Civilinė byla Nr. 2S-616-883/2017

Teisminio proceso Nr.2-47-3-00703-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.9.1.3; 3.1.9.5.; 3.3.2.5

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 18 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus S. U. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl baudos panaikinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Workman“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Telšių rajono savivaldybės administracija, D. B..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Telšių rajono apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal pareiškėjos UAB „Workman“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje dalyvauja VĮ Turto bankas, Telšių rajono savivaldybės administracija, D. B.. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. nutartimi suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovo dalyvavimą pripažino būtinu. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriui S. U. skyrė 145 Eur baudą dėl to, jog šios institucijos atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, kai jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašoma panaikinti paskirtą baudą arba nutartį pakeisti ir paskirti baudą administracijos atstovui E. V.. Prašymas argumentuojamas tuo, kad Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo dėl didelio užimtumo, nes į autoįvykį patekus personalo reikalus tvarkiusiai specialistei kito atstovo krūvis ženkliai išaugo ir dėl to jis negalėjo dalyvauti teismo posėdyje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi prašymą dėl baudos panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. atstovo nedalyvavimą teismo posėdyje grindė dideliu darbo krūviu, kuris susidarė dėl kito asmens ligos. Teismas atkreipė dėmesį, jog kitas darbuotojas traumą patyrė 2017 m. gegužės 11 d., tuo tarpu teismo posėdis, kuriame suinteresuoto asmens atstovo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, turėjo vykti tik 2017 m. gegužės 23 d. Esant šiai faktinei situacijai teismas konstatavo, jog suinteresuoto asmens atstovas turėjo pakankamai laiko, jog informuotų teismą apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje, tačiau to nepadarė.

3. Teismas pažymėjo, kad į teismo posėdį atvykus pareiškėjui ir liudytojams, tačiau nedalyvaujant Telšių rajono savivaldybės administracijos, kurios dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, atstovui, teismas negalėjo apklausti visų liudytojų ir turėjo teismo posėdį atidėti, dėl to buvo sugaišintas proceso dalyvių ir liudytojų laikas, didinamos bylinėjimosi išlaidos, užkirstas kelias greitam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad Telšių rajono savivaldybės administracija nepateikė atsiliepimo į pareiškimą, ir dėl šios priežasties, siekiant išsiaiškinti suinteresuoto asmens, kaip valstybės institucijos, poziciją, dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Akcentavo taip pat tai, jog netgi ir po nutarties priėmimo, kurioje buvo nurodytos asmens pripažinimo teismo posėdyje dalyvavimą būtinu, suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė ir neprašė bylos nagrinėjimą atidėti. Teismo vertinimu, toks suinteresuoto asmens atstovo elgesys suponuoją išvadą, jog yra ignoruojamas procesas bei veikiama prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą. Suinteresuoto asmens atstovo pasiteisinimą dideliu darbo krūviu, nenurodant konkrečių užimtumo priežasčių, kurios objektyviai būtų trukdžiusios dalyvauti teismo posėdyje arba pranešti apie nedalyvavimą jame, teismas vertintino kaip deklaratyvaus pobūdžio pasiteisinimus ir nelaikė svarbia priežastimi.

4. Spręsdamas klausimą dėl subjekto, kuriam paskirta bauda pakeitimo, teismas nurodė, kad CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatytas baudos skyrimas juridinio asmens vadovui, o ne darbuotojui. Teismo nuomone, tokia įstatymo leidėjo pozicija susijusi su nuostata, jog už juridinio asmens veiklą atsako vadovas, kuris turi imtis priemonių, jog užtikrintų tinkamą darbuotojui paskirtų darbo funkcijų vykdymą. Teismas taip pat nurodė, kad CPK 107 straipsnis, kuris reglamentuoja paskirtų teismo baudų panaikinimą ar sumažinimą, numato, jog teismas asmeniui, kuriam paskirta bauda ją gali panaikinti arba sumažinti, todėl sprendė, jog subjektas, kuriam paskirta bauda negali būti keičiamas, gali būti keičiamas paskirtos baudos dydis.

III.  Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius S. U. prašo Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: patenkinti prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo ir panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi skirtą 145 Eur baudą; teismui sprendus, kad atskirajame skunde nurodytos konkrečios užimtumo priežastys, kurios objektyviai sutrukdė dalyvauti teismo posėdyje 2017 m. gegužės 23 d. 13 val. 30 min., nelaikytinos svarbiomis priežastimis, pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir sumažinti baudos dydį, pakeisti subjektą, kuriam skirta bauda, ir ją skirti administracijos atstovui vedėjui E. V., kuriam ir buvo pavesta dalyvauti nagrinėjant šią bylą atstovaujant administraciją. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

5.1.Pagal pareigybės aprašymą tik Teisės ir administravimo skyriaus vedėjui E. V. pavesta Telšių rajono gyventojams teikti pirminę teisinę pagalbą bei esant būtinumui padėti jiems surašyti prašymus suteikti antrinę teisinę pagalbą. Pirminės teisinės pagalbos, kuri turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldos vykdomąją instituciją, teikimas tuo laiku, kai buvo paskirtas teismo posėdis, yra svarbi priežastis, kuri objektyviai sutrukdė atstovui dalyvauti teismo posėdyje.

5.2.Teismas nepagrįstai sprendė, kad CPK 246 straipsnio 3 dalis nenumato baudos skyrimo juridinio asmens darbuotojui, nes bauda gali būti skiriama ir juridinio asmens darbuotojui, privalėjusiam dalyvauti teismo posėdyje kaip juridinio asmens atstovui, ir juridinio asmens vadovui, arba vienam iš jų.

5.3.Teismas nepagrįstai sprendė, kad LR CPK 107 straipsnis draudžia keisti subjektą, kuriam paskirta bauda. Dalyvauti teismo posėdyje privalėjo vedėjas E. V., kuriam per dokumentų valdymo sistemą buvo nukreipti teismo šaukimas ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartis, tačiau vedėjo E. V. veiksmuose, nedalyvaujant teismo posėdyje, nėra tyčios, todėl, teismui sprendus, kad konkrečios užimtumo priežastys nelaikytinos svarbia neatvykimo į posėdį priežastimi, bauda turėtų būti sumažinta iki protingo dydžio.

5.4.Nagrinėjamu atveju administracijos direktoriaus kaltės dėl atstovo neatvykimo į teismo posėdį nėra, nes 2017-05-08 nutartis buvo pateikta vedėjui E. V. ir iš jo nebuvo gauta jokių prašymų, susijusių su galimu nedalyvavimu byloje, todėl administracijos direktorius neturėjo jokių galimybių nuspėti, kad administracijos atstovas nedalyvaus teismo posėdyje dėl savo užimtumo.

           Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

         Atskirasis skundas atmetamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

   Dėl naujų įrodymų priėmimo

7. Apeliantas S. U. kartu su atskiruoju skundu pateikia rašytinius įrodymus – E. V. paaiškinimą, Teisės ir administravimo skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, dokumentų valdymo sistemos išrašą, pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnalo išrašą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Nors apelianto S. U. pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju įrodymų pateikimas yra pagrįstas ir naujus įrodymus galima priimti.

8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir naujai pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su baudų taikymo institutu, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

9. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

10. CPK 246 straipsnyje reglamentuotos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Minėtos teisės normos 3 dalis nustato, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki 289 Eur baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Kai be svarbių priežasčių neatvyksta į teismo posėdį šalies atstovas ir dėl to teismas atideda bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę skirti jam, taip pat juridinio asmens vadovui, dėl kurio kaltės atstovas neatvyko į teismo posėdį, iki 289 Eur baudą (CPK 246 str. 3 d.).

11. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad CPK 246 str. 3 d. numatytas baudos skyrimas vertintinas kaip procesinė sankcija, skiriama už tai, kad dėl šalies ar jos atstovo neatvykimo tenka atidėti bylos nagrinėjimą, t. y. trikdomas teismo darbas, gaišinami kiti proceso dalyviai ir pan. Pažymėtina, kad civilinio proceso įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą materialiuoju požiūriu sprendimą, todėl teismas, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi taip pat įvertinti šiuo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims.

12. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria netenkintas prašymas dėl baudos panaikinimo, apeliantas savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad dalyvauti teismo posėdyje kaip juridinio asmens atstovas privalėjo Teisės ir administravimo skyriaus vedėjas E. V., kuris į posėdį neatvyko dėl užimtumo teikiant gyventojams pirminę teisinę pagalbą.

13. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiliepimo į pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotas asmuo Telšių rajono savivaldybės administracija šioje byloje nepateikė, net pripažinus dalyvavimą būtinu, į teismo posėdį  administracijos vadovas ir/ar administracijos atstovas neatvyko. Kadangi administracijos direktorius nei pats tiesiogiai, nei per kitus asmenis nesidomėjo bylos nagrinėjimu, todėl visų pirma administracijos vadovas atsakingas už tai, kad nekontroliavo jam pavaldžių darbuotojų užimtumo ir galimybės atstovauti institucijai teismo posėdyje.

14. Pažymėtina, kad byloje esantis įgaliojimas Teisės ir administravimo skyriaus vedėjui E. V. dalyvauti civilinėse bylose ginant Telšių rajono savivaldybės administracijos interesus išduotas 2017 m. birželio 1 d. Nesant byloje duomenų apie ankstesniu laikotarpiu vedėjui E. V. ar kitiems darbuotojams suteiktus įgaliojimus, darytina išvada, kad Telšių rajono savivaldybės administraciją 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje turėjo atstovauti administracijos direktorius (LR Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, CPK 55, 56 straipsniai). Be to, suinteresuotam asmeniui buvo pritaikyta išimtis iš bendros taisyklės, pripažinus jo dalyvavimą būtinu (CPK 3 str. 6 d., 160 str. 1 d. 1 p.). Tai aiškiai nurodyta 2017-05-08 nutartyje. Kilus abejonėms, suinteresuoto asmens Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovai (pagal įstatymą ir/ar įgalioti) galėjo iš anksto pasiteirauti dėl dalyvavimo teismo posėdyje asmeniškai būtinybės, bet to laiku nepadarė, vadinasi, prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Telšių rajono savivaldybės administracijos atstovo neatvykimas į teismo posėdį, pripažinus atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, prieštarauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams. Apelianto nurodytas administracijos darbuotojo neatvykimo priežastis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė svarbiomis (CPK 3 str. 6 d., 246 str. 1 d.). Apeliantas, būdamas juridinio asmens vadovu, privalėjo pasirūpinti tinkamu institucijos pareigų įgyvendinimu.

16. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog už tinkamą institucijos atstovavimą yra atsakingas administracijos direktorius, kiti atskirojo skundo argumentai tampa neaktualūs ir neturi įtakos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a :             

      Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                Irena Stasiūnienė