Civilinė byla Nr. e2-2003-600/2022

                                                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28545-2021-8

                                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1 

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,

sekretoriaujant Katažynai Grinevič,

dalyvaujant ieškovui A. V. ir jo atstovui advokatui Mariui Griciui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško aukcionas“ atstovui advokato padėjėjui Stasiui Zelenekui,

trečiajam asmeniui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miško aukcionas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo ir netesybų priteisimo, tretieji asmenys M. V. ir R. M..

Teismas 

n u s t a t ė :

I.                      Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

1.       Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5033,60 Eur nepagrįsto praturtėjimo, 787 Eur palūkanų nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki ieškinio padavimo dienos, 8,00 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

1.1.        Nurodo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. atsakovė pateikė ieškovui apmokėti PVM sąskaitą faktūrą Nr. MA00448 5033,60 Eur sumai, kurioje nurodytas aukciono laimėtojo mokestis ID3851, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), plotas 13,50 ha, pardavimo kaina 104000 Eur, kurią ieškovas apmokėjo.

1.2.        Ieškovas nurodo, kad 2019 m. lapkričio 27 d. jis iš R. M. nusipirko 13,50 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ne kaip aukciono laimėtojas, o asmeniškai, t.y. pasinaudojęs pirmumo teise įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę (Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

1.3.        2019 m. lapkričio 27 d. sutartyje parduodamo žemės sklypo kaina buvo nurodyta 104000 Eur, kurią ieškovas sumokėjo. Papildomos rinkliavos sutartyje nenurodytos.

1.4.        Miškų įstatymo 41 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pirma sklypas turi būti pasiūlytas įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę pirmumo teisę turtintiems asmenims, o tik pirmumo teisę turtintiems asmenims nepasinaudojus šia teise, pardavinėti privačią miškų ūkio paskirties žemę laisvu pardavimu.

1.5.        Ginčo atveju susiklostė situacija, kad ieškovas žemę įsigijo ne aukciono būdu, todėl aukciono mokestis jam pritaikytas nepagrįstai.

1.6.        Reikalavimą dėl sumokėto aukciono mokesčio priteisimo grindžia nepagrįsto praturtėjimo nuostatomis, nes niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita (LR CK 6.237 straipsnis). Teiginius, kad ieškovas neturėjo mokėti aukciono laimėtojo mokesčio, grindžia teismine praktika, t.y. Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1821-392/2021.

1.7.        Išsiaiškinti su atsakove taikiai nepavyko, nes į ieškovo paklausimą atsakovė nurodė, kad aukciono laimėtojo mokestis buvo nurodytas prie žemės sklypo įsigijimo sąlygų, kurias ieškovas akceptavo pateikęs Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) teritoriniam padaliniui sutikimą pirkti ginčo žemės sklypą bei sumokėjęs NŽT pranešime nurodytą sumą.

1.8.        Ieškovas su tokia atsakovės pozicija nesutinka, nes ji prieštarauja įstatymais nustatytam reglamentavimui. Atsikirsdamas į atsakovės nurodytus argumentus, pažymi, kad ieškovo 2019 m. lapkričio 27 d. sudaryta ginčo žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis neturi jokių sąsajų su įvykusiu aukcionu ir negali sukelti ieškovui jokių pasekmių. Tai patvirtina, kad atsakovė praturtėjo ieškovo sąskaita.

1.9.        Reikalavimą dėl 8 procentų dydžio palūkanų priteisimo grindžia CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu bei Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis (2 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi).

2.       Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti.

2.1.        Nurodo, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia nepagrįsto praturtėjimo normomis, tačiau netinkamai kvalifikuoja tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, o tai turi esminę reikšmę sprendžiant dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas yra subsidiarus pažeistų teisių gynimo būdas, todėl jis gali būti taikomas tik tada, kai šalių nesieja jokie prievoliniai santykiai. Ginčo byloje šalis sieja prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi pats ieškovas sutiko su teisiškai įpareigojančia sąlyga sumokėti atsakovui 5033,60 EUR dydžio sumą. Kaip matyti iš dokumentų, ieškovas 2019 m. lapkričio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypą įsigijo iš R. M.. Tai reiškia, kad ieškovą ir pardavėją siejo prievoliniai santykiai – iš sutarties kylančios prievolės perduoti žemės sklypą ir už jį atsiskaityti. Sutarčiai sudaryti taikyta speciali Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir MĮ) nustatyta tvarka, t. y. pardavėjas turėjo įstatyminę prievolę pateikti ofertą (CK 6.167 straipsnis) gretimo sklypo savininkui (šiuo atveju - ieškovui), o šis turėjo teisę šią ofertą akceptuoti (CK 6. 173 straipsnis), priimti ją su išlygomis (CK 6.178 straipsnis) arba jos atsisakyti. Šiuo konkrečiu atveju pardavėjas įvykdė jam MĮ normomis nustatytą prievolę ir pateikė ieškovui ofertą, kurią šis akceptavo be išlygų (akceptuodamas ofertą sumokėti žemės sklypo kainą, įskaitant reikalaujamus sumokėti 5033,60 Eur, t. y. įsipareigojo sumokėti tapačią sumą, kurią būtų sumokėjęs aukcione didžiausią kainą pasiūlęs pirkėjas ir savo aktyviais veiksmais šią savo prisiimtą prievolę įvykdė – dar iki sudarant sutartį atliko 5033,60 Eur dydžio mokėjimą atsakovui (sutartis sudaryta 2019 m. lapkričio 27 d., mokėjimas atliktas 2019 m. lapkričio 4 d.). 

2.2.        Tai, kad ieškovas pats sumokėjo 5033,60 Eur dydžio sumą atsakovui vertintina kaip paties ieškovo akceptuota sąlyga (kaip viena iš neatskiriamų Sutarties sąlygų), nurodyta pardavėjo pateiktame pranešime Nacionalinei žemės tarnybai (toliau – NŽT) 2019 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 36SD-3365-14.36.104.). Pranešime (ofertoje) aiškiai nurodytos sąlygos: sklypo pardavimo kaina (104 000 Eur) ir sklypo pardavimo sąlyga – atlyginimas atsakovui už aukciono organizavimą, kurias ieškovas priėmė be išlygų, t. y. nepasinaudojo galimybe nei priimti ofertą su išlygomis (CK 6.178 straipsnis), nei jos atsisakyti.

2.3.        Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad jis, neva, neakceptavo ketinimo pasinaudoti UAB „Miško aukcionas“ paslauga, o pasinaudojo pirmumo teise įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, nes šioje byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl paslaugų teikimo. Šios bylos esmė – ar ieškovo sumokėta visa suma už žemės sklypą yra tapati tai, kurią įsipareigojo sumokėti potencialus pirkėjas (aukciono laimėtojas) ir iš bylos dokumentų akivaizdu, kad nei pardavėjas, nei atsakovas papildomai nieko, ko nebūtų gavęs iš kito pirkėjo, iš ieškovo neužsidirbo. Taigi, šiuo konkrečiu atveju ieškovas sutiko su pranešime nurodyta sąlyga, t. y. 5033,60 Eur dydžio prievolės įvykdymu atsakovui. Toks ieškovo ir pardavėjo susitarimas dėl minėtos sumos sumokėjimo atsakovui kvalifikuotinas kaip sutartinė prievolė trečiojo asmens (šiuo atveju – atsakovės) naudai (CK 6.191 straipsnis).

2.4.        Atsakovės vertinimu, ginčo byloje prievoliniai teisiniai santykiai neegzistuoja ir todėl negalima taikyti nepagrįsto praturtėjimo normų. Ieškovą ir pardavėją siejo / sieja iš į bylą pateiktos sutarties kylančios prievolės, o viena iš tokių prievolių yra skirta trečiojo asmens (atsakovės) naudai. Todėl norėdamas reikšti reikalavimus atsakovei, ieškovas turi naudotis kitais tariamai pažeistų teisių gynimo būdais, o šiuo metu ieškinyje nurodytas ieškinio dalyko teisinis pagrindas (nepagrįstas praturtėjimas) pagrindžia, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. 

2.5.        Mano, kad ieškovas, iš pradžių įvykdęs reikalavimą sumokėti 5033,60 Eur, o po to praėjus 2 metams reiškia reikalavimą dėl sumokėtos sumos grąžinimo, papildomai prašant priteisti palūkanas, nors visą laikotarpį po reikalaujamos sumos sumokėjimo jokių pretenzijų atsakovei neteikė. Tokius ieškovo veiksmus vertina nesąžiningais.

2.6.        Be to, ieškovas nenurodė teisinio pagrindo (pavyzdžiui, sandorių negaliojimo normų), kuriuo reiškia reikalavimą pripažinti paties ieškovo akceptuotą pareigą sumokėti 5033,60 Eur sumą negaliojančia. Todėl mano, kad ieškovas nenurodo jokio konkretaus norminio pagrindo šiai prievolei nuginčyti.

2.7.        Atsakovės vertinimu, ieškovas turėtų arba (1) reikšti reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (ir tokiu atveju taikant restituciją atgauti visą sumokėtą sumą); arba (2) norėdamas išsaugoti pagal sutartį įsigytą žemę, turi atsisakyti atsakovui pareikštų reikalavimų.

2.10                      . Atsakovė pažymi, kad ta aplinkybė, jog ieškovas sklypą įsigijo MĮ 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu niekaip nepaneigia ieškovo pareigos įvykdyti iš pardavėjo ofertos ir ieškovo akcepto kylančią prievolę atsakovei. Aukcionas nepaneigia paties ieškovo akceptuotos prievolės. Be to, ieškovas privačią miškų ūkio paskirties žemę, kaip ir pats cituoja Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį ir įsigijo būtent už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, kurias nurodė pardavėjas. Pardavėjo nurodytos ir ieškovo akceptuotos sąlygos nėra nuginčytos ir įrodo tik tai, kad ieškovo argumentas dėl reikalavimo grąžinti be pagrindo įgytas lėšas yra nelogiškas, nes pats ieškovas ieškinyje nurodo, kas buvo pagrindas ginčijamos sumos sumokėjimui, bet jokio reikalavimo dėl pagrindo nuginčijimo nereiškia.

2.11                      . Atsakovė nesutinka, kad galima ginčo byloje remtis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1821-392/2021, nes skiriasi bylų racio decidendi. Nurodytoje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl aukciono mokesčio grąžinimo pagal sklypo pirkėjo pareikštą reikalavimą, nebuvo reikalavimo grąžinti be pagrindo įgytas lėšas.

2.12                      . Atsakovė nesutinka su reikalavimu priteisti 787 Eur dydžio palūkanas, taip pat reikalavimu priteisti 8 proc. dydžio procesines palūkanas, nes nurodyto reikalavimo tenkinimui negalima vadovautis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, nes šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Nurodyto įstatymo nuostatos netaikomas sandoriams su vartotojais, perkančiais prekes, paslaugas ar darbus nesusijusiems su verslu ar profesija savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti.

3.       Trečiuoju asmeniu įtraukta Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas.

3.1.        NŽT pažymėjo, kad Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.

3.2.        Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius 2019 m. rugsėjo 24 d. rašte nurodė, kad A. V. nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, todėl raštu buvo pranešama, kad A. V. yra vienas iš asmenų, turinčių pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą.

3.3.        NŽT Plungės ir Rietavo skyriuje 2019 m. rugsėjo 26 d. gavo ieškovo sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą Nr. 36FP-2549, kuriame jis nurodo, jog sutinka už pardavėjo R. M. nurodytą kainą - 104000 Eur sumą pirkti 13,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini).

3.4.        NŽT Plungės ir Rietavo skyrius, gavęs ieškovo sutikimą, 2019 m. rugsėjo 26 d.  parengė ir išsiuntė sklypo pardavėjui pažymą dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui Nr. 36PAŽ-744-(14.36.33.), t. y. ieškovui, pažymoje nurodžius Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, pagal kurias sklypo pardavėjas R. M. 13,50 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), turi parduoti šiam asmeniui, nuosavybės teise turinčiam miškų ūkio paskirties žemės sklypą (jo dalį).

3.5.        Iš 2019 m. lapkričio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ieškovas nusipirko 13,50 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmeniškai iš R. M., t. y. ne kaip aukciono laimėtojas. Taigi, ieškovas minėtą žemės sklypą pirko vadovaudamasis Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Be to, iš 2019 m. lapkričio 27 d. pirkimo – pardavimo sutarties nuostatų matyti, kad joje nėra nurodyta jokių punktų, kurie įpareigotų ieškovą sumokėti papildomus mokesčius.

3.6.        Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyrius rašte aiškiai nurodė, kad 5033,60 eurų dydžio atlyginimas mokamas už aukciono organizavimą, todėl šis įpareigojimas, priešingai nei nurodo atsakovė UAB „Miško aukcionas“ savo pretenzijoje, gali būti taikomas tik asmenims, dalyvavusiems aukcione, o ieškovas aukcione nedalyvavo.

4.       Trečiuoju asmeniu įtrauktas pardavėjas R. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškinį atmesti.

4.1.        Atsiliepime nurodo, kad ieškovas nurodytais reikalavimais ir argumentais ginčija sąlygas įsigyti miško žemę, su kuriomis pats sutiko. Nors sutartis sudaryta pagal Miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias pirmumo teisę, tačiau pats pirkėjas įvykdė pardavėjo nurodytos pardavimo sąlygas.

4.2.        Pardavėjas tinkamai įvykdė aukščiau nurodyto MĮ straipsnio nuostatas dėl pirmumo teisės. Nors ieškovas nurodo, kad jam aukciono mokestis pritaikytas nepagrįstai, tačiau nutyli aplinkybę, kad jis su miško pardavimo sąlygomis, kurių buvo dvi – miško kaina 104000 Eur ir 5033,60 Eur aukciono mokestis, sutiko ir jas įvykdė.

4.3.        Trečiasis asmuo nurodo, kad aukcioną organizavo tuo tikslu, kad sužinotų ginčo miško rinkos kainą. Be to, trečiojo asmens vertinimu, prievolė sumokėti aukciono mokestį pirkėjui priklausė nepriklausomai nuo to, ar asmuo ginčo mišką įsigijo aukciono būdu, ar pasinaudodamas įstatyme įtvirtinta pirmumo teise.

4.4.        Atkreipė dėmesį į tai, kad pardavėjas šioje byloje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl ieškovas negali pardavėjui reikšti jokių materialinio pobūdžio reikalavimų, negali ginčyti sudarytos sutarties, tame tarpe ir mokesčio už aukciono organizavimą.

5.       Byla nagrinėjama nedalyvaujant trečiajam asmeniui M. V., kuri apie teismo posėdį yra informuota Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio tvarka.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad jis iš NŽT gavo pranešimą dėl sklypo pirkimo. Iš pradžių pranešime nurodytas sąlygas suprato taip, kad turi sumokėti jame nurodytas sumas, bet jau tada suprato, kad mišką perka ne kaip aukciono dalyvis. Į teismą kreipėsi tada, kada suprato esąs apgautas, nes pasidomėjo teismine praktika ir paaiškėjo, kad jis neturėjo mokėti nurodytų mokesčių.  

7.       Ieškovo atstovas advokatas prašė ieškinį tenkinti. Pažymėjo, kad nesutinka su atsakovės atstovo dėstomais argumentais, kaip antai, dėl akceptavimo aplinkybių ir mano, kad jos neturi jokios reikšmės. Ieškovas nebuvo aukciono dalyviu, kuriam gali būti užkraunama dalyvio mokesčio prievolė. Pažymėjo, kad ginčo žemės sklypą ieškovas įsigijo gavęs ir priėmęs pasiūlymą, bet ne kaip aukciono dalyvis. Atnaujinus bylos nagrinėjimą pažymėjo, kad sutartyje aukciono mokesčio mokėjimas kaip sutarties sudarymo sąlyga nebuvo nurodytas.

8.       Atsakovės atstovas advokato padėjėjas prašė ieškinį atmesti. Nesutiko su ieškovo atstovo teiginiais, kad šalių niekas nesiejo. Pažymėjo, kad nėra ginčo tarp pardavėjo ir pirkėjo. Tuo tarpu ieškovas ginčija sąlygas, kurias nustatė ginčo sklypo pardavėjas. Ir nurodytas sumas ieškovas siekia susigrąžinti iš atsakovės, su kuria jo niekas nesieja. Prievolę, kas turi sumokėti ginčo mokestį, nustatė pardavėjas. Atnaujinus bylos nagrinėjimą papildomai nurodė, kad kadangi atsakovė nebuvo sandorio šalis, jos pirkimo-pardavimo sutartyje ir nėra. Paslauga buvo teikiama sklypo pardavėjui, kad jis pasitikrintų sklypo kainą. Be to, sklypą ieškovas įsigijo savo reikmėms, todėl ginčo byloje negali būti taikomas Mokėjimų prevencijos įstatymo nuostatos.   

9.       Trečiasis asmuo pardavėjas R. M. paaiškino, kad jis jokių pretenzijų pirkėjui ar atsakovui neturi. Jo tikslas buvo parduoti turimą miško sklypo, kurio kainą nutarė išsiaiškinti kreipęsis į atsakovę dėl aukciono organizavimo. Mišką pardavė kaip kaimynui ir jam nesvarbu, kas turi mokėti aukciono mokestį.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.                      Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

10.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 27 d. tarp ieškovo (pirkėjo) ir trečiojo asmens R. M. (pardavėjo) buvo sudaryta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. 7595, kuria ieškovui buvo parduotas ginčo žemės sklypas už 104000 Eur sumą (sutarties 2.1., 3.1. punktai). Ieškovas nurodytą žemės sklypą įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutarties VIII dalis).

11.       Nurodyto žemės sklypo įgijimo faktas išviešintas Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro 2019 m. lapkričio 29 d. išrašas, 4.1. punktas).

12.       Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo (pardavėjas) apie savo sprendimą parduoti žemės sklypą (mišką) 2019 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į NŽT Plungės ir Rietavo skyrių ir informavo apie savo sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, 13,50000 ha ploto, kaina – 104000 Eur, taip pat nurodomos pardavimo sąlygos – sklypui parduoti buvo organizuotas aukcionas www.miskoaukcionas.lt, 5033,60 Eur dydžio atlyginimą už aukciono organizavimą UAB „Miško aukcionas“ sumoka sklypo pirkėjas.

13.       2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 36SD-3365-14.36.104) NŽT ieškovą pranešimu „Dėl parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo“ informavo, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 41 straipsnio 4 dalimi skyriuje gautas pranešimas apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kaina 104000 Eur ir nurodytos sklypo pardavimo sąlygos – sklypui parduoti organizuojamas aukcionas, už kurio organizavimą 5033,60 Eur atlyginimą sumoka sklypo pirkėjas. Minėtame pranešime NŽT informuoja ieškovą, kad vadovaujantis Miškų įstatymo 41 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jis turi pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą ta kaina, kuria jis parduodamas, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis turi asmuo, nuosavybės tiese turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Pranešime nurodyta, kad šis pranešimas ieškovui išsiųstas, nes jo nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.     

14.       2019 m. rugsėjo 26 d. NŽT buvo pateiktas ieškovo sutikimas pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame nurodoma, kad ieškovas sutinka pirkti 13,50 ha miškų ūkio paskirties sklypą už 104000 Eur bei patvirtina, kad yra susipažinęs su pardavėjo nurodytomis miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis.

15.       Į bylą pateiktas 2019 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymas Nr. 569 patvirtina, kad ieškovas 5033,60 Eur sumą sumokėjo atsakovei, mokėjimo paskirtyje nurodyta „išankstinis apmokėjimas aukciono laimėtojo mokestis ID3851 sąskaita SO 00392“.

16.       Byloje kilo ginčas, kas, vadovaujantis Miškų ūkio įstatymu, turi apmokėti aukciono mokestį, t. y. įvykdyti pardavėjas nurodytas miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygas, kai parduodamas sklypas nuperkamas pasinaudojus įstatymu suteikta pirmumo teise įsigyti sklypą be aukciono. 

17.       Miškų įstatymo 41 straipsnio nuostatos reglamentuoja pirmumo teisę įsigyjant privačią miškų ūkio paskirties žemę. Nurodyto straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę už tokią pat kainą ir kitomis tokiomis pat sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ši žemė parduodama iš viešųjų varžytynių, pagal šią eilės tvarką turi asmuo, nuosavybės teise turintis miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovo valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas ribojosi su trečiojo asmens parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu (CPK 187 straipsnis). Taip pat byloje nekilo ginčas, kad ieškovas turėjo pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą nurodytoje normoje nustatyta tvarka, t. y. pasinaudodamas įstatymu jam suteikta pirmumo teise, o ne dalyvaujant aukcione. Atsižvelgiant į pateiktą reglamentavimą, darytina išvada, kad ieškovas ginčo situacijoje turėdamas pirmumo teisę įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, šia teise pasinaudojo, kas sąlygoja išvadą, kad jis neturėjo mokėti aukciono mokesčio – (i) jis pasinaudojo įstatymu jam suteikta pirmumo teise įsigyti ginčo sklypą nedalyvaujant aukcione, (ii) aukcionas turėjo būti paskelbtas/organizuotas, jei nebūtų subjektų, norinčių pasinaudoti įstatyme suteikta pirmumo teise įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. Aplinkybė, kad pirkėjas (ieškovas) susipažino su ginčo sklypo pardavėjo nurodytomis sąlygomis ir sumokėjo nurodytą aukciono mokestį, nekeičia teismo padarytos išvados. Pažymėtina, kad pirkėjas, turintis įstatymu suteiktą pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypą ir nusprendęs šia teise pasinaudoti, parduodamą sklypą įsigyja nedalyvaudamas aukcione.

18.       Teismas kritiškai vertina atsakovės paaiškinimus, kad ieškovas, reikalaudamas grąžinti sumokėtą aukciono mokestį, siekia keisti sklypo pardavėjo pasiūlymo (ofertos) sąlygas, su kuriomis jis sutiko. Minėta, kad aplinkybė, kad pirkėjas susipažino su pardavėjo parduodamo sklypo pardavimo sąlygomis ir prieš pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo nurodytą aukciono sumą, nesąlygoja išvados, kad tokia pareiga pagal įstatymą yra numatyta pirkėjui, kuris nupirko ginčo sklypą ne kaip aukciono dalyvis, o kaip pirmumo teisę pagal įstatymą turintis subjektas. Todėl šia tvarka dalyvaudamas sudaromame sandoryje ieškovas neturėjo pareigos mokėti mokesčių, neaptartų sutartyje ir/ar nenurodytų sutarties prieduose (LR CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovės argumentai apie ofertą ir akceptą, grindžiami CK 6.163-6.178 straipsniuose, neturi reikšmės sprendžiant kilusį ginčą, nes ginčo sklypo rinkos kainos nustatymas ir atlyginimo dėl aukciono organizavimo parduodant ginčo sklypą, yra atsakovės ir trečiojo asmens (pardavėjo) tarpusavio susitarimas su iš to išplaukiančiomis teisėmis ir pareigomis. Pati atsakovė posėdyje pripažino, kad sklypo įvertinimo paslauga buvo suteikta sklypo pardavėjui, kas sąlygoja išvadą, kad ginčo sklypo pirkėjo ir sklypo pardavėjui atitinkamas paslaugas suteikusios atsakovės nesiejo sutartiniai santykiai.

19.       CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas - tai savarankiška prievolės rūšis. Šis turto išreikalavimo institutas taikomas tada, kai konstatuojami specialūs prievolės grąžinti turtą atsiradimo pagrindai: turtas gautas be teisinio pagrindo (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), asmuo be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėja (CK 6.242 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. pažeistos teisės ginamos šiuo būdu, kai jų negalima apginti kitais būdais; nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-593/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-355/2009, 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011 ir kt.).

20.       Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas atsakovei per klaidą pervedė aukciono mokestį, nors suprato, kad ginčo sklypą perka ne kaip aukciono dalyvis, o kaip besiribojančio sklypo savininkas, todėl vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, atsakovė, turėdama reikalavimo teisę į pardavėją, užsakiusį sklypo įvertinimo ir aukciono organizavimo paslaugą, neturėjo pagrindo gauti apmokėjimo už šias paslaugas iš sklypo pirkėjo pastarajam pasinaudojus įstatymo suteikta pirmumo teise pirkti ginčo sklypą. Tai sąlygoja teismo išvadą, kad tokiu atveju, ieškovui supratus, kad jis nepagrįstai sumokėjo 5033,60 Eur mokestį atsakovei, pastaroji privalo visa tai grąžinti ieškovui kaip be pagrindo gautą turtą. Aplinkybė, kad ginčo sklypo pardavėjas nesiaiškino/neįvertino, kas jam atlygins jo patirtas sklypo rinkos kainos įvertinimo išlaidas sklypą perkant pasinaudojus įstatyme numatyta pirmumo teise, nekeičia teismo padarytų išvadų, nes tai yra pardavėjo pareiga tokias paslaugas suteikusiam subjektui.   

21.       Teismo nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai sąlygoja išvadą, kad ieškovo reikalavimas grąžinti 5033,60 Eur sumą yra pagrįstas, todėl tenkinamas CK 6.237 straipsnio pagrindu.

22.       Ieškovo reikalavimas priteisti 787 Eur materialių palūkanų tenkinamas iš dalies, priteisiant 4,14 Eur materialių palūkanų, skaičiuojant 5 procentų dydžio palūkanas už laikotarpį, kurį atsakovė atsisakė grąžinti pareikalautą 5033,60 Eur sumą, t. y. nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2021 m. spalio 18 d. (kaip nurodė pats ieškovas, iki ieškinio pareiškimo dienos) (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškovui nesant ūkio subjektui, negalima vadovautis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatomis, nes šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Kaip matyti iš ieškovo atsakovei 2021 m. spalio 5 d. siųstos pretenzijos, pats ieškovas nustatė atsakovei terminą – iki 2021 m. spalio 12 d. grąžinti 5033,60 Eur sumą, t. y. nurodęs terminą įvykdyti prievolę. Dėl nurodyto palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 12 d. iki 2021 m. spalio 18 d. ir sudaro 4,14 Eur (5033,60 x5 proc. /365 x 6 k. d.).

23.       Reikalavimas priteisti 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas aukščiau nurodytais argumentais tenkinamas iš dalies priteisiant 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu, palūkanas priteisiant nuo ieškinio priėmimo (bylos iškėlimo) teisme, t. y. 2021 m. spalio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24.       Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus iš dalies, teismo vertinimu, ieškovui atlygintinų advokato atstovavimo išlaidų byloje dalis sudaro ½ (įvertinus aplinkybes, kad atstovo parengtiems procesiniams dokumentams buvo nustatytas terminas trūkumams šalinti, teismas turėjo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir įtraukti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalyvį, pardavėją ir t.t.), todėl šioje dalyje netaikomas išlaidų atlyginimo proporcingumo principas (LR CPK 93 straipsnis) ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 750 Eur advokato atstovavimo išlaidų byloje, taip pat 113 Eur žyminio mokesčio (šiuo atveju taikoma procentinė išraiška - ieškinys tenkintas 86,55 proc. (131x86,55/100)) (CPK 88, 93 straipsniai). Viso priteistina 863 Eur bylinėjimosi išlaidų.

25.       Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, kurios sudaro 28,74 Eur, priteisiamos iš atsakovės (LR CPK 88, 92 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 96, 98, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško aukcionas“, j. a. k. 303076369, ieškovo A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5033,60 Eur sumą, 4,14 Eur materialinių palūkanų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2021 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 863 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Miško aukcionas“, j. a. k. 303076369, į valstybės biudžetą 28,74 Eur pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                Renata Kasimovienė