Administracinė byla Nr. eAS-642-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01586-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui dėl rašto ir pranešimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja L. P. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Telšių skyriaus 2020 m. liepos
17 d. raštą Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) ,,Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“; 2) panaikinti Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pranešimo Nr. 37SD-1801-(14.37.65.) dalį, kuria L. P. kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, nurodant, kad pareiškėja susirinkime galės pasirinkti tik lygiavertį miško (ne žemės) sklypą; 3) įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti ir atkurti L. P. nuosavybės teises į jos 2020 m. liepos 13 d. pareiškime nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 7,63 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,1016 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,5005 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,1035 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,4016 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,0867 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 4,0302 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,1702 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,95 ha, ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,6059 ha; 4) panaikinti Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pranešimo Nr. 37SD-2802-(14.37.35.) dalį, kuria L. P. kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, nurodant, kad susirinkime pareiškėja galės pasirinkti tik lygiavertį miško (ne žemės) sklypą;
5) įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti ir atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jos 2020 m. liepos 13 d. pareiškime nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,3647; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,8198 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,7375 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,0645 ha; žemės sklypą Nr. 2:191, esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,0699 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,6587 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 5,49 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,1400 ha, ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 3,19 ha; 6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 2 d. pranešimo Nr. 37SD-1816-(14.37.65.) dalį, kuria pareiškėja kviečiama atvykti į (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimą, nurodant, kad susirinkime ji galės pasirinkti tik lygiavertį miško (ne žemės) sklypą; 7) įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių rengiamame (duomenys neskelbtini)  kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti ir atkurti L. P. nuosavybės teises į jos 2020 m. liepos 13 d. pareiškime nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus: žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,21 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,6547 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,4041 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 12,3883 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,6465 ha; žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,45 ha, ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,35 ha.

Pareiškėja taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki teismo ginčo pabaigos uždrausti atsakovui ginčo žemės sklypus įtraukti į naujus projektavimo etapus ir atkurti į juos nuosavybės teises kitiems asmenims.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi pareiškėjos L. P. skundą atsisakė priimti.

Aptaręs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą. Pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą.

Teismas nurodė, kad iš ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) ,,Dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“ matyti, jog pareiškėja buvo informuota apie tai, kad su Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. raštu
Nr. TR-5510-(5.34.) „Dėl dokumentų pateikimo“ L. P. vardu parengtos išvados
Nr. 49IP-41-(14.49.61.), Nr. 49IP-42-(14.49.61.) ir Nr. 49IP-43-(14.49.61.) buvo persiųstos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Teismas pažymėjo, kad ginčijamais Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pranešimais „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ ir 2020 m. liepos 2 d. pranešimu „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ pareiškėja L. P. buvo kviečiama 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. liepos 17 d. atvykti į 416 kabinetą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), į IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą, kuriame turės išreikšti valią dėl jai projektuojamų miško sklypų vietų ir ribos. Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad susipažinti su informacija gali atvykusi į Tarnybos Telšių skyrių arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje.

Atsižvelgęs į ginčijamų aktų pobūdį, teismas padarė išvadą, kad L. P. ginčijami Tarnybos teritorinio skyriaus pranešimai ir raštas nėra savarankiški administraciniai aktai, nulemiantys pareiškėjos teises ar pareigas ir pasekmių jai nesukelia. Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo administracinė procedūra yra užbaigiama priimant galutinį sprendimą. Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjos pateikto skundo ir pridėtų dokumentų nematyti, jog atsakovas būtų priėmęs galutinį sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu).

Teismas atkreipė dėmesį, kad administracinė procedūra yra užbaigiama priimant galutinį sprendimą, o tarpiniai procedūriniai sprendimai negali būti skundo administraciniam teismui dalyku ir skundas teismui dėl jų negali būti teikiamas. Teismo nuomone, ginčijamas raštas ir pranešimai yra tarpiniai procedūriniai dokumentai, kuriais pareiškėjai nenustatomos jokios teisės ar pareigos ir jie patys savaime L. P. savarankiškų materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Teismas pažymėjo, kad kai dėl piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo bus priimtas galutinis pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantis sprendimas (-ai), jį (-uos) L. P. galės ginčyti teisme teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad nors skundžiamame Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) yra nurodyta šio rašto apskundimo tvarka, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, tokie, kaip dokumento pavadinimas ar nurodyta akto apskundimo tvarka. Tai, ar dėl akto galima paduoti skundą, lemia akto turinys.

Dėl pareiškėjos reikalavimų įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių atlikti atitinkamus veiksmus, teismas nurodė, kad tokie reikalavimai negali būti teismo nagrinėjamu dalyku, kol L. P. atžvilgiu nėra priimti sprendimai, kuriais atsisakoma atlikti prašomus veiksmus. 

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, gavusi Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. liepos 2 d. pranešimus apie vyksiančius žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimus ir nesutikdama su tuo, kad ji yra įtraukta į atitinkamus žemės reformos projektus, kaip pretendentė gauti lygiaverčius miško, o ne žemės sklypus, Tarnybos Telšių skyrių informavo, jog su jais nesutinka. Pareiškėja 2020 m. liepos 13 d. raštuose nurodė apie rengiamuose projektuose pasirinktus žemės sklypus bei prašė raštus ir juose išreikštą valią dėl konkrečių žemės sklypų pasirinkimo prijungti prie pretendentų susirinkimo protokolų. L. P. nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas jos prašymus nagrinėti ar tenkinti atsisakė.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, o prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti nurodomas pagrindas, kuriuo remiantis reikalaujama atitinkamus veiksmus atlikti, ir pateikiami įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos buvo atsisakyta atlikti.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad tokio pobūdžio ginčas, kurį inicijavo pareiškėja, nėra nagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl L. P. skundą atsisakė priimti, o jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nesprendė.

III.

Pareiškėja L. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjos skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja paaiškina, kad ginčijamais pranešimais buvo pakeista jos valia bei galiojantys administraciniai aktai – išvados, ir, remdamasis jomis, atsakovas priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, kuriuo prieš pretendentės valią pradėjo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatytą nuosavybės teisių atkūrimo pinigais procedūrą. L. P. pažymi, kad šio įstatymo nuostatoje yra labai aiškiai nurodyta, kokiais atvejais tos išvados yra grąžinamos ir koks sprendimas tada priimamas: jeigu pilietis, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ar vandens telkinį grąžinant natūra arba perduodant neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kaimo vietovėje ar (ir) miesto savivaldybės teritorijai priskirtoje po 1995 m. birželio 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka informuotas nenurodo (nepatikslina) vietovės, kurioje pageidautų gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, kviečiamas kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, arba pasirinktoje vietovėje nebėra laisvos valstybinės žemės, kurioje piliečiui būtų galima projektuoti žemės sklypą, nuosavybės teisės šiam piliečiui atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėja akcentuoja, kad ši įstatymo nuostata yra detalizuota Vyriausybės
2019 m. sausio 30 d. nutarime Nr. 110 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo
29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ pakeitimo“. Vyriausybės nutarimo
2.1 punkte pakeistas tvarkos 29 punktas yra išdėstytas taip: „Gauta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn kitam žemėtvarkos skyriui persiunčiama tik tuo atveju, kai pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondą kadastro vietovėje, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės, miško ar vandens telkinio plotą, nėra laisvos žemės fondo žemės, kurioje jam būtų galima projektuoti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį (išskyrus, jei šios tvarkos 105 punkte nurodytu atveju laisvos žemės fondo žemės trūkumas nustatomas rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą), ir pilietis pageidauja gauti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį kitos savivaldybės kadastro vietovės teritorijoje“.

Pareiškėja akcentuoja, kad minėto Vyriausybės nutarimo 2.7 punkte, kuriuo bazinio nutarimo 103 punktas buvo papildytas ketvirtąja pastraipa, nustatyta: „Jeigu rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą pilietis šios tvarkos 1021 punkte nustatyta tvarka kviečiamas neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių) į organizuojamą pretendentų susirinkimą rinktis arba atvykęs nepasirenka projektuojamo žemės, miško sklypo ar vandens telkinio vietos, nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkuriamos atlyginant pinigais šios tvarkos 1051 punkte nustatyta tvarka. Jeigu iki rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo pabaigos paaiškėja, kad pilietis į pretendentų susirinkimą neatvyko dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jam grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas šio žemės reformos žemėtvarkos projekto teritorijoje likusioje natūra grąžintinoje žemėje, nekeičiant kitiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo
10 straipsnyje nustatytą eilę suprojektuotų žemės sklypų ribų. Jeigu šis faktas paaiškėja po šio žemės reformos žemėtvarkos projekto viešo svarstymo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais priėmimo, piliečiui grąžinamas natūra žemės, miško sklypas ar vandens telkinys projektuojamas rengiant kitą žemės reformos žemėtvarkos projektą.“

L. P. akcentuoja, kad ginčas šioje byloje kyla dėl to, kad pareiškėjos atstovas dalyvavo visų Telšių rajono savivaldybės kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektų pretendentų susirinkimuose, tačiau jų metu L. P. nebuvo leista rinktis konkrečių žemės sklypų, motyvuojant tuo, kad ji neva gali rinktis tik miško sklypus, o tokia atsakovo pozicija buvo grindžiama būtent pranešimais, kurių teismas skundžiamoje nutartyje nelaikė administraciniais aktais. Pareiškėja su teismo išvada, kad atitinkami pranešimai dėl jos kvietimo į susirinkimą, nelaikytini administraciniais aktais, sutinka ir teigia, kad tokiais aktais laikytinos išvados, kuriomis remiantis L. P. buvo įtraukta į projektų rengimą, tačiau atsakovas nusprendė priešingai, ir teismas turės atitinkamai įvertinti tokią atsakovo poziciją tik bylos nagrinėjimo metu.

Pareiškėja kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad administraciniu aktu nelaikytinas jos skundžiamas Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) ,,Dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“. Teigia, kad šis raštas L. P. sukelia net dvejopo pobūdžio teisines pasekmes:
1) pareiškėja yra eliminuojama iš žemės reformos proceso atitinkamose kadastrinėse vietovėse;
2) remiantis šiuo raštu, yra pradedama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta nuosavybės teisių atkūrimo pinigais procedūra (prieš pretendentės valią).

L. P. taip pat nesutinka su teismo išvada, kad reikalavimai įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių atlikti atitinkamus veiksmus negali būti teismo nagrinėjamu dalyku, kol pareiškėjos atžvilgiu nėra priimti sprendimai, kuriais atsisakoma atlikti prašomus veiksmus. L. P. nėra aišku, kokius sprendimus teismas turi omenyje, kai Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. rašte Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) ,,Dėl išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“ yra aiškiai nurodyta, kad išvados, kuriomis remdamasi, pareiškėja pasirinko konkrečius žemės sklypus ir teismui pareiškė reikalavimą dėl įpareigojimo, yra grąžinamos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui sprendimui dėl piniginės kompensacijos priimti. L. P. akcentuoja, kad pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje ir jį įgyvendinančiose Vyriausybės nutarimo pataisose numatytą procedūrą, daugiau jokių sprendimų atsakovas nebepriims, nes išvadų grąžinimas jas atsiuntusiam skyriui yra žemės reformos procedūros Telšių rajono kadastrinėse vietovėse pabaiga.

Pareiškėja skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip teisiškai nepagrįstą teismo bandymą riboti konstitucinę jos teisę į teisminę gynybą, nes skundžiama nutartis yra akivaizdžiai priimta neįsigilinus nei į skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, nei į ginčo santykių teisinį reguliavimą. L. P. akcentuoja, kad teismo nutartyje yra pateikiamos nuorodos į teisminę praktiką, kuri su nagrinėjama situacija, t. y. konkrečiu kilusiu ginču, pareiškėjos skundžiamais aktais ir reikalavimu dėl įpareigojimo neturi absoliučiai nieko bendra.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos L. P. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubi ius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimas).

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eA-443-502/2020). Tokio pobūdžio raštas, kuriame pateikiama tik informacija, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje keliamų reikalavimų nei savo turiniu, nei forma, todėl jis negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo tenkinimą sąveika lemia tai, kad skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar asmuo teisę kreiptis į teismą realizuoja laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos. Tai, ar pareiškėjas turi į teisę į pareikšto reikalavimo tenkinimą ir kokiu mastu, turi būti analizuojama bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Be to, teismas, spręsdamas, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo, turi jo nurodytas teises ar įstatymų saugomus interesus, ir ar jie objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, turi analizuoti visas skunde nurodomas aplinkybes, kuriomis asmuo grindžia savo teisių ar interesų pažeidimą. Tik įvykdęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnyje įtvirtintą pareigą išsamiai, visapusiškai ir objektyviai išanalizuoti visas bylai svarbias aplinkybes bei nustatęs pareiškėjo suinteresuotumą ar nesuinteresuotumą byloje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme, teismas gali priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-541-520/2016), 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) ,,Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“ pareiškėja buvo informuota, jog su Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. raštu Nr. TR-5540-(5.34.) „Dėl dokumentų pateikimo“ L. P. vardu parengtos išvados Nr. 49IP-41-(14.49.61.), Nr. 49IP-42-(14.49.61.) ir Nr. 49IP-43-(14.49.61.) buvo persiųstos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Taigi, šiame rašte pareiškėjai buvo tik suteikta informacija apie atsakovo priimtą sprendimą jos vardu parengtas išvadas persiųsti kitam Tarnybos teritoriniam skyriui. Atsižvelgiant į tai, negalima daryti išvados, kad šis raštas pats savaime L. P. sukelia kokias nors teisines pasekmes. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo atveju skundo priėmimo stadijoje yra pakankamai akivaizdu, kad skundžiamas aktas – Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) – nėra savarankiškas administracinis aktas, nulemiantis pareiškėjos teises ar pareigas, tai informacinio pobūdžio dokumentas, juo L. P. nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos jokios teisės ar pareigos. Konstatavimas, kad skundžiamas aktas ar veiksmas (neveikimas) neturi įtakos asmens materialinėms teisėms ar pareigomis, kartu reiškia ir konstatavimą, kad jokios asmens materialinės teisės nebuvo pažeistos. Tai reiškia, kad L. P. neturi teisės ginčyti Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. rašto Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) ,,Dėl išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn persiuntimo“. Pareiškėjos cituojamos teisės aktų nuostatos ir jos argumentai dėl net dvejopas minėto rašto jai sukeliamas teisines pasekmes šios išvados nepaneigia. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsižvelgiant į tai, jog Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 17 d. raštas Nr. 37SD-2004-(14.37.104.) negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu, pirmosios instancijos teismas L. P. skundo reikalavimą dėl minėto rašto pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Jokios teisinės pasekmės pareiškėjai taip pat nėra sukuriamos ir jos ginčijamais Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. pranešimais „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ ir 2020 m. liepos 2 d. pranešimu „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“. Šiais pranešimais L. P. buvo kviečiama 2020 m. liepos 16 d. ir 2020 m. liepos 17 d. atvykti į 416 kabinetą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), į IX eiliškumo grupės pretendentų susirinkimą ir jame išreikšti valią dėl jai projektuojamų miško sklypų vietų ir ribų. Minėtais pranešimais pareiškėja taip pat buvo informuota, kad susipažinti su informacija gali atvykusi į Tarnybos Telšių skyrių arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje. Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog šie pranešimai negali būti laikomi individualiais administraciniais aktais, todėl pareiškėjos skundo reikalavimą dėl jų panaikinimo taip pat buvo pagrįstai atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

L. P. skunde teismui taip pat prašo įpareigoti Tarnybos Telšių skyrių rengiamuose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovių žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti ir atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į jos 2020 m. liepos 13 d. pareiškime nurodytus (pasirinktus) žemės sklypus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-317-629/2020). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-629/2020). Taigi, nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-457-261/2020).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, gavusi Tarnybos Telšių skyriaus 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. liepos 2 d. pranešimus apie vyksiančius žemės reformos žemėtvarkos projekto pretendentų susirinkimus ir nesutikdama su tuo, kad ji yra įtraukta į atitinkamus žemės reformos projektus, kaip pretendentė gauti lygiaverčius miško, o ne žemės sklypus, pareiškėja Tarnybos Telšių skyrių informavo, jog su jais nesutinka. Ji 2020 m. liepos 13 d. raštuose atsakovui nurodė apie rengiamuose projektuose pasirinktus žemės sklypus ir prašė raštus bei juose išreikštą valią dėl konkrečių žemės sklypų pasirinkimo pridėti prie pretendentų susirinkimo protokolų. L. P. nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas jos prašymus nagrinėti ar tenkinti atsisakė.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos L. P. reikalavimas įpareigoti atsakovą atlikti jos prašomus atlikti veiksmus negali būti laikomas tokiu skundo reikalavimu, kuris pats savaime yra pakankamas administracinei bylai pradėti ir kurio pagrįstumas gali būti vertinamas atskirai nuo atsakovo atsisakymo atlikti prašomus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ištyrimo. Taigi, aptartą pareiškėjos skundą reikalavimą pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Atsisakęs priimti pareiškėjos L. P. skundą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė jos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Apibendrindama nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, jos remiantis pareiškėjos L. P. atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                   Stasys Gagys

                                                                                                             Gintaras Kryževičius

                                                                                                             Ramutė Ruškytė