Civilinė byla Nr. 2A-239-527/2013;
procesinių sprendimų kategorijos: 14.1; 14.5; 121.14.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. vasario 19 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1622-825/2012 pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Byloje ginčas kilo iš darbo santykių, t. y. dėl to, kad atsakovė (darbdavė), nutraukusi su ieškove darbo sutartį 2011-11-30, atleidimo dieną nesumokėjo jai 727,5 Lt darbo užmokesčio ir 763,62 Lt kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, viso atskaičius mokesčius 1 205,52 Lt, kurių dalį vėliau sumokėjo, 2012-02-07 likdama skolinga 540 Lt darbo užmokesčio ir 1 400,16 Lt delspinigių. Nuo 2012-02-08 iki pareiškimo dėl teismo įsakymo padavimo dienos (2012-05-04) praėjo dar 60 dienų, todėl, ieškovės teigimu, atsakovė privalėjo sumokėti dar 2 415,20 Lt. Ieškovė, vadovaudamasi DK 141 straipsnio 3 dalimi, CK 6.54 straipsnio 1 dalimi, 6.57 ir 1.5 straipsniais, pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pranešimuose nurodytą skolos sumą – 2 480,16 Lt.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012-06-29 preliminariu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 540 Lt (atskaičius mokesčius) neišmokėto darbo užmokesčio, 1 862,4 Lt vidutinio darbo užmokesčio (neatskaičius mokesčių) už uždelsimo laiką nuo 2011-12-01 iki 2012-02-07 bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos darbo užmokesčio sumos (540 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-06-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė 2012-08-01 pateikė prieštaravimus (b. l. 45-46), prašydama ieškinį atmesti ir nurodydama, kad atleidimo dieną ieškovei buvo išmokėta jai priklausančio priskaičiuoto darbo užmokesčio dalis (727,50 Lt neatskaičius mokesčių), o dėl likusios atsiskaitymo dalies buvo susitarta, kad bus išmokėta dalimis. Tai, kad ieškovę tenkino tokios sąlygos, įrodo jos priimtas išmokėtas dalinis atsiskaitymas (150 Lt) bei 2012-02-22 pašto kvitas su galutiniu atsiskaitymu (543 Lt).
Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus (b. l. 54-55), nurodydama, kad nors atsakovė sumokėjo 150 Lt bei paštu atsiuntė 540 Lt, tačiau pirmiausia yra padengiamos skolos administravimo išlaidos, vėliau delspinigiai, todėl laikytina, kad atsakovė sumokėjo tik dalį pagal DK 141 straipsnio 3 dalį priklausančių delspinigių.
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012-10-09 galutiniu sprendimu (b. l. 69-72) 2012-06-29 preliminarų sprendimą pakeitė ir priteisė iš atsakovės ieškovei 2 017,6 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką, 19,76 Lt delspinigius ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 037,36 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad šalys buvo sutarę atsiskaityti 2012-01-01, todėl su ieškove buvo uždelsta atsiskaityti nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, t. y. 52 dienas, todėl jai priteista 2 017,6 Lt (38,8 x 52) (neatskaičius mokesčių už uždelsimo atsiskaityti laiką bei 19,76 Lt delspinigių (543,16 x 0,07 /100 x 52).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (b. l. 74-76) prašo pakeisti 2012-10-09 galutinį sprendimą ir priteistą 2 017,60 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22 sumažinti iki 540 Lt; ieškinio dalį dėl delspinigių priteisimo atmesti, o 5 procentų metines palūkanas priteisti nuo 540 Lt sumos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. DK 207 straipsnyje nustatyta, kad, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas Darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai pagal Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymą Nr. 1-1214 (Žin., 1996, Nr. 20-521 ir kt.). Tai yra, delspinigiai skaičiuojami tik už uždelsimą atsiskaityti su esamu darbuotoju. Tokia praktika suformuota ir kasacinėje instancijoje - LAT praktikoje konstatuota, kad delspinigių skaičiavimas nutraukiamas tą dieną, kai darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo (LAT 1999-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/1999; 2002-01-09 nutartis byloje Nr. 3K-3-30/2002 ir kt.). Tokiu atveju atsiranda darbdavio pareiga mokėti buvusiam darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą laiką atsiskaitant su atleistu iš darbo darbuotoju ir dar palūkanas pagal CK. Todėl teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės delspinigius už pavėluotą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, kai su ieškove darbo sutartis jau buvo nutraukta 2011-11-30.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-05-27 nutarimu Nr. 650 patvirtintas Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, kad apskaičiuojant pavėluotą atsiskaityti laiką, šis laikotarpis apskaičiuojamas darbo dienomis (LAT 2011-05-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-562/2011, 2012-09- 26 nutartis c. b. Nr. 2A-1086-527/2012). Teismas konstatavo, jog, šalims sutarus, jog atsakovė atsiskaitys su ieškove iki 2012-01-01, tačiau faktiškai atsiskaičius tiktai 2012-02-22, uždelsimas sudaro 52 darbo dienas, nors faktiškai tai yra kalendorinės dienos, o darbo dienų skaičius - 38. Todėl skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti 38 darbo dienų laiką jis sudarytų 1 474, 40 Lt (38,88 Lt x 38 d. d.).
3. Formuodamas teismų praktiką dėl DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo, LAT ne kartą yra nurodęs, kad šios normos paskirtis tiek kompensacinė (darbuotojui), tiek prevencinė (darbdaviui). Nurodyti normos tikslai gali būti pasiekti tiktai tada, kai darbdaviui paskirta sankcija bus proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nepažeis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Taikant DK 141 straipsnio 3 dalį būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderintas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu kaip bendruoju teisės principu (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-365/2010; Nr. 3K-3-179/2012). Apeliantė mano, kad teismas, nurodydamas kad priteisiama vidutinio darbo užmokesčio suma yra proporcinga teisės pažeidimui, neatsižvelgė į faktines aplinkybes - kad ieškovė dirbo trumpą laiką, kad atsakovė turėjo finansinių sunkumų (tai pripažino ir ieškovė, sutikdama, kad nutraukiant darbo sutartį su ja būtų atsiskaityta iki 2012-01-01), kad atsakovė nors ir pavėluotai, tačiau atsiskaitė su ieškove, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškove iš dalies buvo atsiskaityta. LAT formuojamoje praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad ši norma (DK 141 str. 3 d.) nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-82/2008). Teismas nesivadovavo šia praktika. Apeliantė mano, jog sankcija darbdaviui būtų proporcinga padarytam teisės normos pažeidimui, atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, jeigu priteistas jos dydis neviršytų sumos, kurią atsakovė uždelsė sumokėti – 540 Lt.
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80-82) prašo palikti 2012-10-09 galutinį sprendimą nepakeistą šiais motyvais:
1. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė delspinigius už pavėluotą atsiskaityti laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, kai su ieškove darbo sutartis buvo nutraukta 2011-11-30, ir cituoja LAT bylas, kuriose pasisakyta, jog „delspinigių skaičiavimas nutraukiamas tą dieną, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo.“ Toks apeliantės argumentas atmestinas. DK 207 straipsnis reglamentuoja atvejus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Tokiu atveju darbdavys privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio delspinigius. Tačiau ši teisės norma taikoma tais atvejais, kai darbo teisiniai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo nėra pasibaigę. „Pagal DK 207 straipsnį ir Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais pavėluotą mokėjimą, įstatymą delspinigiai yra skaičiuojami ir išmokami darbuotojui už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą iki darbo santykiai dar nepasibaigę, po atleidimo iš darbo dienos bet koks jų skaičiavimas nutraukiamas. Tokį delspinigių instituto taikymą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje ne kartą aiškinta, kad delspinigiai yra skaičiuojami už laiką, kol darbuotojui išmokamos pavėluotos išmokos, bet ne ilgiau, kaip iki darbo santykių su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu pasibaigimo (LAT 2001-06-25 nutartis civilinėje byloje N r. 3K-3-679; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010; 2012-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2012). Tarp ieškovės ir atsakovės darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2011-11-30. Pasibaigus darbo teisiniams santykiams taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Darbo teisinių santykių pasibaigimo dieną ieškovė su atsakove sudarė susitarimą, kuriame numatė, jog atsakovė atsiskaitys iki 2012-01-01. Pasibaigus šiam nustatytam terminui atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Tai reiškia, kad nuo 2012-01-01 darbdavys privalo vykdyti DK 141 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą už uždelstą atsiskaityti laiką buvusiai darbuotojai sumokėti vidutinį darbo užmokestį.
2. Teismas pagrįstai skaičiavo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2012-01-01, t. y. nuo tada, kai atsakovė pažeidė susitarimu nustatytą terminą atsiskaityti. Atsakovės cituojamų LAT bylų ratio decidendi nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis. Be to, šioje situacijoje, kaip minėta, negalima remtis ir DK 207 straipsniu. Todėl šis apeliacinio skundo argumentas turėtų būti atmestas.
3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priteisiant vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir priteisė neproporcingą teisės pažeidimui sumą. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu taip pat nesutiktina, nes teismas tinkamai įvertino faktinių aplinkybių visetą, darbdavio veiksmus, proporcingumą. Nors ieškovė prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį iki pareiškimo teismui padavimo dienos, teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22. Teismo sprendimas motyvuojamas būtent tuo, kad ieškovė atsakovės įmonėje dirbo neilgai ir atsižvelgė į teismų praktiką, jog sankcija negali būti neproporcinga teisės pažeidimui. Todėl už uždelsimo laiką ieškovei priteisė ne prašytą 3 259,2 Lt sumą, o 2 017, 6 Lt. Atsakovės argumentas, kad įmonė turėjo finansinių sunkumų, negali būti vertinamas kaip priežastis, dėl kurios darbuotojas neturėtų teisės reikalauti jam priklausančių sumų ir jo reikalavimas būtų traktuojamas kaip neproporcingas. Teismas tinkamai ir adekvačiai įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esanti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012-12-01 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 2) patvirtina, jog tarp šalių 2010-11-30 sudaryta Darbo sutartis Nr. 12 (b. l. 20-22) nutraukta 2011-11-30 pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 127 straipsnio 1 dalį, t. y. darbuotojo pareiškimu. 2012-02-22 atsakovės pranešimo kopija dėl likusios nesumokėtos kompensacijos išmokėjimo (b. l. 24) patvirtina, jog ieškovei už jos darbo funkcijų atlikimą 2011 m. lapkričio mėnesį priskaičiuota 727,5 Lt darbo užmokesčio, 763,62 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas, viso 1 491,12 Lt (neatskaičius mokesčių). Iš šios sumos atskaičiuoti mokesčiai (socialinio draudimo – 134,20 Lt, gyventojų pajamų mokestis - 51,40 Lt, viso atskaičiuota 285,60 Lt (b. l. 24)). Vadinasi, atskaičius mokesčius išmokėtina suma sudaro 1 250,52 Lt. Nurodytą aplinkybę patvirtina ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2012-02-01 pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (b. l. 23).
Byloje abi šalys pripažįsta, kad atleidimo dieną (2011-11-30) šalys tarpusavio susitarimu nustatė kitokią atsiskaitymo su ieškove tvarką, t. y., kad visiškai atsiskaityta turėjo būti 2012-01-01. Tai, kad ieškovę tenkino šios sąlygos, įrodo jos priimtas 150 Lt (per tris kartus po 50 Lt) atsiskaitymas, kurio vieno data 12.13 (b. l. 50). Pažymėtina, jog DK 141 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė darbdaviui ir darbuotojui sudaryti susitarimą dėl galutinio atsiskaitymo, esant tokiam susitarimui, turi būti laikomasi susitarime nustatytos atsiskaitymo tvarkos.
Aplinkybę, kad atsakovė iki 2012-02-07 buvo nesumokėjusi ieškovei 540 Lt darbo užmokesčio, savo procesiniuose dokumentuose pripažino ir pati ieškovė. Be to, iš 2012-02-22 pašto kvito (b. l. 50) matyti, jog 2012-02-22 ieškovei paštu buvo išsiųsta 543 Lt. Ieškovė neginčija šią perlaidą gavusi. Be to, pažymėtina, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog būtent 2012-02-22 buvo sumokėtas galutinis atsiskaitymas ir kad vidutinis atlyginimas už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuotinas tik už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pritartina apylinkės teismo išvadai, jog 2012-01-01 likęs darbo užmokesčio įsiskolinimas ieškovei buvo sumokėtas 2012-02-22 (b. l. 50).
DK 141 straipsnio, reglamentuojančio atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarką, 3 dalyje numatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Pritartina apeliantei, jog apylinkės teismas, teisingai nustatęs, jog atsakovė, pažeisdama šalių susitarimą atsiskaityti iki 2012-01-01, faktiškai atsiskaitė tiktai 2012-02-22, neteisingai paskaičiavo už uždelstą atsiskaityti laiką priklausantį vidutinį darbo užmokestį. Kadangi ieškovės vienos darbo dienos darbo užmokestis yra 38,8 Lt (ginčas dėl to nekilo), akivaizdu, jog vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22 taip pat turėjo būti paskaičiuotas ne už kalendorines dienas, bet už darbo dienas. Kadangi nurodytu laikotarpiu buvo 38 darbo dienos (ieškovė šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neginčijo), akivaizdu, jog vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, t. y. už 38 darbo dienas, sudaro tik 1 474,4 Lt (38,8 Lt * 38 d. d.).
Be to, atsakovė (apeliantė) prašo apeliacinės instancijos teismo sumažinti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta išmoką. Paminėtina, jog aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėtose kasacine tvarka bylose ne kartą pažymėjo, kad šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008).
Nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog atleidimo dieną 2011-11-30 su ieškove buvo neatsiskaityta dėl jos sunkios finansinės būklės, apeliacinės instancijos nuomone, buvo įvertinta pačių šalių, nukeliant atsiskaitymo datą iki 2012-01-01, todėl antrą kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir dėl to mažinti priteistiną vidutinį daro užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nėra teisėto pagrindo. Tačiau, nustačius aplinkybę, jog šalių sutartu laiku 2012-01-01 likusi nesumokėta darbo užmokesčio suma buvo tik 540 Lt (ką, kaip jau minėta, savo procesiniuose dokumentuose nurodo abi šalys), t. y. mažesnė už ieškovės vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, be to, įvertinus aplinkybę, jog ieškovė dirbo palyginus trumpą laiką (1 metus), vadovaujantis LAT formuojama teismine praktika, ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką skaičiuotinas taip: 540 Lt / 21,1 (t. y. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010-12-27 įsakymu Nr. A1-623 patvirtintas vidutinis 2011 metų darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei) = 25,59 Lt (vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis, paskaičiuotas nuo pavėluotai sumokėtos 540 Lt sumos); 25,59 Lt x 38 d. d. = 972,42 Lt. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent tokia sankcija, paskaičiuota už visą uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2012-01-01 iki 2012-02-22, darbdaviui būtų proporcinga padarytam teisės normos pažeidimui, atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl delspinigių. Pagal įstatymą, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 str. 1 d.), kurie pradedami skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai turėjo būti sumokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos, numatytos darbo sutartyje bei teisės aktuose, ir mokami iki darbo santykių su išmokas pavėlavusiu išmokėti darbdaviu pasibaigimo (DK 207 str. 1 d.; Įstatymo 2 str. 1, 3 d.). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje bei DK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Po darbo santykių pasibaigimo, darbdaviui neįvykdžius DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytos prievolės, gali būti taikoma DK 141 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija, o delspinigių skaičiavimas nutraukiamas (LAT 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2010, Teismų praktika 34). Atsižvelgiant į paminėtas teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, darytina išvada, kad delspinigiai baigiami skaičiuoti darbo santykių tarp šalių nutraukimo dieną, t. y. 2011-11-30. Esant tokioms aplinkybėms, DK 141 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ieškovei priteisus kompensaciją už uždelsimo laiką, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas be teisėto pagrindo priteisė delspinigius. Todėl sprendimo dalis delspinigių dalyje naikintina ir ieškinys dėl delspinigių priteisimo atmestinas.
Remiantis išdėstytais motyvais, apylinkės teismo 2012-10-09 galutinis sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), sumažinant priteistą vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką sumą iki 972,42 Lt, o ieškinį dėl delspinigių priteisimo atmetant bei atitinkamai sumažinant sumą, nuo kurios skaičiuojamos teismo priteistos palūkanos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės valstybei priteisė 61 Lt ((2 017,6 Lt + 19,76) x 0,03) žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus priteistų sumų dydį, keistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93, 96 str.), jį sumažinant iki 29 Lt (972,42 Lt x 0,03). Be to, apeliantei (darbdavei) iš dalies laimėjus apeliaciją (t. y. tik dėl 524,94 Lt (1 497,36 – 972,42) sumos, iš ieškovės (darbuotojos) atsakovei priteistinas jos už apeliacinį skundą sumokėto 73 Lt žyminio mokesčio dalis 15,75 Lt (b. l. 77).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. galutinį sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 301128671) ieškovei L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2 017,6 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laiką sumą sumažinti iki 972,42 Lt (atskaičius mokesčius).
Panaikinti sprendimo dalį, kuria priteista 19,76 Lt delspinigių, ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Nurodyti, jog priteistos 5 procentų metinės palūkanos skaičiuojamos nuo priteistos 972,42 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteistą iš atsakovės individualios įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 61 Lt žyminį mokestį sumažinti iki 29 Lt.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei individualiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas 301128671) 15,75 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
Teisėja Jolita Cirulienė