Civilinė byla Nr. 3K-3-209/2010                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 45.2; 45.5 (S)

                                   

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. gegužės 10 d.

Vilnius

 

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš  teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus  apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo; tretieji asmenys – B. I. S., R. K., T. K., Č. K., S. S..   

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

            Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl subjekto, atsakingo už skolą dėl šilumos energijos ir karšto vandens, patiekto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, kuriame gyvena nuomininkas – asmuo, pagal įstatymą turintis teisę į socialinį būstą, ir jo šeimos nariai.

Ieškinyje nurodoma, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė. Buto šilumos tiekimo–vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, butas šildomas, tiekiamas karštas vanduo. Dėl to, ieškovo teigimu, remiantis CK 1.71, 6.384 straipsniais, pripažintina, kad konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta jo ir atsakovo neterminuota šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodytą butą atsakovas pagal 2001 m. kovo 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 2-25 nuomoja trečiajam asmeniui R. K. Kadangi nuomos sutartis įstatymuose nustatyta tvarka neįregistruota viešame registre, tai, ieškovo teigimu, remiantis CK 6.579 straipsnio 4 dalimi, ši sutartis negali būti prieš jį panaudota. Manydamas, kad dėl nurodytų aplinkybių pareiga mokėti už ginčo gyvenamosioms patalpoms tiekiamą šilumą ir karštą vandenį tenka šių patalpų savininkui, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 7581,71 Lt skolos už 2006 m. sausio 1 d.–2008 m. kovo 31 d. laikotarpiu atsakovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), patiektą šildymą ir karštą vandenį. 

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

            Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš atsakovo 7581,71 Lt skolos už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį.

            Teismas nustatė, kad skolos susidarymo laikotarpiu ginčo buto savininkas – atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė – nuomojo butą tretiesiems asmenims R. K., B. I. S., T. K., Č. K., S. S. 2001 m. kovo 26 d. sudarytoje ginčo buto nuomos sutartyje nėra nuostatų dėl atsiskaitymo už sunaudotą šilumos energiją tvarkos. Ši sutartis įstatymuose nustatyta tvarka neįregistruota viešame registre. Remdamasis Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalimi (iki 2008 m. sausio 1 d. galiojusios šio įstatymo redakcijos 2 straipsnio 32 dalimi), 19 straipsnio 1 dalimi, ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 8, 16 punktais, ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-260 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų 8, 16 punktais, teismas nurodė, kad šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato buto savininkas – šilumos, karšto vandens vartotojas. Teismas pažymėjo, kad pagal ūkio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 9, 10, 11 punktus šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis pripažįstama sudaryta ar pakeista pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas, ir sudaryta pagal šias sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, pripažintina, kad tokia sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sutarties sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato buto savininko, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovo (šilumos tiekėjo) ir R. K., B. I. S., T. K., Č. K., S. S. šilumos bei karšto vandens tiekimo paslaugų sutartis nebuvo pasirašyta, o ginčo buto savininkas (atsakovas) buvo tiek neapdairus ir nerūpestingas, jog nesidomėjo išnuomotomis patalpomis, sudarytomis sutartis ir atsiradusiomis skolomis, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis (CK 6.579 straipsnio 4 dalis), teismas sprendė, kad atsakomybė už ginčo butui tiektą ir suvartotą šilumos energiją bei karštą vandenį tenka šio buto savininkui – Vilniaus miesto savivaldybei. Teismo nuomone, nors atsakovas, nuomodamas socialinį būstą, veikia nekomerciniais tikslais, tačiau yra atsakingas už trečiųjų asmenų – socialinio būsto nuomininkų – skolas šilumos tiekėjui (ieškovui), nes savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė tokiais pačiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis), todėl, sudarydama, vykdydama ar nutraukdama gyvenamųjų patalpų nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, veikia ne kaip viešo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvaujantis  viešasis juridinis asmuo.

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimu patenkino atsakovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

            Teisėjų kolegija nustatė, kad iki ieškovo šilumos energiją butui tiekė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuri buvo sudariusi atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį su trečiuoju asmeniu B. I. S. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šioje sutartyje nenurodyta jos sudarymo data, tačiau sprendė, jog tai nedaro sutarties negaliojančios ar niekinės, nes tai nėra esminė jos sąlyga, šalių valia sutartyje išreikšta aiškiai, byloje nėra duomenų, kad sutartis būtų buvusi nutraukta ar pakeista. Nors ginčo buto nuomos sutartis yra sudaryta atsakovo ir trečiojo asmens R. K., o atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartis – tiekėjo ir trečiojo asmens B. I. S., tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, visi tretieji asmenys yra šeimos nariai ir visi atsakingi šilumos energijos tiekėjui, B. I. S. gyvena ginčo bute, sutartis yra galiojanti ir turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Pažymėjusi, kad pagal formuojamą praktiką šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, jog nuomininkas taps energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi, teisėjų kolegija sprendė, kad jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, esant sudarytai atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį sutarčiai, šilumos energijos vartotojais pripažintini tretieji asmenys, o ne atsakovas. Teisėjų kolegija sutiko su ieškovo argumentu, kad SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ ir UAB „Vilniaus energija“ yra skirtingi juridiniai asmenys, tačiau, bylos duomenų pagrindu konstatavusi, jog SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ teises ir pareigas pagal sutartis su šilumos energijos vartotojais perėmė ieškovas UAB „Vilniaus energija“, 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartimi išsinuomojęs SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ nuosavybės teise priklausančius centralizuoto šilumos bei elektros gamybos, perdavimo ir tiekimo įrenginius, sprendė, kad šilumos energijos vartojimo teisiniai santykiai sieja trečiuosius asmenis ir ieškovą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytą teisių ir pareigų perėmimą patvirtina ir ta aplinkybė, kad, 2006 m. ieškovui kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo solidariai iš visų trečiųjų asmenų, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 25 d įsakymu ieškovo pareiškimas buvo patenkintas. Be to, Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui 1998 m. vasario 10 d. ir 2000 m. rugpjūčio 16 d. sprendimais priteisus SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai solidariai iš trečiųjų asmenų skolą už patiektą šilumą ir karštą vandenį, kreditoriaus teises pagal šias trečiųjų asmenų prievoles, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat perėmė ieškovas. Nustačiusi, kad ieškovui buvo žinoma, jog ginčo gyvenamosios patalpos išnuomotos tretiesiems asmenims, teisėjų kolegija pripažino ieškovą nesąžiningai savo argumentus grindžiančiu nuomos sutarties neįregistravimu viešame registre, t. y. aplinkybe, neturėjusia įtakos jo teisėms ir pareigoms.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

            Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

            1. Apeliacinės instancijos teismas nesiaiškino ir neanalizavo aplinkybių, ar kiti tretieji asmenys (T. K., Č. K., S. S.) yra trečiųjų asmenų R. K. ar B. I. S. šeimos nariai CK 6.588 straipsnio prasme. Dėl to negalima sutikti su teismo išvada, kad, SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sudarius su buto nuomininke B. I. S. atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį, kurioje, be kita ko, nenurodyta sudarymo data, susiklostė ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ir kitų ginčo buto nuomininkų (trečiųjų asmenų) (nors nuomos sutartis buvo sudaryta tik su R. K.) sutartiniai teisiniai šilumos pirkimo–pardavimo santykiai, nes šie yra šeimos nariai. Kasatoriaus nuomone, 2001 m. kovo 26 d. sudarius gyvenamosios patalpos nuomos sutartį su R. K., būtent su ja turėjo būti sudaryta šilumos pirkimo–pardavimo sutartis.    

            2. UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai tapatinama su SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, nes tai du visiškai skirtingi juridiniai asmenys. Kasatoriaus teigimu, 2002 m. Trumpalaikio turto perleidimo sutartyje nurodyta, kad viena iš būtinų sandorio sąlygų yra apmokėjimas už vartotojų skolas, bet ne jų perėmimas. Dėl to nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys dėl pirmosios instancijos teismo suklaidinimo. Būtent atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad tretieji asmenys tebegyvena ginčo bute, klaidino teismą, nes 2009 m. vasario 3 d. atsakovo iniciatyva jie buvo iškeldinti iš buto.     

            3. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymuose nustatyta tvarka viešame registre. Kasatoriaus nuomone, nesąžiningumas negali atsirasti iš įstatyme įtvirtintų reikalavimų dėl nuomos sutarties įregistravimo, todėl nepagrįstai apskųstame sprendime teigiama, kad ieškovas nesąžiningai argumentus grindžia ginčo buto nuomos sutarties neįregistravimu viešame registre.

            4. Kasatoriaus teigimu, jo kreipimasis į teismą dėl skolos iš trečiųjų asmenų priteisimo negali būti pripažįstamas faktu, patvirtinančių jo ir šių asmenų sutartinių šilumos energijos pirkimo–pardavimo santykių buvimą, nes nenustatyta draudimo įvykdyti prievolę trečiojo asmens naudai. Be to, apskųstame apeliacinės instancijos teismo sprendime įvardyti teismo procesiniai sprendimai neturi prejudicinės galios. 

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

 

            Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

            Nagrinėjamoje byloje keliamas teisės klausimas, kas – buto savininkas (nuomotojas) ar jame gyvenantys nuomininkai – turi atsiskaityti už butui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

            Šios bylos nagrinėjimo specifika ta, kad ginčas kilo dėl atsiskaitymo už šilumos ir karšto vandens patiekimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, kuriame gyvena nuomininkai – tretieji asmenys, pagal įstatymą turintys teisę į socialinį būstą.

            Kasaciniame skunde, teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino aplinkybės, ar tretieji asmenys yra trečiųjų asmenų R. K. ir B.I. S. šeimos nariai CK 6.588 straipsnio prasme, ieškovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, jog buto nuomininkai yra atsakingi už butui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį.

            Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimis, kai šilumos energijos tiekėjas ir patalpų nuomininkas nėra sudarę energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tai šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; kt.).

            Pažymėtina, kad teisės aktuose dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo nereglamentuota situacija, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs gyvenamąsias patalpas nuomininkui, ir šis yra faktinis šilumos bei karšto vandens vartotojas. Tačiau, civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui, šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas. Šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties šalimi.

            Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tretieji asmenys yra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio buto nuomininkai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta su trečiuoju asmeniu R. K. Iki ieškovo šilumos energiją ir karštą vandenį butui tiekė SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, kuri su trečiuoju asmeniu B. I. S. yra sudariusi sutartį dėl atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šią sutartį, padarė pagrįstą išvadą, kad, nors sutartyje nenurodyta jos sudarymo data, tačiau tai nedaro jos negaliojančios ar niekinės, nes tai nėra esminė sutarties sąlyga, o šalių valia sutartyje išreikšta aiškiai. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis būtų pakeista ar nutraukta, todėl teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ši sutartis buvo šalių vykdoma: butui buvo tiekiama šiluma ir karštas vanduo, o tretiesiems asmenims laiku neatsiskaičius už patiektą šilumą ir karštą vandenį, tiek SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“, tiek šios teisių ir pareigų perėmėjas – ieškovas UAB „Vilniaus energija“ reiškė tretiesiems asmenims ieškinius, kurie įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra patenkinti ir iš trečiųjų asmenų solidariai priteista skolos už patiektą energiją (CK 6.6 straipsnis). Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaryta atsakovo ir trečiojo asmens R. K., o atsiskaitymo už šių patalpų šildymą ir karštą vandenį sutartis – tiekėjo ir trečiojo asmens B. I. S., tačiau apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad visi tretieji asmenys gyveno šiose patalpose ir vartojo joms tiekiamą šilumos energiją bei karštą vandenį, pagrįstai sprendė, jog tretieji asmenys, o ne patalpų savininkas (nuomotojas), yra atsakingi už šilumos energijos tiekėjui už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo teisiniai santykiai sutarties pagrindu susiformavo tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atsakovui dėl skolos už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį priteisimo. Aplinkybė, ar kiti tretieji asmenys yra ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkės R. K. ar B. I. S. šeimos nariai, šio ginčo išsprendimui teisiškai nereikšminga, todėl dėl jos nepasisakytina.

            Kiti kasacinio skundo argumentai yra faktinio pobūdžio, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalis). 

 

Dėl bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidų

 

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 42,10 Lt tokių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atmetus ieškovo kasacinį skundą, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu kasaciniame teisme, priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

 

            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

 n u t a r i a :

           

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus energija“ (į. k. 111760831) 42,10 Lt (keturiasdešimt du litus 10 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Birutė Janavičiūtė

 

                                                                                                                        Juozas Šerkšnas

 

                                                                                                                        Pranas Žeimys