Administracinė byla Nr. ATP-595-318/2013
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00405-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3; 79.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARIMAS
2014 m. gegužės 19 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimo, kuriuo S. Z. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d. ir nubaustas 2 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams,
n u s t a t ė :
S. Z. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., už tai, kad jis 2014 m. kovo 1 d. apie 00.40 val. Vilniaus r., Bezdonių sen., Bezdonių mstl., Geležinkelio g., būdamas neblaivus (2.02 promilės), vairavo automobilį „VW Multivan“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (2008-07-16 nutarimo Nr. 768 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus.
Apeliaciniame skunde S. Z. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimą ir už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskirti baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda bei sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiką.
Skunde pažeidėjas pažymi, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas jo apie galimybę teikti prašymą teismui dėl skirtinos mažesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės sumažinimo, neįspėjo. Todėl apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, neįvertino aplinkybių, jog S. Z. augina du nepilnamečius vaikus. Su vaikų motina yra išsituokęs, todėl tam, kad galėtų pasiimti sūnų savaitgaliais, jam yra reikalingas automobilis. Be to jis kiekvieną rytą veža dukrą į darželį. Jį pasiekti viešuoju transportu nėra patogu.
Nors jo žmona turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau automobilio nevairuoja dėl turimos psichologinės baimės, todėl net ir nuvažiavimas į parduotuvę ar į gydymo įstaigą, S. Z. praradus teisę vairuoti, šeimai taptų labai apsunkintas. S. Z. žmona yra bedarbė, negauna jokių pašalpų, todėl vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis yra jo pajamos. Pažeidėjas vykdo individualią veiklą – užsiima kalvystės darbais. Pagal darbo pobūdį jam dažnai tenka važiuoti į Vilnių pas užsakovus, pristatyti užsakymus, nusipirkti įvairias žaliavas, todėl praradus teisę vairuoti, šeima gali prarasti pagrindinį pragyvenimo šaltinį ir likti be pajamų.
Be to S. Z. turi padėti savo mamai padengti turimus įsiskolinimus, siekiant išvengti jos buto pardavimo iš varžytinių. Jo motinos sveikata yra silpna, todėl ją nuolat reikia vežti į įvairias medicinos įstaigas. Taip pat jis yra Elektrėnų vandensvydžio komandos narys. Treniruotės vyksta Elektrėnų baseine tris kartus per savaitę. Jis taip pat neatlygintinai treniruoja ir vaikų komandą. Taigi važinėti į Elektrėnus jam yra reikalingas automobilis.
Pažeidėjo manymu, teismas tinkamai neįvertino jo asmenybės. Jis yra padorus pilietis, turi legalų pragyvenimo šaltinį, augina du vaikus, yra mylintis ir mylimas tėvas bei vyras. Apylinkės teismas savo nutarime pažymėjo, kad S. Z. buvo 11 kartų baustas už kelių eismo pažeidimus ir nors nuobaudos negalioja, tačiau jį charakterizuoja neigiamai. S. Z. nuomone, teismas neatsižvelgė į tai, kad jo vairuotojo stažas yra net 22 metai. Paskirdamas nuobaudą jo atžvilgiu, teismas nurodė, kad jis važiavo dideliu greičiu, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokį pareigūnų aiškinimą.
S. Z. pažymi, jog šis įvykis jį labai paveikė. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su šeimos nariais bei artimais asmenimis aptarė dėl pažeidimo padarymo kilusias pasekmes, todėl akivaizdu, jog analogiškas įvykis ateityje nepasikartos.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Parulių rinktinė prašo S. Z. apeliacinio skundo netenkinti. Institucijos nuomone, S. Z. skundas yra nepagrįstas, nes jis elgėsi neatsakingai visos visuomenės atžvilgiu. Be to pažeidėjas galėjo ir privalėjo nuspėti galimas pasekmes dėl neleistino elgesio kilsiančias jam ir jo artimiesiems.
S. Z. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ginčo dėl padaryto pažeidimo nėra. Su inkriminuojamu pažeidimu sutinka ir administracinėn atsakomybėn patrauktas S. Z.. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.
Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje Nr. 2AT-31-2013, konstatavo, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į Lietuvos Respublikos ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais. Jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių skirti švelnesnei nei įstatyme numatyta nuobauda šioje byloje nėra. Jų apeliaciniame skunde nenurodė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad S. Z. augina du mažamečius vaikus, jo motina turi įsiskolinimų, teisė vairuoti jam yra reikalinga darbinei veiklai vykdyti, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. 1 d. nuostatų.
Sprendžiant nuobaudos sumažinimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytinas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti Vilniaus rajono apylinkės teismo S. Z. atžvilgiu paskirtą administracinę nuobaudą. Tai, kad S. Z. ignoravo jo padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, rodo pažeidėjo neatsakingumą, kuris negali pateisinti paskirtos nuobaudos sumažinimo.
Be to S. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., t.y., vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis 2.02 promilių girtumo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys, jog S. Z. padarė administracinį teisės pažeidimą, laikytiną vienu iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, keliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių padarinių. Pažymėtina, jog S. Z. būdamas brandaus amžiaus, turėdamas 22 metų vairavimo stažą, privalėjo suvokti daromo pažeidimo pavojingumą ir keliamą grėsmę kitiems eismo dalyviams, tačiau šios aplinkybės jo nuo pažeidimo darymo nesulaikė. Teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam S. Z. nustatytas girtumo laipsnis rodo, kad jis, neblaivus vairuodamas automobilį, elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams.
Skirdamas nuobaudą Vilniaus rajono apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, pavojingumą, S. Z. asmenybę, turtinę padėtį, tai, jog jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – dėl padaryto pažeidimo prisipažino, todėl pagrįstai paskyrė minimalią sankcijoje už padarytą pažeidimą numatytą nuobaudą, kuri nėra aiškiai per griežta. Todėl nenustačius jokių išskirtinių ir išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu S. Z. atžvilgiu būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nuostatas, sumažinti paskirtos baudos dydį ir teisės vairuoti atėmimo terminą nėra įstatyminio pagrindo.
Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto S. Z. dėmesys, kad Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 3 d. numatyta, jog atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, esant asmens rašytiniam prašymui, organas (pareigūnas) priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje arba ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
S. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Regina Pocienė