškovė pati pagamins). Visose ieškovės elektroniniuose laiškuose kainos nurodytos be PVM, šalių laiškuose pageidaujama keistinų dalių kokybė, rūšis (naujos, naudotos) neaptartos. Automobilis buvo suremontuotas 2019 m. liepos 11 d., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinumu, atsakovams buvo pakankamai laiko pateikti prieštaravimus dėl vidinių arkų remonto, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai prieštarautų vidinių arkų remontui. Priešingai, iš byloje esančių fotonuotraukų, elektroninių susirašinėjimų, galima spręsti, kad atsakovai papildomais darbais iš esmės siekė suremontuoti visas automobilio kėbulo dalis, kurios buvo pažeistos rūdžių. Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad kairės pusės arka, vidinės arkos korozijos buvo paveiktos stipriai, dalys buvo surūdijusios, todėl jas buvo būtina keisti. Atsakovai aiškiai sutiko, kad ieškovė atliktų galinės dešinės pusės durų keitimą ir dažymą iš vidaus, prekinio kairės pusės sparno keitimą, antikorozinį padengimą ir dažymą iš vidaus, prekinio dešinės pusės sparno remontą ir rūdžių šalinimą, galinės dešinės pusės arkos keitimą ir antikorozinį padengimą ir dažymą, galinio dešinio sparno dažymą, arkos dažymą, variklio dangčio keitimą ir dažymą iš vidaus. Atsakovams 2019 m. gegužės 22 d. elektroniniu laišku buvo pranešta, kad, tik išardžius automobilį, bus aišku dėl galinės dešinės pusės slenksčio, o atsakovai neginčijo galinės dešinės pusės slenksčio remonto.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovų ginčijami darbai (kairės pusės slenksčio remontas, galinių vidinių arkų keitimas, galinės kairės pusės arkos keitimas, galinės dešinės pusės arkos vidinės dalies dažymas) iš esmės yra tampriai tarpusavyje susiję su kitais atsakovų prašomais atlikti automobilio remonto darbais, kuriais buvo siekiama suremontuoti korozijos paveiktas dalis. Byloje nustatyta, kad atsakovai iš viso iki remonto darbų atlikimo sutiko arba neprieštaravo dėl bendros preliminarios papildomų darbų 2 722,50 Eur (su PVM) kainos, t. y. įskaitant 484 Eur (su PVM) už vidinių arkų remontą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai per mėnesį nuo ieškovės informavimo apie arkų remontų būtinumą reiškė prieštaravimus. Transporto priemonės remonto darbų sąmata patvirtina, kad papildomi atsakovų automobilio remonto darbai iš viso kainavo 3 593,70 Eur (su PVM; įskaitant 677,60 Eur administravimą ir 3 franšizes), t. y. remonto kaina padidėjo 871,20 Eur. Remonto kaina padidėjo dėl automobilio galinės kairės pusės arkos ir jos keitimo, galinės dešinės pusės arkos vidinės dalies dažymo, kairės pusės slenksčio remonto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog kairės pusės slenksčio, galinės arkos, galinės kairės pusės arkos keitimo, galinės dešinės pusės arkos vidinės dalies dažymo darbai buvo būtini, nes be šių darbų atlikimo atsakovų automobilis nebūtų suremontuotas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų teisme ginčijami automobilio galinės pusės darbai ne tik yra tampriai susiję su atsakovų pageidaujamais atlikti darbais, tačiau jų neatlikimas iš esmės padarytų beprasmiais atsakovų pageidaujamus atlikti darbus, nes automobilio užslėptos kėbulo dalys korozijos būtų veikiamos toliau, neigiami padariniai turėtų įtakos suremontuotoms dalims, automobilio saugumui. Atsakovai įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl atlikto remonto kainos, kokybės ir būtinumo nepateikė, taip pat atsisakė skirti teismo ekspertizę tiksliai remonto kainai ir būtinumui nustatyti. Suderėtų ir aptartų darbų apimtis ir kaina nuo atliktų darbų rezultato ir galutinės darbų kainos ženkliai nesiskiria, todėl atsakovų argumentai dėl jų, kaip vartotojų, teisių pažeidimų nagrinėjamu atveju laikytini nepagrįstais, todėl atmestini.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad suderėtų ir atliktų darbų kaina ženkliai nesiskiria ir atlikti darbai yra tarpusavyje susiję (dėl korozijos paveiktų dalių remonto). Byloje esantis elektroninis susirašinėjimas (SMS) tarp šalių patvirtina, kad tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl atliktų papildomų darbų apimties, būtinumo, darbų kainos, o atsakovai tiesiog delsė atsiimti automobilį ir už jį atsiskaityti. Byloje nėra įrodymais pagrįstų duomenų, kad po automobilio remonto iki bylos teisme iškėlimo, t. y. per beveik pusės metų laikotarpį atsakovai reikštų ieškovei kokias nors pretenzijas, kreiptųsi į teismą dėl įpareigojimo grąžinti automobilį, ginčytų išrašytas PVM sąskaitas–faktūras. Priešingai, elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas vis žadėjo atsiimti automobilį ir atsiskaityti už remonto darbus, 2019 m. rugsėjo 26 d. net nurodė, jog atliko mokėjimo pavedimus, tačiau jokių mokėjimų neatliko iki 2020 m. kovo 16 d., t. y. tik po civilinės bylos iškėlimo. Vadinasi, atsakovų nurodomos aplinkybės, jog 2019 m. liepos 11 d. jie buvo nuvykę į ieškovės ofisą, reikalavo pagrįsti remonto kainą, yra nepagrįstos, nes atsakovai vėliau žadėjo atsiimti automobilį ir sumokėti už remontą. Atitinkamai atsakovų argumentai dėl neva skirtingų ir neaiškių kainų (2019 m. liepos 11 d. ieškovės elektroniniame laiške remonto preliminari kaina buvo nurodyta 2 520 Eur) taip pat yra nepagrįsti, juolab, atsakovai nuo pat susirašinėjimo pradžios 2019 m. gegužės mėn. buvo informuoti, jog kainos skaičiuojamos be PVM. Pagal sutartį šalys sutarė, kad, jei darbai atliekami ne dėl draudiminio įvykio, darbų apimtys ir kaina suderinama su klientu telefonu arba elektroniniu paštu, vykdytojui atlikus išsamią transporto priemonės apžiūrą. Nagrinėjamu atveju remonto darbų apimtis ir kaina būtent ir buvo suderinama elektroniniu būdu, t. y. pagal sutarties nuostatas, todėl nėra pagrindo spręsti, jog atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie darbų apimtis, kainą ir pan.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 8 d. išrašė PVM sąskaitą–faktūrą bendrai 3 593,70 Eur sumai, įskaitant 435,60 Eur už 4 franšizes (draudiko besąlyginė išskaita). Byloje nėra ginčo, kad draudimo bendrovė, apmokėdama ieškovės 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą 2 044 Eur sumai (su PVM), atliko iš viso 3 išskaitas po 90 Eur ir neatlygino ieškovei 52,24 Eur už automobilio būklės pagerinimą, t. y. neatlygino viso ieškovei 322,24 Eur (su PVM). Nepaisant to, ieškovė ne tik reikalauja iš atsakovų priteisti 322,24 Eur sumą, kurios neapmokėjo draudimo bendrovė, bet ir 435,60 Eur sumą (su PVM) už draudimo bendrovės atliktas besąlygines išskaitas, t. y. tos pačios sumos sudubliuotos, pakartotinai paskaičiuotas PVM, pridėta papildoma išskaita. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu atsakovai sumokėjo ieškovei 2 500 Eur už automobilio remontą (2020 m. kovo 16 d.) ir 320,41 Eur už automobilio stovėjimą (saugojimą), o 2020 m. gegužės 20 d. atsiėmė automobilį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra atlyginimo už automobilio saugojimą (stovėjimą) priteisimas, atsakovai taip pat priešieškiniu nereikalavo, jog ieškovė grąžintų automobilį, todėl atsakovų argumentai dėl sumos už automobilio stovėjimą ieškovės teritorijoje, ieškovės veiksmų, nesilaikant susitarimo grąžinti automobilį nesumokėjus reikalaujamų sumų, šioje byloje kilusiam ginčui nėra teisiškai reikšmingi.
35. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas 980,34 Eur sumai (3 593,70-435,60+322,24-2 500). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog draudimo bendrovė pervedė ieškovei 52,24 Eur sumą, kuri sutampa su automobilio būklės pagerinimu, nereiškia, jog ieškovei buvo būtent atlyginta už automobilio būklės pagerinimą, nes byloje nustatyta, jog draudimo bendrovė atlygino ieškovei 1 722,20 Eur pagal 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą dėl 2 044 Eur sumos, 2019 m. liepos 22 d. pranešime nurodydama, jog būklės pagerinimo išlaidos minusuotinos, todėl daugiau mažinti priteistinos sumos nėra pagrindo.
36. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas 980,34 Eur sumai (pagal 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą 322,24 Eur sumai ir pagal 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitos–faktūros 3 593,70 Eur sumai (iš kurios pagrįsta suma – 3 158,10 Eur) dalį, t. y. 658,10 Eur), todėl tenkintinas, priteisiant solidariai iš atsakovų 980,34 Eur sumą ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas nevertina kitų argumentų ir įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (CK 1.138 str., 6.38 str., 6.189 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.644 str., 6.645 str., 6.672–6.680 str.; CPK str. 2 str., 7 str., 8 str., 177–179 str., 185 str.).
37. CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos tai yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 str. 2 d.). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. CK 6.258 str. 1 d. norma numato, jog sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
38. Pagal šalių sudarytos sutarties nuostatas šalys sutarė, kad jei darbai atliekami dėl draudiminio įvykio atsakovai įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 5 kalendorines dienas po to, kai ieškovė raštu pranešė apie tai, kokią remonto darbų kainą atlygina draudimo bendrovė. Jei darbai atliekami ne dėl draudiminio įvykio, atsakovai įsipareigojo atsiskaityti per 5 dienas nuo darbų atlikimo ir transporto priemonės grąžinimo (5 p.). Atsakovai įsipareigojo vykdytojui pranešus apie atliktus darbus ne vėliau kaip kitą darbo dieną atvykti atsiimti transporto priemonę iš ieškovės arba, jei pageidauja už papildomą mokestį, nurodyti į kokią vietą ieškovė turi pristatyti transporto priemonę (7.1 p.). Šalys sutarė, kad atsakovams laiku neatsiskaičius su ieškove, atsakovai turi mokėti 0,05 % dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad draudimo bendrovė apie tai, kad nemokės 322,24 Eur (3 besąlyginės išskaitos ir pagerinimo išlaidos) pagal ieškovės 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą–faktūrą, pranešė 2019 m. liepos 22 d. ir 2019 m. rugpjūčio 5 d. pranešimais. Vadinasi, atsakovai 322,24 Eur sumą ieškovei turėjo apmokėti per 5 dienas nuo paskutinio pranešimo, nes tik tuomet tapo aišku, kokios automobilio remonto sumos draudimo bendrovė neatlygins, t. y. 322,24 Eur suma turėjo būti apmokėta iki 2019 m. rugpjūčio 10 d., o delspinigiai skaičiuojami nuo 2019 m. rugpjūčio 11 d. Ieškovė 8,32 Eur delspinigius nuo neapmokėtos 322,24 Eur sumos paskaičiavo už 2019 m. spalio 19 d.–gruodžio 10 d. (52 dienos), t. y. pradėjo skaičiuoti praėjus 5 dienoms nuo draudimo bendrovės sumokėtos paskutinės išmokos iki ieškinio pateikimo teismui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad reikalauti netesybų yra kreditoriaus diskrecijos teisė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė paskaičiavo atsakovams delspinigius palankesniu nei šalių sudarytoje sutartyje nustatytu būdu, pagrįsta delspinigių suma už neapmokėtą 322,24 Eur sumą yra 8,32 Eur.
39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neapmokėta skolos suma pagal 2019 m. rugpjūčio 18 d. PVM sąskaitą–faktūrą iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos sumokėjimo sudarė 3 158,10 Eur, nes tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (2020 m. kovo 16 d.) atsakovai sumokėjo dalį skolos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 207,60 Eur delspinigių sumą nuo neapmokėtos sąskaitos 3 593,70 Eur už 2019 m. rugpjūčio 13 d.–2019 m. gruodžio 10 d. laikotarpį (119 dienų). Apeliaciniame skunde ieškovė patikslino, kad 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitos–faktūroje 108,90 Eur suma už 1 perteklinę franšizę nurodyta per klaidą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nepagrįstai nurodyta visa 435,60 Eur suma už franšizes, t. y. delspinigiai gali būti skaičiuojami tik nuo 3 158,10 Eur suma. Nors byloje nustatyta, kad atsakovai apie automobilio remonto pabaigą ir preliminarią kainą, į kurią nebuvo atlikti visi darbai, buvo informuoti dar 2019 m. liepos 11 d., vėliau apie automobilio atsiėmimą atsakovai buvo informuojami SMS žinutėmis 2019 m. rugpjūčio 6–7 d., tačiau galutinė PVM sąskaita–faktūra už papildomus darbus buvo išrašyta ir atsakovams pateikta 2019 m. rugpjūčio 8 d. Pakartotinai atsakovai apie skolos sumokėjimą ir automobilio atsiėmimą buvo informuoti keliomis SMS žinutėmis 2019 m. rugpjūčio 26 d., 29 d., rugsėjo 3 d., 16 d., 19 d., 25 d., spalio 3 d., 8–9 d., 14 d., 21 d., 25 d., 29 d., 2019 m. spalio 30 d. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad iš esmės atsakovai delsė atsiimti automobilį, nes nesutiko su papildomų remonto darbų kaina, juolab, byloje nėra įrodymų, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą ieškovė neleido atsakovams atsiimti savo automobilį ir reikalavo pirmiausia sumokėti už automobilio remontą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad delspinigiai nuo nesumokėtos 2019 m. rugpjūčio 8 d. PVM sąskaitoje–faktūroje nurodytos pagrįstos 3 158,10 Eur sumos galėjo būti skaičiuojami nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., nes atsakovai apie galutinę mokėtiną sumą ir pareigą atsiimti automobilį buvo informuoti 2019 m. rugpjūčio 8 d., todėl pagal sutarties nuostatas atsakovai automobilį turėjo pareigą atsiimti iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. darbo dienos pabaigos, o atsiskaityti – iki 2019 m. rugpjūčio 15 d. Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu šalys nesutarė dėl automobilio atsiėmimo, nes ieškovė reikalavo apmokėti visą skolą, delspinigių skaičiavimui už praėjusį laikotarpį nėra teisiškai reikšminga. Delspinigių sumą už 2019 m. rugpjūčio 16 d.–2019 m. gruodžio 10 d. laikotarpį (116 dienų) nuo nesumokėtos 3 158,10 Eur sumos sudaro 183,17 Eur. Viso iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteistina 191,49 Eur delspinigių suma.
40. Ieškovės pagal CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. pareikštas reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas, priteisiant iš atsakovų ieškovės naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 171,83 Eur (980,34+191,49) sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad pagrindas priteisti šias palūkanas yra atsakovų atsakomybė už tai, kad jie nesumokėjo skolos geruoju, dėl to ieškovė turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovai naudojosi ieškovei priklausančiomis lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdami ieškovės interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos, kaip minimalūs ieškovės nuostoliai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
41. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
42. Pagal CPK 94 str. 1 d., kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant CPK 94 str. 1 d. nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nutraukus civilinę bylą, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne remiantis bendruoju bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principu „pralaimėjęs moka“, o vadovaujantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasčių įvertinimas, šalių apdairumas bei rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą nulėmusių priežasčių identifikavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-237-943/2017).
43. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų iš viso 4 138,56 Eur sumą, įpareigoti atsakovus atsiimti automobilį ir nustatyti sankcijos dydį tuo atveju, jei atsakovai ir toliau delstų atsiimti automobilį, t. y. ieškiniu buvo keliami du savarankiški materialiniai reikalavimai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovai sumokėjo ieškovei 2 500 Eur už automobilio remontą ir atsiėmė automobilį, t. y. iš esmės pripažino dalį ieškinio reikalavimų, juos įvykdydami. Ieškovė atskiro procesinio dokumento dėl ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo ar ieškinio reikalavimo patikslinimo nepateikė, tačiau atsiliepime į atsakovų priešieškinį nurodė reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų I. B. ir S. B. 1 415,94 Eur skolą, 222,52 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš esmės sumažino savo reikalavimus, atsakovams dalį ieškovės reikalavimų patenkinus po civilinės bylos iškėlimo. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose nenurodė priežasčių, kokius neteisėtus procesinius veiksmus atliko ieškovė. Ieškovės neteisėtų veiksmų, pareiškiant ieškinį, o vėliau sumažinant ieškinio reikalavimus atsiliepime į atsakovų priešieškinį, kai dalį ieškovės reikalavimų atsakovai įvykdė po civilinės bylos iškėlimo, nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Darytina išvada, kad ieškovės procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir vykdė procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teisme konstatuota, kad pagrįsti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl skolos ir delspinigių priteisimo už atliktus papildomus automobilio remonto darbus sudaro iš viso 3 349,59 Eur sumą, iš kurios 2 500 Eur atsakovai sumokėjo po civilinės bylos iškėlimo, priteistinas skolos ir delspinigių likutis – 849,59 Eur (iš jų 191,49 Eur delspinigiai), t. y. turtinis ieškinio reikalavimas tenkintas 80,94 %. Atsakovai bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu atsiėmė automobilį, t. y. įvykdė antrą ieškovės reikalavimą. Vadinasi, atsakovai po bylos iškėlimo faktiškai pripažino ir patenkino 90,47 % ieškovės reikalavimų. Konstatavus, kad ieškovės procesinis elgesys buvo tinkamas, o ieškinio reikalavimų sumažinimą lėmė iš esmės atsakovų ieškinio reikalavimų pripažinimas, darytina išvada, kad ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai gali būti tenkinamos 90,47 %, o atitinkamai atsakovų – 9,53 %.
44. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau –Rekomendacijos).
45. Ieškovė pirmosios instancijos teismas patyrė 2 886,90 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, surašant ieškinį, dubliką, atsiliepimą į atsakovų priešieškinį, atstovavimą ir konsultavimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.19–8.20 p. nurodytų dydžių (ieškinys surašytas 2019 m. paskutinį ketvirtį, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) 2019 m. II ketvirtį buvo 1 289 Eur, t. y. vien už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį maksimali rekomenduojama suma sudarytų ne mažiau 6 445 Eur), todėl, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, apimtį, teismas nemažina proporcingai priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, nes jie neviršija nustatytų maksimalių dydžių. Apeliacinės instancijos teismas priteisia iš atsakovų ieškovės naudai 2 611,78 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir 26 Eur žyminio mokesčio dalį už priteistą ieškinio sumą (1 171,83 Eur). Viso iš atsakovų ieškovės naudai priteisiama 2 637,78 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, t. y. po 1 318,89 Eur iš kiekvieno atsakovo.
46. Pagal CPK 87 str. 2 d. jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Šioje dalyje nurodyto dydžio žyminio mokesčio dalis grąžinama ir tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu byla šioje dalyje nurodytais būdais užbaigiama ją nagrinėjant apeliacine ar kasacine tvarka, grąžinama 100 procentų žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, arba 75 procentai žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį ar kasacinį skundą, kai byla užbaigiama vėliau. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-340/2008, išaiškino, kad tai, jog atsakovas savanoriškai atlygino ieškinyje pareikštus reikalavimus ar jų dalį, leidžia daryti išvadą, kad šalys susitarė dėl ginčo ar jo dalies taikaus išsprendimo ir teismui realiai net neprireikė šios ginčo dalies išspręsti iš esmės. Siekiant skatinti taikų ginčo išsprendimą ir nepagrįstai neapsunkinti atsakovų turtinės padėties, lyginant su ta, kuri būtų buvusi ieškovei atsisakius ieškinyje pareikštų reikalavimų dalies po atsakovų savanoriško šių reikalavimų patenkinimo, pagal įstatymo analogiją turi būti taikoma teisės norma, kuri nustato, jog ieškovei turi būti grąžinta 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, ir tais atvejais, kai ieškovė sumažina ieškinio reikalavimus dėl to, kad atsakovai juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 3 str. 6 d., 87 str. 2 d.). Kitoks šios situacijos teisinis įvertinimas reikštų, jog valstybė neskatina taikaus ginčo išsprendimo, o įstatymo nustatytą pareigą grąžinti žyminį mokestį nepagrįstai perkelia besibylinėjančiam asmeniui, šiuo atveju – atsakovams. Toks teisės aiškinimas pagrįstas įstatymų leidėjo ketinimais bei aptariamų proceso teisės normų tikslais. Jeigu įstatymų leidėjas įpareigojo teismą šalies sumokėto žyminio mokesčio dalį grąžinti taikos sutarties sudarymo (net kai jos sąlygos neįvykdytos) ar ieškinio atsisakymo atveju, nepriklausomai nuo ieškinio atsisakymo priežasčių (CPK 87 str. 2 d.), juo labiau šalis turi būti skatinama ir jai turi būti taikomos procesinės lengvatos tais atvejais, kai byla išsprendžiama teismui neišnagrinėjus ginčo iš esmės dėl to, jog atsakovai pareikštus reikalavimus ne tik pripažino, bet ir patenkino (CPK 3 str. 7 d.).
47. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia klausimą dėl sumokėto žyminio mokesčio dalies grąžinimo, ieškovei sumažinus ieškinio reikalavimus.
48. Ieškovė pirmosios instancijos teisme elektroniniu būdu pareikštame ieškinyje reiškė du savarankiškus materialinius reikalavimus, t. y. dėl įpareigojimo atsakovus atsiimti transporto priemonę iš ieškovo (neturtinis reikalavimas), už kurį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, ir turtinį reikalavimą dėl bendros 4 138,46 Eur sumos priteisimo, už kurį sumokėjo 93 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d., 7 d.). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai sumokėjo ieškovei 2 500 Eur ir atsiėmė automobilį, t. y. patenkino neturtinį reikalavimą ir iš dalies turtinį reikalavimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 75 % žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą, t. y. 56,25 Eur, ir 75 % už turtinį reikalavimą nuo sumažintos ieškinio sumos, t. y. 56 Eur, viso 112,25 Eur.
49. Atsakovai pirmosios instancijos teisme patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų už priešieškinio pareiškimą. Byloje nėra kitų įrodymų apie atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinis skundžiamu sprendimu buvo atmestas, apeliacinis skundas dėl priešieškinio atmetimo nepateiktas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes atsakovų priešieškinis buvo visiškai atmestas, o kitų įrodymų apie atsakovų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškovės ieškiniu, byloje nėra.
50. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį ir 847 Eur už advokato teisinę pagalbą, surašant apeliacinį skundą. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė priteisti iš viso 1 522,42 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimai yra pagrįsti bendrai 1 171,83 Eur sumai, t. y. tenkintini 76,97 %. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės prašoma priteisti suma už apeliacinio skundo parengimą (tiek visa, tiek proporcingai patenkintų reikalavimų daliai) neviršija Rekomendacijų 8.11 p. nurodyto dydžio, todėl teismas nemažina proporcingai priteistinų išlaidų (651,94 Eur) už advokato pagalbą dydžio, kaip neviršijnčio nustatytų maksimalių dydžių. Viso iš atsakovų ieškovės naudai priteisiama 678,11 Eur apeliacinės instancijos teisme patirta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma, t. y. po 339,06 Eur iš kiekvieno atsakovo.
51. Apeliantė prašė paskirti atsakovams I. B. ir S. B. iki 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos dydžio sumos įpareigojant sumokėti ieškovės naudai.
52. CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinas šalies nesąžiningumas ir procesinio dokumento nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
53. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje kilo ginčas dėl ieškovės atliktų atsakovų automobilio papildomų remonto darbų. Tai, kad atsakovai ginčijo prašomas priteisti sumas, iš pradžių siekė susitarti taikiai, o vėliau pareiškė priešieškinį, atsisakė teismo ekspertizės skyrimo, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nes apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovai nurodytus veiksmus atliko nesąžiningai arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Aplinkybės, kad atsakovai stengėsi ginčą išspręsti jiems palankiu būdu, ginčijo ieškovės sumas, negali būti pripažintos piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, juolab, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta, jog ne visi ieškovės reikalavimai yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas netenkina ieškovės prašymo dėl baudos atsakovams skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kadangi byloje neįrodyta, jog atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą (CPK 95 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų I. B. ir S. B. 980,34 Eur skolą, 191,49 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 171,83 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gruodžio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Celerauto“ naudai.
Priteisti iš atsakovų I. B. ir S. B. po 1 318,89 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės UAB „Celerauto“ naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Grąžinti ieškovei UAB „Celerauto“ (j. a. k. 301536057) 112,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio, pavedant sprendimo vykdymą šioje dalyje Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
Priteisti iš atsakovų I. B. ir S. B. po 339,06 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovės UAB „Celerauto“ naudai.
Ši apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Neringa Švedienė