Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1A-31-579-2011].doc
Bylos nr.: 1A-31-579-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Jonavos rajono apylinkės prokuratūra prokuroras
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
Kyšininkavimas (BK 225 str.)
Papirkimas (BK 227 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyrius)
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (BK XXXIII skyrius)
Kyšininkavimas (BK 225 str.)
Papirkimas (BK 227 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)

Teisėja Jūratė Petraškienė Baudž

Teisėja Jūratė Petraškienė                                                                  Baudž. byla Nr. 1A-31-579/2011

Pranešėjas Evaldas Gražys                                                                   (Proceso Nr. 07-1-00115-2009)

                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                            2.4.6.4.3.

 

HERBAS

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                             2011  m. sausio 27 d.  

                                                                          Kaunas

 

                      Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Emilijos Akelienės, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistojo D. B. gynėjui adv. Singridai Samoškienei, asmenims, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. K., A. B., jų gynėjams adv. Ramunei G. Baltrušaitienei, Jonui Gaidukevičiui, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. L. gynėjui adv. Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str.1 d. ir 225 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 3 metams, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; A. K. padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 3 d.,  atleista  nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metams, baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutraukta; D. B. nuteistas pagal BK 227 str. 3d. 10 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.

A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant per 1 metus.

Konfiskuotas A. B. turtas už 1100 Lt.

Skundžiamu nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista ir R. L., padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 3 d., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

                     Teismas, išnagrinėjęs bylą,

 

n u s t a t ė :

 

                      A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad būdamas prilygintas valstybės tarnautojui asmuo, dirbdamas pagal darbo sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytoju – echoskopuotoju, teikdamas viešąsias paslaugas, 2009-06-18 – 2009-08-13 laikotarpiu, savo darbo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, savo naudai tiesiogiai priėmė kaip kyšį pinigus bendroje sumoje 1100 litų, iš jų 850 litų už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra echoskopinio tyrimo atlikimą neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo: 2009-06-18, apie 1655 val. – 100 litų iš V. Ž.; 2009-06-19, apie 1524 val. – 100 litų iš R. L.; 2009-06-23, apie 1520 val. – 200 litų iš nenustatytos moters; 2009-06-25, apie 1030 val.  – 150 litų iš B. G.; 2009-07-08, apie 11 val. – 100 litų iš D. B.; 2009-07-09, apie 17 val. – 150 litų iš I. G. už echoskopinio tyrimo atlikimą S. G.; 2009-08-06, apie 17 val. – 50 litų iš M. Z. bei  250 litų už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra echoskopinio tyrimo atlikimą, turint nustatyta tvarka išduotą gydytojo siuntimą: 2009-07-09, apie 1350 val. – 200 litų  iš D. R. už echoskopinio tyrimo atlikimą K. B. ir 2009-08-13, apie 1130 val. – 50 litų iš A. K. už echokardiografinio tyrimo jai atlikimą. Tokie A. B. veiksmai atitinka BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d.

A. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad 2009-08-13, apie 1130 val., būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo – echoskopuotojo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, tiesiogiai pasiūlė ir davė 50 litų kaip kyšį asmeniui, prilygintam valstybės tarnautojui, dirbančiam pagal darbo sutartį VšĮ „Jonavos ligoninė“ gydytoju – echoskopuotoju, A. B., už pageidaujamą teisėtą veikimą, vykdant jam savo įgaliojimus, echokardiografinio tyrimo atlikimą. Tokie A. K. veiksmai atitinka BK 227 str. 3 d.

D. B. pagal BK 227 str. 3 d. nuteistas už tai, kad 2009-07-08, apie 11 val., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo – echoskopuotojo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tiesiogiai pasiūlė ir davė 100 litų kaip kyšį asmeniui, prilygintam valstybės tarnautojui, dirbančiam pagal darbo sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytoju – echoskopuotoju, A. B., už pageidaujamą neteisėtą veikimą, vykdant jam savo įgaliojimus, tai yra, kad neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo jam atliko kūno echoskopiją.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas pagal BK 40 str. ir A. B. nuteisti: pagal BK 225 str. 1 d. (dėl kyšininkavimo iš D. R.) laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš I. G.) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš nenustatyto asmens) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš B. G.) laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš V. Ž.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose 1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš R. L.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose 1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš D. B.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose 1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš A. K.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose 1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš M. Z.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes iš dalies sudėti, prie griežčiausiosios bausmės 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti subendrintą bausmę 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., šias paskirtas bausmes visiškai sudėti, prie griežčiausiosios bausmės pridedant švelnesnes bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 metus laisvės atėmimo su atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose 5 metams. Paskirti baudžiamojo poveikio priemonę 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmokos sumokėjimo terminą nustatyti per 6 mėnesius. Taip pat skundu prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal BK 40 str. ir ją pagal BK 227 str. 3 d. nuteisti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda. Taip pat skundu prokuroras prašo nuosprendį dalyje dėl D. B. paskirtos bausmės pakeisti – skirti D. B. 25 parų arešto bausmę.

Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas, A. B. atžvilgiu nutraukęs baudžiamąją bylą ir jį atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino A. B. parodymus, jog jis gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nes jis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu nors formaliai ir pripažino kaltę, tačiau savo padarytas veikas vertina pozityviai, manydamas, kad tai pelnytas atlygis (padėka) už atliktą darbą, papildomai pacientams paaiškindamas išvados turinį. Be to, tai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu nustatytiems ir teisme išnagrinėtiems duomenims apie tai, kad A. B. paima pinigus iš D. B. atidarytos piniginės, liudytojo V. Ž. paprašo dar duoti 50 litų, liudytojos D. R. parodymams apie tai, kad iš gydytojo rankų judesių supratusi, kad turi gydytojui atsidėkoti už tyrimą (padėjus ant stalo 150 Lt, gydytojas paprašė duoti dar 50 Lt). Tokiu būdu A. B. atskirais atvejais savo veiksmais išreikšdamas norą gauti atlygį už atliktą darbą, suvokė savo daromų neteisėtų veiksmų pobūdį ir norėjo taip elgtis, taip paneigiant jo parodymus apie nesuvokimą, jog tokie jo veiksmai yra neteisėti. Be to, bylos nagrinėjimo metu duoti A. B. parodymai neduoda pagrindo išvadai, jog jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nes jis neprisipažįsta padaręs įstatymų uždraustą veiką. Todėl A. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis teismo nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skundo autorius nurodo, kad A. B. kaltinamuoju aktu perduotas teismui kaltinant jį devynių nusikalstamų veikų padarymu, o nesutikdamas su veikų kvalifikacija, teismas jo padarytas nusikalstamas veikas pripažino kaip dvi tęstines veikas, sudarančias idealiąją nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 1 d., 225 str. 2 d., sutaptį. Tačiau tokia teismo išvada yra neteisinga, nes A. B. padarytose nusikalstamose veikose nėra tyčios vieningumo, kadangi skiriasi veikų atlikimo būdas, t.y. vieniems pacientams A. B. tyrimą atliko nustatyta  tvarka,  turint  išduotą gydytojo   siuntimą, kitiems – neturint. Skunde teigiama, kad tyčios vieningumą A. B. veiksmuose teismas grindė A. B. parodymais apie tai, jog jis kyšį priėmė kaip atsidėkojimą, dėl finansinių sunkumų, todėl padarė išvadą, kad A. B. veiksmus siejo vieninga savo turiniu ir forma kaltė – tyčia su vieningu tikslu – gauti iš savo darbinės veiklos papildomą, su darbo užmokesčiu nesusijusį atlygį. Be to, skunde teigiama, kad iš A. B. parodymų matyti, jog jis nereikalavo kyšių iš pacientų, nes jie tai darydavo laisva valia ir galimai nesuvokdamas savo veikos nusikalstamo pobūdžio. Todėl A. B. negalėjo numatyti, kad konkretus lankytojas skirtingu laiku jam atsilygins kyšiu, kas yra svarbu kvalifikuojant veikas kaip atskiras. Prokuroras teigia, kad nusikalstamos veikos nesudaro idealiosios sutapties ir dėl to, kad jos yra skirtingo pobūdžio, padarytos ne tapačiais veiksmais, t.y. padarytos devynerios nusikalstamos veikos, iš kurių 3 apysunkiai nusikaltimai, 4 baudžiamieji nusižengimai (kyšio priėmimai už neteisėtą veikimą) ir apysunkis nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas už teisėtą veikimą teikiant viešąsias paslaugas.

Skundo autorius teigia, kad A. B. padarė devynias tyčines korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas (4 apysunkius nusikaltimus, 5 baudžiamuosius nusižengimus) su ypatingu cinizmu, t.y. įžūliai reikalaudamas iš pacientų duoti kyšį, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas yra būtina sąlyga pagal BK 40 str. 2 d. 4 p. Be to, teismas netinkamai įvertino ir A. B. asmenybę, kas taip pat turėjo įtakos netinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės. 

Prokuroras skunde nurodo, kad apylinkės teismas A. K. atžvilgiu nutraukęs baudžiamąją bylą ir ją atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras mano, kad tokia praktika, kuomet advokato, kurį su ginamuoju sieja tik teisiniai santykiai, pripažinimas tinkamu laiduotojui, paskyrimas ir perdavimas laidavimui, yra ydinga, kadangi teismas neturi galimybių išsiaiškinti, ar advokatas neturi daugiau asmenų, už kuriuos jis laiduoja ir ar tikrai jis gali daryti visiems jiems teigiamą įtaką. Paskirdamas advokatę R. G. Baltrušaitienę A. K. laiduotoju, apylinkės teismas į tai nesigilino ir apsiribojo tik formaliu įvardinimu, jog tiki šio asmens nepriekaištinga reputacija, bet nesiaiškino ar ji nebausta administracine tvarka, nepasidomėjo jos charakteristika. Be to, nesiaiškinta ir dėl laiduotojos gyvenamosios vietos, kadangi A. K. gyvena Jonavos rajone, o laiduotoja galimai Kaune, todėl neaišku, ar galės ir kokiu būdu laiduotoja, gyvendama kitame mieste, darys teigiamą poveikį A. K.. Visą tai rodo, kad nebus pasiekti įstatyme numatyti laidavimo tikslai.

Skundo autorius teigia, kad skirdamas bausmę D. B. pagal BK 227 str. 3 d., apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą (BK 54 str. 2 d., 61 str. 3 d.). Prokuroras teigia, kad pagal BK 49 str. 3 d., už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10 iki 45 parų arešto bausmė, todėl pagal BK 227 str. 3 d. bausmės vidurkis yra 27 paros. Tačiau apylinkės teismas nepakankamai įvertino tai, kad D. B. teistas keturis kartus, nusikalto teistumui neišnykus, todėl paskyrė nepagrįstą, aiškiai per švelnią, bausmę, t.y. žymiai mažesnę negu minėtas tokios bausmės vidurkis, taip netinkamai pritaikydamas BK bendrosios dalies nuostatas. Prokuroras nurodo, kad dėl visų jo skunde paminėtų motyvų, skundžiamas nuosprendis turi būti keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p. 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o A. B., A. K., jų gynėjai, taip pat D. B., R. L. gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

                      Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

                      Dėl skundo A. B. atžvilgiu

                      Prokuroras skunde tvirtina, kad A. B. padarė devynias atskiras korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tuo pačiu nesutinka su Jonavos raj. apyl. teismo išvada, jog atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. B. įvykdė dvi tęstines veikas, sudarančias idealią nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d., sutaptį. Taigi skunde keliama nusikalstamų veikų realiosios ir idealiosios sutapčių atribojimo nuo tęstinių nusikalstamų veikų problema. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios). Paprastai tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad A. B. padarė ne dvi tęstines, idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias veikas, o atskiras devynias nusikalstamas veikas. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas, dėl ko buvo pripažinta, kad A. B. padarė tęstines veikas: tai, kad nusikalstamas veikas siejo vieninga savo turiniu ir forma kaltė – tyčia ir vieningas tikslas – gauti iš darbinės veiklos papildomų pajamų. Tačiau kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad atleistojo nuo atsakomybės A. B. neteisėti veiksmai buvo nulemti vieno pradinio sumanymo, nes pagal bylos aplinkybes akivaizdu, jog sumanymas daryti naują nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kildavo iš naujo susidarius palankiai situacijai bei susiformavus naujiems savanaudiškiems motyvams. Kaip matyti ir elgdavosi A. B. kiekvienu atveju skirtingai, pagal situaciją. Vienu atveju už tą patį echoskopinį tyrimą jis apsiribodavo paimdamas 50 Lt sumą, o kitu, jeigu situacija palanki, A. B. ir 100 Lt buvo mažai. Dar vienu atveju A. B. pats pasiima iš D. B. atkištos piniginės 100 Lt. Tai rodo, kad jo tyčia susiformuodavo iš naujo susiklosčius palankioms aplinkybėms. Nuo tų aplinkybių priklausydavo ir sumos dydis. Taigi nusikalstamų veikų dalyką sudarė skirtingos pinigų sumos, kurios buvo priimtos skirtingais veiksmais, skirtingu laiku, iš skirtingų šaltinių ir t. t. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad buvo padarytos ne dvi tęstinės nusikalstamos veikos, o sistemingai, susiklosčius palankioms aplinkybėms ir situacijai, buvo daromos savarankiškos nusikalstamos veikos sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ir pats A. B. suvokė, jog paima skirtingas pinigų sumas iš skirtingų asmenų, taigi priima kyšį ne iš vieno šaltinio. Todėl nepaisant to, kad šių veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, visuma paminėtų skirtumų ir nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo veikas kvalifikuoti kaip tęstines. Akivaizdu, kad šių nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji.

                      Apylinkės teismas A. B. padarytas nusikalstamas veikas vertino kaip dvi tęstines, sudarančias idealiąją nusikaltimų, numatytų, BK 225 str. 1 d. (kyšio ėmimai už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus)  ir 225 str. 2 d. (kyšio ėmimai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus) sutaptį. Atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismas neteisingai suprato idealiosios sutapties esmę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tik tada, kai kaltininkas, įgyvendindamas vieningą sumanymą, viena veika tuo pačiu metu padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK straipsniuose ar straipsnių dalyse. Kaip teisingai pastebėjo savo skunde prokuroras, net ir tuo atveju, jeigu A. B. neteisėtos veikos būtų kvalifikuotos kaip dvi tęstinės, numatytos BK 225 str. 1 d. ir 2 d., jos negalėjo būti vertinamos kaip sudarančios idealiąją sutaptį vien dėl to, kad kvalifikuotos pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Tačiau konstatavus, kad A. B. neteistos veikos sudaro realią devynių nusikalstamų veikų sutaptį, šios aplinkybės platesnis aptarimas netenka prasmės.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų  arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir  gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 40 str. 2 d. 1 punkte esančios formuluotės „pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką“ turinį atskleidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-85/2008. Joje išdėstyta, kad gramatinis ir sisteminis baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, todėl anksčiau šiame nuosprendyje konstatavus, kad A. B. padarė devynias veikas, sudarančias realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, pagrindo taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti A. B. pagal laidavimą nebeliko.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – netinkamai kvalifikavo veikas, numatytas BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d. kaip tęstines, sudarančias idealiąją nusikaltimų sutaptį bei netinkamai taikė BK 40 str. ir nepagrįstai A. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tuo pačiu nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje panaikinamas, o ne keičiamas, kaip prašoma apeliaciniu skundu, ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis – A. B. pripažįstamas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d., 225 str. 2 d., 225 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas (BPK 329 str. 3 p.).

Skirdama bausmes A. B. už padarytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), taip pat teisingumo principu. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra, užtikrinanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų realizavimą.

Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d., padarymą, numato po dvi alternatyvias bausmes: teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą ir terminuotą laisvės atėmimą. Parenkant bausmės rūšį, atsižvelgiama, kad buvo padarytos trys veikos, numatytos BK 225 str. 2 d. ir viena, numatyta BK 225 str. 1 d. (taip pat penkios numatytos BK 225 str. 4 d.), tai yra jos buvo daromos sistemingai, taip pat į tai, kad kova su kyšininkavimu yra vienas iš valstybės teisinės politikos, tame tarpe ir baudžiamosios politikos prioritetų. Dėl to už kiekvieną iš šių veikų skiriama laisvės atėmimo bausmė. Už baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 225 str. 4 d., padarymą skirtinos bausmės – atėmimas teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose.

Tačiau kolegija, atsižvelgusi į tai, kad A. B. yra neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, išlaiko tris vaikus, iš kurių du mažamečiai, daro išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda.

                      Dėl skundo A. K. atžvilgiu

Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas A. K. atžvilgiu BK 40 str. ir atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir tik esant įstatyme nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai.

BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš skundo, jame iš esmės neginčijamas sąlygų, numatytų BK 40 str. 2 d., buvimas, tačiau nesutinkama su laiduotojo asmeniu.

Pagal BK 40 str. 1 ir 3 dalių reikalavimus laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. K. gynėja advokatė R. G. Baltrušaitienė verta teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja. Tuo tarpu skunde abejojama, ar advokatė R. G. Baltrušaitienė yra nepriekaištingos reputacijos, be to tvirtinama, kad A. K. gynėją su asmeniu atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sieja tik teisiniai santykiai ir jokios teigiamos įtakos ji daryti A. K. negali. Su tokiu skundo teiginiu negalima sutikti. Kolegijos nuomone, asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, gali būti bet kuris pilnametis asmuo, turintis autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal Advokatūros įstatymo 7 str. advokatu gali būti tik asmuo esantis nepriekaištingos reputacijos, kas reiškia, jog advokato profesijai iš esmės keliami didesni, reiklesni elgesio standartai. Taigi tik nepriekaištingo profesinio lygio, gero elgesio žmogui gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Todėl kolegijai nekyla abejonių dėl nepriekaištingos advokatės R. G. Baltrušaitienės reputacijos ir tuo pačiu dėl to, ar ji verta teismo pasitikėjimo. Be to, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos (papirkimo) specifiką, laiduotoja kaip teisininkė ir ypač asmuo, dalyvaujanti teisingumo įgyvendinimo procese, kaip tik gali teigiamai paveikti A. K.. Tai matyti ir iš pačios advokatės R. G. Baltrušaitienės pareiškimų tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kad ji jau ne kartą kalbėjo su A. K. apie jos padarytą veiką, aiškino šios veikos pavojingumo pobūdį, tokios veikos neteisėtą poveikį valstybės tarnautojams (ar jiems prilygintiems asmenims). O tokio pobūdžio bylose kaip tik tokio pobūdžio įtaka ir yra svarbiausia. Ji taip pat įsipareigojo (prisiėmė atsakomybę) tokią įtaką atleistajai nuo atsakomybės daryti ir ateityje. Todėl, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino R. G. Baltrušaitienės tinkamumą būti laiduotoja ir galimumą daryti įtaką A. K..

Savo skunde akcentuodamas vien tik laiduotojo nepriekaištingą reputaciją ir galimybę daryti teigiamą įtaką atleistajam nuo atsakomybės, prokuroras nepagrįstai sumenkina atleidimo pagal laidavimą reikšmę. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nereiškia, kad A. K. dėl tokio teismo sprendimo nepatirs jokių suvaržymų ir individualizuoto auklėjamojo poveikio. Asmuo, kuriam šis BK straipsnis pritaikytas, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės būtina atsižvelgti ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes bet ir į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, šios veikos tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, tai yra mažiausiai pavojinga nusikalstama veika, taip pat į A. K. asmenybę (ji nėra padariusi nusikalstamų veikų, administracinių teisės pažeidimų, yra pensininkė, ligota), į konkrečias veikos padarymo aplinkybes. Be to, kolegijos nuomone, didelę reikšmę A. K. turėjo įspėjamosios, prevencinės teisinės priemonės (laikinas sulaikymas, ikiteisminio tyrimo eiga, kaltinimo pareiškimas, teisminis nagrinėjimas ir kriminalinės bausmės grėsmė), ką rodo jos nuoširdus galėjimasis, pergyvenimas, netgi paūmėję sveikatos sutrikimai. Todėl laiduotojo asmenybė ir jo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui turi būti vertinama viso to kas paminėta kontekste.

Įvertinus visas šias aplinkybes daroma išvada, kad laiduotojo asmenybė atitinka įstatymo (BK 40 str.) nuostatas, o A. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pakankama poveikio priemonė baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.

Dėl skundo D. B. atžvilgiu

Prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl per švelnios bausmės paskyrimo D. B. atmestini. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Jonavos raj. apyl. teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. anksčiau ne kartą teistas, į jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, jog administracinėmis nuobaudomis jis nebaustas. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad nebuvo nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas pagrįstai jam paskyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių – areštą, kurios dydį nustatė minimalų. Prokuroro tvirtinimas, kad nepakankamai atsižvelgta į tą aplinkybę, jog D. B. keturis kartus teistas, nepagrįsta. Ši aplinkybė nėra prioritetinė prieš kitas, kurios paminėtos BK 54 str. 2 d. ir kurias įvertino Jonavos raj. apyl. teismas, todėl paskirta D. B. bausmė nėra aiškiai per švelni ir griežtinti šios bausmės nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 str. 3 p teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

                     prokuroro skundą tenkinti iš dalies.

                     Panaikinti 2010-10-01 Jonavos raj. apyl. teismo nuosprendžio dalį, kuria A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

                     A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str. 1 d., 225 str. 2 d., 225 str. 4 d. ir paskirti bausmes:

                     - pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš V. Ž.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;

                     - pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš R. L.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;

                     - pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš nenustatyto asmens) laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams;

                     - pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš B. G.) laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams;

                     - pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš D. B.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;

                     - pagal BK 225 str. 1 d. (dėl kyšininkavimo iš D. R.) laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams;

                     - pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš I. G.) laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams;

                      - pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš M. Z.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;

                     - pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš A. K.) 1 metus atimti teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose.

                     Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2p, 6 d. paskirtas bausmes subendrinti taikant bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus – bausmes pagal BK 225 str. 2 d. subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis pagal BK 225 str. 4 d., o po to šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme pagal BK 225 str. 1 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

                     Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant A. B. šį laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

                      Kolegijos pirmininkas                                               Evaldas Gražys

 

                      Teisėjai :                                                                   Regina Majauskienė

 

                                                                                                    Emilija Akelienė