Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.8-1101-921/2012
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00865-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
47.8.; 52.3.

UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2012 m. lapkričio 7 d.
Utena
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Jurgita Čiginskaitė, sekretoriaujant Daivai Savickienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. S., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1957 m. gegužės 5 d., gyv. V. K. g. 26-39, Utena, nedirbančiai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 str. 1 d.,
nustatė:
L. S. 2011 m. rugpjūčio mėnesio 1-8 dienomis (7 kartus atskirai), neteisėtai vertėsi ūkine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai t.y. leido vaistus A. L. jos namuose J. Basanavičiaus g. 96-22, Utenoje, už tai gaudama piniginį atlygį, viso - 185 Lt, nedirbdama slaugytoja Utenos pirminės sveikatos priežiūros centre ir neturėdama pacientės A. L. gydančio gydytojo raštiško paskyrimo atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Tokiais veiksmais L. S. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2007-12-14 įsakymo Nr. V-1026, 15 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d.
L. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog iš esmės su padarytu pažeidimu sutinka. Paprašius R. D. ji septynias dienas A. L. leido vaistus ir už suteiktas paslaugas gavo pinigus. Pažeidimo darymo metu ji nedirbo gydymo įstaigoje, taip pat neturėjo gydytojo raštiško paskyrimo atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, tačiau turėjo galiojančią licenciją verstis bendrąja slaugos praktika. Nesutinka su protokole nurodyta pinigine suma, ji nurodė, kad gavo ne 185 Lt, o 15 Lt už kiekvieną dieną, kas sudaro 105 Lt (15 Lt x 7).
Liudytoja R. J. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog paprašė pas L. S., kad ši sulašintų vaistus jos mamai A. L.. Ji nežinojo, kad L. S. niekur nedirba. Teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog už suteiktas paslaugas sumokėjo 185 Lt, po 25 Lt į dieną. Be to, nurodė, jog vaistai buvo leidžiami ne 7 kartus, bet 8 kartus iš eilės.
Rašytiniuose R. D. prašymuose, esančiuose administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodyta tik, kad sumokėjo L. S. 185 Lt, tačiau šios sumos detalizacijos nėra (b.l.6, 12, 14, 15). Be to, viename rašte nurodyta, jog buvo lašinama 7 dienas (b.l.5), kitame 8 dienas (b.l.15).
ATPK 173 str. 1 d. numato, jog vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.
Ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos neteisėtumas pagal ATPK 173 str. 1 d. pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla arba veikla, kuriai reikalingas leidimas, neturint reikalingos šiai veiklai vykdyti licencijos ar leidimo, o kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neįvardija. Teismo vertinimu, kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti tie atvejai, kai akivaizdžiai peržengiamos licencijos (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos, kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis, kai verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys, kai imamasi veiklos jos neįregistravus ir pan., taigi iš esmės nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčių administratoriaus.
Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 2 str. 4 d. numatyta, jog bendroji slaugos praktika – šio įstatymo ir kitų teisės aktų reglamentuotos bendrosios praktikos slaugytojo, turinčio galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją, teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 6 d. numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra yra valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla. Pastarojo įstatymo 2 str. 6 d. numatyta kad įmonės ir įstaigos teisę verstis sveikatos priežiūros veikla įgyja tik gavusios licenciją. Tai, kad slaugos paslaugas asmenims teikia tik juridiniai asmenys, turintys asmens sveikatos priežiūros licenciją atitinkamoms sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, įtvirtinta Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo 4 str. 5 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-06-08 įsakymu Nr. V-591 patvirtintoje Lietuvos medicinos normos MN 28:2011 „Bendrosios praktikos slaugytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 6 p. nurodyta, jog teise verstis bendrąja slaugos praktika turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią bendrosios praktikos licenciją verstis bendrąja slaugos praktika. 7 p. numatyta, jog bendrosios praktikos slaugytojas verčiasi bendrąja slaugos praktika sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčiose įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją, suteikiančią teisę teikti bendrosios slaugos praktikos paslaugas ir (ar) kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurias pagal teisės aktų reikalavimus kartu su kitais sveikatos priežiūros specialistais turi teikti ir bendrosios praktikos slaugytojas. Išdėstytų teisės aktų nuostatų visuma leidžia daryti išvadą, jog slaugos paslaugos asmenims gali būti teikiamos tik įstaigoje, turinčioje licenciją šias paslaugai teikti. Šią paslaugą įstaigoje gali atlikti fiziniai asmenys įgiję bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją ir turintys galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją ir negali verstis šia veikla kaip individualia veikla neįsteigiant juridinio asmens.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007-12-14 įsakymu Nr. V-1026 patvirtintame Slaugos paslaugų ambulatorinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir namuose teikimo reikalavimų aprašo 15 p. numatyta, jog slaugytojas, vadovaudamasis medicinos normos reikalavimais, teikia slaugos paslaugas namuose, atsižvelgdamas į šeimos gydytojo (gydančio gydytojo) ir (ar) gydytojo psichiatro paskyrimus ir rekomendacijas, saugiai ir kokybiškai atlieka procedūras pagal savo kompetenciją.
Šiuo atveju, kadangi slaugos paslaugos buvo teikiamos namuose, jos gali būti pripažintos teisėtomis tik tuo atveju, jeigu: pirma, slaugos paslaugos buvo teikiamos turint galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją; antra, asmuo dirbo slaugytoja įstaigoje, turinčioje asmens sveikatos priežiūros licenciją; trečia, turėjo pacientės, kuriai teikė paslaugas gydytojo raštišką paskyrimą atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog L. S. turi ir pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią licenciją verstis bendrąja slaugos praktika (b.l. 21, 25). Tačiau teismo posėdžio metu ji pripažino, jog administracinio teisės pažeidimo metu ji nedirbo slaugytoja jokioje įstaigoje ir neturėjo pacientės gydančio raštiško paskyrimo atitinkamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Teismo nuomone, nustatyta, jog L. S. vertėsi ūkine veikla kitokiu neteisėtu būdu, t.y. vertėsi licencijuojama veikla, kuria gali verstis tik juridinis asmuo (vertėsi individualia veikla, neįsteigusi juridinio asmens, nedirbdama slaugytoja įstaigoje, kadangi slaugos paslaugos buvo teikiamos namuose, tai teikė paslaugas ir neturėdama gydančio gydytojo raštiško paskyrimo, tačiau turėdama licenciją verstis bendrąja slaugos praktika), todėl aplinkybė, jog ji neteisėtai vertėsi ūkine komercine veikla neturėdama licencijos (leidimo) veiklai šalintina iš kaltinimo.
Be to, teismo posėdžio metu L. S. pripažino, jog už suteiktas paslaugas ji gavo užmokestį septynias dienas po 15 Lt, viso 105 Lt. Liudytoja R. J. D. nurodė, jog L. S. sumokėjo 185 Lt už suteiktas paslaugas, tačiau posėdžio metu nurodė, jog sumokėjo 8 dienas po 25 Lt, kas sudarytų 200 Lt, jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog už suteiktas paslaugas L. S. gavo, ne 105 Lt, o 185 Lt nėra, todėl teismas mano, jog didesnių pajamų, nei 105 Lt gavimo faktas byloje nėra įrodytas.
L. S. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d., yra pilnai įrodyta ir byloje esančia kita medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 89P-2020190-12, R. D. prašymais Utenos apskrities VPK, L. S. rašytiniais paaiškinimais, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2012-07-20 raštu Nr. D12-54-1-(1.25), bendrosios praktikos slaugytojo licencija, VSDFV duomenimis.
Nutarime aptarti įrodymai pakankami ir patvirtina, kad L. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d.
L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant L. S. administracinę nuobaudą taip pat atsižvelgtina į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibūdinančius duomenis: neteista, iki paskutinio pažeidimo padarymo buvo vieną kartą bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, bei atsižvelgiant į tai, kad administracinės nuobaudos turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nedarytų naujų pažeidimų, taip pat atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 str.), jai už pažeidimo numatyto ATPK 173 str. 1 d. padarymą skirtina administracinė nuobauda – minimali bauda numatyta straipsnio sankcijoje su gautų pajamų konfiskavimu (ATPK 30² str.).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 224 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas,
n u t a r i a:
L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173 str. 1 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su 105 Lt (vieno šimto penkių litų) gautų pajamų konfiskavimu.
Baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, įmokos kodas 6030.
Išaiškinti patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda išieškoma ATPK 314 str. nustatyta priverstine tvarka, išieškant ir vykdymo išlaidas. Vadovaujantis ATPK 313 str. 3 d. administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jurgita Čiginskaitė