Administracinė byla Nr. A-4182-525/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00546-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,        

dalyvaujant užsienietei B. S. N. N., jos atstovui advokatui R. J., 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

Vertėjui Macit Zengin,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pilietės B. S. N. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje – skyrimo (duomenys neskelbtini) pilietei B. S. N. N.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, Centras) su teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietei B. S. N. N. (toliau – ir Užsienietė, Apeliantė), sulaikymą ir laikiną apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre iki 2022 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jos prieglobsčio byloje.

2.       Centras savo teikime paaiškino, kad 2021 m. liepos 14 d. užsienietė buvo sulaikyta VSAT Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio pareigūnų, Šalčininkų rajone, Liudvinavo kaimo prieigose, netoli valstybės sienos ženklo Nr. 0934. Užsienietė kirto Lietuvos Respublikos sieną 7 asmenų grupėje iš Baltarusijos Respublikos. Užsienietė su savimi turėjo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą – pasą. Teikime nurodė, jog Užsienietė apklausta 2021 m. liepos 23 d., dėl jos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybių ir jos kelionės tikslo, Užsienietė teigė, kad senstant ir kilmės šalyje likus gyventi vienai su anūku vis sunkiau pasirūpinti savimi, nurodė, kad jos kelionės tikslu buvo Vokietijos Federacinė Respublika, kurioje gyvena visi aštuoni jos vaikai ir kiti giminaičiai. Teikime nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad Užsienietė neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neturi gyvenamosios vietos, lėšų pragyventi bei šeimyninių ir socialinių ryšių Lietuvoje, taip pat į tai, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) nėra nustatęs Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvų ir priėmęs sprendimo prieglobsčio byloje, Užsieniečių registracijos centras teikime prašė pratęsti Užsienietės sulaikymo terminą.

3.       VSAT atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką su grupe iš Baltarusijos Respublikos, turėjo paso originalą, atstovas teigė, kad neprieštarautų, jog Užsienietei būtų skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, paaiškino, jog Užsienietė yra garbaus amžiaus.

12.       Užsienietė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą ir pritaikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietę Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

13.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė. Teigiama, kad taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė iš esmės prilygsta sulaikymui, kadangi ypatingai griežtai ribojama Apeliantės judėjimo laisvė. Nurodoma, kad teismas nevertino ir nepasisakė, kaip Užsienietės sulaikymas atsilieps jos būklei, amžiui. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Apeliantė bendradarbiavo jos statuso nustatymo klausimais, dalyvavo reikalingose procedūrose, turėjo asmens dokumentą, kas rodo jos geranoriškumą, todėl laikytina, kad teismas turėjo taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietė būdama sulaikyta nėra padariusi apgyvendinimo tvarkos pažeidimų ar kitų pažeidimų, todėl nėra objektyvaus pagrindo manyti, kad ji galėtų pažeisti jai taikytą švelnesnę alternatyvią sulaikymo priemonę.

14.       Teismo keliamus tikslus galima pasiekti taikius Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pritaikius šią alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, būtų sudarytos sąlygos jai išeiti apsipirkti ir pasivaikštinėti, laisviau jaustis, patirti mažiau streso. Prašoma taikyti priemonė būtų proporcinga, adekvati ir labiau atitiktų Tarnybos, Migracijos departamento ir Užsienietės interesus naudotis asmens laisve.

15.       Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

16.       Atsiliepime nurodoma, kad Užsienietė būdama pilnamečiu ir veiksniu žmogumi suvokė, kad į kitą užsienio valstybę ji turi pareigą patekti tik per šios šalies pasienio kontrolės punktą, tačiau šią prievolę ignoravo. Užsienietė į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, bendrininkų grupėje, neteisėtai kirtusi Lietuvos Respublikos sieną, ketindama vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką pas savo giminaičius. Užsieniečių registracijos centras teigia, jog tai vienareikšmiškai parodo, jog ji linkusi ignoruoti Lietuvos Respublikos (bei Europos Sąjungos) teisės aktų reikalavimus iš trečiųjų šalių atvykstantiems asmenims, todėl tikėtina, kad siekdama išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, Užsienietė gali bandyti savavališkai išvykti pas savo šeimą į Vokietijos Federacinę Respubliką, tuo sukeldama nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos šalių teritorijoje. Nurodoma, kad tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl jos teisinės padėties. Pažymima, jog tuo atveju, jeigu Užsienietei būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – kils rizika ne tik užtikrinti Užsienietės tinkamą apsaugą, bet ir gali kelti tiesioginį pavojų sau pačiai (atsidurs neįprastoje aplinkoje, kur šaltas klimatas, nepažįstama aplinka, vietinių ar tarptautinių kalbų nemokėjimas). Užsienietei Centre užtikrinamos ir teikiamos visos socialinės paslaugos, todėl Apeliantės teiginiai, kad tik visiškai neribojant laisvės ji turės galimybę pasivaikščioti, nueiti į parduotuvę ir dėl to geriau pasijausti, pagerinti savo sveikatos būklę pažeistų būtinumo ir proporcingumo principus vertinant individualius prieglobsčio prašytojo poreikius ir valstybės institucijų sprendimų prieglobsčio suteikimo neįgyvendinimo šiems pasišalinus riziką. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, nes neužtikrinus Užsienietės tinkamos apsaugos, egzistuoja rizika jai išvykti pas savo giminaičius į Vokietijos Federacinę Respubliką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimo skirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę, apgyvendinant ją Užsieniečių registracijos centre ir leidžiant judėti tik Centro teritorijoje iki 2022 m. sausio 22 d., bet ne ilgiau kol bus nustatyta jos teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

18.       Nors pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose, to paties straipsnio 5 dalies 10 ir punktuose numatyti sulaikymo pagrindai, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietės tapatybė nustatyta, ji nekelia grėsmės valstybės viešajai tvarkai ir saugumui, teikia pagalbą teismui, nusprendė, kad galima taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

19.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014). Šiuo atveju apeliaciniu skundu Užsienietė prašo skirti jai alternatyvią sulaikymui priemonę, nenustatant judėjimo ribojimų, tačiau pripažįsta, kad sulaikymo pagrindai egzistuoja. 

20.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas teikime išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina egzistuojant pagrindą pritaikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre taikant judėjimo apribojimus. Apeliaciniame skunde Užsienietė tvirtina, kad ji bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, nėra pažeidus apgyvendinimo sąlygų, alternatyvios sulaikymui priemonės be judėjimo apribojimo pritaikymas labiau atitiktų teisingumo ir proporcingumo kriterijus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga tik papildyti teismo sprendimo motyvus, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus.

21.       Akcentuotina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

22.       Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Įstatymo 7 skyrius reglamentuoja užsieniečių judėjimo laisvę Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečių judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

23.       Byloje nustatyta, kad Užsienietė yra pateikusi prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, galutinis sprendimas dėl jos prašymo dar nėra priimtas. Taigi Užsienietė šiuo metu yra prieglobsčio prašytoja. Tačiau sulaikymas Užsienietei gali būti taikomas taip pat tuo atveju, kai ji yra pateikusi prašymą suteikti prieglobstį, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai.

24.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl tokio užsieniečio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

25.       Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų apie Užsienietės socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika. Šios faktinės aplinkybės yra reikšmingos vertinant riziką, kad Užsienietė gali bandyti pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiu būdu sudarydama kliūtis priimti sprendimo jo prieglobsčio byloje ir tokį sprendimą įvykdyti, taip pat sukeldama nelegalios migracijos Europos Sąjungos valstybių teritorijoje grėsmę.

26.       Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį, prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

27.       Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kt. Akcentuotina, kad tokių kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

28.       Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) pilietės B. S. N. N. apeliacinį skundą atmesti. 

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius