LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2019 m. liepos 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2019 m. liepos 16 d. gautu ieškovo A. B. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas A. B. pateikė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi grąžintą civilinės bylos dalį dėl R. B. civilinės atsakomybės taikymo, šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui.
Ieškovas savo kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes, ieškovo nuomone, ši teisės norma negali būti aiškinama plečiamai ir apeliacinės instancijos teismas turėtų ją taikyti tik tais atvejais, kai paaiškėja naujos, nagrinėjant bylą kasaciniame teisme nežinotos aplinkybės. Šiuo atveju, ieškovo teigimu, tokios aplinkybės nebuvo nustatytos.
Taip pat ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, neatsakydamas į kasacinio teismo suformuluotus klausimus, pažeidė CPK 362 straipsnio 2 dalį ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Teisėjų atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas yra paduotas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, egzistuojant bent vienam CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytam kasacijos pagrindui (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne visais, o tik ypatingais teisės klausimais, siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Teisėjų atrankos kolegija apibendrindama nurodo, jog kasacinis skundas gali būti priimtas tik tada, jeigu skunde nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, įtvirtintas CPK 346 straipsnyje, ir nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovo kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvais ir išvadomis, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nėra pakankami spręsti, kad CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto prasme egzistuoja pagrindas kasacine tvarka peržiūrėti skundžiamą nutartį.
Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 1 d. nutartyje nurodė, kad sprendžiant atsakovo R. B., kaip buvusio bendrovės vadovo, civilinės atsakomybės taikymo klausimą būtina nustatyti, ar bendrovei buvo padaryta reali žala, o jeigu žala buvo padaryta, tai ar ji atsirado būtent dėl apelianto R. B. veiksmų (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos apeliacinis teismas, suteikė galimybę šalims pasisakyti dėl civilinės atsakomybės taikymo sąlygų ir kitų bylai reikšmingų aplinkybių, tačiau, net ir paskyrus žodinį bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, apeliantai savo reikalavimų bei atsikirtimų į priešingos šalies argumentus dėl ekonominės būtinybės vadovui priimti sprendimą pažeidžiant įstatuose nustatytą kompetenciją ir veikti ultra vires (už kompetencijos ribų), nes priešingu atveju bendrovė patirtų dar didesnių nuostolių ir pan. bei civilinės atsakomybės taikymo juridinio asmens vadovui aspektu pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartyje pateiktus nurodymus pakankamai nesukonkretino ir nesuformulavo, nors teikė paaiškinimus ir papildomus įrodymus. Kadangi pirmosios instancijos teismas bylos šiuo aspektu nenagrinėjo, dėl naujų įrodymų ištyrimo būtinybės, byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, kas neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties, reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo funkciją ir pakeičia pirmosios instancijos teismą.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrindžiama (taip, kaip reikalauja CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde įvardytas teisės normas ir todėl galėjo būti priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad ieškovo kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018 dalykas yra skirtingas nei ieškovo ginčijamas klausimas, nes toje byloje kasacinio teismo duotas nurodymas bylą iš naujo nagrinėjančiam apeliacinės instancijos teismui nustatyti, ar statinys iki dabartinės kokybės pamatų atsiradimo nebuvo išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, išskyrus jei statinio ar jo dalių griovimo darbai buvo atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, buvo būtinas kvalifikuojant tiek susiklosčiusius teisinius santykius, tiek sprendžiant klausimą dėl ginčo statinio išregistravimo, t. y. apeliacinės instancijos teismas turėjo tirti ir vertinti įrodymus (pvz., skirti ekspertizę, siūlyti šalims teikti paaiškinimus ar patikslinančius dokumentus), aiškintis papildomas aplinkybes, susijusias su faktinių aplinkybių dėl ginčo statinio pamatų buvimo nustatymu. Kadangi byloje nebuvo nustatyta ta aplinkybė, kiek išlikę pamatai yra giliai po žemės paviršiumi, o būtent nuo to priklausė išvada, ar statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, todėl spręstinas klausimas dėl statinio registracijos, tai apeliacinės instancijos teismas, remiantis pirmiau aptarta teismų praktika, pagrįstai buvo įpareigotas pats ištirti ir įvertinti neištirtas bylos aplinkybes ir vien formalus apeliacinės instancijos teismo nurodymas, kad neatskleista bylos esmė, nesuteikė teisinio pagrindo apeliacinės instancijos teismui grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, juolab kad byla apeliacinės instancijos teisme neturėjo būti nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas tyrė papildomas aplinkybes, tačiau pačios bylos šalys jų pakankamai nesukonkretino ir nepagrindė savo argumentų, tuo tarpu detalesnis faktinių aplinkybių tyrimas ir bylos nagrinėjimo išplėtimas išeitų iš apeliacinio proceso ribų. Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nurodytos atsakovės kasaciniame skunde.
Teisėjų atrankos kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, atsisako priimti kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Atsisakius priimti kasacinį skundą, atsakovei grąžinamas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti advokatų kontorai TGS Baltic 75 (septyniasdešimt penkių) Eur žyminį mokestį, 2019 m. liepos 11 d. sumokėtą į valstybės biudžetą SEB banke.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Gediminas Sagatys
Donatas Šernas