Civilinė byla Nr. e2-831-980/2022
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08041-2021-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.6.5.; 1.3.9.2.2.; 1.3.9.3.;
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė,
sekretoriaujant Laurencijai Lukoševičienei,
dalyvaujant ieškovės UAB „Gedlito trasnportas“ įgaliotam atstovui E. P.,
atsakovo S. K. atstovui, advokatui Karoliui Gerbauskui,
viešame teismo posėdyje, nuotoliniu būdu per Zoom platformą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gedlito transportas“ ieškinį atsakovui S. K. dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: priteisti iš atsakovo 15 215,64 Eur dydžio turtinę žalą, kurią sudaro – 3 000 Eur neatlyginta franšizė; 5 723,30 Eur nuostoliai už vilkiko nuomą, 433,74 Eur nuostoliai už išsiliejusį kurą ir 6058,60 Eur negautų pajamų. Atsakovas sukėlė eismo įvykį dėl didelio nerūpestingumo prilyginamo tyčiai, todėl turi atlyginti visus darbdaviui padarytus nuostolius.
Atsakovas S. K. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydamas, jog nesutinka su pareikštais reikalavimais, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Ieškovė siekia dirbtinai didinti reikalavimo sumą, taip siekdama bent dalies pradinio reikalavimo kurį išnagrinėjo Darbo ginčų komisija patenkinimo. Ieškovė teigia, kad neva ji tik naudojasi procesinėmis teisėmis tikslinti reikalavimus – tačiau pažymėtina, kad Ieškovė taip ir nepateikia jokių (visiškai jokių) paaiškinimų, kodėl jos reikalavimų suma vis didėjo net kelis kartus, nenurodo motyvų, kodėl reikalavimų nepareiškė iš karto, kodėl nenurodė iš karto visos jų sumos. Tai rodo, kad Ieškovės veiksmus lėmė ne objektyvios aplinkybės, o tiesiog Atsakovo pateikta pozicija, kurioje jis nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, lemiančią tokio pobūdžio bylose atsakomybės tarp darbdavio ir darbuotojo padalinimą, o taip pat Darbo ginčų komisijos pozicija dėl atskirų Ieškovės reikalavimų nepagrįstumo. Siekdama gauti pradiniu prašymu Darbo ginčų komisijai reikšto reikalavimo patenkinimą, Ieškovė nutarė dirbtinai didinti reikalavimus, kad teismui juos sumažinus, priteista suma vis tiek padengtų pradinį jos reikalavimą. Šiuo atveju Ieškovas nenurodo, kokias konkrečias pareigas, kaip transporto priemonės vairuotojas, pažeidė Atsakovas. Byloje nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, kad avarija įvyko dėl kokio nors konkretaus Atsakovo neteisėto veikimo ar neveikimo. Vien pačios avarijos faktas dar nepatvirtina, jog ji kilo dėl Darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Todėl ši būtina materialinės atsakomybės sąlyga neįrodyta. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, vien neteisėtų veiksmų konstatavimo faktas, nesant kitų būtinųjų materialinės atsakomybės taikymo sąlygų, nėra pakankamas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Dėl šios priežasties ieškovas, siekdamas, kad atsakovui būtų taikoma materialinė atsakomybė, turi pareigą įrodyti jo kaltę, kaip vieną iš būtinųjų materialinės darbuotojo atsakomybės sąlygų (2018-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-322-1075/2018).
Darbuotojas paaiškino, kad važiuojant saugiu greičiu (apie 70-75 km/val., maksimalus leidžiamas greitis buvo 80 km/val.) automobilį staiga pradėjo traukti į dešinę pusę ir jis nebegalėjo jo išsukti į kairę pusę užsilenkiančiu keliu. Dėl tokios automobilio važiavimo trajektorijos, negalint automobilio išsukti į kairę, jo dešinieji ratai nuvažiavo nuo kelio ir automobilis pradėjo virsti ant šono. Kadangi tokios žymės yra tik dešinėje automobilio važiavimo trajektorijos dalyje, mano, kad tuo metu automobilio dešinėje pusėje stabdė, tikėtina, vienas kuris nors ratas.
Vertinant byloje esančias aplinkybes, nėra jokių duomenų, kad Atsakovas įvykį būtų sukėlęs tyčia, kaip teigia Ieškovė. Ieškovės iš esmės nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų teiginį, kad atsakovas šiuo atveju veikė tyčia – siekė sukelti avariją ir padaryti žalą. Tyčia yra pati griežčiausia ir sunkiausia atsakomybės aspektu kaltės forma. Darbo teisiniuose santykiuose tarp tyčios ir neatsargumo kaltės formų yra numatyta tam tikras prasme tarpinė kaltės forma – didelis neatsargumas, kuris iš esmės yra neatsargumas, tačiau savo pobūdžiu jis labai panašus į tyčią, todėl sukelia sunkesnę materialinę atsakomybę, nei įprastas neatsargumas, nors ir nesukelia tokių materialinės atsakomybės padarinių, kaip tyčia.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB „Gedlito trasnportas“ įgaliotas atstovas E. P. palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Papildomai nurodė, kad darbuotojas sukėlė eismo įvykį, vairuodamas kroviniu pakrautą vilkiką, todėl pasirinkdamas važiavimo greitį, turėjo atsižvelgti į vietovės reljefą, kelio ir transporto būklę ir krovinį ir turėjo posūkyje sulėtinti greitį, o prireikus sustoti, tačiau to nepadarė. Kitos transporto priemonės eisme ar autoįvykyje nedalyvavo, o kelio kelkraštis tinkamai pažymėtas linijomis bei kuoliukais, todėl atsakovas vietoje to kad sulėtintų greitį, jį ženkliai padidino, kas matyti iš filmuotos medžiagos, tokiu būdu aplaidžiai vykdė darbines pareigas ir neišsaugojo jam patikėto krovinio bei sukėlė papildomus turtinius nuostolius, kuriuos turi atlyginti.
Atsakovo atstovas, advokatas Karolis Gerbauskas, teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Palaikė atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes. Papildomai nurodė, jog, iš tiesų, ieškovė elgiasi ir nesąžiningai, ir negarbingai darbuotojo atžvilgiu, nes po to, kai buvo priimtas Darbo ginčų komisijos sprendimas, nusprendė dirbtinai išpūsti savo reikalavimus ir į juos įtraukė visai nepagrįstas sumas. Nors parengiamojo posėdžio metu Ieškovės atstovė patikslino, kad įrodinės, kad Atsakovas veikė tyčia, tačiau jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų Ieškovė nepateikia. Priešingai – 2022-01-31 pateiktuose paaiškinimuose Ieškovė nurodo teismų praktiką, taikomą konstatuojant didelį neatsargumą, o ne tyčią. Ieškovės pajamos gaunamos iš krovinių vežimo ir tokią veiklą vykdo visos Ieškovės turimos transporto priemonės. Tačiau jeigu, iš tiesų, pajamas generuoja ir kita Ieškovės veikla, darytina išvada, kad krovinių vežimas sudaro ne visas viešai skelbiamas pajamas, todėl skaičiuojant vienam vilkikui tenkančią pajamų dalį dalintina mažesnė suma, kas tik dar labiau mažina vieno vilkiko tikėtinai generuojamą pelną. Ieškovė nepateikia jokios informacijos, kokią jos veiklos ir pajamų dalį sudaro krovinių vežimo veikla, kad būtų galima patikrinti jos pačios pateiktus skaičiavimus. Taip pat Ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl 2021 metų vasarą negautų pajamų skaičiavimui pasirinko 2021 metų pavasario laikotarpį, kodėl nepasirinko, pvz., visų 2021 metų, kalendorinių metų iki avarijos laikotarpio ar bent jau 2020 metų vasario laikotarpio.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – ieškovės, darbdavio ir atsakovo, darbuotojo, kilo dėl darbdaviui padarytų turtinių nuostolių atlyginimo.
Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. sausio 20 d. sudarė neterminuotą Darbo sutartį Nr. 818, pagal kurią atsakovas buvo priimtas tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Nustatyta, jog sutarties 6 punktu šalys susitarė, kad Darbuotojas privalo atlyginti turtinę žalą padarytą Darbdaviui visais atvejais, kurie numatyti LR DK 154 straipsnyje ir Įmonės darbo tvarkos taisyklėse. Sutartyje taip pat nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja kokybiškai atlikti jam pavestą darbą, laiku vykdyti įmonės vadovo ar jo įgaliotų asmenų užduotis.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas buvo pasirašytinai supažindintas su pareiginiais nuostatais ir įmonės darbo tvarkos taisyklėmis.
Nustatyta, kad įmonės UAB „Gedlito transportas“ darbo tvarkos taisyklių 160.1. punkte numatyta, kad Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tuo atveju, kai žala yra padaryta tyčia.
Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas 2021 m. birželio 4 d. įsakymu buvo išsiųstas į komandiruotę į Norvegiją, o 2021 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 2021-06-04-2 buvo išsiųstas į komandiruotę į Švediją. 2021 m. birželio 3 d., atsakovui buvo perduotas vilkikas Renault T520 valst. Nr. LBI 733. Nustatyta, jog vilkikas nuosavybės teise priklausė įmonei UAB „AUG rent“, su kuria ieškovė buvo sudariusi nuomos sutartį (2019 m. gegužės 31 d. nuomos sutartis). Kartu su vilkiku atsakovui buvo perduota ir puspriekabė valst. Nr. MP677, kuri nuosavybės teise priklausė ieškovui.
Bylos duomenys patvirtina, jog abi šios transporto priemonės, kurios buvo perduotos atsakovui buvo apdraustos transporto priemonių kasko draudimu AB „Lietuvos draudimas“, nustatant 1000,00 neatlygintiną išskaitą kiekvienu draudiminio įvykio atveju.
Šalių atstovų paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. birželio 7 d., apie 15.30 val. Švedijoje, netoli Heleforso miesto atsakovas, vairuodamas jam darbdavio perduotą vilkiką su puspriekabe, Renault T520 valst. Nr. LBI 733, nesuvaldė posūkyje vilkiko, sąstatas nuvažiavo nuo kelio ir apvirto ant šono.
Eismo įvykį užfiksavę policijos pareigūnai 2021 m. birželio 7 d. pareiškime nurodė, jog įvykęs eismo įvykis apibūdinamas kaip: „eismo įvykis be įtarimo nusikaltimu“ su vienu eismo dalyviu su vilkiku ir priekaba dėl priešpriešinio eismo išvažiavimo per toli į dešinę, todėl nuvažiavo nuo kelio.
Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nekilo, jog eismo įvykio metu toje kelio atkarpoje maksimalus leistinas greitis yra 80 km/h, o atsakovas važiavo apie 70-75 km/val. greičiu. Tokiu būdu matyti, jog atsakovas toje kelio atkarpoje nustatyto maksimalaus leistino greičio neviršijo.
Iš byloje pateikto darbuotojo rašytinio paaiškinimo darbdaviui po įvykio matyti, jog atsakovas paaiškino, kad jam važiuojant saugiu greičiu (apie 70-75 km/val., maksimalus leidžiamas greitis buvo 80 km/val.) automobilį staiga pradėjo traukti į dešinę pusę ir jis nebegalėjo jo išsukti į kairę pusę užsilenkiančiu keliu.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovui perduota vairuoti transporto priemonė ir puspriekabė buvo techniškai tvarkingos ir duomenų, kurie galėtų paneigti šias aplinkybes į bylą pateikta nebuvo. Atsakovo atstovas iškėlė abejonę, kad galimai, atsakovo manymu, galėjo užsikirsti vienos pusės ratas, dėl to nebebuvo galimybės pasukti automobilio, tačiau tokios prielaidos nepagrįstos jokiais bylos duomenimis.
Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad atsakovui perduotas vilkikas ir puspriekabė eismo įvykio metu buvo sugadintos nepataisomai, be to, buvo sugadintas gabentas krovinys, išsiliejo vilkiko kuras.
Dėl atsakovo kaltės
DK 151 straipsnyje nustatyta, jog kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. DK 152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. DK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK 154 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą šiais atvejais: 1) žala padaryta tyčia; 2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių; 3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo; 4) žala padaryta pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją, susitarimą dėl nekonkuravimo; 5) darbdaviui padaryta neturtinė žala; 6) kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.
Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimą. Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sąlygos yra šios: 1) reali žala; 2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje; 6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms šioms sąlygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).
Ieškovės atstovas, palaikydamas ieškinio reikalavimus teisme nurodė, jog laikosi pozicijos, kad atsakovas eismo įvykį sukėlė dėl didelio neatsargumo prilyginamo tyčiai, todėl jam kyla pareiga atlyginti darbdaviui visus atsiradusius nuostolius. Ieškovės atstovas pažymėjo, jog atsakovas, būdamas patyręs profesionalus vairuotojas, turėjo įvertinti kelio reljefą – buvo posūkis ir sumažinti greitį, atsižvelgti į tai, kad vairavo kroviniu pakrautą automobilį, tačiau jis nors ir neviršijo leistino maksimalaus greičio 80 km/v, vis tiek važiavo net 75 km/h greičiu posūkyje, kas rodo nepakankamą jo rūpestingumą ir apdairumą, atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes, todėl jo veiksmai turi būti prilyginami tyčiai.
Atsakovo atstovas prašė atsakovo veiksmus dėl sukelto eismo įvykio prilyginti paprastam nerūpestingumui, kaip tai padarė ir Darbo ginčų komisija. Nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, iš kurių galima būtų padaryti išvadą, jog atsakovas tyčia ir sąmoningai taip blogai vairavo vilkiką su priekaba, kad siekė sukelti eismo įvykį ir padaryti žalą darbdaviui, nors anksčiau kiek yra vairavęs į tolimuosius reisus, niekada nėra sukėlęs jokių eismo įvykių, juolab, kad ir krovinys, kurį gabeno nebuvo kažkuo ypatingas – tualetinis popierius. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog nors ir vilkikas bei puspriekabė buvo perduotos techniškai tvarkingos, tačiau iki šiol niekas ir neišsiaiškino, kodėl įvyko eismo įvykis, gal, iš tiesų, buvo techninė priežastis, nes vairuotojas leistino greičio neviršijo, kelio danga buvo gera, tačiau jam nepavyko suvaldyti vilkiko.
Iš policijos protokolo matyti, jog jame nėra žymų apie tai, kad kelių eismo taisyklės būtų pažeistos.
Leistinas maksimalus 80 km/h greitis šiame kelio ruože viršytas nebuvo, tačiau atsakovas neįvertino to, kad vairuoja sunkiasvorę transporto priemonę, prasideda kelio vingis į kairę, kelias nėra nežinomas, todėl nepasirinko saugaus greičio. Taigi tokie atsakovo veiksmai, kai prieš vingį greitis yra nemažinamas, o didinamas, yra laikytini neteisėtais. Atsakovas yra profesionalus vairuotojas (atsakovas CE kategoriją įgijo 2009-12-23), todėl jis privalo įvertinti ir sugebėti pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, ypač į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kuris visada yra mažesnis nei maksimalus leistinas greitis. Atsakovas pateiktame paaiškinime ieškovui nurodė, kad „mašina neklausė, vietoj posūkio į kairę važiuoja pirmyn, bandžiau sukti vairą į kairę, bet mašina „neklausė“ vairo“ .
Tyčiai prilygintinu dideliu vežėjo vairuotojo neatsargumu, dėl kurio įvyksta eismo įvykis ir prarandamas (apgadinamas) krovinys, nelaikytinas vien leistino greičio ar draudimo pažeidimas. Jis turi būti aiškus ir didelis, kad būtų galima pagrįstai numatyti pavojaus vežamam kroviniui sukėlimą (pavyzdžiui didelis ribojamo greičio viršijimas, maksimalaus leistino greičio laikymasis sudėtingomis važiavimo sąlygomis - per rūką, lietų, riboto matomumo sąlygomis ir kt., greitas važiavimas su kroviniu vingiuotuose, kalnuotuose ruožuose ir pan.).
Analizuojant pateiktų rašytinių įrodymų, žodinių paaiškinimų visumą, teismas pripažįsta, jog šiuo atveju darbo ginčų komisija padarė tinkamą išvadą ir ji nebuvo paneigta bylos nagrinėjimo teisme metu, o būtent, jog nagrinėjamoje byloje atsakovo kaltė pasireiškė paprastu nerūpestingumu.
Dėl priteistinos žalos dydžio
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo iš viso 15 215,64 Eur ir nurodo, jog šią sumą sudaro: 3 000 Eur neatlygintos franšizės; 5723 Eur nuostoliai, kuriuos ieškovė sumokėjo už vilkiko nuomą UAB „AUG rent“; 433,74 Eur už eismo įvykio metu išsiliejusį kurą ir 6058,60 Eur negautų pajamų.
Ieškovė prašo teismo priteisti jai iš atsakovo 3 000 Eur neatlygintos franšizės, kuri nebuvo ieškovei išmokėta įvykus draudiminiam įvykiui – už sugadintą vilkiką, puspriekabę ir sugadintą krovinį. Nustatyta, jog tiek transporto priemonės, tiek krovinys buvo apdrausti, todėl ginčo įvykį pripažinus draudiminiu, draudimo bendrovės atlygino ieškovei ir vilkiko savininkei UAB „AUG rent“ patirtus nuostolius.
Bylą nagrinėjus teisme ir Darbo ginčų komisijoje ir iš pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad Draudikas 2021 m. rugpjūčio 3 d. išmokėjo ieškovui žalą už Puspriekabę, atlikdamas 1000,00 Eur išskaitą. Ieškovas nurodė, kad Draudikas MB „AUG rent“ apie 2021 m. rugpjūčio 3 d. (tikslios datos nurodyti negalėjo) taip pat išmokėjo žalą už Vilkiką, atlikdamas 1000,00 Eur išskaitą. 2021 m. rugpjūčio 26 d. MB „AUG rent“ pateikė ieškovui PVM sąskaitą faktūrą serija AUGS Nr. 00289 1000,00 Eur sumai dėl patirtų nuostolių atlikus besąlyginę išskaitą pagal draudimo sutartį, ir ieškovas ją apmokėjo. Kadangi eismo įvykio metu buvo sugadintas vežtas krovinys, ir ieškovas kompensavo užsakovui Vajda-Papir Scandinavia AS patirtus nuostolius. Vadovaujantis Pervežimo paslaugų atsakomybės sutarties nuostatomis, už sugadintą pervežamą krovinį, vežėjo (Įmonės) padaryta žala buvo atlyginta draudiko, atlikus 1 000,00 Eur besąlyginę išskaitą.
Spręsdamas šio reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad besąlyginė išskaita nagrinėjamu atveju susidarė ne dėl atsakovo tiesioginių veiksmų sukėlus eismo įvykį, o iš ieškovės, UAB „AUG rent“ sudarytų draudimo sutarčių su draudimo bendrovėmis, t.y iš sutartinių santykių. Teismas pažymi, jog posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog ieškovė pasirenka draudimo sutarties sąlygas ir formą, sudarydama draudimo sutartis ir susitaria su draudimo bendrove dėl besąlyginės išskaitos dydžio ir nuo to priklauso, kokio dydžio ir / ar su išskaita, bus sumokama draudimo išmoka bei atitinkamai mėnesinės įmokos dydis. Atstovas paaiškino, jog tam, kad besąlyginė išskaita būtų minimali ar jos nebūtų, draudėjas (ieškovė) turėtų sumokėti ženkliai didesnes mėnesines įmokas, kas valdant keliasdešimties vilkikų verslą, ženkliai išaugintų mėnesines išlaidas. Tokiu būdu matyti, jog ieškovė, o taip pat bendrovė, kuri nuomojo ieškovei transporto priemonę, pasirinkdamos draudimo bendrovę, derindamos draudimo sutarčių sąlygas su pasirinktais draudikais, laisva valia, šalių sutarties pagrindu susitarė būtent dėl tokio dydžio besąlyginės iškaitos ir dėl to atitinkamai sumokėjo mažesnes mėnesines draudimo įmokas. Tuo tarpu, atsakovas – darbuotojas, nebuvo šių sutarčių dalyviu ir savo veiksmais negalėjo daryti įtakos tokiam darbdavio apsisprendimui, todėl negali prisiimti iš tokios sutarties kilusių pasekmių.
Analizuojant aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog tarp reikalaujamos priteisti žalos už susidariusias besąlygines išmokas ir atsakovo – darbuotojo, veiksmų būtų tiesioginis priežastinis ryšis, todėl šis reikalavimas atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Negautos pajamos, kaip netiesioginiai nuostoliai, yra asmens pagrįstai tikėtinos gauti lėšos, kurias asmuo būtų gavęs iš teisėtos veiklos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad negautos pajamos kvalifikuojamos kaip turtinė žala, kai jos atitinka šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą (CK 6.249 straipsnis), ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-248/2020, 47 punktas; kt.).
Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019, 31 punktas; kt.).
Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.).
Ieškovė savo reikalavimą priteisti negautas pajamas grindžia ieškovės paruošta ir pateikta Pažyma dėl negauto pelno eksploatuojant transporto priemonę, ieškovės atstovo paaiškinimais.
Vertinant į bylą pateiktą ieškovės paruoštą pažymą ir aukščiau paminėtą kasacinio teismo praktiką matyti, jog ieškovės pateikti skaičiavimai galimai atspindi tikėtinas gauti visas ieškovės veiklos sumas iš sugadinto vilkiko. Nagrinėjamu atveju, ieškovės pažymoje pateikti duomenys yra nepakankamai detalūs ir neatskleidžiantys visų negautoms pajamoms teismų praktikoje suformuluotų keliamų reikalavimų. Sutiktina su atsakovės atstovo pozicija, jog ieškovės atstovas negalėjo pateikti paaiškinimų, kodėl negauto pelno paskaičiavimui buvo paimtas būtent toks ataskaitinis laikotarpis, ar paskaičiavime atsispindi visa įmonės veikla ir iš jos gaunamos visų rūšių įmonės pajamos, ar į šiuos paskaičiavimus įtrauktos sąnaudos ne tik susijusios su ginčo vilkiku, bet ir įmonės darbuotojų darbo užmokesčiais, kitam turtui tenkančiomis sąnaudomis, mokesčiais ir kt.
Sutiktina, su atsakovės atstovo teiginiu, kad ieškovė, skaičiavimus atliko darydama prielaidą, kad visos Ieškovės pajamos gaunamos tik iš krovinių vežimo ir tokią veiklą vykdo visos Ieškovės turimos transporto priemonės. Tačiau jeigu, iš tiesų, pajamas generuoja ir kita Ieškovės veikla, darytina išvada, kad krovinių vežimas sudaro ne visas viešai skelbiamas pajamas, todėl skaičiuojant vienam vilkikui tenkančią pajamų dalį dalintina mažesnė suma, kas tik dar labiau mažina vieno vilkiko tikėtinai generuojamą pelną. Ieškovė nepateikia duomenų, kokią jos veiklos ir pajamų dalį sudaro krovinių vežimo veikla. Be to, pagal pateiktus ieškovės paskaičiavimus, sugadintas būtent šis vilkikas per metus turėtų uždirbti – 8 procentus viso įmonės pelno, kas mažai tikėtina. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad būtent dėl šio vilkiko praradimo pvz., neteko sutarčių su klientu, kreipėsi dėl kitos vilkiko nuomos ir jis nebuvo suteiktas dėl to neįvykdė pervežimo ir panašiai.
Ieškovė pateiktais į bylą duomenimis neįrodė, jog dėl sukelto eismo įvykio negavo būtent 6058,60 Eur grynojo pelno, t. y. kad būtent tokia suma ir kodėl būtų pagerėjusi įmonės turtinė padėtis, be to, pateikta pažyma neatskleidžia visos informacijos, ar buvo išskaičiuotos sąnaudos iš visų įmonės pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestis pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis.
Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė eismo įvykio metu sugadintą vilkiką nuomojosi iš bendrovės MB „AUG Rent“. Nustatyta, kad ieškovė ir minėta bendrovė yra susijusios įmonės, nes MB „AUG Rent“ steigėjas yra D. G., o UAB „Gedlito transportas“ direktorius yra A. G. ir šiuos asmenis sieja giminystės ryšiai. Ieškovė į turtinius nuostolius įtraukia vilkiko nuomos sumas, kurios buvo mokėtos Nuomotojui po to, kai vilkikas jau buvo nebepataisomai sugadintas ir nebetinkamas naudoti. Ieškovė nurodo, jog iki 2021-08-31 dar mokėjo už vilkiką nuomos mokestis, kuris bendroje sumoje sudaro 5 723,30 Eur.
Pažymėtina, jog nuomos santykiai negali tęstis žuvus nuomos objektui. Ieškovės veiksmai mokant nuomos įmokas susijusiai įmonei ir po transporto priemonės žuvimo nesiderina su atidaus ir rūpestingo verslo subjekto logika ir tokie veiksmai nėra pagrįsti ekonomine ar teisine logika. Tokie veiksmai vertintini, kaip paties ieškovės aplaidumas, todėl iš to kilę nuostoliai negali būti perkeliami įmonės darbuotojui. Nuomos sutarties 12 p. buvo numatyta galimybė nutraukti sutartį pranešus kitai šaliai ne vėliau, kaip prieš 1 mėnesį, tačiau Ieškovas šia galimybe nepasinaudojo. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų MB "AUG Rent" PVM sąskaitų-faktūrų, kuriomis ji grindžia po avarijos toliau mokėtą nuomos mokestį už žuvusį vilkiką, PVM sąskaitose-faktūrose, teiktose už laikotarpį iki 2021-07-19, buvo nurodomos nuomojamos 172 transporto priemonės, tuo tarpu nuo 2021-07-19 teiktose PVM sąskaitose-faktūrose nurodomas jau mažesnis – 170 nuomojamų transporto priemonių skaičius.
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).
Analizuojant aptartų faktinių aplinkybių visumą ir vertinant į bylą pateiktus įrodymus remiantis pakankamumo taisykle, teismas daro išvadą, jog šis ieškovės reikalavimas dėl sumokėtų nuomos įmokų atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
Teismas pažymi, jog be kita ko, su atsakovu, įmonės darbuotoju, nebuvo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis, o įmonės vidaus taisyklių 160.1. punkte numatyta, kad Darbuotojas privalo atlyginti visą žalą tuo atveju, kai žala yra padaryta tyčia.
Apibendrinant byloje išsakytus šalių atstovų paaiškinimus ir pateiktą rašytinę medžiagą, svarbu akcentuoti, jog ieškovė ir jai vilkiką nuomojusi bendrovė gavo draudimo išmokas, o taip pat buvo sumokėta ir draudimo išmoka dėl sugadinto krovinio, todėl matyti, jog iš esmės žala dėl sugadinto vilkiko, puspriekabės ir krovinio buvo atlyginta.
Teismas sutinka su Darbo ginčų komisijos sprendime nurodytu argumentu, jog ieškovė faktiškai patyrė nuostolius dėl išsiliejusių degalų, jie nebuvo atlyginti, yra įrodyti bylos medžiaga, todėl ši suma – 433,74 Eur, priteistina iš atsakovo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Didžiąją dalį ieškovės ieškinio reikalavimų atmetus kaip nepagrįstus ir neįrodytus, laikytina, jog yra patenkinti 3 procentai ieškovės reikalavimų.
Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovė nurodė, jog sumokėjo 342 Eur žyminio mokesčio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 10,26 Eur.
Proporcingai ieškovės nepatenkintų reikalavimų daliai (97 proc.) atsakovui iš ieškovės priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas patyrė 2 000 Eur advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1 940 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo S. K. 433,74 Eur turtinės žalos ir 10,26 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Gedlito transportas“, įmonės kodas 300504996, naudai.
Priteisti iš ieškovės UAB „Gedlito transportas“ 1 940 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo S. K. naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja
Viktorija Čiapaitė