Administracinė byla Nr. II-23-284/2012m.

                                                                                  Teisminio proceso Nr.4-31-3-00643-2012-9

                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 73

(S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. gruodžio 19 d.

Pakruojis

Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė,

sekretoriaujant Ritai Grigalienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. T.,

dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, – Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato – atstovui I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. T. prašymą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

J. T. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-2122154-12 buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį administracine nuobauda - 100 litų bauda už tai, kad jis 2012 m. birželio 12 d., apie 11 val. 25 min., Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio Linkuva – Degesiai – Gedučiai 1–ame kilometre, vairuodamas automobilį „M. S. Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu važiuojančios  transporto priemonės ir su ja susidūrė. Tuo J. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 108 punkto reikalavimus. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius – ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. T. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti - panaikinti Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimą. Nurodė, kad šių metų birželio 12 d. iš Laiškonių kaimo važiavo automobiliu „M. S. Wagon“ link pagrindinio kelio Linkuva – Degesiai – Gedučiai. Ten stovi ir ženklas, kad tai pagrindinis kelias. Matė pagrindiniu keliu atvažiuojantį tamsiai vyšninės spalvos automobilį „Škoda“. Tas automobilis, kai jį pamatė, buvo dar pakankamai toli, ir į sankryžą įvažiavo, neįvertinęs jo greičio. Pamatė, kad tas automobilis dėl neaiškių priežasčių pasuko į jo kelio juostą. Bandydamas išvengti susidūrimo, bandė išvažiuoti į lauką. Avarija praktiškai įvyko jau ne kelio ribose. Kai nulėkė nuo kelio į laukus, prarado sąmonę. Po to atvažiavo žmona ir sūnus. M. O., pasinaudodamas tuo, kad jis buvo nesąmoningas, pakišo jam pasirašyti įvykio deklaraciją. Jis užpildė deklaraciją taip, kaip jam patiko, netgi vietoje jo pasirašė.  Įvykis buvo 2012 m. birželio 12 d., apie 11.25 val. Matomumas buvo geras, kelias sausas. Jis važiavo iš šalutinio keliuko, turėjo įvažiuoti į pagrindinį kelią, ruošėsi važiuoti Linkuvos kryptimi. Į pagrindinį kelią jau buvo įsukęs. Kai pamatė priešpriešine juosta atlekiantį automobilį. Suko į kairę pusę, kirto ašinę liniją, pateko į kitą eismo juostą. Kitas automobilis atvažiavo nuo Linkuvos pusės, jam priešpriešiais, iš kairės. Eismo įvykis įvyko todėl, kad M. O. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Jis jau buvo išvažiavęs į savo eismo juostą. M. O. kaltė pasireiškė tuo, kad jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, greitis buvo pakankamai didelis. Jam padavė pasirašyti tuščioje deklaracijoje, po to jį išvežė į gydymo įstaigą. Buvo atlikta ekspertizė. Dabar su ekspertizės rezultatais susipažino, bet ten viskas yra paskaičiuota tuo atveju, jeigu M. O. važiavo 80-90 km/h greičiu. Išvadoje parašyta, kad eismo įvykio išvengti M. O. turėjo galimybę. Laiko, kad toje situacijoje dėl autoįvykio kaltas M. O., nes jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą.

Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovas I. J. skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog su skundu nesutinka dėl to, kad J. T. buvo nubaustas už tai, kad J. T. išvažiavo iš šalutinio kelio ir, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, kurią vairavo M. O., bei su ja susidūrė. Autotechninė ekspertizė atlikta iš J. T. pateiktų nuotraukų, visų kitų dokumentų. Policija buvo atvykusi į įvykio vietą, bet schemos nebraižė, nes buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija.

Nukentėjusysis M. O. parodė, kad važiavo keliu Linkuva – Guostagalis, važiavo pagrindiniu keliu, iki Guostagalio likus gal 5 km. ir likus 20-30 metrų, automobilis „M. S.“ išsuko iš šalutinio kelio į pagrindinį prieš pat jį į Linkuvos pusę, suko į kairę pusę iš šalutinio kelio į pagrindinį. Kada žmogus važiavo tiesiai į jį, instinktas suveikė mestis truputėlį į kairę pusę, kad kuo mažiau nukentėti. Kai automobilis išlindo prieš pat jį, metėsi į kairę pusę, bet labai nedaug, bet išvengti susidūrimo nebebuvo šansų. Jeigu būtų važiavęs tiesiai, galbūt būtų dar labiau save sužalojęs. Kad metėsi į kitą pusę, tai yra netiesa, nes nevažiavo arti dešinės pusės juostos. Kai J. T. metėsi į pagrindinį kelią, buvo jo eismo juostoje, todėl jis šiek tiek metėsi į kairę pusę. Po įvykio jo automobilis atsidūrė kairėje pusėje šalia kelio, o J. T. atsidūrė kitoje pusėje. J. T. išsuko prieš pat jo automobilį ir darė manevrą nesustodamas. Policiją iškvietė jis, nes iš karto darė prielaidą, kad žmogus yra girtas. Kai išsikvietė policiją, išlipęs J. T., pasakė „O Viešpatie, ką aš padariau. Aš nemačiau ir neatsimenu, ten yra kalniukas iš šalutinio kelio, kai aš važinėju. Aš važiuoju iš bičių, važiavau link namų, man paliko negera ir aš neatsimenu, kaip išvažiavau į kelią“. J. T. labai daug kartų kartojo ir prie policijos, ir prie R. B., kad jam paliko negera, kad jis išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, kad jis neatsimena, kaip jis išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį. J. T. sėdint greitosios automobilyje, jis priėjo su eismo įvykio deklaracija, jo paklausė „Ar tu sutinki, kad tu apsirašai, o eismo įvykio deklaraciją mes supildysime su tavo sūnumi?“ Jis pasirašė ir išvažiavo į ligoninę, o jis liko su jo sūnumi, pildė deklaraciją. Jis užpildė tik deklaraciją, o pačią schemą užpildė policijos pareigūnas L. M., kad nekiltų problemų, prašė, kad schemą nupieštų pareigūnas. Įvykį matė tik J. T. ir jis, daugiau nieko nebuvo.

Liudytojas R. B. parodė, kad datos neprisimena, bet tai buvo vasarą. Įvykis buvo nuo Šikšnių keleto kilometrų atstumu. Tai rajoninis kelias Linkuva – Šikšniai – Degesiai. Kaip suprato, kita mašina išvažiavo iš šalutinio kelio, kuriuo turbūt galima į Dvariukų kaimą nuvažiuoti. Nuvažiavęs pamatė, kad yra susidūrę dvi mašinos: M. pasakė, kad jis važiavo tiesiai, kita mašina išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, ir jie susidūrė. Kitą vairuotoją matė, tas žmogus sakė, kad buvo nuvažiavęs į sodybą apžiūrėti bičių ir nuo to momento jis nieko neatsimena, kaip atsidūrė kelyje.

Liudytojas L. M. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad už Linkuvos yra eismo įvykis. Nuvykus į įvykio vietą, pastebėti du automobiliai, stovintys dešiniame kelkraštyje, atrodo, kad buvo „Škoda“ ir „Mitsubishi“. Vairuotojai, paaiškinę situaciją, nelabai suprato kas kaltas, buvo nustatyta, kad abu vairuotojai yra blaivūs, jiems buvo paaiškinta situacija, vairuotojai nusprendė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Įvykio vietoje buvo J. T. artimieji. Kaip tik pro šalį važiavo greitosios medicinos pagalbos ekipažas, sustojo, apžiūrėjo J. T.. Paaiškinta, kaip pildyti deklaraciją, vairuotojai paprašė jo nubraižyti schemą ant deklaracijos, jis nubraižė, o daugiau paaiškino, kaip pildyti. Vairuotojo sūnus pasisiūlė, kad padės užpildyti. Jis nufotografavo abi transporto priemones. Važiuojantis pagrindiniu keliu vairuotojas važiuoja drąsiai, šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo praleisti ir į vieną, ir į kitą pusę pagrindiniu keliu važiuojančias transporto priemones. Vairuotojas išvažiavo iš šalutinio kelio, nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir susidūrė, abu nuo smūgio atsirado kitoje kelio pusėje. Jis jiems tą situaciją paaiškino ir jie nusprendė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Buvo kaltas iš šalutinio kelio išvažiavęs vairuotojas. Žmogus, išvažiavęs iš šalutinio kelio, skundėsi, kad nepamena, kaip jis taip išvažiavo, ar jam protas aptemo, tiksliai neprisimena, bet kažkas panašaus.

Liudytojas J. N. parodė, kad gavo iškvietimą, kad kelio atkarpoje nuo Linkuvos link Šikšnių kaimo yra eismo įvykis, kad vairuotojai nesutaria dėl kaltės ir yra įtarimų, kad vairuotojas gali būti išgėręs. Nuvyko. Nustatė, kad vairuotojai blaivūs, išsiaiškino, kuris vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio, nes jie patys nelabai susitarė. Kaltininko sūnus padėjo pildyti įvykio deklaraciją. Kolega nubraižė schemą, vairuotojai padėjo parašus ir jie baigė darbą. Kiek pamena, kaltininko pasiteisinimas buvo toks, kad lyg akyse aptemo ar kažkas.

Liudytoja D. T. parodė, kad 2012 m. birželio 12 d. apie 12 valandą vyko iš Pakruojo į Linkuvą, ją vežė sūnus. Suskambo sūnaus telefonas. Po pokalbio jis pasakė, kad atsitiko bėda tėčiui, avarija ir skambino tėtis. Ji perskambino vyrui. Jis atsiliepė, pasakė, kad blogai jaučiasi, įvyko avarija. Tada važiavo į įvykio vietą. Medikai teikė pagalbą vyrui, o pareigūnai vyrui davė pasirašyti neužpildytą kažkokią deklaraciją. Galbūt davė pasirašyti ir O. Vyras buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu ir ji kartu vyko. Vyras važiavo iš daržo. Ten yra laikomos bitės. Sodybos ten nėra. Jis turėjo sukti į Linkuvą, važiavo iš L. Vyras sakė, kad avarijos išvengti buvo galima. Vyras norėjo praleisti M. O. vairuojamą automobilį, susidūrimas įvyko ne pagrindiniame kelyje, o kai mašina buvo toli nuo kelio krašto, nuvažiavus nuo kelio. Sūnus apie užpildytą eismo įvykio deklaraciją nieko konkretaus nesakė.

Skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė asmeniui už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ATPK 256, 257 straipsniai).

Policijos pareigūnas, surašydamas J. T. nutarimą Nr. 75N-2122154-12, administracinio teisės pažeidimo byloje, nurodė, kad J. T. pažeidė Kelių eismo taisyklių 108. punkto reikalavimus. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2012 m. birželio 12 d. aktuali redakcija), 108. punkte nustatyta, kad „išvažiuodamas iš kelio, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta“, o šių taisyklių 158. punkte nustatyta, kad „nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“.

Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į LR ATPK kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (ATPK 284 str. 2 d.). Apylinkės teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, gali panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, tačiau tik tuo atveju, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas (ATPK 302 str. 1 d. 3 p.). Faktinės J. T. padaryto administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybės yra išdėstytos tinkamai ir jos nesukeičia, tačiau suklysta nurodant teisės akto – Kelių eismo taisyklių punktą, kurio reikalavimai buvo pažeisti, todėl laikytina, kad J. T. kaltinamas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus.

J. T. iš esmės neigia padaręs pažeidimą, t.y., kad dėl jo kaltės įvyko autoįvykis, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą.  Savo 2012-11-19 skunde Pakruojo rajono apylinkės teismui, J. T. nurodė, kad „važiuodamas Linkuvos kryptimi pastebėjau automobilį „Škoda“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvažiuojantį nuo Linkuvos pusės“, savo paaiškinime, duotame ikiteisminiu administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu (28 b. l.), J. T. taip pat nurodė, kad jis važiavo tiesiai keliu Linkuva – Šikšniai, Linkuvos kryptimi, paties J. T. sudarytoje Nr. 1 automobilių susidūrimo schemoje (42 b. l.), taip pat yra nurodyta jo vairuojamo automobilio judėjimo kryptis į Linkuvos miesto pusę dar prieš sankryžą su šalutiniu keliu į Laiškonius. Tačiau teismo posėdžio metu J. T. parodė, kad su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga ir joje esančiu ekspertizės aktu susipažino tik jau bylai esant teisme ir, iš esmės pakeitęs savo ikiteisminiu bylos tyrimo metu duotus parodymus ir skunde nurodytas aplinkybes, paaiškino, kad šių metų birželio 12 d. iš Laiškonių kaimo važiavo automobiliu „M. S. Wagon“ link pagrindinio kelio Linkuva – Degesiai – Gedučiai. Matė pagrindiniu keliu atvažiuojantį automobilį „Škoda“. Tas automobilis, kai jį pamatė, buvo dar pakankamai toli, ir į sankryžą įvažiavo, neįvertinęs jo greičio. Jis važiavo iš šalutinio keliuko, turėjo įvažiuoti į pagrindinį kelią, ruošėsi važiuoti Linkuvos kryptimi. Šiais savo parodymais J. T. iš esmės pripažino, kad jis nesilakė Kelių eismo taisyklių 158. punkto reikalavimų, t.y. kad jis nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio transporto priemonei, artėjančiai prie sankryžos pagrindiniu keliu (kas yra konstatuota ekspertizės akto išvados 8 punkte), tačiau savo kaltę neigė, remdamasis tuo, kad 2012-09-28 ekspertizės akte Nr. 11Š178(12) (4-9 b. l.) yra nurodyta, kad yra tikėtina, kad automobilio „Š. S.“ vairuotojas M. O., važiuodamas ir stabdydamas vairuojamą automobilį dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu ‚M. S. Wagon“. Teismas J. T. parodymus vertina kaip jo gynybinę taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytą veiką. Įvertinus Lietuvos teismo ekspertizės Šiaulių skyriaus ekspertizės aktą Nr. 11Š-178(12), darytina išvada, kad 2012 m. birželio 12 d. apie 11.25 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio Linkuva – Degesiai – Gedučiai 1-ame kilometre įvykusio eismo įvykio mechanizmas buvo būtent toks, koks yra nurodytas ekspertizės akto išvadų 1 punkte ir kad techniniu požiūriu automobilio „M. S. Wagon“ vairuotojo J. T. veiksmai, nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinio kelio, įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nedavė kelio ir sudarė kliūtį jam iš kairės pagrindiniu keliu link sankryžos artėjančio automobilio „Š. S.“ judėjimui ir su juo susidūrė, techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (išvados 8 p.). Teismas neturi jokio pagrindo nesiremti nukentėjusiojo ir visų kitų liudytojų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nes nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai yra nuoseklūs ir jokių prieštaravimų dėl autoįvykio kilimo priežasčių nėra, prieštaravimų yra tik liudytojos D. T. parodymuose dėl kitų aplinkybių, bet ne dėl autoįvykio kilimo priežasties. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje surinktų įrodymų visumos, iš nukentėjusiojo M. O., liudytojų L. M. ir J. N. parodymų ir paties J. T. parodymų, duotų teismo posėdžio metu, akivaizdu, kad J. T. 2012 m. birželio 12 d., apie 11 val. 25 min., Pakruojo rajono savivaldybėje, kelio Linkuva – Degesiai – Gedučiai 1–ame kilometre, vairuodamas automobilį „M. S. Wagon“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį šalutiniu keliu ir įvažiuodamas į pagrindinį kelią, nepraleido tiesiai pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės ir su ja susidūrė, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

Teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančią medžiagą ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad J. T. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, nes tik J. T. padarytas Kelių eismo taisyklių 158. punkto pažeidimas buvo pagrindinė ir būtina padarinių kilimo sąlyga. Jei automobilio „Š. S.“ vairuotojas M. O. būtų važiavęs ir stabdęs vairuojamą automobilį dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, jis turėjo tik tikėtiną techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu ‚M. S. Wagon“, tačiau jo veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais ir  kad kokius nors Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtų padaręs M. O., nenustatyta, nes ir ekspertizės akto išvadų 3 punkte nurodyta, kad apskaičiuoti, koks buvo abiejų automobilių greitis prieš eismo įvykį, negalima.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Stasio Reifo 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas Nr.75-2122154-12 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl J. T. skundas atmestinas ir Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p., 3022 str., 3024 str.,

n u t a r i a:

J. T. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus kelių policijos grupės vyresniojo specialisto 2012 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 75N-2122154-12, kuriuo J. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 100 litų dydžio piniginė bauda - palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Rima Volikienė