LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus vadovo „priklausančią pensiją su tremtinio statusu nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio“.

Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė nustatyti terminą pareiškėjo skundo trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 straipsnių reikalavimų, nes pareiškėjas netinkamai suformulavo skundo reikalavimą, nes nenurodė, kokią sumą ir kokiu pagrindu prašo priteisti, pareiškėjas skunde aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, nurodo padrikai ir neaiškiai.

Pareiškėjas padavė teismui „papildymą prie administracinės bylos Nr. I1-9459/423/2021“.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priėmė 2021 m. spalio 12 d. nutartį, kurioje, nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo nustatytų skundo trūkumų, nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Pareiškėjas teismui padavė atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskiruoju skundu ir nustatęs, kad pareiškėjo paduotas atskirasis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 2 dalies 5–7 punktuose nustatytų reikalavimų (pareiškėjas nėra aiškiai ir tiksliai suformulavęs atskirojo skundo pagrindo; skunde nėra aiškiai suformuluoto atskirojo skundo reikalavimo; skunde dėstomos aplinkybės pateikiamos padrikai ir neaiškiai (vietomis tekstas neįskaitomas); nėra nurodyta nutartis, kuri skundžiama), priėmė 2021 m. spalio 28 d. nutartį, kuria nutarė nustatyti pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas teismui padavė „papildymą prie administracinės bylos Nr. I1-9459/423/2021“.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskiruoju skundu ir jo patikslinimu, priėmė 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį, kuria, nustatęs, kad pareiškėjas, teikdamas patikslintą atskirąjį skundą, aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo, nenurodė atskirojo skundo pagrindo (pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo pagrindų), nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą (kartu su jo patikslinimu) laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjui.

Pareiškėjas teismui padavė atskirąjį skundą dėl šios nutarties.

Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskiruoju skundu ir nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5–7 punktų reikalavimų, t. y. pareiškėjas nėra aiškiai ir tiksliai suformulavęs atskirojo skundo pagrindo, nėra suformulavęs atskirojo skundo reikalavimo (nenurodo, kokią teismo nutartį ginčija), priėmė 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį, kuria nutarė nustatyti pareiškėjui terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas teismui padavė „paaiškinimus dėl administracinės bylos Nr. I1-9459/423/2021“.

Regionų apygardos administracinis teismas Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, nutarė pareiškėjo atskirąjį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjui išaiškino atskirojo skundo trūkumus, pasiūlė patikslinti atskirojo skundo reikalavimą ir pagrindą (ABTĮ 134 str. 2 d. 5–7 p.). Tačiau pareiškėjas, tikslindamas atskirąjį skundą, iš esmės išdėstė faktines aplinkybes ne dėl, jo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo, o dėl paties ginčo dalyko, kurį teisme inicijavo 2021 m. rugsėjo 24 d. pateiktu skundu, kuris buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas atskirajame skunde faktines aplinkybes dėsto padrikai, nekonkrečiai, neaiškiai, nesuformulavo jokio atskirojo skundo reikalavimo, nenurodė, kokią teismo nutartį ir kokiu pagrindu ginčija.

Įvertinęs tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai nesuformulavęs atskirojo skundo reikalavimo, nenurodęs atskirojo skundo pagrindo (pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo pagrindų), nepašalino teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje nustatytų pareiškėjo atskirojo skundo trūkumų, dėl ko tolimesnis apeliacinis procesas negalimas.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto aplinkybes dėl ginčo esmės. Nurodo, kad jam nesuprantama, kodėl pirmosios instancijos teismo teisėja nesprendžia kilusio ginčo iš esmės. Mano, kad pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai vilkina sprendimų priėmimą, jos argumentai nepagrįsti. Laikosi pozicijos, kad pašalino teismo nustatytus trūkumus, kad jo atskirasis skundas atitinka ABTĮ 134 straipsnio reikalavimus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjo atskirasis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje nustatytų atskirojo skundo trūkumų, aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo, nenurodė atskirojo skundo pagrindo (pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo pagrindų), pareiškėjo atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad jis atskirojo skundo nustatytus trūkumus pašalino ir nemato pagrindų, kodėl teismas vis atsisako priimti ir nagrinėti pareiškėjo teismui paduotus skundus iš esmės.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 151 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ IV skyriuje nustatytas išimtis.

Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, jeigu apeliacinis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (aktuali sprendžiant ir atskirojo skundo priėmimo klausimą) akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti skundo trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-7-438/2021).

Vadinasi, trūkumų šalinimo institutu atskirojo skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai atskirojo skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti apeliacinį procesą administracinėje byloje. Teismo nutartis, kuria konstatuojami atskirojo skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti atskirąjį skundą ir pradėti apeliacinį procesą, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į apeliaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-520/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria nutarta laikyti nepaduotu pareiškėjo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, padavė atskirąjį skundą. Pastarajam pirmosios instancijos teismui nustačius trūkumus, pareiškėjas teismui padavė jo patikslinimą. Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo atskiruoju skundu ir jo patikslinimu, skundžiamojoje teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartyje konstatavo, kad dėl to, jog pareiškėjas nepašalino atskirojo skundo trūkumų, nustatytų ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies
5–7 punktuose, pareiškėjas aiškiai ir konkrečiai nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo, nenurodė atskirojo skundo pagrindo (pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumo pagrindų), negalimas apeliacinis procesas.

ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5–7 punktuose atitinkamai nustatyta, kad apeliaciniame (šiuo atveju – atskirajame) skunde nurodoma ginčijami klausimai, įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (apeliacinio (šiuo atveju – atskirojo) skundo juridinis pagrindas) ir apelianto prašymas (apeliacinio (šiuo atveju – atskirojo) skundo dalykas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo ir jo patikslinimo turinį, prieina prie išvados, kad nors pareiškėjas šiuose procesiniuose dokumentuose dėsto aplinkybes, susijusias su keliamo ginčo esme ir formuluoja su tuo susijusius reikalavimus bei pažodžiui atskirai nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį, tačiau iš jų aišku, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, priimta byloje Nr. I2-9459-423/2021, pareiškėjas mano, kad jo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutarties atitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5–7 punktų reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas priima vieną iš procesinių sprendimų, kuriuos turi teisę priimti pagal ABTĮ 154 straipsnį. Todėl tai, jog pareiškėjas atskirajame skunde pažodžiui ir nesuformulavo prašymo, atitinkančio ABTĮ 154 straipsnyje nustatytų apeliacinio teismo galimų priimti nutarčių rūšių, savaime netrukdo priimti tokį atskirąjį skundą ir jo pagrindu pradėti apeliacinį procesą.

Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo atskirasis skundas neatitinka ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktų reikalavimų, kad pareiškėjas atskirajame skunde nesuformulavo atskirojo skundo reikalavimo ir pagrindo.

Nustačiusi, kad pareiškėjo atskirasis skundas iš esmės atitiko ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktų reikalavimus, teisėjų kolegija visgi sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo atskirajame skunde nėra nurodytas atskirojo skundo juridinis pagrindas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Šio trūkumo pareiškėjas nepašalino ir tikslindamas atskirąjį skundą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, laikęs pareiškėjo atskirąjį skundą nepaduotu, turėjo, be kita ko, nurodyti, kodėl ir kaip aptartas pareiškėjo atskirojo skundo trūkumas trukdo pareiškėjo atskirąjį skundą priimti ir perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Šiuo aspektu teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nedetalizavo, kodėl dėl vieno iš pareiškėjo atskirojo skundo trūkumo (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.), kurio pareiškėjas nepašalino, tolesnis apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nėra galimas. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl aptarto pareiškėjo atskirojo skundo trūkumo negalimas tolimesnis apeliacinis procesas, yra nepagrįsta.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundu keliamo ginčo pobūdį, pareiškėjo paduoto atskirojo skundo turinį bei atsižvelgęs į tai, kad byloje pareiškėjo paduotiems skundams jau ne kartą teismo nutartimis buvo nustatyti terminai trūkumams pašalinti, turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis teisinės pagalbos, rengiant teismui duodamus procesinius dokumentus, kuri nagrinėjamu atveju sudarytų pareiškėjui galimybę tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises (ABTĮ 12 str.).

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog, esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl naikinama. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismui suteikta teisė pačiam peržiūrėti savo priimtą nutartį (ABTĮ 153 str. 1 d. 1 p.), pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo klausimas perduodamas tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kadangi pirmosios instancijos teismas dar tik spręs dėl pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo, todėl pareiškėjo atskirojo skundo reikalavimas patenkinti pareiškėjo skundą nenagrinėjamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. panaikinti ir pareiškėjo R. K. atskirojo skundo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius