Nr. DOK-2852

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00490-2018-9

 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. liepos 25 d. 

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Virgilijaus Grabinsko, 

susipažinusi su 2024 m. liepos 18 d. paduotu kreditoriaus V. P. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Kreditorius padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 16 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. sprendimas dėl likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Magum“ pabaigos. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 13 straipsnyje, 135 straipsnyje ir 320 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnyje įtvirtintas teisės normas ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, kadangi nagrinėdami klausimą dėl bankrutavusio juridinio asmens pabaigos, išplėtė civilinės bylos nagrinėjimo ribas ir nagrinėjo tuos klausimus, kurių nagrinėti šioje bankroto proceso stadijoje neturėjo teisės. Teismai išplėtė šios bylos nagrinėjimo ribas ir įvertino ieškinio reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti šioje byloje, pagrįstumą.

2. Teismai pažeidė ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkto, 32 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kadangi sprendimas dėl bendrovės pabaigos buvo priimtas, teismui nepateikus visų ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte, 32 straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų, bei paneigus kasacinio teismo praktikoje pripažįstamą nemokumo administratoriaus pareigą imtis visų įmanomų priemonių tam, jog būtų pasiektas esminis bankroto proceso tikslas – kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių reikalavimai. Teismai, pripažinę tik administratoriaus teisę, bet ne pareigą reikšti ieškinius, sudarančius sąlygas patenkinti kreditorių reikalavimus kuo didesne apimtimi, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Be to, teismai pripažino, kad tokia teise pasinaudojus bendrovės kreditoriui, t. y. pareiškus netiesioginį ieškinį, toks ieškinys negali būti laikomas ginančiu bendrovės kreditorių teises, nes yra pareikštas ne bendrovės administratoriaus.

3. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nebuvo nagrinėta nei viena byla dėl juridinio asmens pabaigos, ir kasacinio teismo nėra pateikta teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių tokio pobūdžio bylose, kasatoriaus nuomone, toks kasacinio teismo išaiškinimas sudarytų teisines sąlygas užtikrinti vienodą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Tiek apygardų teismai, tiek Lietuvos apeliacinis teismas teismų praktiką bylose dėl juridinio asmens pabaigos formuoja ydinga kryptimi, prioritetą suteikiant bankroto proceso operatyvumo, bet ne kreditorių teisių gynimo principui.

4. Kasatoriaus vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, kai yra priimamas sprendimas dėl juridinio asmens pabaigos nors teismuose yra nagrinėjamos civilinės bylos, kuriose priimti sprendimai gali sukurti juridinio asmens daiktines teises į turtą ar reikalavimo teisę į atsakovą (skolininką), yra ne tik ydinga, tačiau neatitinka bankroto proceso tikslų, pažeidžia proceso ir materialinės teisės normas bei nukrypstama nuo kasacinio teismo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Taip pat, atsisakius priimti kasacinį skundą, klausimas dėl sprendimo vykdymo sustabdymo nesprendžiamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 18 d. UAB „Perlas Finance“ sumokėtą 55 (penkiasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                Danguolė Bublienė 

                                                                                                            Artūras Driukas 

                                                                                                            Virgilijus Grabinskas