Civilinė byla Nr. 2-9306-911/2013
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08024-2013-3
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
113.1; 117.2; 128.11
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. gruodžio 20 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą suinteresuotiems asmenims AB SEB bankas, antstoliui Andriui Bespalovui, G. G. dėl antstolio veiksmų,
n u s t a t ė :
Pareiškėja prašo panaikinti 2013-11-05 antstolio patvarkymą dėl atsisakymo skirti pakartotinę ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0025/13/01582. Nurodė, kad antstolis paviršutiniškai išnagrinėjo prašymą peržiūrėti buto vertę, nes visiškai netyrė ir nevertino pateiktų argumentų, todėl priėmė nepagrįstą išvadą. Vertintojas, taikydamas lyginamąjį metodą, privalėjo tinkamai surinkti informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, tačiau turto vertės skaičiavimai buvo atlikti naudojantis 2010 - 2013-09 turimais pirkimo-pardavimo sandorių duomenimis bei pateikė 3 sandorių duomenis, iš kurių tik vienas atitinka reikalavimus, nes buvo sudarytas prieš 10 mėnesių, o kiti du prieš 15-16 mėnesių. Vertintojo pasirinkti objektai neatitinka sąvokos „analogiškas arba panašus turtas“ prasmei, kadangi visi lyginami objektai yra kituose miesto rajonuose ir toliau nutolę nuo centro, o vienas objektas yra penktame namo aukšte. Vertintojas taip pat netinkamai taikė kiekybinius ir kokybinius skaičiavimo modelius bei nepaaiškino, kodėl koreguoja lyginamo objekto kainą atimdamas 218 Lt. Atlikdamas buto vertinimą vertintojas nesirėmė rinkos ir ekonomikos logika bei kriterijais, pagrįstais rinkos ir ekonomiško sąlygų stebėjimu ir tyrimų rezultatais, ir taip pažeidė Turto ir verslo vertinimo metodikos 5 punktą. Pažymėjo, kad šiuo metu vyksta skyrybų procesas su G. G., kuriame bus dalinamas sutuoktinių turtas ir sudaromas asmeninio sutuoktinių turto ir bendrojo sutuoktinių turto balansas, dėl to areštuoto buto vertė bus reikšmingas kriterijus turto balanse. Dėl šių priežasčių prašo skirti pakartotinę ekspertizę buto vertei nustatyti.
Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2013-05-31 įsakymu Nr. 1K-194 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 58.1 punktas buvo pakeistas nurodant, kad surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Turto vertintojas tinkamai vadovavosi Metodikos 58.1 punktu ir surinko informaciją apie sandorių, įvykusių per paskutinius 36 mėnesius, kainas. Teigia, kad vertintojas, atsižvelgdamas į vertinamo buto ir pasirinktų turtų skirtumus, detaliai aptarė ir nurodė kiekvieną daromą pataisą ir atitinkamai taikė kiekybinius ir kokybinius skaičiavimo modelius. Vertintojo nustatyta buto vertė šiuo atveju sutampa su didžiausia iš trijų pasirinktų įvykusių sandorių kaina, t.y. 90 000 Lt. Jokių rašytinių įrodymų savo teiginiams dėl per mažos buto vertės pareiškėja į bylą nepateikė. Nesutinka su pareiškėjos skunde nurodytu teiginiu, jog vertintojas visiškai nepagrindė, kaip buto įvertinimo ekspertizės akte nurodyti vertės nustatytmo kriterijai atspindėjo jo nustatytą buto vertę, kadangi svarbiausieji turto vertės nustatymo kriterijai yra detaliai aprašyti šio buto įvertinimo ekspertizės akto 3.1, 3.2, 3.3, 4.1, 4.2 punktuose. Mano, kad antstolis priėmė teisėtą patvarkymą, prašo skundą atmesti.
Suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepimo į skundą nepateikė.
Suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bespalovas 2013-11-25 patvarkymu skolininkės D. G. skundą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo atsisakė tenkinti.
Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjamas pranešus proceso dalyviams (LR CPK 234 straipsnis, 443 straipsnio 5 dalis).
Skundas netenkinamas.
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, remiantis minėtos teisės normos nuostatomis, daroma išvada, jog įstatymas suteikia antstoliui diskrecijos teisę dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, o tuo pačiu ir eksperto, kuris ją atliks, parinkimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Andrius Bespalovas 2013-09-05 patvarkymu skyrė ekspertizę turto – trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. 2796-6000-3015:0015, esančio (duomenys neskelbtini), vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB ,,Inreal“ turto vertintojai A. Š. (vykdomoji byla Nr. 0025/13/01582, b. l. 44-45). 2013-09-26 UAB „Inreal“ Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. Nr. 13/09-144P nustatė nekilnojamojo turto – trijų kambarių buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio D. G. ir G. G., vertę – 90000 Lt (vykdomoji byla Nr. 0025/13/01582, b. l. 49-64). Todėl antstolis 2013-09-30 patvarkymu, atsižvelgdamas į ekspertizės aktu nustatytą turto kainą, nustatė, kad areštuoto turto vertė yra 90000 Lt (vykdomoji byla Nr. 0025/13/01582, b. l. 79-80). Pareiškėja 2013-11-04 antstoliui padavė skundą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. 0025/13/01582 skirti naują ekspertizę (vykdomoji byla Nr. 0025/13/01582, b. l. 82), kurį antstolis 2013-11-05 patvarkymu atsisakė tenkinti nurodydamas, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškime išdėstytas aplinkybes, dėl ko turėtų būti skiriama nauja ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti (vykdomoji byla Nr. 0025/13/01582, b. l. 84).
Nagrinėjant skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų esminis ginčas kilo dėl antstolio pareigos skirti papildomą (ar pakartotinę) ekspertizę. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, CPK 682 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra suformuoti reikalavimai, kad teisingai įkainuoti skolininko turtą yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, ir kad antstolis visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Nagrinėjamos bylos atveju antstolis atlikti nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę paskyrė UAB „Inreal“ turto vertintojai A. Š., kurios turimą kvalifikaciją vertinti turtą patvirtina turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A000335. CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos atveju skolininkė nepateikė pagrįstų prieštaravimų nustatytai turto vertei, kurie leistų antstoliui suabejoti nustatytos turto vertės teisingumu ir dėl to skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Pareiškėja skunde remiasi 2012-04-27 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo Nr. 1K-159 dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo 58.1 punkto sena redakcija ir netinkamai nurodo, kad vertintojas privalėjo tinkamai surinkti informaciją apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius dvylika mėnesių įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas. Tokia informacija turi būti surenkama per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško ar panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius, kas ir buvo atlikta ekspertizės akte. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai, jog galimai vertintojas netinkamai taikė kiekybinius ir kokybinius skaičiavimo modelius, galimai ekspertas neatsižvelgė į visus turto vertę įtakojančius veiksnius, yra deklaratyvūs. Vertintojas, atsižvelgdamas į vertinamo buto ir kito pasirinkto turto skirtumus, detaliai aptarė ir nurodė kiekvieną daromą pataisą ir atitinkamai taikė kiekybinius ir kokybinius skaičiavimo modelius. Pažymėtina, kad vien skolininkės nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad turto vertė nustatyta neteisingai. Pareiškėjos skundo argumentas, kad areštuoto buto vertė bus reikšmingas kriterijus turto balanse, nagrinėjant skolininkės ir suinteresuoto asmens G. G. santuokos nutraukimo bylą, yra nesusijęs su antstolio patvarkymo teisėtumu ir nesukelia abejonių nustatytos nekilnojamojo turto kainos pagrįstumu. Pareiškėja, keldama ekspertizės aktu nustatytos turto vertės pagrįstumo klausimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad turto rinkos vertė nustatyta netinkamai, todėl teismas neturi realaus pagrindo abejoti turto vertintojo kompetencija ir jo atliktu išsamiu nekilnojamojo turto vertinimu.
Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto. Šiuo atveju teismas daro išvadą, kad antstolio veiksmai neskiriant dar vienos ekspertizės yra teisėti ir pagrįsti. Teismas mano, kad ekspertizės aktu nustatyto turto vertė nekelia abejonių. Objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti UAB „Inreal“ ekspertizės aktu Nr. 13/09-144P, nėra. Dėl šių priežasčių skundas netenkamas (LR CPK 513 str.).
Vadovaudamasis LR CPK 290, 291, 513 str., teismas
n u t a r i a :
Skundo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Kristina Serdiukienė