Teisėja Jūratė
Petraškienė
Baudž. byla Nr. 1A-31-579/2011
Pranešėjas Evaldas
Gražys
(Proceso Nr. 07-1-00115-2009)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.4.6.4.3.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. sausio 27 d.
Kaunas
Kauno
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Emilijos Akelienės, Reginos
Majauskienės, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui
Jonui Vitkauskui, nuteistojo D. B. gynėjui adv. Singridai
Samoškienei, asmenims, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
laidavimą A. K., A. B., jų gynėjams
adv. Ramunei G. Baltrušaitienei, Jonui Gaidukevičiui, asmens, atleisto nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. L. gynėjui
adv. Vytautui Gineikai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal Jonavos rajono apylinkės prokuroro apeliacinį skundą dėl
Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo A. B., padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 225 str.1
d. ir 225 str. 2 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be
užstato 3 metams, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; A.
K. padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227 str. 3 d., atleista nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 metams, baudžiamoji byla
jos atžvilgiu nutraukta; D. B. nuteistas pagal BK 227
str. 3d. 10 parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
A. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600
Lt) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant
per 1 metus.
Konfiskuotas A. B. turtas už 1100 Lt.
Skundžiamu
nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleista ir R. L., padariusi baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 227
str. 3 d., tačiau jos atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Teismas,
išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
A. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
už tai, kad būdamas prilygintas valstybės tarnautojui asmuo, dirbdamas pagal
darbo sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytoju – echoskopuotoju, teikdamas
viešąsias paslaugas, 2009-06-18 – 2009-08-13 laikotarpiu, savo darbo kabinete,
adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, savo naudai tiesiogiai priėmė kaip
kyšį pinigus bendroje sumoje 1100 litų, iš jų 850 litų už neteisėtą veikimą
vykdant įgaliojimus, tai yra echoskopinio tyrimo atlikimą neturint nustatyta
tvarka išduoto gydytojo siuntimo: 2009-06-18, apie 1655 val. – 100
litų iš V. Ž.; 2009-06-19, apie 1524 val. – 100
litų iš R. L.; 2009-06-23, apie 1520 val. –
200 litų iš nenustatytos moters; 2009-06-25, apie 1030 val. – 150
litų iš B. G.; 2009-07-08, apie 11 val. – 100 litų iš D. B.; 2009-07-09, apie 17 val. – 150 litų iš I. G. už echoskopinio tyrimo atlikimą S.
G.; 2009-08-06, apie 17 val. – 50 litų iš M. Z. bei
250 litų už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tai yra echoskopinio tyrimo
atlikimą, turint nustatyta tvarka išduotą gydytojo siuntimą: 2009-07-09, apie
1350 val. – 200 litų iš D. R. už echoskopinio
tyrimo atlikimą K. B. ir 2009-08-13, apie 1130
val. – 50 litų iš A. K. už echokardiografinio tyrimo jai
atlikimą. Tokie A. B. veiksmai atitinka BK 225 str. 1 d.
ir 225 str. 2 d.
A. K. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
už tai, kad 2009-08-13, apie 1130 val., būdama VšĮ „(duomenys
neskelbtini)“ gydytojo – echoskopuotojo kabinete, adresu (duomenys neskelbtini),
Jonava, tiesiogiai pasiūlė ir davė 50 litų kaip kyšį asmeniui, prilygintam
valstybės tarnautojui, dirbančiam pagal darbo sutartį VšĮ „Jonavos ligoninė“
gydytoju – echoskopuotoju, A. B., už pageidaujamą teisėtą
veikimą, vykdant jam savo įgaliojimus, echokardiografinio tyrimo atlikimą. Tokie
A. K. veiksmai atitinka BK 227 str. 3 d.
D. B. pagal BK 227 str. 3 d. nuteistas už tai, kad
2009-07-08, apie 11 val., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytojo – echoskopuotojo
kabinete, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, tiesiogiai pasiūlė ir davė
100 litų kaip kyšį asmeniui, prilygintam valstybės tarnautojui, dirbančiam
pagal darbo sutartį VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydytoju – echoskopuotoju, A. B., už pageidaujamą neteisėtą veikimą, vykdant jam savo
įgaliojimus, tai yra, kad neturint nustatyta tvarka išduoto gydytojo siuntimo
jam atliko kūno echoskopiją.
Apeliaciniu
skundu prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – panaikinti
nuosprendžio dalį, kuria A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės
atleistas pagal BK 40 str. ir A. B. nuteisti: pagal BK
225 str. 1 d. (dėl kyšininkavimo iš D. R.) laisvės
atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš I. G.) laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; pagal BK 225
str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš nenustatyto asmens) laisvės atėmimu 1 metams 3
mėnesiams, pagal BK 225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš B. G.)
laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo
iš V. Ž.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros
įstaigose 1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš R. L.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose
1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš D. B.)
atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose 1 metams; pagal BK 225
str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš A. K.) atėmimu teisės
dirbti sveikatos priežiūros įstaigose 1 metams; pagal BK 225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo
iš M. Z.) atėmimu teisės dirbti sveikatos priežiūros
įstaigose 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes iš
dalies sudėti, prie griežčiausiosios bausmės 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo
pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti subendrintą bausmę 3 metus
laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3 d., šias paskirtas bausmes
visiškai sudėti, prie griežčiausiosios bausmės pridedant švelnesnes bausmes ir
paskirti galutinę subendrintą bausmę 3 metus laisvės atėmimo su atėmimu teisės
dirbti sveikatos priežiūros įstaigose 5 metams. Paskirti baudžiamojo poveikio
priemonę 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų
fondą. Įmokos sumokėjimo terminą nustatyti per 6 mėnesius. Taip pat skundu
prokuroras prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį,
kuria A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal BK
40 str. ir ją pagal BK 227 str. 3 d. nuteisti 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.
Taip pat skundu prokuroras prašo nuosprendį dalyje dėl D. B. paskirtos
bausmės pakeisti – skirti D. B. 25 parų arešto bausmę.
Skunde
prokuroras nurodo, kad apylinkės teismas, A. B. atžvilgiu
nutraukęs baudžiamąją bylą ir jį atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
BK 40 str., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skunde teigiama, kad teismas
nepagrįstai vertino A. B. parodymus, jog jis gailisi
padaręs nusikalstamas veikas, nes jis ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo
metu nors formaliai ir pripažino kaltę, tačiau savo padarytas veikas vertina
pozityviai, manydamas, kad tai pelnytas atlygis (padėka) už atliktą darbą,
papildomai pacientams paaiškindamas išvados turinį. Be to, tai prieštarauja
ikiteisminio tyrimo metu nustatytiems ir teisme išnagrinėtiems duomenims apie
tai, kad A. B. paima pinigus iš D. B. atidarytos
piniginės, liudytojo V. Ž. paprašo dar duoti 50 litų,
liudytojos D. R. parodymams apie tai, kad iš gydytojo
rankų judesių supratusi, kad turi gydytojui atsidėkoti už tyrimą (padėjus ant
stalo 150 Lt, gydytojas paprašė duoti dar 50 Lt). Tokiu būdu A.
B. atskirais atvejais savo veiksmais išreikšdamas norą gauti atlygį už
atliktą darbą, suvokė savo daromų neteisėtų veiksmų pobūdį ir norėjo taip
elgtis, taip paneigiant jo parodymus apie nesuvokimą, jog tokie jo veiksmai yra
neteisėti. Be to, bylos nagrinėjimo metu duoti A. B. parodymai
neduoda pagrindo išvadai, jog jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nes jis
neprisipažįsta padaręs įstatymų uždraustą veiką. Todėl A. B. prisipažinimas
ir nuoširdus gailėjimasis teismo nepagrįstai pripažintas jo atsakomybę
lengvinančia aplinkybe.
Skundo
autorius nurodo, kad A. B. kaltinamuoju aktu perduotas
teismui kaltinant jį devynių nusikalstamų veikų padarymu, o nesutikdamas su
veikų kvalifikacija, teismas jo padarytas nusikalstamas veikas pripažino kaip
dvi tęstines veikas, sudarančias idealiąją nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 1
d., 225 str. 2 d., sutaptį. Tačiau tokia teismo išvada yra neteisinga, nes A. B. padarytose nusikalstamose veikose nėra tyčios
vieningumo, kadangi skiriasi veikų atlikimo būdas, t.y. vieniems pacientams A. B. tyrimą atliko nustatyta tvarka, turint išduotą
gydytojo siuntimą, kitiems – neturint. Skunde teigiama, kad tyčios vieningumą
A. B. veiksmuose teismas grindė A. B. parodymais
apie tai, jog jis kyšį priėmė kaip atsidėkojimą, dėl finansinių sunkumų, todėl padarė
išvadą, kad A. B. veiksmus siejo vieninga savo turiniu ir
forma kaltė – tyčia su vieningu tikslu – gauti iš savo darbinės veiklos
papildomą, su darbo užmokesčiu nesusijusį atlygį. Be to, skunde teigiama, kad
iš A. B. parodymų matyti, jog jis nereikalavo kyšių iš
pacientų, nes jie tai darydavo laisva valia ir galimai nesuvokdamas savo veikos
nusikalstamo pobūdžio. Todėl A. B. negalėjo numatyti, kad
konkretus lankytojas skirtingu laiku jam atsilygins kyšiu, kas yra svarbu
kvalifikuojant veikas kaip atskiras. Prokuroras teigia, kad nusikalstamos
veikos nesudaro idealiosios sutapties ir dėl to, kad jos yra skirtingo
pobūdžio, padarytos ne tapačiais veiksmais, t.y. padarytos devynerios
nusikalstamos veikos, iš kurių 3 apysunkiai nusikaltimai, 4 baudžiamieji
nusižengimai (kyšio priėmimai už neteisėtą veikimą) ir apysunkis nusikaltimas bei
baudžiamasis nusižengimas už teisėtą veikimą teikiant viešąsias paslaugas.
Skundo
autorius teigia, kad A. B. padarė devynias tyčines korupcinio
pobūdžio nusikalstamas veikas (4 apysunkius nusikaltimus, 5 baudžiamuosius
nusižengimus) su ypatingu cinizmu, t.y. įžūliai reikalaudamas iš pacientų duoti
kyšį, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Todėl nėra pagrindo išvadai,
kad A. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų
veikų, kas yra būtina sąlyga pagal BK 40 str. 2 d. 4 p. Be to, teismas
netinkamai įvertino ir A. B. asmenybę, kas taip pat
turėjo įtakos netinkamam baudžiamojo įstatymo pritaikymui atleidžiant jį nuo
baudžiamosios atsakomybės.
Prokuroras
skunde nurodo, kad apylinkės teismas A. K. atžvilgiu
nutraukęs baudžiamąją bylą ir ją atleidęs nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
BK 40 str., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroras mano, kad tokia
praktika, kuomet advokato, kurį su ginamuoju sieja tik teisiniai santykiai,
pripažinimas tinkamu laiduotojui, paskyrimas ir perdavimas laidavimui, yra
ydinga, kadangi teismas neturi galimybių išsiaiškinti, ar advokatas neturi
daugiau asmenų, už kuriuos jis laiduoja ir ar tikrai jis gali daryti visiems jiems
teigiamą įtaką. Paskirdamas advokatę R. G. Baltrušaitienę A.
K. laiduotoju, apylinkės teismas į tai nesigilino ir apsiribojo tik
formaliu įvardinimu, jog tiki šio asmens nepriekaištinga reputacija, bet
nesiaiškino ar ji nebausta administracine tvarka, nepasidomėjo jos
charakteristika. Be to, nesiaiškinta ir dėl laiduotojos gyvenamosios vietos,
kadangi A. K. gyvena Jonavos rajone, o laiduotoja galimai
Kaune, todėl neaišku, ar galės ir kokiu būdu laiduotoja, gyvendama kitame
mieste, darys teigiamą poveikį A. K.. Visą tai rodo, kad
nebus pasiekti įstatyme numatyti laidavimo tikslai.
Skundo
autorius teigia, kad skirdamas bausmę D. B. pagal BK 227
str. 3 d., apylinkės teismas netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas,
reglamentuojančias bausmės skyrimą (BK 54 str. 2 d., 61 str. 3 d.). Prokuroras
teigia, kad pagal BK 49 str. 3 d., už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 10
iki 45 parų arešto bausmė, todėl pagal BK 227 str. 3 d. bausmės vidurkis yra 27
paros. Tačiau apylinkės teismas nepakankamai įvertino tai, kad D.
B. teistas keturis kartus, nusikalto teistumui neišnykus, todėl paskyrė nepagrįstą,
aiškiai per švelnią, bausmę, t.y. žymiai mažesnę negu minėtas tokios bausmės
vidurkis, taip netinkamai pritaikydamas BK bendrosios dalies nuostatas. Prokuroras
nurodo, kad dėl visų jo skunde paminėtų motyvų, skundžiamas nuosprendis turi
būti keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai
paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p. 2 p.).
Apeliacinės instancijos
teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o A.
B., A. K., jų gynėjai, taip pat D.
B., R. L. gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroro
apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl
skundo A. B. atžvilgiu
Prokuroras
skunde tvirtina, kad A. B. padarė devynias atskiras
korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir tuo pačiu nesutinka su Jonavos raj.
apyl. teismo išvada, jog atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal
laidavimą A. B. įvykdė dvi tęstines veikas, sudarančias
idealią nusikaltimų, numatytų BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d., sutaptį. Taigi
skunde keliama nusikalstamų veikų realiosios ir idealiosios sutapčių atribojimo
nuo tęstinių nusikalstamų veikų problema. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų
praktikoje tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš
dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas,
vertinamas atskirai, atitinka to paties Baudžiamojo kodekso
specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno
sumanymo (vieningos tyčios). Paprastai tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli
tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku
būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties
dalyko.
Kolegija sutinka
su apeliacinio skundo argumentu, kad A. B. padarė ne dvi
tęstines, idealiąją nusikaltimų sutaptį sudarančias veikas, o atskiras devynias
nusikalstamas veikas. Pagrindinis pirmosios instancijos teismo motyvas, dėl ko
buvo pripažinta, kad A. B. padarė tęstines veikas: tai,
kad nusikalstamas veikas siejo vieninga savo turiniu ir forma kaltė – tyčia ir
vieningas tikslas – gauti iš darbinės veiklos papildomų pajamų. Tačiau
kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo manyti, kad atleistojo nuo atsakomybės A. B. neteisėti veiksmai buvo nulemti vieno pradinio
sumanymo, nes pagal bylos aplinkybes akivaizdu, jog sumanymas daryti naują
nusikalstamą veiką kiekvieną kartą kildavo iš naujo susidarius palankiai
situacijai bei susiformavus naujiems savanaudiškiems motyvams. Kaip matyti ir
elgdavosi A. B. kiekvienu atveju skirtingai, pagal situaciją.
Vienu atveju už tą patį echoskopinį tyrimą jis apsiribodavo paimdamas 50 Lt
sumą, o kitu, jeigu situacija palanki, A. B. ir 100 Lt
buvo mažai. Dar vienu atveju A. B. pats pasiima iš D. B. atkištos piniginės 100 Lt. Tai rodo, kad jo tyčia
susiformuodavo iš naujo susiklosčius palankioms aplinkybėms. Nuo tų aplinkybių
priklausydavo ir sumos dydis. Taigi nusikalstamų veikų dalyką sudarė skirtingos
pinigų sumos, kurios buvo priimtos skirtingais veiksmais, skirtingu laiku, iš
skirtingų šaltinių ir t. t. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad buvo padarytos
ne dvi tęstinės nusikalstamos veikos, o sistemingai, susiklosčius palankioms
aplinkybėms ir situacijai, buvo daromos savarankiškos nusikalstamos veikos
sudarančios realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai,
kad ir pats A. B. suvokė, jog paima skirtingas pinigų
sumas iš skirtingų asmenų, taigi priima kyšį ne iš vieno šaltinio. Todėl
nepaisant to, kad šių veikų padarymas turi tam tikrų bendrų bruožų, visuma
paminėtų skirtumų ir nustatytos aplinkybės nesuteikia pagrindo veikas
kvalifikuoti kaip tęstines. Akivaizdu, kad šių nusikalstamų veikų sutaptis yra
realioji.
Apylinkės
teismas A. B. padarytas nusikalstamas veikas vertino kaip
dvi tęstines, sudarančias idealiąją nusikaltimų, numatytų, BK 225 str. 1 d.
(kyšio ėmimai už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus) ir 225 str. 2 d. (kyšio
ėmimai už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus) sutaptį. Atkreiptinas dėmesys,
kad apylinkės teismas neteisingai suprato idealiosios sutapties esmę. Teismų
praktikoje pripažįstama, kad ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tik tada,
kai kaltininkas, įgyvendindamas vieningą sumanymą, viena veika tuo pačiu metu
padaro kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, o reali nusikalstamų
veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis
padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek
skirtinguose, tiek tuose pačiuose BK
straipsniuose ar straipsnių dalyse. Kaip teisingai pastebėjo savo skunde
prokuroras, net ir tuo atveju, jeigu A. B. neteisėtos
veikos būtų kvalifikuotos kaip dvi tęstinės, numatytos BK 225 str. 1 d. ir 2
d., jos negalėjo būti vertinamos kaip sudarančios idealiąją sutaptį vien dėl
to, kad kvalifikuotos pagal tą patį baudžiamojo įstatymo straipsnį. Tačiau
konstatavus, kad A. B. neteistos veikos sudaro realią
devynių nusikalstamų veikų sutaptį, šios aplinkybės platesnis aptarimas netenka
prasmės.
BK 40 straipsnio
1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą,
neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje
nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios
atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai
pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies
atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji
buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins
padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų
šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios
atsakomybės. BK 40 str. 2 d. 1 punkte esančios formuluotės „pirmą kartą padarė
nusikalstamą veiką“ turinį atskleidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2008 m. gegužės 20 d. kasacinėje
nutartyje Nr. 2K-P-85/2008. Joje išdėstyta, kad gramatinis ir sisteminis
baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog kelių pakartotinių
nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu
pirmą kartą, todėl anksčiau šiame nuosprendyje konstatavus, kad A. B. padarė devynias veikas, sudarančias realiąją
nusikalstamų veikų sutaptį, pagrindo taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti A. B. pagal laidavimą nebeliko.
Atsižvelgiant į
išvardintas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos
teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – netinkamai kvalifikavo veikas,
numatytas BK 225 str. 1 d. ir 225 str. 2 d. kaip tęstines, sudarančias
idealiąją nusikaltimų sutaptį bei netinkamai taikė BK 40 str. ir nepagrįstai A. B. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Tuo pačiu nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą A. B. atžvilgiu.
Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje panaikinamas, o ne keičiamas, kaip
prašoma apeliaciniu skundu, ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis – A. B. pripažįstamas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos BK
225 str. 1 d., 225 str. 2 d., 225 str. 4 d. numatytas nusikalstamas veikas (BPK
329 str. 3 p.).
Skirdama bausmes
A. B. už padarytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija
vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), taip pat
teisingumo principu. Baudžiamosios teisės kontekste teisingumo principas
reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos
veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti
teisinga pusiausvyra, užtikrinanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų
bausmės tikslų realizavimą.
Baudžiamasis
įstatymas už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d. ir 225
str. 2 d., padarymą, numato po dvi alternatyvias bausmes: teisės dirbti tam
tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą ir terminuotą laisvės
atėmimą. Parenkant bausmės rūšį, atsižvelgiama, kad buvo padarytos trys veikos,
numatytos BK 225 str. 2 d. ir viena, numatyta BK 225 str. 1 d. (taip pat
penkios numatytos BK 225 str. 4 d.), tai yra jos buvo daromos sistemingai, taip
pat į tai, kad kova su kyšininkavimu yra vienas iš valstybės teisinės
politikos, tame tarpe ir baudžiamosios politikos prioritetų. Dėl to už
kiekvieną iš šių veikų skiriama laisvės atėmimo bausmė. Už baudžiamųjų
nusižengimų, numatytų BK 225 str. 4 d., padarymą skirtinos bausmės – atėmimas
teisės dirbti sveikatos priežiūros įstaigose.
Tačiau kolegija,
atsižvelgusi į tai, kad A. B. yra neteistas,
administracinėmis nuobaudomis nebaustas, dirba, išlaiko tris vaikus, iš kurių
du mažamečiai, daro išvadą, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti be
realaus bausmės atlikimo, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 75 str.
laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda.
Dėl
skundo A. K. atžvilgiu
Skunde teigiama,
kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas A. K. atžvilgiu
BK 40 str. ir atleisdamas ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą,
netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 40
straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba
nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei
pagal laidavimą ir tik esant įstatyme
nustatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei
jo elgesį padarius tokią veiką, visumai.
BK 40
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios
atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką;
2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent
iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti,
jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins
padarytą žalą, laikysis įstatymų ir
nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip matyti iš skundo, jame iš esmės
neginčijamas sąlygų, numatytų BK 40 str. 2 d., buvimas, tačiau nesutinkama su
laiduotojo asmeniu.
Pagal BK 40 str. 1 ir 3 dalių
reikalavimus laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo vertas asmuo galintis
daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą,
kad A. K. gynėja advokatė R. G. Baltrušaitienė verta
teismo pasitikėjimo ir gali būti laiduotoja. Tuo tarpu skunde
abejojama, ar advokatė R. G. Baltrušaitienė yra nepriekaištingos reputacijos,
be to tvirtinama, kad A. K. gynėją su asmeniu
atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sieja tik teisiniai
santykiai ir jokios teigiamos įtakos ji daryti A. K. negali.
Su tokiu skundo teiginiu negalima sutikti. Kolegijos nuomone, asmenimis,
vertais teismo pasitikėjimo, gali būti bet kuris pilnametis asmuo, turintis
autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Pagal Advokatūros įstatymo
7 str. advokatu gali būti tik asmuo esantis nepriekaištingos reputacijos, kas
reiškia, jog advokato profesijai iš esmės keliami didesni, reiklesni elgesio
standartai. Taigi tik nepriekaištingo profesinio lygio, gero elgesio žmogui
gali būti patikėta dalyvauti teisingumo įgyvendinimo procese. Todėl kolegijai
nekyla abejonių dėl nepriekaištingos advokatės R. G. Baltrušaitienės
reputacijos ir tuo pačiu dėl to, ar ji verta teismo pasitikėjimo. Be to,
atsižvelgiant į nusikalstamos veikos (papirkimo) specifiką, laiduotoja kaip
teisininkė ir ypač asmuo, dalyvaujanti teisingumo įgyvendinimo procese, kaip
tik gali teigiamai paveikti A. K.. Tai matyti ir iš
pačios advokatės R. G. Baltrušaitienės pareiškimų tiek pirmosios instancijos,
tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose, kad ji jau ne kartą kalbėjo
su A. K. apie jos padarytą veiką, aiškino šios veikos
pavojingumo pobūdį, tokios veikos neteisėtą poveikį valstybės tarnautojams (ar
jiems prilygintiems asmenims). O tokio pobūdžio bylose kaip tik tokio pobūdžio
įtaka ir yra svarbiausia. Ji taip pat įsipareigojo (prisiėmė atsakomybę) tokią
įtaką atleistajai nuo atsakomybės daryti ir ateityje. Todėl, kolegijos nuomone,
pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino R. G. Baltrušaitienės tinkamumą
būti laiduotoja ir galimumą daryti įtaką A. K..
Savo skunde
akcentuodamas vien tik laiduotojo nepriekaištingą reputaciją ir galimybę daryti
teigiamą įtaką atleistajam nuo atsakomybės, prokuroras nepagrįstai sumenkina
atleidimo pagal laidavimą reikšmę. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės
pagal laidavimą nereiškia, kad A. K. dėl tokio teismo sprendimo nepatirs jokių suvaržymų ir
individualizuoto auklėjamojo poveikio. Asmuo, kuriam šis BK straipsnis
pritaikytas, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau,
palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir teisės
požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teisės pažeidimų. Priešingu atveju
laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar
neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios
atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti
klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas
nusikalstamas veikas.
Atkreiptinas
dėmesys ir į tai, kad atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės
būtina atsižvelgti ne tik į aukščiau paminėtas aplinkybes bet ir į
nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, šios veikos
tikslus ir motyvus, nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, atsakomybę
lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju pirmosios instancijos
teismas pagrįstai atsižvelgė, kad buvo padarytas baudžiamasis nusižengimas, tai
yra mažiausiai pavojinga nusikalstama veika, taip pat į A. K.
asmenybę (ji nėra padariusi nusikalstamų veikų, administracinių teisės
pažeidimų, yra pensininkė, ligota), į konkrečias veikos padarymo aplinkybes. Be
to, kolegijos nuomone, didelę reikšmę A. K. turėjo
įspėjamosios, prevencinės teisinės priemonės (laikinas sulaikymas, ikiteisminio
tyrimo eiga, kaltinimo pareiškimas, teisminis nagrinėjimas ir kriminalinės
bausmės grėsmė), ką rodo jos nuoširdus galėjimasis, pergyvenimas, netgi paūmėję
sveikatos sutrikimai. Todėl laiduotojo asmenybė ir jo galimybė daryti teigiamą
įtaką kaltininkui turi būti vertinama viso to kas paminėta kontekste.
Įvertinus
visas šias aplinkybes daroma išvada, kad laiduotojo asmenybė atitinka įstatymo
(BK 40 str.) nuostatas, o A. K. atleidimas nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pakankama poveikio priemonė
baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti.
Dėl skundo D. B. atžvilgiu
Prokuroro apeliacinio
skundo argumentai dėl per švelnios bausmės paskyrimo D. B. atmestini.
Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę
vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą
veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Parinkdamas bausmės rūšį
ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis.
Prielaidų išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam
bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Jonavos raj.
apyl. teismas atsižvelgė į tai, kad D. B. anksčiau ne
kartą teistas, į jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į
tai, jog administracinėmis nuobaudomis jis nebaustas. Įvertinęs šias aplinkybes
bei tai, kad nebuvo nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas
pagrįstai jam paskyrė griežčiausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių –
areštą, kurios dydį nustatė minimalų. Prokuroro tvirtinimas, kad nepakankamai
atsižvelgta į tą aplinkybę, jog D. B. keturis kartus
teistas, nepagrįsta. Ši aplinkybė nėra prioritetinė prieš kitas, kurios
paminėtos BK 54 str. 2 d. ir kurias įvertino Jonavos raj. apyl. teismas, todėl
paskirta D. B. bausmė nėra aiškiai per švelni ir griežtinti
šios bausmės nėra pagrindo.
Vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329
str. 3 p teismas
n u s p r e n d ž
i a :
prokuroro
skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti
2010-10-01 Jonavos raj. apyl. teismo nuosprendžio dalį, kuria A.
B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir šioje dalyje
priimti naują nuosprendį.
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas,
numatytas BK 225 str. 1 d., 225 str. 2 d., 225 str. 4 d. ir paskirti bausmes:
- pagal BK
225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš V. Ž.) 1 metus atimti
teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;
- pagal BK
225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš R. L.) 1 metus atimti
teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;
- pagal BK
225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš nenustatyto asmens) laisvės atėmimą 1 metams
2 mėnesiams;
- pagal BK
225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš B. G.) laisvės atėmimą
1 metams 2 mėnesiams;
- pagal BK
225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš D. B.) 1 metus atimti
teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;
- pagal BK
225 str. 1 d. (dėl kyšininkavimo iš D. R.) laisvės atėmimą
1 metams 2 mėnesiams;
- pagal BK
225 str. 2 d. (dėl kyšininkavimo iš I. G.) laisvės atėmimą
1 metams 3 mėnesiams;
- pagal BK
225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš M. Z.) 1 metus atimti
teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose;
- pagal BK
225 str. 4 d. (dėl kyšininkavimo iš A. K.) 1 metus atimti
teisę dirbti sveikatos priežiūros įstaigose.
Vadovaujantis
BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2p, 6 d. paskirtas bausmes subendrinti taikant
bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus – bausmes pagal BK 225 str. 2 d.
subendrinti apėmimo būdu su bausmėmis pagal BK 225 str. 4 d., o po to šias
bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme pagal BK 225 str. 1 d. ir
paskirti galutinę subendrintą bausmę 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis
BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2
(dvejiems) metams įpareigojant A. B. šį laikotarpį be
teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.
Kitą
nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos
pirmininkas Evaldas Gražys
Teisėjai
: Regina
Majauskienė
Emilija Akelienė